Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui adv. Povilui Juzikiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovui G. B. su trečiuoju asmeniu Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos dėl leidimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 2023 m. birželio 19 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama:

2. 2023 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patenkintas prašymas dėl leidimo įregistruoti žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2023-05-09 įsakyme Nr. 1P-273-(1.17 E.) nurodytiems tikslams – valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) km rekonstruoti Prienų rajono savivaldybėje.

3. Taigi, byloje liko neišspręstas reikalavimas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, kuris išspręstinas šiuo sprendimu.

Motyvuojamoji dalis

4. Ieškovė nurodo, kad Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo parengta Vertinimo ataskaita Nr. 1, pagal kurią atsakovo nuostolių dėl paimamo visuomenės poreikiams Žemės sklypo dydis – 110 Eur, iš jų žemės sklypo vertė yra vertė yra 110 Eur, kitų nuostolių dydis – 0 Eur; atlyginimo būdas – kompensacija pinigais.

5. Atsakovas G. B. į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimo nepateikė. Jam tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą. Atsiliepime į ieškinį atsakovas neišreiškė aiškios nuomonės dėl ieškovės reikalavimo nustatyti 110 Eur atlyginimą už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą.

Ieškinys tenkinamas.

6. Ginčo esmė – teisingas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą atsakovui priklausančią žemę.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą principas. Vadovaujantis CK 4.100 straipsnio 2 dalimi, turto savininkui atlyginama pinigais turto rinkos kaina. Atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydžio nustatyto tvarka reglamentuojama Žemės įstatyme. Vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę.

8. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, susijęs su konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo netekimu, tokį praradimą siejant su savininko galimybe įsigyti panašų žemės sklypą; sklypo vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018, 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019).

9. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – TVVPĮ) nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus.

10. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šios kategorijos bylose turto vertinimo ataskaita ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-473-943/2017).

11. Nustatyta, kad žemės sklypas suformuotas ir paimamas visuomenės poreikiams vadovaujantis Projektu, kuris yra parengtas ir patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus 2023-03-14 įsakymu Nr. 10VPĮ-1-(14.10.126.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo“. Rengiant šį projektą Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo parengta Vertinimo ataskaita Nr. 1 (parengė UAB „Jungtinis verslas“), pagal kurią nuostolių dėl paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo dydis – 110 Eur, iš jų žemės sklypo vertė yra 110 Eur, kitų nuostolių dydis – 0 Eur; atlyginimo būdas – kompensacija pinigais. Ieškovės pateiktas 2023 m. birželio 16 d. notaro liudijimas patvirtina, kad iki ieškinio pateikimo, ieškovė pervedė NŽT direktoriaus 2023-05-09 įsakyme dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams nurodytą sumą – viso 110 Eur – į notaro depozitinę sąskaitą, skirtą sumokėti atsakovui kaip atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą.

12. Atsakovas nepateikė argumentų, kad visuomenės poreikiams paimto jam priklausiusio turto rinkos vertė buvo nustatyta netinkamai, nepareiškė prašymo skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti.

13. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Šiuo atveju nėra nustatytas nei vienas iš minėtų pagrindų, todėl teismas, sprendžia, kad UAB „Jungtinis verslas“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje lyginamuoju metodu nustatytos atsakovui priklausiusio turto, paimto visuomenės poreikiams, vertė (110 Eur) yra pagrįsta ir tinkama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

14. Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Atsakovas iš esmės neginčijo nustatyto atlyginimo dydžio (neteigė, jog jis per mažas; neprašė skirti ekspertizę). Atsižvelgiant į tai, kad šioje civilinėje byloje sprendžiamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą fiziniam asmeniui priklausiusį turtą, į šalių procesinį elgesį, teismas sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei paskirstymo taisyklių ir nepaskirstyti šalims valstybei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovui G. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) atlyginimo už Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2023-05-09 įsakymu Nr. 1P-273-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) km rekonstruoti Prienų rajono savivaldybės teritorijoje)“ visuomenės poreikiams paimtą 0,0154 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esantį Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., dydis yra 110 Eur..

Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.