- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-01
- Bylos Nr.
- 1-824-771/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39346-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- E. P., R. P.
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Vida Povilaitienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, Loretai Armalienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui, nukentėjusiesiems E. P. ir R. P., kaltinamajam A. S., jo gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, turintis 55% darbingą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kuršėnai, Šiaulių r. sav., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, Šiaulių r. sav., teistas: 1) 2013-12-13 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. (2 veikos) laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; neatlygintinai išdirbant 20 val. per 2 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) 2014-01-17 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. (2 veikos), pagal BK 140 str.1d., galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9mėn.. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5p., 6p., 3 d., 4 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo terminą pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam darbo biržoje, per 5 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiesiems specialistams E. P. ir R. P., o būtent: 2017-08-03 apie 14 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, Šiaulių rajone, kambaryje, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams vykdant savo tiesiogines pareigas, t.y. siekiant užtikrinti pažeistas mažametės A. S. teises, sukeldamas sumaištį ir išgąstį, tyčia griebdamas vyriausiajai specialistei E. P. už rankų, pečių srityje ir jėga bandydamas iš jos atimti mažametį vaiką, vyriausiajam specialistui R. P. bandant atitraukti jį nuo E. P., susigrūmė su R. P., griebė jam už kaklo, tuo padarydamas R. P. kairio užausio srities odos nubrozdinimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip pasipriešino valstybės tarnautojams – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiesiems specialistams E. P. ir R. P..
Kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino bei parodė, kad 2017-08-03, apie 14.00 val., dukra S. S. prašė laikinai prižiūrėti jos vaiką. Jis atsakė, kad neturi laiko, todėl pastaroji paprašė kaimyno pagalbos. Anūkė buvo palikta su kaimynu. Vėliau iš S. gavo SMS žinutę, kurioje buvo nurodyta, kad išvežamas pastarosios vaikas. Nesuprato, ką pastaroji norėjo tuo pasakyti. Nuėjo pas S. į namus. Įėjęs į butą, išgirdo šurmulį, klykiančią anūkė. Kambaryje buvo R. P., K. Š., E. P.. K. Š. žinojo, kaip naują socialinę darbuotoją, kuri prižiūri jo dukros šeimą. Žinojo, kad R. P. dirba patarėju, tačiau nežinojo kokioje institucijoje. Prašė R. P. parodyti tarnybinį pažymėjimą, tačiau pastarasis neparodė. R. P. jam pasakė: „Mes valdžia, ką norim tą darom“. Po to pamatė anūkę, kurią ant rankų laikė E. P.. Anūkė pradėjo verkti. Jis nuėjo prie anūkės. Pastūmė priekyje jo buvusią moteriškę, nes norėjo pasiimti anūkę. Anūkę norėjo paimti už pažastų, tačiau to padaryti nespėjo, nes R. P. jį griebė už kaklo ir parvertė ant lovos. Jis norėjo spirti, tačiau to nepadarė. Jis niekam jokių sužalojimų nepadarė. Po konflikto jam pačiam buvo išnarinta koja ir išnarinta ranka iš peties. Nuo kaklo suspaudimo skaudėjo gerklė. Konflikto metu jis žodžiu liepė visiems raminti, aiškino, kad buvusieji kambaryje viršija savo įgaliojimus. Be to R. P. minėjo, kad pastarasis kelia ranką prieš invalidą. K. Š. į tarpą tarp jo ir E. P. nestojo ir jokių grumtinių nebuvo. Po įvykio pasišalino iš įvykio vietos, nes jam pradėjo bėgti kraujas. Vėliau pas jį į namus atėjo policijos pareigūnai, kurie jį pristatė į policiją. Prieš nukentėjusiuosius jis nesmurtavo, o tik gynėsi.
Nukentėjusioji E. P. parodė, kad dirba Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus vyriausiąja specialiste. S. S. šeima yra prižiūrima socialinių darbuotojų. Ji bendraudavo su S. S., nes pastaroji neprižiūrėjo savo vaiko. Vienu tarpu vaikui buvo paskirta globėja. Kai globėja susirgo, vaikas laikinai buvo grąžintas S. S.. 2017m. rugpjūčio pradžioje, po pietų, socialinė darbuotoja telefonu jai pranešė, kad nėra užtikrinamos mažametės S. teisės, socialinė darbuotoja negali patekti į butą pas S. S.. Į įvykio vietą atvyko ji, K. Š., D. B. ir R. P.. Būnant prie buto durų, girdėjosi, kad namuose yra vaikas. Pasibeldus į duris, už durų pasigirdo nepažįstamo vyro balsas. Vyras pranešė, kad negali atidaryti durų, nes neturi raktų. Minėjo, kad S. S. namuose nėra. Ji telefonu paskambino S. S., tačiau pastarajai negalėjo prisiskambinti. Socialinės darbuotojos iškvietė policijos pareigūnus. Belaukiant pareigūnų, į namus grįžo S. S.. Kartu įėjus į vidų, ji prisistatė S. S. ir bute buvusiam vyrui. S. S. buvo pranešė, kad vaikas bus paimtas ir nuvežtas į Kuršėnų vaikų globos namus, nes vaikui aplinka yra nesaugi. Pasiūlė S. S. vykti kartu su vaiku. Ji iš lovelės paėmė mergaitę, kad pastarajai būtų saugu, nes bute prasidėjo triukšmas. Netrukus į butą atėjo A. S., kuris pradėjo šaukti, reikšti, kad jie vaiko nepaims. Bandė A. S. paaiškinti dėl kokios priežasties bus paimtas vaikas, tačiau A. S. jos neklausė, toliau šaukė. A. S. pareiškė, kad vaiko neatiduos. Po to A. S. pradėjo eiti link jos. Priėjęs artyn, sugriebė jos rankas iš už nugaros, norėdamas atimti vaiką. Tuo tarpu R. P. atitraukė A. S. nuo jos ir pradėjo su pastaruoju grumtis. Ji pradėjo raminti išsigandusį vaiką. Pasibaigus grumtynėms, A. S. išėjo iš buto. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Po konflikto matė, kad R. P. buvo įbrėžtas kaklas. R. P. minėjo, kad įbrėžimas atsirado grumtynių metu su A. S..
Nukentėjusysis R. P. parodė, kad dirba Šiaulių rajono administracijos Vaiko teisių skyriaus vyr. specialistu. Kaltinamąjį pažįsta iš matymo. 2017m. rugpjūčio mėnesio pradžioje E. P. telefonu socialinės darbuotojos pranešė, kad prižiūrimoje šeimoje vaikas paliktas su nepažįstamu vyriškiu ir prieš tai jos kelias dienas negalėjo pateikti į prižiūrimos šeimos butą. Negali su pastarąja susisiekti. Jis kartu su E. P. nuvyko prie minėto buto. Socialinės darbuotojos liepė bute buvusiam vyriškiui jas įsileisti į buto vidų. Buto viduje buvęs vyriškis atsakė, kad neturi raktų, todėl ir negali atidaryti durų. Be to vyriškis paaiškino, kad nežino kur yra vaiko motina. Socialinės darbuotojos iškvietė policiją. Iki atvykstant policijai, grįžo vaiko mama, kuri juos įsileido į buto vidų. Įėjus į butą, jis nuėjo į virtuvę pasikalbėti su tuo vyru. Kambaryje liko kolegė, S. S. ir socialinės darbuotojos. E. P. paėmė ant rankų vaiką ir nusisuko, kad S. S. nesužeistų vaiko, nes buvo labai įsiaudrinusi. Būdamas virtuvėje, išgirdo vyrišką balsą. Nuėjęs į kambarį, pamatė A. S., kuris šaukė, rėkė ir reiškė, kad neatiduos vaiko. Matė, kaip A. S. griebė E. P. už rankų. Jam pasirodė, kad A. S. ruošėsi panaudoti fizinę jėga, siekdamas išplėšti vaiką. Pribėgęs iš už nugaros, sugriebė kaltinamąjį, siekdamas pastarąjį atitraukti nuo E. P.. Grumtynių metu nukrito ant lovos. Vienas kitam smūgių nesudavė. Po to kaltinamasis sugriebė jo kaklą, mosikavo rankomis. Sugriebė kaltinamojo rankas, siekdamas pastarąjį nuraminti. Kaltinamajam pasakius: „Viskas baigiame“, rankas paleido. Atsistojęs, A. S. išėjo. Po įvykio pastebėjo, kad jam kairėje pusėje buvo įbrėžtas kaklas.
Liudytojas A. R. parodė, kad įvykio dieną, apie 10-11 val., jam paskambino A. S., kuris paprašė, prižiūrėti S. S. vaiką, nes pastarajai reikėjo eiti į savivaldybę. S. S. išėjo apie 12 val. Tuo metu mergaitė miegojo. S. S. išėjus, po pusės valandos prisistatė pareigūnai. Pastarieji beldė į duris, liepė jas atidaryti. Sakė, kad yra iš Vaikų teisių. Jis atsakė, kad negali atrakinti durų, nes neturi raktų. Netrukus grįžo S. S. ir kartu su pareigūnais įėjo į vidų. S. S. jam liepė pakviesti jos tėvą, tačiau pareigūnai jam to daryti neleido. S. S. parašė tėvui SMS žinutę. Į butą atėjęs A. S. prašė prisistatyti atėjusių į butą asmenų. Pareigūnai paaiškino, kad yra iš Vaikų teisių, bet pažymėjimų neparodė. E. P. pasakė, kad paims vaiką, nes vaikas buvo paliktas su netinkamu žmogumi. Prasidėjo šaukimas, rėkimas. A. S. liepė ramintis ir pareiškė, kad vaiko neatiduos. A. S. norėjo paimti iš E. P. rankų mergaitę už pažastų. Tuo metu R. P. puolė A. S. iš už nugaros ir sugriebė už kaklo. A. S. pastarąjį nustūmė ant lovos ir bandė užlaužti kairę ranką. Jis nematė kuo viskas baigėsi, nes išėjo namo.
Liudytoja S. S. parodė, kad kaltinamasis yra jos tėvas. Šeima įtraukta į rizikos grupę. Įvykio metu vaikas laikinai gyveno pas juos, nes paskirta vaiko globėja gydėsi ligoninės stacionare. Vaikų teisės šeimą tikrino kiekvieną dieną. Įvykio dieną vaiką paliko su R. ir išėjo susitvarkyti dokumentus dėl pašalpų gavimo. Grįžusi, prie buto durų susitiko Vaiko teisių specialistus ir socialines darbuotojas. A. R. negalėjo atidaryti durų, nes ji buvo pastarąjį išeidama užrakino. Įleido į namus Vaiko teisių specialistus ir socialines darbuotojas. Tuo metu vaikas buvo lovoje ir žiūrėjo televizorių. E. P. paėmė vaiką ir pasakė, kad vaiką išsiveš, liepė vaikui surinkti rūbus. Pastaroji paaiškino, kad šeimoje vaikui nesaugu. Ji tėvui parašė SMS žinutę, kurioje nurodė, kad iš jos nori atimti vaiką. Po 5 minučių į butą atėjo A. S., kuris liepė E. P. grąžinti vaiką. E. P. prisistatė Vaiko teisių apsaugos darbuotoja, tačiau tarnybinio pažymėjimo neparodė. Tėvui niekas nieko neaiškino, kodėl norima atimti vaiką. Jis norėjo vaiką paimti už pažastų iš E. P. rankų, bet pastaroji neatidavė. Tada R. P. puolė ant tėvo, sugriebė už gerklės. Grumtynių metu abu nukrito ant lovos. A. S. nebuvo suėmęs nukentėjusiojo už kaklo. Kai atvažiavo policija, A. S. jau buvo išėjęs.
Liudytojas V. T. parodė, kad įvykio dieną sulaukė pranešimo iš K. Š. dėl konflikto S. S. bute. Vaiko teisių apsaugos specialistai norėjo paimti iš S. S. vaiką. Pastaroji prašė pagalbos. Su kolega nuvyko į įvykio vietą. Bute rado E. P. R. P., K. Š., A. S. ir dar vieną asmenį. S. S. mojavo rankomis, gestikuliavo. Vaiko teisių apsaugos specialistė buvo įspausta į kampą. S. S. liepė atsisėsti ant lovos. E. P. su vaiku liepė išeiti iš kambario. Išsiaiškino, kad mažametis vaikas buvo paliktas su nepažįstamu žmogumi. Paimant vaiką, kilo konfliktas su A. S., kuris nenorėjo atiduoti vaiko. Konflikto metu A. S. susigrūmė su R. P.. Matė, kad R. P. buvo įbrėžtas kaklas.
Liudytoja K. Š. parodė, kad dirba Kuršėnų seniūnijoje, socialine darbuotoja. 2017-08-03 su kolege D. B. tikrino šeimas. Nuvažiavo aplankyti S. S. šeimos. Įvykio vietoje skambino, beldė į duris, bet durų niekas neatidarė. Bute girdėjosi garsai. Kai pranešė, kad kvies policiją, už durų buvęs nepažįstamas vyras pasakė, kad negali atidaryti durų, nes neturi rakto. Apie įvykį pranešė Vaikų teisių skyriui. Netrukus atvyko R. P. ir E. P.. Bandė telefonu susisiekti su S. S., tačiau tai padaryti nepavyko. Netrukus grįžo S. S. ir juos įsileido į buto vidų. S. S. pranešė, kad iš šeimos bus paimtas vaikas. S. S. pradėjo juos plūsti. Pranešė, kad S. S. gali vykti kartu su vaiku, tačiau pastaroji atsisakė. Netrukus atėjo A. S.. Pastarasis reikalavo palikti vaiką, išvadino visus necenzūriniais žodžiais. Po to A. S. puolė E. P., kuri ant rankų laikė vaiką. Ji stojo į jų tarpą, kad A. S. neužgautų vaiko. A. S. ją ir E. P. su vaiku pastūmė į sieną. Ji bandė A. S. atitraukti nuo E. P.. R. P., bandydamas atitraukti A. S., susigrūmė su pastaruoju. Grumtynių metu abu nukrito ant grindų. R. P. laikė A. S., nes pastarasis priešinosi. Ji išėjo iš buto kviesti policijos pareigūnus. Vėliau iš E. P. sužinojo, kad A. S. pastarajai savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. A. S. iš buto išėjo iki atvykstant policijos pareigūnams.
Liudytoja D. B. parodė, kad dirba Kuršėnų seniūnijoje, socialine darbuotoja. 2017-08-03 lankė prižiūrimas šeimas. Nutarė aplankyti ir S. S. šeimą, nes vaiko globėja tuo metu gulėjo ligoninėje ir vaiką prižiūrėjo S. S.. S. S. buto durų niekas neatidarė. Atsiliepęs bute nepažįstamas vyras pranešė, kad S. S. išėjo į miestą, o jis durų negali atidaryti, nes neturi rakto. Skambino S. S., bet pastaroji neatsiliepė. Apie įvykį pranešė Vaiko teisių apsaugos specialistams. Į namus grįžusi S. S. juos įsileido į vidų. Vėliau atėjo A. S.. Minėtiems asmenims paaiškino, kad iš šeimos bus paimtas vaikas. Vaiko teisių specialistai bandė aiškinti kodėl bus vaikas paimtas, bet niekas nesiklausė. Vaiką ant rankų laikė Vaiko teisių apsaugos specialistė. A. S. ketino vaiką išplėšti iš E. P. rankų. E. P. paėjo atbula ir atsitrenkė į sieną. K. Š. bandė sutrukdyti A. S. prieiti prie E. P.. Ar A. S. buvo priėjęs prie E. P., ji nematė. Po to A. S. susigrūmė su R. P. ir nuvirto ant lovos. Po grumtynių A. S. pasišalino dar iki atvykstant policijos pareigūnams.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. S. kaltė taip pat įrodoma baudžiamojoje byloje pridėta rašytine medžiaga:
Protokolu- pareiškimu, kuriuo E. P. pranešė apie jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką(1 t., b. l. 7-8).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, Šiaulių rajone (1 t., b. l. 10-14).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1004/2017(04), kurioje užfiksuota, jog nukentėjusiajam R. P. padarytas kairio užausio srities odos nubrozdinimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. R. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 99).
Įrodymų vertinimas, juridinė veikos kvalifikacija
Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodyti šio nusikaltimo padarymo būdai: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014, 2K-441-976/2015 ir kt.).
Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013).
Iš baudžiamojoje byloje surinktų aplinkybių nustatyta, kad A. S., panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams, t. y. sukeldamas sumaištį ir išgąstį, tyčia griebdamas vyriausiajai specialistei E. P. už rankų, pečių srityje ir jėga bandydamas iš jos atimti mažametį vaiką, vyriausiajam specialistui R. P. bandant atitraukti jį nuo E. P., susigrūmė su R. P., griebė jam už kaklo, tuo padarydamas R. P. kairio užausio srities odos nubrozdinimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip pasipriešino valstybės tarnautojams – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiesiems specialistams E. P. ir R. P.. Bylos nagrinėjimo metu pats kaltinamasis nepripažino, kad elgėsi nusikalstamai. Nurodė, kad jis nukentėjusiosios E. P. nestūmė ir bandydamas atimti vaiką, negriebė jai už rankų, o tik norėjo paimti ir nuraminti verkiančią, bei į jį rankutes tiesiančią mylimą anūkę. Taip pat negriebė už kaklo, jį norėjusiam sustabdyti ir nuo kolegės atitraukti, R. P.. Kaip tik, prašė specialistų nusiraminti. Tačiau šiuos kaltinamojo duotus parodymus paneigia teisiamuosiuose posėdžiuose duoti liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai. Tiek nukentėjusieji, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, tiek liudytojai parodė, kad konfliktas su kaltinamuoju įvyko dėl to, kad Vaiko teisių specialistai norėjo paimti ir išsivežti A. S. anūkę. Nenorėdamas vykdyti teisėtų valstybės tarnautojų nurodymų, A. S. panaudodamas fizinį smurtą jiems pasipriešino. Tai yra, pastūmė Vaiko teisių specialistę, laikančią jo anūkę, ir norėdamas ją iš jos atimti sugriebė už rankų, o kolegę gynusiam R. P. griebė už kaklo, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, kurį byloje patvirtina pateikta specialisto išvada Nr. G 1004/2017(04). Liudytoja K. Š. parodė, kad norėdama išvengti konflikto ir bandydama apsaugoti vaiką ji bandė įsiterpti į tarpą ir apginti Vaiko teisių specialistę, laikančią ant rankų vaikų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad analogiškas aplinkybes, kurias nurodė proceso dalyviai, nurodė ir kaltinamojo dukra S. S.. Teisiamajame posėdyje parodydama, kad matė, kaip jos tėvas A. S. sukėlė konfliktą, norėdamas atimti iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės jos mažametę dukrą susigrūmė su R. P.. Liudytojų D. B. ir K. Š. bei nukentėjusiųjų E. P. ir R. P. viso ikiteisminio tyrimo ir teismo metu duoti parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems ir byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad agresyvus kaltinamojo A. S. elgesys, E. P. pastūmimas ir griebimas už rankų, pečių srityje, bei R. P. griebimas už kaklo, patvirtina, kad tai buvo tyčinis, o ne neatsargus veiksmas. Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad A. S. suvokė savo veiksmų pobūdį ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl kaltinamojo A. S. parodymai teismo yra vertintini kritiškai, kaip noras išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Nusikalstamos veikos objektas yra normali valstybės tarnautojo veikla. Objektyvioji pusė pasireiškė pasipriešinimu savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams - Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, sukeliant sumaištį ir išgąstį ir panaudojant fizinį smurtą jų atžvilgiu, padarant nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, nereikalaujanti pasekmių. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.). Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių (BK 59 str.) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) teismas nenustatė. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3 d.). A. S. anksčiau teistas (1 t., b. l. 111-116, 117-123), administracine tvarka bausta, turi galiojančių nuobaudų už smulkias vagystes (1 t., b. l. 126-132), nedirbantis (1 t., b. l. 133), darbo biržoje neregistruota (1 t., 115 b. l.), turintis neįgalumą - nustatytas 55 procentų darbingumas (1 t., b. l. 159). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis teisiamas trečią kartą, anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus, kas rodo jo nesugebėjimą valdyti emocijų, pykčio, daryti išvadas dėl savo netinkamo elgesio, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra artima sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio (BK 61 str.).
Bausmės vykdymo atidėjimo institutas (BK 75 str.) yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą. Baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–56/2014).
Nors A. S. teisiamas trečią kartą, tačiau neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. Yra neįgalus. Paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas ir kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jis tinkamai vykdė ir laikėsi prabuojamajam nustatytų teisių ir pareigų, bei tinkamai vykdė teismo jam paskirtus įpareigojimus. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo atlikimo, tačiau skiriant įpareigojimus ir (ar) baudžiamojo poveikio priemones (BK 75 str. 1 d., 2 d. 6,7,10 p.).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais taikytina iki nuosprendžio vykdymo pradžios (1 t., b. l. 166-167).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6,7,10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. S. atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti įpareigojimus:
- būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val.;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.