Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-07-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-275-988/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-21
Bylos Nr.
AN2-275-988/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00581-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Darius Pranka (pirm.)
Pažeidėjas
J. T.
Institucija
Lietuvos Respublikos Valstybinė Darbo inspekcija
Advokatai
Dainius Kenstavičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-275-988/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00581-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. T. atstovo advokato Dainiaus Kenstavičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo J. T. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) bauda.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimto sprendimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje J. T. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „J.“ direktoriumi nevykdė Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų, atliekančių tyrimą dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų, teisėtų reikalavimų neužtikrindamas, kad būtų pateikti tyrimui reikalingi dokumentai, o būtent: J. T. nustatytais terminais neįvykdė 2021 m. sausio 28 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimų nepateikdamas nurodymo 2.4, 2.5 punktuose išvardintų dokumentų, 2021 m. vasario 9 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimų nepateikdamas 2.3 ir 2.4 punktuose nurodytų dokumentų bei 2021 m. vasario 24 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikdamas 2.3 ir 2.4 punktuose nurodytų dokumentų, taip kliudydamas tyrimui. Tokiais savo veiksmais J. T. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – ir VDIĮ) 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą. J. T. paskirta administracinė nuobauda – 1 000,00 Eur bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. T. atstovas advokatas Dainius Kenstavičius prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. T. ne kartą raštuose VDI paaiškino, dėl kokių konkrečiai priežasčių jis nepateikė šių dokumentų. 2021 m. vasario 2 d. J. T. nurodė, kad „mielai pateiksime su darbo santykiais susijusius dokumentus (Nurodymo 2.1; 2.2. ir 2.3 p.), tačiau kitos Bendrovės sutartys yra konfidencialios ir Darbdavys neturi teisės tokių dokumentų viešinti tretiesiems asmenims“. 2021 m. vasario 25 d. J. T. pateikė naujai (po 2021 m. sausio 1 d.) sudarytas darbo sutartis ir pakartojo, jog rangos sutartys nėra susijusios su darbo santykiais bei užtikrino, jog pateiks visus dokumentus, susijusius su darbo santykiais. Kaip matyti, J. T. nurodė objektyvias priežastis, dėl kurių neteikė rangos sutarčių, t. y. šios sutartys yra konfidencialios ir nesusijusios su darbo santykiais.

2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad rangos sutartys nėra susijusios su darbo teisės normomis. Į VDI kompetenciją nepatenka rangos sutarčių patikra, todėl VDI neturi teisės tikrinti ne darbo sutarčių.

2.3. Apeliantas pastebėjo, kad teismas nenagrinėjo ir neįvertino UAB „J.“ ir VDI elektroninių susirašinėjimų bei raštų, iš kurių matyti, kad VDI niekada neatsakė ir neatskleidė, kodėl reikalauja minėtų dokumentų. Tik bylos teisminio nagrinėjimo metu VDI paaiškino, jog prašomos rangos sutartys ir su jų vykdymu susiję duomenys būtų buvusios vertinamos išimtinai atliekamo tyrimo ribose analizuojant, ar kitų formų sutartiniais įsipareigojimais su fiziniais asmenimis UAB „J.“ veikloje nėra slepiami darbo santykiai. Tik administracinio nusižengimo bylai atsidūrus Vilniaus miesto apylinkės teisme J. T. pirmą kartą galėjo susipažinti su 2021 m. kovo 10 d. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog VDI Vilniaus skyriuje buvo atliekamas tyrimas dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų UAB „J.“, tyrimas pradėtas dėl galimai civilinėmis sutartimis slepiamų darbo santykių.

Žemesnės instancijos teismas

2.4. Pažymėjo, kad teismas neatsižvelgė į UAB „J.“ 2021 m. vasario 22 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjui, vyriausiajam darbo inspektoriui R. R.. Šiame rašte UAB „J.“ taip pat nurodė, kad prašė VDI leisti susipažinti su vykdomo tyrimo medžiaga, tačiau VDI sąmoningai šį prašymą ignoravo ir dėl jo nepasisakė. Todėl UAB „J.“ VDI skyriaus vedėjo R. R. prašė: 1) pradėti vidinį tyrimą ir ištirti vyriausiojo darbo inspektoriaus G. K. veiksmų teisėtumą atliekant Bendrovės patikrinimą; 2) nušalinti inspektorių G. K. nuo Bendrovei atliekamo tyrimo; 3) perduoti Bendrovės tyrimo medžiagą kitam inspektoriui.

2.5. Paminėjo, kad į šį UAB „J.“ prašymą-skundą dėl VDI galimai neteisėtų veiksmų atliekant UAB „J.“ patikrinimą VDI Vilniaus skyriaus vedėjas 2021 m. vasario 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad VDI Vilniaus skyriaus vedėjo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) vyriausiajam darbo inspektoriui G. K. bei vyriausiajam darbo inspektoriui A. B. yra pavesta atlikti UAB „J.“ neplaninį patikrinimą. O taip pat konstatuota, kad darbo inspektorius turi teisę apžiūrėti darbo aplinką, gauti raštiškus darbuotojų paaiškinimus bei kitą tyrimui užtikrinti reikalingą informaciją.

2.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal minėtą neplaninį patikrinimą UAB „J.“ darbo aplinka nebuvo apžiūrėta, o raštiški darbuotojų paaiškinimai buvo teikiami geranoriškai ir operatyviai nuo pirmojo VDI kreipimosi į UAB „J.“ 2021 m. sausio 4 d. elektroniniu laišku. Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdyje nustatyta, jog J. T. pats asmeniškai atstovaudamas įmonei nuo pirmojo VDI užklausimo tiek elektroniniu paštu, tiek oficialiais raštais atvirai, sąžiningai ir laiku bendradarbiavo su VDI pareigūnais ir teikė prašomą informaciją, kiek ją buvo galima teikti jam kaip įmonės vadovui, atsakingam prieš rangovus.

2.7. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad šioje byloje nenustatyta, kad UAB „J.“ atžvilgiu būtų vykdytas kontrolinis pirkimas, todėl atsižvelgiant į neplaninį patikrinimą reglamentuojančius teisės aktus matyti, kad UAB „J.“ nebuvo tinkamai pranešta apie neplaninį patikrinimą, nepateiktas įgaliojimas ir nepateiktas įgalioto asmens sprendimas atlikti šį neplaninį patikrinimą bei nepaaiškinti to patikrinimo tikslai. 2021 m. sausio 4 d. pirmajame VDI el. laiške, skirtame UAB „J.“, buvo nurodyta abstrakčiai, kad „VDI atlieka tyrimą UAB „J.“ veiklos, todėl prašau pateikite atsakymus į šiuos klausimus“. Byloje taip pat nėra pridėtas minėtas VDI Vilniaus skyriaus vedėjo pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti UAB „J.“ neplaninį patikrinimą, iš kurio būtų matyti tokio patikrinimo tikslas, data, nurodyta patikrinimo trukmė (pradžia ir pabaiga), apimtis. Vadinasi, UAB „J.“ nebūdama tinkamai supažindina su neplaniniu patikrinimu (patikrinimo pagrindu, terminu, dalyku) pagrįstai abejojo dėl tų VDĮ inspektorių reikalavimų, o būtent dėl rangos sutarčių pateikimo, kurie nebuvo susiję su darbo teisiniais santykiais. Jei UAB „J.“ būtų buvusi tinkamai informuota apie neplaninį patikrinimą, ji būtų įvykdžiusi VDI 2021 m. sausio 28 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimus ir būtų pateikusi nurodymo 2.4, 2.5 punktuose išvardintus dokumentus, atitinkamai būtų įgyvendinusi ir kitus VDI 2021 m. vasario 9 d. bei 2021 m. vasario 24 d. nurodymus.

Šalies argumentai

2.8. Apelianto teigimu, nagrinėjamoje byloje patikrinimas užbaigtas 2021 m. kovo 10 d., 10 val. 16 min., surašius administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris su byla buvo išsiųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui, ir tik po to, t. y. 2021 m. kovo 10 d., 11 val. 40 min., surašius VDI Vilniaus teritorinio skyriaus patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Reikia pastebėti, kad šiame patikrinimo akte nurodoma tik tai, jog „VDI Vilniaus skyriuje buvo atliekamas tyrimas dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų UAB „J.“, o tyrimas pradėtas „dėl galimai civilinėmis sutartimis slepiamų darbo santykių“. Patikrinimo akte taip pat nėra nurodytas vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas (data ir numeris) atlikti neplaninį patikrinimą, o taip pat tokio patikrinimo teisinis pagrindas. Tai taip pat kelia abejonių dėl tokio tyrimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kartu manytina, kad pažeisti Patikrinimų taisyklių 7 ir 8 punktai.

2.9. Apelianto nuomone, manytina, VDI inspektorius G. K. savo veiksmais dėl atliekamo tyrimo UAB „J.“ atžvilgiu pats pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių neplaninius patikrinimus, nuostatas, būtent VAĮ 33 straipsnio 11 dalį, VDI nuostatų 16 punktą, Patikrinimų taisyklių 30, 31, 34, 46 punktus. Patikrinimų taisyklių 61 punkte numatyta, kad VDI inspektoriai, pažeidę Taisykles, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

2.10. Apeliantas apibendrino, kad J. T. pagrįstai neįvykdė reikalavimų VDI inspektoriaus, kuris pats galimai veikė nesilaikydamas neplaninio patikrinimo teisės aktų reikalavimų, todėl J. T. veiksmuose nėra tyčios kliudyti tyrimui, apie kurį jis nebuvo tinkamai informuotas. Atitinkamai J. T. nepažeidė VDIĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą.

3.1. VDI nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir mano, kad teismas tinkamai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A18.-925- 806/2021 ir 2021 m. gegužės 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje teisėtai ir pagrįstai pripažino J. T. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, bei nubaudė 1 000 Eur dydžio bauda.

3.2. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad teismui, nagrinėjusiam bylą, nekilo abejonių kad VDI turi teisę (o taip pat ir pareigą) susipažinti su visais tyrimui reikšmingai dokumentais, kas numatyta ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, numato išimtis, teikiant bei tvarkant informaciją, kuri užtikrina valstybinių įstaigų funkcijų įgyvendinimą. Tokią teisę suteikia ir ANK 569 ir 601 straipsniai. Įmonė apie tai buvo informuota papildomai, tačiau vis tiek piktybiškai atsisakė pateikti reikalaujamus dokumentus.

3.3. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad apeliantas apeliaciniame skunde net neužsimena apie jam nepalankias aplinkybės, kad tyrimo metu nebuvo pateikti ir kiti dokumentai (kurie nepateikti iki šiol), ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas.

3.4. VDI pastebėjo, kad apeliantas savo skundo 19 punkte nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad bendrovė nepasinaudojo galimybe apskųsti neteisėtus VDI valstybės tarnautojų veiksmus, kadangi VDI tarnautojų veiksmai buvo apskųsti. Atkreiptinas dėmesys, kad ši informacija pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma, J. T. ar jo atstovas teismo dėl šios aplinkybės neinformavo, todėl teismas vadovavosi bylos metu nustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad skundas dėl neteisėtų VDI pareigūnų veiksmų nepasitvirtino, J. T. šio spendimo neskundė.

3.5. VDI nesuprantami ir apelianto skundo 21 punkto argumentai. Įmonė ne kartą deklaravo, kad dirba nuotoliniu būdu, o skunde reiškia nuostabą, kad nebuvo apžiūrėta darbo aplinka, kas akivaizdžiai nelogiška, be to, tyrimo tikslas nėra įvertinti darbo aplinką. Apeliantas 21 punkte nurodo, kad jis pats asmeniškai atstovavo įmonę, teikė informaciją, atvirai, sąžiningai ir laiku bendradarbiavo su VDI pareigūnais. Šios nurodytos aplinkybės yra klaidingos, kadangi pradėjus tyrimą telefonu buvo susisiekta su J. T., jam buvo paaiškintas tyrimo tikslas, sutarta dėl tyrimui reikalingų dokumentų pateikimo, o taip pat suderintas kontaktinis elektroninis pašto adresas, kuriuo ir vyko tolimesnė komunikacija, tačiau viso tyrimo metu susirašinėjimas vyko tik su UAB „J.“ darbuotojomis J. G. ir A. M., kas puikiai matyti ir bylos medžiagoje.

3.6. Institucija atkreipė dėmesį į tai, kad 2020 m. lapkričio 6 d. VDI Vilniaus skyriaus vedėjas išrašė pavedimą atlikti patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju tyrimą galima atlikti nevykstant į ūkio subjektą. 2020 m. lapkričio 6 d. pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo atliekami minėti veiksmai, prašoma pateikti dokumentus ir tik negavus iš įmonės tyrimui reikalingų dokumentų 2021 m. sausio 28 d. buvo išrašytas pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu inspektoriai fiziškai vyko į ūkio subjektą atlikti patikrinimą, tačiau kadangi įmonė dirbo nuotoliniu būdu, dirbančių asmenų nerasta, pateikti pavedimo ir kitų dokumentų nebuvo galimybės. Iš bylos medžiagos puikiai matyti, kad nei J. T., nei įmonės teisininkei nekilo abejonių dėl VDI atliekamo tyrimo teisėtumo ar pagrįstumo, t. y. J. T. ar įmonės atstovai ne karto neprašė pateikti pavedimo, įgaliojimo ar kitų dokumentų dėl tyrimo teisėtumo, kadangi visa tai jau buvo aptarta su J. T. pirminio telefoninio pokalbio metu, o J. T. informuotas apie atliekamą tyrimą. Be to, tiek J. T. ar jo atstovai bet kada suderintu metu galėjo atvykti į VDI skyrių (kuriame buvo ir yra užtikrinamos saugios sąlygos ir įmonė apie tai buvo informuota), kur jiems būtų suteikta visa juos dominanti informacija (ta dalimi, kuria leidžia norminiai aktai), pateikti atitinkami dokumentai. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantui minėtos abejonės kilo tik tada, kai buvo priimti jam nepalankūs sprendimai. VDI nesuprantami ir 28 punkto argumentai, kadangi tyrimas dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų nėra baigtas iki šiol, nes nėra gauti tyrimui reikalingi dokumentai. Ta aplinkybė, kad J. T. surašytas ANK protokolas dėl dokumentų nepateikimo, niekaip neįtakoja paties tyrimo dėl galimai slepiamų darbinių santykių, tiesiog tyrimas dėl nuo VDI nepriklausančių aplinkybių trunka ilgą laiko tarpą.

3.7. VDI manymu, J. T. ir įmonės laiškuose minimas geranoriškas bendradarbiavimas yra tik deklaratyvaus pobūdžio, kas matyti tiek iš bylos medžiagos, tiek iš apeliacinio skundo turinio. Apeliantas skunde akcentuodamas tik jam reikšmingas aplinkybes, nepateikdamas visos informacijos, skųsdamas jam nepalankius argumentus, iškraipydamas nustatytas faktines aplinkybes galimai siekia suklaidinti teismą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas savo apeliacinį skundą bando pagrįsti negaliojančiu teisės aktu, t. y. 2014 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklėmis. Minėto teisės akto suvestinė redakcija galioja nuo 2020 m. gegužės 1 d., todėl apelianto nurodyti punktai nesutampa arba jų iš vis nėra galiojančiame teisės akte (pvz., 61 punkto).

Atsiliepimas

3.8. VDI įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą bei vadovaudamasis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, liudytojų paaiškinimus ir pagrįstai pripažino apeliantą kaltu padarius administracinį teisės nusižengimą numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, todėl apelianto apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarimą administracinėje byloje nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. T. atstovo advokato Dainiaus Kenstavičiaus apeliacinis skundas netenkinamas

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo J. T. pripažintas kaltu padaręs ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 1 000,00 Eur bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, jam paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga.

Žemesnės instancijos teismas

5. ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.

6. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – ir VDIĮ) 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai turi teisę gauti iš darbdavio duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus) ir kitus įrodymus, reikalingus Valstybinės darbo inspekcijos funkcijoms atlikti. VDIĮ 11 straipsnio 6 dalis nustato, jog VDI inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarimu J. T. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad padarė vieną iš ANK 505 straipsnio 1 dalyje įvardytų alternatyvių veikų – būdamas UAB „J.“ direktoriumi nevykdė Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų, atliekančių tyrimą dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų, teisėtų reikalavimų neužtikrindamas, kad būtų pateikti tyrimui reikalingi dokumentai, o būtent, J. T. nustatytais terminais neįvykdė 2021 m. sausio 28 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimų nepateikdamas nurodymo 2.4, 2.5 punktuose išvardintų dokumentų, 2021 m. vasario 9 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimų nepateikdamas 2.3 ir 2.4 punktuose nurodytų dokumentų bei 2021 m. vasario 24 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikdamas 2.3 ir 2.4 punktuose nurodytų dokumentų, taip kliudydamas tyrimui. Visi šie dokumentai yra rangos sutartys su L. R., L. Ž., I. D., A. T., R. M., R. D., E. U., L. K. ir A. K. bei visi kiti dokumentai, susiję su minėtų sutarčių vykdymu (sąskaitos, mokėjimai, ataskaitos ir pan.) bei išvardintų asmenų socialinio darbo kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai. Nutarime konstatuojama, kad UAB „J.“ vadovui J. T. pagrįstai buvo pareikštas kaltinimas dalyje dėl tyčinio 2021 m. sausio 28 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) 2.4, 2.5 punktuose, 2021 m. vasario 9 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) 2.3 ir 2.4 punktuose, 2021 m. vasario 24 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2.3 ir 2.4 punktuose išvardintų dokumentų nepateikimo, tokiu būdu kliudant atliekamam tyrimui ir ši jo veika atitinka ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

8. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog pastebima bendrovės tyčia neteikti prašomų rangos sutarčių ir kitų su jomis susijusių dokumentų. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad esminis ginčas byloje yra kilęs dėl Bendrovės pareigos pateikti VDI pareikalautas rangos sutartis bei kitus su jų vykdymu susijusius dokumentus ir VDI kompetencijos sritį reguliuojančių teisės normų, iš kurių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas kildina savo teisę neteikti rangos sutarčių, traktavimo. Teismas vertino, kad VDI siekis patikrinti, kad tarp bendrovės ir aukščiau išvardintų fizinių asmenų galimai egzistuoja ne civiliniai teisiniai santykiai, o darbo teisiniai santykiai, kurie turi būti atitinkamai įforminti ir jiems turi būti taikomos atitinkamos darbo santykius reguliuojančių ar su tokiais santykiais susijusių gyventojų pajamų apmokestinimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų normos, atsižvelgiant į institucijos atliekamą norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencijos funkciją, yra visiškai teisėtas ir pagrįstas ir negali būti nevykdomas manipuliuojant siekiu užtikrinti sutarčių konfidencialumą. Apeliaciniame skunde teigiama, jog J. T. veiksmuose nėra tyčios kliudyti tyrimui, apie kurį jis nebuvo tinkamai informuotas. UAB „J.“ nebuvo tinkamai pranešta apie VDI atliekamą neplaninį patikrinimą, nepateiktas įgaliojimas ir nepateiktas įgalioto asmens sprendimas atlikti šį neplaninį patikrinimą bei nepaaiškinti to patikrinimo tikslai. Atkreipė dėmesį į tai, kad ir byloje taip pat nėra pridėtas VDI Vilniaus skyriaus vedėjo pavedimas Nr. 120 atlikti UAB „J.“ neplaninį patikrinimą, iš kurio būtų matyti tokio patikrinimo tikslas, data, nurodyta patikrinimo trukmė (pradžia ir pabaiga), apimtis. Apygardos teismas pastebi, kad skundžiamame nutarime ši aplinkybė nebuvo vertinta. Teismo posėdyje J. T. nesirėmė, priešingai nei dabar, šiuo pagrindiniu apeliacinio skundo argumentu. Tai rodo dar kartą, be jau apylinkės teismo nurodytos, pasikeitusią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinę poziciją. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliacinio skundo pozicija nesutinka. Daroma priešinga išvada – J. T. tyčia nevykdė įstatymų įgaliotų pareigūnų reikalavimų pateikti dokumentus.

9. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas pateikė 2020 m. lapkričio 6 d. pavedimą atlikti patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pavesta atlikti UAB „J.“ neplaninį patikrinimą nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) kontrolės klausimais VDI inspektoriams A. B. ir G. K.. Taip pat pateikė 2021 m. sausio 28 d. pavedimą atlikti patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pavesta atlikti UAB „J.“ informacijos (skundo, pranešimo) dėl ND tyrimo ūkio subjekte patikrinimą nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) kontrolės klausimais nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2021 m. sausio 29 d. VDI inspektoriams A. B. ir G. K.. Pažymima, kad 2021 m. sausio 28 d. buvo išrašytas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentus. Atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškinama, kad 2020 m. lapkričio 6 d. VDI Vilniaus skyriaus vedėjas išrašė pavedimą atlikti patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju tyrimą galima atlikti nevykstant į ūkio subjektą. 2020 m. lapkričio 6 d. pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo atliekami minėti veiksmai, prašoma pateikti dokumentus ir tik negavus iš įmonės tyrimui reikalingų dokumentų 2021 m. sausio 28 d. buvo išrašytas pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu inspektoriai fiziškai vyko į ūkio subjektą atlikti patikrinimą, tačiau kadangi įmonė dirbo nuotoliniu būdu, dirbančių asmenų nerasta, pateikti pavedimo ir kitų dokumentų nebuvo galimybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors neginčijama, kad pavedimas atlikti patikrinimą UAB „J.“ nebuvo įteiktas, tačiau byloje esantys pavedimai atlikti patikrinimą įrodo VDI veiksmų reikalaujant pateikti dokumentus teisėtumą ir taip pat įmonės vadovo pareigą vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus.

10. Aukštesnysis teismas vertina ir tai, kad VDI Vilniaus skyriaus vedėjas 2021 m. vasario 26 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „J.“, kurį VDI pateikė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, patvirtina, kad VDI įgalioti pareigūnai atlieka neplaninį bendrovės patikrinimą. Šiame rašte, kaip ir nurodoma pačiame apeliaciniame skunde, VDI Vilniaus skyriaus vedėjas nurodė, kad vyriausiajam darbo inspektoriui G. K. bei vyriausiajam darbo inspektoriui A. B. yra pavesta atlikti UAB „J.“ neplaninį patikrinimą, jie turi teisę, be kita ko, gauti tyrimui užtikrinti reikalingą informaciją. Apeliantas nenurodė priežasčių, dėl kurių jam galėjo kilti pagrįsta abejonė šios informacijos teisingumu. Vien tai, kad VDI nepateikė UAB „J.“ detalesnių su patikrinimu susijusių dokumentų (įgaliojimo, pavedimo), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti pačios institucijos vadovo pateiktos informacijos teisingumu.

11. Nors apeliaciniame skunde teisingai teigiama, kad VDI tyrimo metu neatskleidė, kodėl reikalauja minėtų dokumentų (pavyzdžiui, pirmajame el. laiške UAB „J.“ tik abstrakčiai informavo, kad VDI atlieka UAB „J.“ veiklos tyrimą (b. l. 3), tačiau iš UAB „J.“ užduodamų klausimų (b. l. 3, 5), iš paminėto 2021 m. vasario 26 d. rašto UAB „J.“, iš institucijos, kuri pateikia klausimus – VDI, turėjo būti aišku, kad reikalaujami dokumentai būtent dėl atliekamo tyrimo dėl galimai civilinėmis sutartimis slepiamų darbo santykių. Tai patvirtina ir vėlesni VDI atstovo paaiškinimai teisme, kur, kaip aprašė pats apeliantas, VDI atstovas paaiškino, jog prašomos rangos sutartys ir su jų vykdymu susiję duomenys būtų buvusios vertinamos išimtinai atliekamo tyrimo ribose analizuojant, ar kitų formų sutartiniais įsipareigojimais su fiziniais asmenimis UAB „J.“ veikloje nėra slepiami darbo santykiai. Taip pat analogiškas paaiškinimas nurodomas ir 2021 m. kovo 10 d. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30).

12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „J.“ prašė VDI pateikti apeliaciniame skunde nurodytus dokumentus – įgaliojimą ir VDI Vilniaus skyriaus vedėjo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti UAB „J.“ neplaninį patikrinimą, nors, kaip matyti, 2021 m. sausio, vasario mėn. ne kartą teikė raštus VDI. Pavyzdžiui, UAB „J.“ 2021 m. vasario 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomas tik bendro pobūdžio prašymas leisti susipažinti su vykdomo tyrimo medžiaga (b. l. 19), UAB „J.“ 2021 m. vasario 22 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta, kad prašoma pateikti šiuos dokumentus (b. l. 21).

13. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog VDI inspektoriai turi teisę ir pareigą reikalauti netgi informacijos, kurią juridinis ar fizinis asmuo vertina kaip konfidencialią, jei pastaroji yra reikalinga jų kompetencijos ribose atliekamam tyrimui. Žemesnysis teismas tokią savo poziciją išsamiai pagrindė ne tik VDI kaip valstybės institucijos, tiriančios ir tikrinančios situacijas, kai įtaria, jog iškreipiamos ar slepiamos aplinkybės nedeklaruojant darbo santykių, kompetencija, kas pagal aprašytus teisės aktus patvirtina jos teisę reikalauti ir gauti dokumentus iš susijusių su tyrimu asmenų, tačiau ir su gautos informacijos konfidencialumo saugojimu susijusiais, aptartais teisės aktais – Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu, VDIĮ 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, tiesiogiai įpareigojančiais saugoti ir neatskleisti darbdavių komercinę paslaptį sudarančios informacijos, kurią jie sužinojo atlikdami tarnybines pareigas. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 26 punktas nustato, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius privalo saugoti ir neatskleisti valstybės ir tarnybos bei komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančios informacijos, kurią jis sužino, atlikdamas tarnybines pareigas, laikytis tarnybinės etikos reikalavimų.

14. Pažymima, kad teismų praktikoje atliekant tyrimus dėl nelegalaus darbo VDI nagrinėjamos rangos sutartys (žr., pvz., administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-162-209/2019).

15. Apygardos teismas pastebi, kad J. T. nepateikus rangos sutarčių (išrašų iš jų) ar kitų duomenų, iš kurių būtų matyti minimas konfidencialumas, nėra galimybės įsitikinti, kad šalys susitarė dėl sutartinių santykių konfidencialumo.

16. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog paties apelianto pozicija dėl dokumentų konfidencialumo nevisai nuosekli. Apeliaciniame skunde jis nurodė, kad jei UAB „J.“ būtų buvusi tinkamai informuota apie neplaninį patikrinimą, ji būtų įvykdžiusi VDI 2021 m. sausio 28 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimus ir būtų pateikusi nurodymo 2.4, 2.5 punktuose išvardintus dokumentus, atitinkamai būtų įgyvendinusi ir kitus VDI 2021 m. vasario 9 d. bei 2021 m. vasario 24 d. nurodymus. Taigi UAB „J.“ vadovas iš esmės sutinka, kad VDI turi teisę tikrinti ginčo dokumentus.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria skundžiamame nutarime padarytoms išvadoms, jog J. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas.

18. Apygardos teismo vertinimu, nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra adekvati J. T. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Bauda skirta tinkamai pritaikius įstatymą, taip pat atsižvelgus į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Paskirtos baudos dydis yra mažesnis nei ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas baudos vidurkis. Pažymima, kad aptariamas nusižengimas tęsėsi keletą mėnesių, buvo trukdoma atlikti kitą tyrimą dėl galimo nelegalaus darbo. Todėl vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį ar nekėlusį realaus pavojaus valdymo tvarkai, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste, nėra jokio teisinio pagrindo.

19. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. J. T. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai pripažino kaltu J. T. padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. T. atstovo advokato Dainiaus Kenstavičiaus apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Darius Pranka