- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- I-23-320/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00451-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- Panevėžio apygardos
- Trečiasis asmuo
- AIG Europe Limited, I. R., notarei Rūtai Palšauskienei, notarui Romualdui Kundrotui
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Karolis Merkevičius
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Dalios Pranckienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,
dalyvaujant pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovui prokurorui Remigijui Senkui,
trečiojo suinteresuoto asmens AIG Europe Limited (Finland Branch) atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei “Givisa“, uždarajai akcinei bendrovei „Turto plėtra“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Zarasų ST“, D. S., Z. B., tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. R., notarei Rūtai Palšauskienei, notarui Romualdui Kundrotui, draudimo kompanijai AIG Europe Limited (Finland Branch) dėl administracinių aktų, sandorių panaikinimo, restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą, (toliau- ir pareiškėjas, ir Prokuroras) teismui pateiktu prašymu prašė:
1) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2007 m. spalio 25 d. M. V. išduotą įgaliojimą D. S., patvirtintą Jonavos rajono 3-ojo notaro biuro notaro Zenono Bondzinsko;
2) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2010 m. gegužės 21 sprendimą Nr.13-29988 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. V.“;
3) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2010 m. birželio 29 Zarasų rajono 2-ojo notarų biuro notaro Romualdo Kundroto patvirtintą D. S., atstovaujančio M. V., ir R. M., atstovaujančio uždarąją akcinę bendrovę „Givisa“ (toliau- ir UAB „Givisa“), žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.RK-1418, ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą, notarinio registro Nr.RK-1419, kuria parduotas ir perduotas bendrovės nuosavybėn žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Zarasų r. Imbrado sen. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo dalis 6,9681 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esanti Zarasų r. Imbrado sen. (duomenys neskelbtini);
4) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2010 m. rugpjūčio 9 d. Kauno m. 5-o notarų biuro notarės Rūtos Palšauskienės patvirtintą UAB „Givisa“, atstovaujamos direktoriaus R. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Turto plėtra (toliau- ir UAB „Turto plėtra“), atstovaujamos direktorės D. Š., pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.5-2-3948 dalyje ir (Sutarties 2.1.2. ir 2.1.3) ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą, notarinio registro Nr.5-2-3949 dalyje kuria pardavėjas pardavė ir perdavė pirkėjui vandens ūkio paskirties bendrojo naudojimo vandens telkinių žemės sklypą 5,1547 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Zarasų r. Imbrado sen. (duomenys neskelbtini), ir bendrojo naudojimo vandens telkinių žemės sklypo dalį 6,9681 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Zarasų r. Imbrado sen. (duomenys neskelbtini);
5) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2014 m. lapkričio 7 d. (duomenys neskelbtini) ežero nuomos sutartį;
6) taikyti restituciją natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn (duomenys neskelbtini) ežerą ir (duomenys neskelbtini) ežero dalį (6,9681 ha) iš UAB „Turto plėtra“.
Administracinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas 2018-02-07 pateikė pareiškimą teismui (b.l.145-146, t.2), kuriuo atsisakė savo prašymo reikalavimo panaikinti 2007-10-25 M. V. išduotą įgaliojimą D. S., patvirtintą Jonavos rajono 3-ojo biuro notaro Zenono Bondzinsko, taip pat reikalavimo pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2014 m. lapkričio 7 d. (duomenys neskelbtini) ežero nuomos sutartį, prašė šią administracinės bylos dalį nutraukti. Nurodė, jog įgaliojimą išdavęs asmuo M. V. yra mirusi, palikimo po jos mirties niekas nepriėmė, taip pat yra pasibaigęs įgaliojimo terminas. Taip pat nurodė, jog ginčijama 2014-11-07 nuomos sutartis yra išregistruota iš registro 2017-02-03. Pareiškėjos prašymo dalies atsisakymas neprieštarauja įstatymams ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl prašymo dalies atsisakymas teismo priimtinas. Esant tokioms aplinkybėms, administracinė bylos dalis dėl prašymo reikalavimų panaikinti 2007-10-25 M. V. išduotą įgaliojimą D. S., patvirtintą Jonavos rajono 3-ojo biuro notaro Zenono Bondzinsko, taip pat reikalavimo pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2014 m. lapkričio 7 d. (duomenys neskelbtini) ežero nuomos sutartį nutrauktina.
Administracinės bylos nagrinėjimo metu šalys pateikė ir teismo prašė patvirtinti tarp ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys taikiai išsprendė ginčą dėl dalies šioje byloje pareikštų reikalavimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į 5,1547 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Zarasų r. Imbrado sen. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ežerą), šio žemės sklypo perleidimu bei restitucijos taikymu ( b.l.9-12, t.3). Teismo posėdyje pareiškėjas prašė patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą šioje dalyje nutraukti. Kiti atsakovai ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai taikos sutarties patvirtinimui ir bylos nutraukimui neprieštaravo. Pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, todėl tvirtintina.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra teismo patvirtinta ginčo šalių sudaryta taikos sutartis. Šalys taikos sutartyje nurodė, kad joms yra žinomas ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 104 straipsnio 3 dalies turinys, t. y. žinomos sudarytos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės. Patvirtinus taikos sutartį, bylos dalis dėl reikalavimų, dėl kurių buvo susitarta taikos sutartimi, nutrauktina.
Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjo prašyme pareikštų reikalavimų:
1) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2010 m. gegužės 21 sprendimo Nr.13-29988 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. V.“ 1.2.1. punktą, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės M. V., perduodant neatlygintinai nuosavybėn turėtajam 6,9681 ha vandens telkinio, (duomenys neskelbtini) ežero dalį (vertė 7428Lt), esančią 10,5751 ha dydžio vandens telkinio sklype 198, bendrosios nuosavybės teise valdomame su Utenos apskrities viršininko administracija Utenos apskrityje, Zarasų rajone, Imbrado seniūnijoje (duomenys neskelbtini);
Žemesnės instancijos teismas
2) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2010 m. birželio 29 Zarasų rajono 2-ojo notarų biuro notaro Romualdo Kundroto patvirtintos D. S., atstovaujančio M. V., ir R. M., atstovaujančio uždarąją akcinę bendrovę „Givisa“, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr.RK-1418, ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto, notarinio registro Nr.RK-1419 dalis, kuriomis parduota ir perduota bendrovės nuosavybėn žemės sklypo dalis 6,9681 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esanti Zarasų r. Imbrado sen. (duomenys neskelbtini);
3) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2010 m. rugpjūčio 9 d. Kauno m. 5-o notarų biuro notarės Rūtos Palšauskienės patvirtintos UAB „Givisa“, atstovaujamos direktoriaus R. M. ir UAB „Turto plėtra, atstovaujamos direktorės D. Š., pirkimo-pardavimo sutarties notarinio registro Nr.5-2-3948 dalį (Sutarties 2.1.3. punktas) ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto, notarinio registro Nr.5-2-3949 dalį, kuria pardavėjas pardavė ir perdavė pirkėjui bendrojo naudojimo vandens telkinių žemės sklypo dalį 6,9681 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Zarasų r. Imbrado sen. (duomenys neskelbtini);
4) taikyti restituciją natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn (duomenys neskelbtini) ežero dalį (6,9681 ha) iš UAB „Turto plėtra“, šiai atlyginant paimamo turto vertę.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašyme nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. Panevėžio apygardos prokuratūra (toliau – ir Prokuratūra) gavo duomenų, jog atkuriant nuosavybės teises M. V. buvo pažeisti teisės aktai, nuosavybės teisės atkurtos į valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio – (duomenys neskelbtini) ežero dalį, kuris yra išimtinė valstybės nuosavybė. Pagal Utenos apskrities 2007 m. spalio 10 d. išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 18-2292 M. V. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 9,96 ha vandens telkinį. Utenos apskrities viršininko 2010 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 16-86, kuriuo patvirtintas Zarasų rajono Imbrado kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, M. V. suprojektuotas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas- 6,9681 ha (duomenys neskelbtini) ežero dalis. Utenos apskrities viršininko 2010 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr.13-29988 M. V. atkurtos nuosavybės teisės, tarp jų- į 6,9681 ha vandens telkinio (duomenys neskelbtini) ežero dalį, esančią 10,5751 ha dydžio vandens telkinio sklype Nr.198 bendrosios nuosavybės teise valdomame su Utenos apskrities viršininko administracija Utenos apskrityje, Zarasų rajone, Imbrado seniūnijoje, (duomenys neskelbtini). Pagal 1929 m. kovo 9 d. Vyriausiajai žemės rūšiavimo komisijai pateikto Ežerėnų apskrities Imbrado valsčiaus Imbrado seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašą (duomenys neskelbtini) (sąraše pavadinimas – (duomenys neskelbtini)) ežeras buvo Ežerėnų Miškų urėdijos žinioje, savininkas- valstybė, t. y. (duomenys neskelbtini) ežeras iki 1940 m. priklausė valstybei, taigi jis atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (toliau – ir Vandens įstatymas) 4 straipsnyje nustatytus kriterijus, pagal kuriuos, paviršiniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams. Valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 47 straipsnis, Vandens įstatymo 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 6 straipsnis) ir jie savivaldybių ar fizinių asmenų privačion nuosavybėn negali būti perleisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.7 straipsnis). Teigė, kad sprendimas priimtas prieštaraujant šiems įstatymams bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 13 straipsnio nuostatoms, kadangi ežeras, į kurio dalį buvo atkurtos nuosavybės teisės, iki 1940 m. priklausė valstybei nuosavybės teise. Mano, jog esant tokioms aplinkybėms, sprendimo dalis turėtų būti panaikinta, nes yra neteisėta, savo turiniu prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams. Panaikinus sprendimo atkurti nuosavybės teises dalį, t. y. panaikinus administracinį aktą dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, turi būti panaikinti ir tokio neteisėto akto pagrindu arba jo pasekmėje sudaryti kiti vėlesni sandoriai ir vykdoma restitucija. M. V. vandens telkinio – (duomenys neskelbtini) ežero dalį, į kurią jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, 2010-06-29 pirkimo-pardavimo sutartimi perleido uždarajai akcinei bendrovei „Givisa“, kuri šį turtą perleido uždarajai akcinei bendrovei „Turto plėtra“. Taikytina restitucija natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn (duomenys neskelbtini) ežero dalį iš UAB „Turto plėtra“, šiai atlyginant turto vertę. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas paaiškino, kad, jo nuomone, atsakovės UAB „Turto plėtra“ Ober Haus konsultacijoje nurodyta valstybei grąžintino ežero dalies rinkos kaina yra pagrįsta, prašė teismą ja vadovautis, sprendžiant restitucijos taikymo klausimą.
Atsiliepimas
Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujančios ir Lietuvos valstybę, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepime teismui (b. l. 155-159, t.1) su pareiškėjo prašymu sutiko, nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamas sprendimas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės, priimtas, neatsižvelgus į Vandens įstatymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus, pagal kuriuos (duomenys neskelbtini) ežeras priskirtinas prie valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, t. y. yra valstybės išperkamas turtas. Nurodė, kad priimant nagrinėjamojoje byloje ginčijamą sprendimą atkurti nuosavybės teises, Nacionalinė žemės tarnyba vadovavosi Atkūrimo įstatymo nuostatomis, todėl neatsižvelgė į Vandens įstatymo 4 straipsnyje nurodytus kriterijus dėl paviršinių vandens telkinių priskyrimo valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams. Teigė, kad Nacionalinę žemės tarnybą suklaidino tai, kad (duomenys neskelbtini) ežeras nebuvo įtrauktas į Vyriausybės tvirtinamą valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą. M.V. savo teises į (duomenys neskelbtini) ežero dalį perleido UAB „Givisa“, todėl panaikinus skundžiamo sprendimo dalį bei sandorius, nebus grįžtama prie nuosavybės teisių atkūrimo M.V. ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūra jos atžvilgiu laikytina baigta. Restitucija taikytina valstybei paskutiniesiems ginčo vandens telkinio turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, t.y. uždarajai akcinei bendrovei „Turto plėtra“.
Atsakovės UAB „Turto plėtra“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, prašė bylą nagrinėti, jos atstovui nedalyvaujant (b.l.157-159, t.2). Savo atsiliepimu teismui (b.l.161-172, t.1) su prašymu nesutiko, nurodė, jog pagal Atkūrimo įstatymo 13 str.1 d. vandens telkiniai yra išperkami valstybės ir už juos atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės vandens telkiniams, kurių plotus tvirtina Vyriausybė. (duomenys neskelbtini) ežeras į Vyriausybės patvirtintų valstybinės reikšmės vandens telkinių sąrašą nėra įtrauktas. Pareiškėjo pateikti archyviniai dokumentai nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) ežeras valstybei priklausė ir 1940 m., t. y. žemės nacionalizavimo metu. Be to, toks dokumentas kaip nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas nėra nurodytas ir Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje. Todėl, atsakovės nuomone, nėra įrodytas faktas, kad (duomenys neskelbtini) ežeras 1940 m. nacionalizacijos metu priklausė valstybei. Be to, net ir pripažinus, jog ginčijami sprendimai atkurti nuosavybės teises priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus dėl valstybės įgaliotų pareigūnų klaidos, valstybė privalo prisiimti tokios klaidos taisymo neigiamus padarinius. Papildomais rašytiniais paaiškinimais (b.l.157-159, t.2) nurodė, jog šalys ginčą šioje byloje siekė išspręsti taikiai. Iki paskirto teismo posėdžio pavykus pasirašyti taikos sutartį tik dėl dalies pareiškėjo prašymo reikalavimų (dėl (duomenys neskelbtini) ežero), bet nepavykus pasirašyti taikos sutarties dėl reikalavimų, susijusių su (duomenys neskelbtini) ežeru, iš esmės neprieštarauja dėl pareiškėjo prašyme nurodytų administracinių aktų ir sandorių, susijusių su (duomenys neskelbtini) ežeru, panaikinimo bei (duomenys neskelbtini) ežero dalies grąžinimo valstybei, tačiau tokiu atveju taikant restituciją, UAB „Turto plėtra“ turėtų būti sumokėta 9200 Eur kompensacija kaip atitinkanti protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus.
Atsakovų bankrutuojančių uždarųjų akcinių bendrovių „Givisa“, „Zarasų ST“ atstovai, atsakovas D. S., teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė. BUAB „Givisa“ , atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ įgaliotas asmuo prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l.193, t.2).
Atsiliepimas
Atsakovas Z. B. ir jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui pateikė atsiliepimą į skundą (b.l.174-178, t.2), kuriame pasisakė tik dėl reikalavimų, kurių pareiškėjas atsisakė savo 2018-02-07 pareiškimu.
Žemesnės instancijos teismas
Tretieji suinteresuoti asmenys Rūta Palšauskienė, Romualdas Kundrotas, I. R. teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė. I. R. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b.l.185, t.1).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo draudimo kompanija AIG Europe Limited (Finland Branch) savo atsiliepimu teismui (b.l.2-9, t.2) su pareiškėjo prašymu nesutiko, pateikė savo argumentus dėl pareiškėjo prašyme suformuluotų reikalavimų, kurių pareiškėjas atsisakė savo 2018-02-07 pareiškimu. Taip pat darė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė, kad 1940 m. nacionalizacijos metu (duomenys neskelbtini) ežeras priklausė valstybei, minėtas turto objektas nepatenka į Vandens įstatymo 4 straipsnio 9 punkto reglamentavimo sritį ir nėra priskirtinas valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams. Tai reiškia, kad ginčijamas sprendimas atkurti nuosavybės teises yra priimtas teisėtai ir pagrįstai, jo naikinimui nėra faktinių ir teisinių pagrindų, atitinkamai turi būti atmesti ir pareiškėjo prašymo reikalavimai dėl sandorių panaikinimo bei restitucijos taikymo. Teismo posėdyje šio trečiojo suinteresuoto asmens atstovas paaiškino, kad šalims sudarius taikos sutartį dėl vieno ežero, o dėl kito nesusitarus tik dėl mokėtinos kompensacijos dydžio, įgalina teigti, jog ežerai iki 1940 m. priklausė valstybei nuosavybės teise, prokuroro pareiškimas galėtų būti tenkinamas tik šiuo pagrindu, palaikė pareiškėjo poziciją dėl restitucijos taikymo, išsakytą teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Prašymo dalis tenkintina.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad M. V. buvo išduota Utenos apskrities 2007 m. spalio 10 d. išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 18-2292, pagal kurią ji turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 9,96 ha vandens telkinį. (b.l.40, t.1). M.V. įgaliotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Zarasų savivaldybės žemėtvarkos skyriui 2008-06-28 pateikė prašymą žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti jai perduodamus nuosavybėn neatlygintinai vandens telkinius Zarasų savivaldybės Imbrado seniūnijoje (b.l.42, t.1). Utenos apskrities viršininko 2010 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 16-86 buvo patvirtintas Zarasų rajono Imbrado kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame M. V. suprojektuoti perduodami neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypai, tarp jų vandens ūkio paskirties bendrojo naudojimo vandens telkinio sklypo Nr.198 ((duomenys neskelbtini) ežero) – dalis 6,91 ha ploto. (b.l.22-27, t.1). Utenos apskrities viršininko 2010 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr.13-29988 M. V. atkurtos nuosavybės teisės, tarp jų- sprendimo 1.2.1 punktu- į 6,9681 ha vandens telkinio (duomenys neskelbtini) ežero dalį, esančią 10,5751 ha dydžio vandens telkinio sklype Nr.198 bendrosios nuosavybės teise valdomame su Utenos apskrities viršininko administracija Utenos apskrityje, Zarasų rajone, Imbrado seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Sprendimo Nr.13-29988 dalis) (b.l.14, t.1).
M. V., atstovaujama D. S., 2010 m. birželio 29 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi jai priklausančią žemės sklypo dalį bendrame 10,5751 ha ploto vandens ūkio paskirties žemės sklype ((duomenys neskelbtini) ežero dalį) (toliau- ir ginčo žemės sklypas, ir (duomenys neskelbtini) ežero dalis) pardavė uždarajai akcinei bendrovei „Givisa“ (b.l.74-77, t.1) bei žemės sklypo 2010 m. birželio 29 d. perdavimo-priėmimo aktu ginčo žemės sklypą perdavė pirkėjui (UAB „Givisa“) (b.l.78, t.1).
UAB „Givisa“ 2010 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi jai priklausantį ginčo žemės sklypą pardavė uždarajai akcinei bendrovei „Turto plėtra“ (b.l.61-70, t.1) bei 2010 m. rugpjūčio 9 d. perdavimo-priėmimo aktu ginčo žemės sklypą perdavė pirkėjui (UAB „Turto plėtra“) (b.l.71-72, t.1). Šiuo metu žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ežeras) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir UAB „Turto plėtra“ (b.l.4-5, t.3).
Byloje nagrinėjamas ginčas, kurį iškėlė prokuroras, gindamas viešąjį interesą, dėl sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą - (duomenys neskelbtini) ežero dalį, bei šio žemės sklypo perleidimo sandorių teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą, teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. Lietuvos įstatymų leidėjas nepateikia viešojo intereso apibrėžimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Taikant ABTĮ, viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1542-13). Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės vidaus vandenis, kurie pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, yra išimtinė valstybės nuosavybė, t. y. pareiškėjas kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomo intereso, priklausančio visuomenei. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų apsauga ir disponavimo jais teisėtumo klausimas yra neabejotinai susijęs su visuomenės, t. y. viešuoju interesu.
Siekiant išspręsti kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar pagrįstai Sprendimo Nr.13-29988 dalimi atkuriant nuosavybės teises M. V., jai buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam vandens telkinys – (duomenys neskelbtini) ežero dalis. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad šis asmuo turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į vandens telkinį, o vandens telkiniai, į kurį ji turėjo teisę atkurti nuosavybės teises, yra valstybės išperkami.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės vidaus vandenys. Toks teisinis reglamentavimas įtvirtintas ir kituose įstatymuose: Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte (2004-01-27 įstatymo Nr. IX-1983 redakcija, galiojanti nuo 2004-02-21 iki šiol), pagal kurį Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta 1-9 punktuose išvardytiems objektams, tarp jų valstybinės reikšmės vidaus vandenims, taip pat Vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią, valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai. Pagal CK 4.7 straipsnio nuostatas, išimtine valstybės nuosavybe valstybei priklausantys daiktai yra išimti iš civilinės apyvartos. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 1997 m. liepos 23 d., 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės vidaus vandenims, pagal Žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalį Lietuvos valstybei išimtine tvarka priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), aiškindamas Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtintą nuostatą dėl Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančių objektų, yra konstatavęs, jog jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis; valstybė negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas).
Pagal Vandens įstatymo 3 straipsnio 40 dalį, vanduo – aplinkos dalis, apimanti Lietuvos Respublikos paviršiniuose ir požeminiuose vandens telkiniuose esantį vandenį, o šio straipsnio 18 dalyje paviršinis vandens telkinys apibrėžiamas kaip indentifikuota reikšminga vandens aplinkos dalis, esanti žemės paviršiuje, tai yra: upė ar jos dalis, kanalas, ežeras, tvenkinys, kūdra, rekultivuotas į vandens telkinį karjeras. Kriterijai, kuriais vadovaujantis paviršiniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, nustatyti įstatymu, o būtent Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1-9 punktais (2009 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XI-580 redakcija, galiojanti nuo 2009 m. gruodžio 28d.). Vandens įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių įrašymo į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarką nustato ir valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą tvirtina Vyriausybė pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Taigi, pagal aukščiau nurodytąjį teisinį reglamentavimą, valstybinės reikšmės vidaus vandenims priskiriami paviršiniai vandens telkiniai – ežerai, jeigu jie atitinka bent vieną iš Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1-9 punktuose nurodytų kriterijų, tarp jų – iki 1940 metų priklausę valstybei nuosavybės teise (4 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Byloje esantis archyviniai dokumentai: 1929 m. kovo 9 d. Vyriausiajai žemės rūšiavimo komisijai pateiktas Ežerėnų apskrities Imbrado valsčiaus Imbrado seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas (b. l. 51-53, t.1) bei Zarasų apskrities Imbrado valsčiaus (duomenys neskelbtini) vienkiemiais išskirstymo 1935 m. plano ištrauka (b.l.143-144, t.1) patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) ežeras iki 1940 metų nuosavybės teise priklausė valstybei, todėl jis pagal Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punktą priskirtinas valstybinės reikšmės vidaus vandenims.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Vandens įstatymo 4 straipsnio 2009 m. gruodžio 17 d. įstatymo redakcija įsigaliojo nuo 2009 m. gruodžio 28d., t. y. jau galiojo skundžiamo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo dieną. Nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) ežeras Sprendimo Nr.13-29988 dalies priėmimo dieną teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įrašytas į Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 patvirtintą Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, jo priskirtinumą valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams ginčijamų sprendimų priėmimo dieną nustatė aukštesnės galios teisės aktas, t. y. Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalis. Tam, kad atitinkamas vandens telkinys būtų priskirtas valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, pakanka vienos iš Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų, tai yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose (žr. 2014-12-29 nutartis Nr. A146-1353/2014).
Aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių bei teisinio reglamentavimo pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) ežeras, kurio dalis, kaip lygiavertis turėtajam vandens telkiniui, buvo perduota neatlygintinai nuosavybėn, ginčijamu sprendimu atkuriant nuosavybės teises M. V., Sprendimo Nr.13-29988 dalies priėmimo dienai turėjo valstybinės reikšmės vidaus vandenų statusą ir priklausė valstybei išimtinės nuosavybės teise, todėl negalėjo būti privačios nuosavybės teisės objektu ir privatizuotas. Atsakovė- NŽT, priimdama ginčijamą sprendimą atkurti nuosavybės teises, pažeidė imperatyvias įstatymų normas, draudžiančias valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantį valstybinės reikšmės vandens telkinį perleisti privačion nuosavybėn, todėl ginčijama Sprendimo Nr.13-29988 dalis (1.2.1 punktas) naikintina kaip savo turiniu prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pagal suformuotą teisminę praktiką, neteisėtu būdu atsiradę nekilnojamojo turto valdymo teisiniai santykiai yra neteisėti nuo administracinių aktų atkurti nuosavybės teises priėmimo ir jų išsaugojimui negali būti teikiamas prioritetas, o nustačius, kad ginčijami administraciniai sprendimai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas ir atsižvelgus į tai, kad teisėtų lūkesčių principas suponuoja, jog ginamos tik teisėtai įgytos teisės, nėra pagrindo teigti, kad neteisėtų sprendimų pagrindu nekilnojamojo turto įgijėjams gali susiformuoti teisėti lūkesčiai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2008 m. vasario 20 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-279/2011, 2012 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-59/2012).
Nustačius, kad Sprendimo Nr.13-29988 dalis buvo priimta pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, ir ją panaikinus, panaikinami ir jos pagrindu sudaryti bei notarine tvarka patvirtinti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ir perdavimo sandoriai dėl (duomenys neskelbtini) ežero dalies perleidimo: – 2010 m. birželio 29 d. Zarasų rajono 2-ojo notarų biuro notaro Romualdo Kundroto patvirtinta tarp M. V. ir UAB „Givisa“ sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr.RK-1418, dalis ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto, notarinio registro Nr.RK-1419, dalis, kuria parduota ir perduota bendrovės nuosavybėn žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Zarasų r., Imbrado sen., (duomenys neskelbtini), dalis (69681/105751 dalys), taip pat 2010 m. rugpjūčio 9 d. Kauno m. 5-ojo notarų biuro notarės Rūtos Palšauskienės patvirtinta tarp UAB „Givisa“, ir UAB „Turto plėtra“ sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis notarinio registro Nr.5-2-3948 dalyje, bei žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktas, notarinio registro Nr.5-2-3949 dalyje, kuria pardavėjas pardavė ir perdavė pirkėjui 69681/105751 dalis vandens ūkio paskirties bendrojo naudojimo vandens telkinių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Zarasų r., (duomenys neskelbtini) (Sutarties 2.1.3. punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-165/2012).
Panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011). Atsižvelgus į tai, kad atkuriant nuosavybės teises į vandens telkinį, privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančio ežero, priskiriamo valstybinės reikšmės vidaus vandenims, dalis, restitucija taikoma natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn neteisėtai perleistą turtą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, asmenims, kuriems neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantį turtą, ar jų paveldėtojams pirkimo-pardavimo sandoriais perleidus turtą, restitucija šių asmenų atžvilgiu netaikoma (2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Analogiškas restituciją reguliuojančių teisės normų aiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2017 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-837-525/2017). Sprendžiant restitucijos taikymo nagrinėjamoje byloje klausimą, atsižvelgiama į tai, kad neturėdami intereso disponuoti įgytu turtu ir išreiškę valią pakeisti turto rūšį, M. V. jai priklausančią (duomenys neskelbtini) ežero dalį perleido atsakovei UAB „Givisa“, o pastaroji – atsakovei UAB „Turto plėtra“. Paskutinė turto įgijėja UAB „Turto plėtra“ įpareigojama Lietuvos valstybei grąžinti (duomenys neskelbtini) ežero dalį (CK 1.80 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.145 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui paduotame prašyme Prokuroras, pasisakydamas dėl restitucijos taikymo sąlygų, rėmėsi 2010 m. rugpjūčio 9 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 6 dalies 6.3 punktu ir tvirtino, jog sutarties dalyviai susitarė, jog restitucijos taikymo atveju pardavėjas, t. y. BUAB „Givisa“, įsipareigoja grąžinti pirkėjui, t. y. UAB „Turto plėtra“, jo sumokėtą sumą ir visiškai atlyginti visus dėl to patirtus nuostolius. Prokuroras teigė, kad esant tokiam susitarimui, Lietuvos valstybė neturi pareigos sumokėti atsakovei UAB „Turto plėtra“ valstybei grąžinto vandens telkinio dalies įsigijimo išlaidų. Teismo posėdyje Prokuroras pakeitė savo poziciją, teigdamas, jog turto savininkui - atsakovei UAB „Turto plėtra“ Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, turėtų atlyginti valstybei grąžinamo turto vertę.
Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, M. V. sąžiningumo įsigyjant ginčo žemės sklypą neginčija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šis asmuo būtų galėjęs numatyti su žemės sklypu susijusius sunkumus, pasinaudoti savo privilegijuota padėtimi, ar kokiu nors kitu būdu elgęsis neteisėtai. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pradėjo šį procesą, iš esmės siekdamas ištaisyti valdžios institucijų padarytą klaidą.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis skelbia, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje, taikant Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį, akcentuojama, kad bet koks valdžios institucijų trukdymas naudotis nuosavybe turi būti teisėtas, būtinas visuomenės interesams ir siekiant teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios būtų proporcingos siekiamam tikslui (2006 m. gegužės 30 d. sprendimas byloje Dogrusoz ir Aslan prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 1262/02) 27 par., 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Moskal prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 10373/05) 49-50 par., 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 38 par.). Naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti ne tik teisėtas ir siekti teisėto tikslo, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimą. Privaloma užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų, o tokios teisingos pusiausvyros užtikrinimas yra būdingas visai Konvencijai. Reikiama pusiausvyra nebus užtikrinta, jei susijusiam asmeniui teks pernelyg didelė asmeninė našta (1982 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Sporrong ir Lonnroth prieš Švediją (pareiškimai Nr. 7151/75 ir Nr. 7152/75) 69-74 par., 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumerescu prieš Rumuniją (pareiškimas Nr. 28342/95) 78 par., 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 49 par.). Kai taisomos valdžios institucijų padarytos klaidos, restitucijos proceso metu svarbu užtikrinti, kad senų pažeidimų atitaisymas nesukurtų naujos neproporcingos žalos. Kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į individualias bylos aplinkybes, kad asmenys, kurie sąžiningai įsigijo nuosavybę, nepatirtų atsakomybės naštos, teisėtai tenkančios valstybei, konfiskavusiai tą nuosavybę (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 50 par.). Bet kokios valstybės valdžios institucijos padarytos klaidos našta turi atitekti valstybei, o klaidos neturėtų būti ištaisomos nuo tų klaidų nukentėjusių asmenų sąskaita (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 70 par.). Konvencija turi būti taikoma ir aiškinama tokiu būdu, kad teisės ir laisvės, kurias ji garantuoja, būtų praktiškos ir efektyvios, o ne teorinės ir iliuzinės (2005 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Leyla Sahin prieš Turkiją (pareiškimas Nr. 44774/98) 136 par.).
Dėl netinkamo valdžios institucijų veikimo panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų asmens teisių į nuosavybės apsaugą, asmens teisių į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o susijusiam fiziniam asmeniui turi būti taikomi minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant restitucijos klausimus dėl asmenų, kuriems neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus (2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016). Valstybė, kurios nuosavybėn grįžta išimtine nuosavybės teise priklausantis ežeras, turi pareigą paskutiniam šio turto įgijėjui teisingai atlyginti paimamo turto vertę.
Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio inter alia atsižvelgtina į EŽTT jurisprudencijos nuostatas, kuriose pažymėta, kad kompensacijos sąlygos pagal atitinkamus įstatymus priklauso nuo vertinimo, ar ginčijama priemonė taikoma atsižvelgiant į reikiamą teisingą pusiausvyrą ir, svarbiausia, ar ji neužkrauna asmeniui neproporcingos naštos (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 65 par.). Nuosavybės atėmimas nesumokėjus pagrįstai su jos verte susijusios kompensacijos paprastai laikomas neproporcingu apribojimu, nepateisinamu Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme. Vis dėlto ši nuostata neužtikrina teisės į visišką kompensaciją visais atvejais, nes teisėti „viešojo intereso“ tikslai gali pareikalauti atlyginti mažiau negu rinkos vertė (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 40 par.). Pusiausvyra paprastai būna pasiekiama tais atvejais, kai asmenims, iš kurių buvo atimta nuosavybė, sumokama tokia kompensacija, kuri yra pagrįstai susijusi su to turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo metu (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 66 par.). Kompensacijos dėl nuosavybės teisės į žemę panaikinimo dydis turi būti skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 67 par.). Tokia EŽTT suformuota pozicija remiasi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016).
Atsakovė UAB „Turto plėtra“ teismui pateikė UAB „Ober-Haus“ konsultaciją dėl galimos turto (69681/105751 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Zarasų r. sav.) kainos Nr.4493 PRL_2017 SVA VHAN, kurioje nurodyta galima turto rinkos vertė yra 9200 eurų (b.l.191-192, t.2). Tiek teismo posėdyje dalyvavęs pareiškėjo atstovas, tiek atsakovė UAB „Turto plėtra“ rašytiniais paaiškinimais sutinka, kad uždarajai akcinei bendrovei „Turto plėtra“ turėtų būti atlyginama paimamo turto vertė pagal minėto turto vertintojo (UAB „Ober-Haus“) konsultacijoje nurodytą ginčo žemės sklypo vertę. Minėtoje konsultacijoje nurodyta, kad konsultacija pateikta, turto vertintojui apžiūrėjus joje nurodytą turtą, susipažinus su turto savininko pateikta ir turto vertintojui prieinama kita informacija apie šį turtą, išanalizavus nekilnojamojo turto rinką bei jos konjuktūrą bei atlikus būtinus preliminarius skaičiavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei pareiškėjas, nei atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, šios nustatytos turto rinkos vertės neginčija, kitokio turto įvertinimo nepateikė, taip pat nepateikė jokių duomenų, leidžiančių abejoti konsultacijoje nurodyta turto verte. Teisėjų kolegija minėtoje konsultacijoje dėl galimos turto vertės nustatytą ginčo žemės sklypo rinkos vertę vertintina kaip nekeliančią abejonių ir leidžiančią spręsti dėl (duomenys neskelbtini) ežero rinkos kainos, todėl sprendžia, kad atsakovei UAB „Turto plėtra“ iš valstybės priteistina 9200 Eur.
Trečiojo suinteresuoto asmens draudimo kompanijos AIG Europe Limited (Finland Branch) atstovas prašė jo atstovaujamos draudimo kompanijos naudai priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurių dydį patikslino savo 2018-02-09 patikslintu (papildytu) prašymu, iš viso 2105 Eur (b.l.17-23, t.3).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktą prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
Įvertinusi šių ABTĮ 40 straipsnio normų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ne bet kuris administracinės bylos procese dalyvavęs trečiasis suinteresuotas asmuo įgyja teisę į byloje turėtų išlaidų atlyginimą, trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas galima tik tada, kai išnagrinėjus bylą baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu buvo patenkintos ar apgintos jo teisės
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje A662-2374/2013, 2014 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-404/2014, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-472-662/2016, 2017 m. balandžio 5 d. administracinėje byloje Nr. eAS-338-552/2017, 2017 m. liepos 12 nutartį administracinėje byloje Nr.AS-608-575/2017).
Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo draudimo kompanijos AIG Europe Limited (Finland Branch) savo atsiliepimu teismui su Prokuroro prašymo reikalavimais nesutiko, prašė Prokuroro prašymą atmesti kaip nepagrįstą, teikė savo nuomonę ir argumentus dėl pareiškėjo prašymo nepagrįstumo, jos pozicija iš esmės sutapo su atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Turto plėtra“ (taip pat nesutinkančios su Prokuroro prašymu) išreikšta pozicija. Paskutiniame teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas išsakė savo poziciją dėl pareiškėjo prašymo tenkinimo likusio byloje ginčo apimtyje, tik po to, kai Prokuroras 2018-02-07 pateiktu pareiškimu teismui buvo atsisakęs atsisakė savo prašymo reikalavimo (panaikinti 2007-10-25 M. V. išduotą įgaliojimą D. S., patvirtintą Jonavos rajono 3-ojo biuro notaro Zenono Bondzinsko), kuris buvo siejamas su draudimo kompanijos AIG Europe Limited (Finland Branch) teisėmis ir pareigomis. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo –Prokuroro naudai, dalis bylos nutraukta, taigi, nebuvo patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad išnagrinėjus šį administracinį ginčą, yra apgintos ar patenkintos trečiojo suinteresuoto asmens draudimo kompanijos AIG Europe Limited (Finland Branch) teisės, todėl nenustatytas pagrindas jos naudai priteisti išlaidų atlyginimą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo draudimo kompanija AIG Europe Limited (Finland Branch) neįgijo ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatytos teisės į byloje turėtų išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 4 punktais, 103 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
nutraukti administracinės bylos dalį dėl Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymo reikalavimų panaikinti 2007-10-25 M. V. išduotą įgaliojimą D. S., patvirtintą Jonavos rajono 3-ojo biuro notaro Zenono Bondzinsko, taip pat reikalavimo pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2014 m. lapkričio 7 d. (duomenys neskelbtini) ežero nuomos sutartį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei “Givisa“, uždarajai akcinei bendrovei „Turto plėtra“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Zarasų ST“, D. S., Zenonui Bondzinskui, pareiškėjui šių reikalavimų atsisakius ir teismui šį atsisakymą priėmus.
Patvirtinti pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, (toliau- ir Panevėžio apygardos prokuratūra) ir atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos,(toliau- ir Lietuvos valstybė), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- ir NŽT), bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės “Givisa“ (toliau- ir Givisa), uždarosios akcinės bendrovės „Turto plėtra“ (toliau- ir Turto plėtra), kurios toliau kartu vadinamos “Šalimis”, o atskirai- “Šalimi” 2018 m. sausio 23 d. sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjamojoje administracinėje byloje Nr.I-23-320/2018 (toliau- ir Byla) (toliau- ir Taikos sutartis) tokiomis sąlygomis:
Šalys susitaria, kad šia Taikos sutartimi taikiai užbaigiama Byloje nagrinėjamo ginčo dalis tokiomis sąlygomis ir tvarka:Panaikinamas Utenos apskrities viršininko 2010 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr.13-29988 “Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje M. V.” dalyje dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Zarasų r. sav., Imbrado sen., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimo.Pripažįstama negaliojančia ir panaikinama 2010 m. birželio 29 d. Zarasų rajono 2-ojo notarų biuro notaro Romualdo Kundroto patvirtinta D. S., atstovaujančio M. V., ir R. M., atstovaujančio UAB „Givisa“, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr.RK-1418) dalyje ir žemės sklypo priėmimo-perdavimo 2010 m. birželio 29 d. aktas (notarinio registro Nr.RK-1419) dalyje, kuriomis parduotas ir perduotas bendrovės nuosavybėn vandens ūkio paskirties, bendro naudojimo vandens telkinys- 5,1547 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Zarasų r. sav., Imbrado sen., (duomenys neskelbtini).Pripažįstama negaliojančia ir panaikinama 2010 m. rugpjūčio 9 d. Kauno m. 5-ojo notarų biuro notarės Rūtos Palšauskienės patvirtinta UAB „Givisa“, atstovaujamos direktoriaus R. M., ir UAB „Turto plėtra“, atstovaujamos direktorės D. Š., pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr.5-2-3948) dalyje ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktas (registro Nr.5-2-3949) dalyje, kuriomis pardavėjas pardavė ir perdavė pirkėjui vandens ūkio paskirties bendrojo naudojimo vandens telkinių žemės sklypą 5,1547 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Zarasų r. sav., Imbrado sen., (duomenys neskelbtini).Taikoma vienašalė restitucija, t. y. (duomenys neskelbtini) ežeras- vandens ūkio paskirties bendrojo naudojimo vandens telkinių žemės sklypas 5,1547 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Zarasų r. sav., Imbrado sen., (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6800 Eur (šeši tūkstančiai aštuoni šimtai eurų) nustatyta pagal UAB „Ober- Haus“ nekilnojamasis turtas 2017 m. birželio 6 d. parengtą turto vertės nustatymo pažymą ir kuri yra lygi ginčo turto (vandens telkinio žemės sklypo) rinkos vertei, buvusiai Taikos sutarties 1.1.3 p. nurodytos 2010 m. rugpjūčio 9 d, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, grąžinamas Lietuvos valstybės nuosavybėn, buvusiam šio ginčo turto savininkui – Turto plėtrai kompensacijos nemokant su sąlyga, kad Lietuvos valstybė įsipareigoja šiame Taikos sutarties punkte nurodyto žemės sklypo neperleisti tretiesiems asmenims nuomos, panaudos ir bet kokia teise, išskyrus patikėjimo teise- NŽT, jų neapsunkinti daiktinėmis ar prievolinėmis teisėmis ne ilgiau kaip 3 (trejus) metus nuo Teismo nutarties, kuria patvirtinama ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Šalys aiškiai susitaria, jog šiame Taikos sutarties papunktyje numatytas 3 (trejų) metų terminas yra naikinamasis.
Prokuroras šia Taikos sutartimi:Atsisako dalies reikalavimų Byloje, dėl kurių įgyvendinimo susitarta šioje Taikos sutartyje.Įsipareigoja bendradarbiauti ir kooperuotis su kitomis Šalimis, vykdant šią Taikos sutartį. Lietuvos valstybė šia Taikos sutartimi įsipareigoja:Taikos sutarties 1.1.4. p. nurodyto ežero neperleisti tretiesiems asmenims, nuomos, panaudos ir bet kokia kita teise, išskyrus patikėjimo teise – NŽT, jų neapsunkinti daiktinėmis ar prievolinėmis teisėmis, nenustatyti šių ežerų sklypams tokių naudojimo, valdymo ir disponavimo jais apribojimų, dėl kurių nustatymo Taikos sutarties 1.1.4 p. nurodyto ežero vykdyti sapropelio ir (arba) kitų naudingųjų iškasenų gavybą taptų neįmanoma, bet ne ilgiau, kaip 3 (tris) metus nuo Teismo nutarties, kuria patvirtinama ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos (priklausomai nuo to, kuris terminas ar įvykis baigiasi/įvyksta anksčiau).
2.3.1. Ne vėliau, kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo Teismo nutarties, kuria patvirtinama ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, atlikti šioje Taikos sutartyje nurodyto ežero sklypo daiktinių teisių registracijos (registracijos pakeitimo) veiksmus, įregistruojant Lietuvos valstybės daiktines teises Nekilnojamojo turto registre.
2.3.2. Savo lėšomis įregistruoti teismo nutartį dėl Taikos sutarties patvirtinimo Nekilnojamojo turto registre per 10 (dešimt) darbo dienų nuo Taikos sutarties įsigaliojimo.
2.3.3. Bendradarbiauti ir kooperuotis su kitomis Šalimis, vykdant šią Taikos sutartį.
Perduoti Lietuvos valstybės nuosavybėn neįkeistą ir kitaip nesuvaržytą ar apsunkintą, tinkamą naudoti ginčo turtą, t. y. vandens ūkio paskirties žemės sklypą, nurodytą Taikos sutarties 1.1.4. p. Bendradarbiauti ir kooperuotis su kitomis Šalimis, vykdant šią Taikos sutartį.
TAIKOS SUTARTIES NEVYKDYMO PASEKMĖSLietuvos valstybei nevykdant Taikos sutarties 2.2. p. nustatytų įsipareigojimų, ar juos vykdant netinkamai, Lietuvos valstybė privalo atlyginti visus Turto plėtros ar kito šio asmens teisių ir pareigų perėmėjo dėl tokio nevykdymo ir (arba) netinkamo vykdymo patirtus nuostolius, sumokant Turto plėtra 6 800 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus eurų) kompensaciją, bei šioje byloje patirtas bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas 1 000 Eur.
Šalys aiškiai tarpusavyje susitaria, kad valstybė neprivalo Turto plėtra ar kitiems šio asmens teisių ir pareigų perėmėjams mokėti 6 800 Eur kompensacijos bei atlyginti nuostolių, tuo atveju, jeigu, per Taikos sutarties 2.2.1 p. nustatytą 3 (trejų) metų terminą Turto plėtra ar kitas šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas neatitiks teisės aktuose nustatytų reikalavimų asmeniui, turinčiam teisę ne aukciono tvarka išsinuomoti 1.1.4 p. nurodytą žemės sklypą ir (arba) jo dalį, arba teisės aktuose bus nustatyta imperatyvi disponavimo ginčo objektu tvarka, kurią NŽT privalės vykdyti. Šalys aiškiai tarpusavyje susitaria, jog šia taikos sutartimi NŽT neįsipareigoja išnuomoti ar kitaip suteikti naudotis Turto plėtra ar kitiems šio asmenų teisių ir pareigų perėmėjams Taikos sutarties 1.1.4 p. nurodytą žemės sklypą.ŠALIŲ PAREIŠKIMAI IR GARANTIJOSProkuroras pareiškia, kad pasirašius Taikos sutartį, jis neturės ir nereikš Lietuvos valstybei, ją atstovaujančiai NŽT, bei kitiems Byloje dalyvaujantiems asmenims jokių pretenzijų ir/ar reikalavimų Bylos dalyje, dėl ginčijamų aktų bei sandorių galiojimo ir (ar) jų teisėtumo, dėl kurių įgyvendinimo susitarta šioje Taikos sutartyje.Lietuvos valstybė ir NŽT pareiškia ir garantuoja, kad pasirašius Taikos sutartį, ji neturės ir nereikš Byloje dalyvaujantiems asmenims pretenzijų ir/ar reikalavimų Bylos dalyje, dėl ginčijamų aktų bei sandorių galiojimo ir (ar) jų teisėtumo, dėl kurių įgyvendinimo susitarta šioje Taikos sutartyje. Turto plėtra ir Givisa pareiškia ir garantuoja, kad Prokuratūrai, Lietuvos valstybei ir NŽT tinkamai įvykdžius šia Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, neturės ir nereikš Prokuratūrai, Lietuvos valstybei ir NŽT jokių turtinių reikalavimų Bylos dalyje, dėl ginčijamų aktų bei sandorių galiojimo ir (ar) jų teisėtumo, dėl kurių įgyvendinimo susitarta šioje Taikos sutartyje.Šalys pareiškia ir garantuoja, kad joms yra žinomos ir suprantamos Bylos nutraukimo pasekmės, nustatytos ABTĮ 104 straipsnyje, t. y. Bylą nutraukus dalyje dėl reikalavimų, dėl kurių įgyvendinimo susitarta šioje Taikos sutartyje, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad atliko visus teisinius veiksmus (pvz.: gavo visus reikiamus leidimus, sutikimus ir pan.), būtinus Taikos sutarties tinkamam sudarymui, jos galiojimui, Taikos sutarties sąlygų vykdymui ir kad Šaliai nereikia jokio kito leidimo ar sutikimo, išskyrus tuos, kuriuos ji gavo. Šalys pasirašo šią Taikos sutartį visiškai pasikliaudamos šiame Taikos sutarties punkte numatytomis garantijomis. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad Taikos sutartis atitinka Šalių interesus, yra parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, nepažeidžia Šalių ir joms žinomų trečiųjų asmenų interesų, taip pat viešųjų interesų.Šalys pareiškia, kad Taikos sutarties sąlygų turinys ir jų visuma Šalims yra suprantami, aiškūs ir atitinka Šalių tikrąją valią. Šalys taip pat garantuoja, kad visos Taikos sutarties sąlygos sulygtos, nė vienai iš Šalių kitos Šalies atžvilgiu nedarant jokio psichologinio, fizinio ir/ar ekonominio spaudimo, jokių grasinimų ar kitokios neleistinos įtakos, kuriems esant Taikos sutartis nebūtų buvusi sudaryta. Šalys patvirtina, jog, sudarant Taikos sutartį, Šalys buvo atstovaujamos teisininkų, todėl, prieš sudarydamos šią Taikos sutartį, būdamos rūpestingos ir apdairios, atliko visus veiksmus ir ėmėsi visų priemonių neaiškioms Taikos sutarties sąlygoms išsiaiškinti ir abipusių derybų keliu Taikos sutarties sąlygas suformulavo taip, kad Taikos sutarties sąlygos atitiktų Šalių tikslus, valią (ketinimus) bei interesus.
TAIKOS SUTARTIES GALIOJIMASŠi Taikos sutartis įsigalioja nuo Teismo nutarties, kuria patvirtinta ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos ir galioja iki visiško tinkamo Šalių įsipareigojimų pagal šią Taikos sutartį įvykdymo.
KITOS SĄLYGOSŠalys susitaria, kad bylinėjimosi išlaidos Taikos sutartį pasirašantiems asmenims neatlyginamos.Tuo atveju, jeigu Byloje patirta bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti atlygintos Lietuvos valstybei, tokias išlaidas atlygina Turto plėtra.“
Teismui patvirtinus ginčo šalių sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį, nutraukti administracinės bylos dalį dėl Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymo reikalavimų: panaikinti Utenos apskrities viršininko 2010 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr.13-29988 “Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje M. V.” dalį (1.2.2. punktą), kuria M. V. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 5,1547 ha vandens telkinio (duomenys neskelbtini) ežerą, sklypo, esantį Zarasų r. sav., Imbrado sen., (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia ir panaikinti dalį 2010 m. birželio 29 d. Zarasų rajono 2-ojo notarų biuro notaro Romualdo Kundroto patvirtintos M. V., atstovaujamos D. S., ir UAB „Givisa“, atstovaujamos R. M., žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr.RK-1418) ir žemės sklypo priėmimo-perdavimo 2010 m. birželio 29 d. akto (notarinio registro Nr.RK-1419), kuriomis parduotas ir perduotas bendrovės nuosavybėn vandens ūkio paskirties, bendro naudojimo vandens telkinys- 5,1547 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Zarasų r. sav., Imbrado sen., (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia ir panaikinti dalį 2010 m. rugpjūčio 9 d. Kauno m. 5-ojo notarų biuro notarės Rūtos Palšauskienės patvirtintą UAB „Givisa“, atstovaujamos direktoriaus R. M., ir UAB „Turto plėtra“, atstovaujamos direktorės D. Š., pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr.5-2-3948) ( 2.1.2. punktą) ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto (registro Nr.5-2-3949) dalyje, kuriomis pardavėjas pardavė ir perdavė pirkėjui vandens ūkio paskirties bendrojo naudojimo vandens telkinių žemės sklypą 5,1547 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Zarasų r. sav., Imbrado sen., (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn (duomenys neskelbtini) ežerą iš UAB „Turto plėtra“.
Kitą pareiškėjo prašymo dalį tenkinti.
Panaikinti Utenos apskrities viršininko 2010 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr.13-29988 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje M. V.“ dalį (1.2. punktą), kuria atkurtos nuosavybės teisės M. V., perduodant neatlygintinai nuosavybėn turėtajam 6,9681 ha vandens telkinio, (duomenys neskelbtini) ežero dalį (vertė 7428Lt), esančią 10,5751 ha dydžio vandens telkinio sklype 198, bendrosios nuosavybės teise valdomame su Utenos apskrities viršininko administracija Utenos apskrityje, Zarasų rajone, Imbrado seniūnijoje (duomenys neskelbtini).
Pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2010 m. birželio 29 Zarasų rajono 2-ojo notarų biuro notaro Romualdo Kundroto patvirtintos D. S., atstovaujančio M. V., ir R. M., atstovaujančio uždarąją akcinę bendrovę „Givisa“, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr.RK-1418, ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto, notarinio registro Nr.RK-1419 dalis, kuriomis parduota ir perduota bendrovės nuosavybėn žemės sklypo dalis 6,9681 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esanti Zarasų r. Imbrado sen. (duomenys neskelbtini);
Pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2010 m. rugpjūčio 9 d. Kauno m. 5-o notarų biuro notarės Rūtos Palšauskienės patvirtintos UAB „Givisa“, atstovaujamos direktoriaus R. M. ir UAB „Turto plėtra, atstovaujamos direktorės D. Š., pirkimo-pardavimo sutarties notarinio registro Nr.5-2-3948 dalį (Sutarties 2.1.3. punktas) ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto, notarinio registro Nr.5-2-3949 dalį, kuria pardavėjas pardavė ir perdavė pirkėjui bendrojo naudojimo vandens telkinių žemės sklypo dalį 6,9681 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Zarasų r. Imbrado sen. (duomenys neskelbtini);
- įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „Turto plėtra“ grąžinti Lietuvos valstybei jos nuosavybėn 69681/105751 dalis (duomenys neskelbtini) ežero, vandens ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Zarasų rajono savivaldybėje, Imbrado seniūnijoje, (duomenys neskelbtini);
- priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 9200 Eur (devynis tūkstančius du šimtus eurų) uždarajai akcinei bendrovei „Turto plėtra“ turto įsigijimo išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.