Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarimo, kuriuo E. D. nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį nesant nusižengimo sudėties, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apibendrinant bylos ginčo dalyką galima konstatuoti, jog ginčas kyla dėl to, ar du asmenys - A. P. bei S. S., įmonėje dirbo kaip darbuotojai, ar kaip rangovai (subrangovai) rangos sutarties pagrindu. Pirmuoju atveju būtų konstatuotas darbo įstatymų pažeidimas, nes nė vienas iš nurodytų asmenų nebuvo įregistruotas kaip darbuotojas, darbdavys nemokėjo iš darbo santykių bei atlyginimo darbuotojams kylančių mokesčių. Antruoju atveju, nustatant, kad A. P. bei S. S. dirbo rangos sutarties pagrindu, darbo įstatymų pažeidimas konstatuotas nebūtų ir administracinio nusižengimo bylos teisena turėtų būti nutraukta. Taigi, bylos baigčiai esminę reikšmę turi tai, kaip tarp įmonės UAB „Nord profil“ ir A. P. bei S. S. (darbuotojų/rangovų (subrangovų)) kylančius santykius kvalifikuoja teismas. Susipažinęs su bylos medžiaga apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog darbinių (darbo) santykių tarp įmonės ir A. P. bei S. S. nebuvo.

5. ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, todėl įstatymo nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

6. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Statybos ranga, pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį yra tada, kai rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

7. Įstatymų leidėjas nenustatė konkrečių darbo sutarties ir statybos rangos sutarties skirtumų ar atribojimo kriterijų, teismų praktikoje šis klausimas taip pat nėra detaliai analizuojamas, todėl apygardos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, konstatuoja, kad tarp įmonės ir A. P. bei S. S. sudarytos statybos rangos sutartys vertintinos būtent kaip statybos rangos sutartys, o ne užmaskuotos darbo sutartys.

8. Pagal pateiktas statybos rangos sutartis, A. P. bei S. S. turėjo atlikti pastato stogo įrengimo darbus (Statybos rangos sutartis, 2.1 punktas, b. l. 15, 18). Šioje sutartyje buvo numatytas darbų atlikimo terminas, buvo sutarta dėl to, iš kokių medžiagų bus atliekami darbai, koks bus apmokėjimas už darbą ir kt. Kitaip tariant, pateiktoje Statybos rangos sutartyje aptarti visi įstatyme nustatyti statybos rangos sutarčiai būtini klausimai ir rekvizitai.

9. Apeliantas akcentuoja, kad A. P. bei S. S. dirbo su įmonės (užsakovo) įrankiais bei medžiagomis, jų darbui vadovavo darbų vadovas. CK 6.686 straipsnyje nustatyta, kad statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo pareiga. Pateiktoje statybos rangos sutartyje yra nurodyta, kad darbai atliekami iš užsakovo (t.y. įmonės) medžiagų (Statybos rangos sutartis, 1.2 punktas, b. l. 15, 18). Sutartyje taip pat buvo numatyta, kad užsakovas privalo pašalinti kliūtis, trukdančias rangovui pradėti darbą, užtikrinti sandėliuojamų medžiagų apsaugą ir t.t. Taigi, darbų atlikimas iš užsakovo medžiagų nepaneigia statybos rangos sutarties egzistavimo ir neprieštarauja įstatymo nuostatoms. Tai, kad darbų vadovas prižiūrėjo kaip atliekami darbai, taip pat automatiškai nesuponuoja, kad susiklostė darbiniai santykiai, nes būtent darbų vadovas yra atsakingas už statybvietės saugumą nepriklausomai nuo to, ar konkretūs asmenys dirba darbo sutarčių pagrindu, ar ne. Skunde apeliantas taip pat teigia, kad supranta įmonės norą ir interesą prižiūrėti atliekamus darbus. Teismas taip pat pabrėžia, jog darbų prižiūrėjimas ir jų stebėjimas yra natūralus užsakovo veikimas ir negali suponuoti rangos peraugimo į darbo santykius pavaldumo prasme. Rangovo savarankiškumas negali būti aiškinamas tiesiogiai ir besąlygiškai, nes, kaip bebūtų, rangovas atlieka darbą, už kurį tikisi gauti atlygį, todėl jis, būdamas protingas ir apdairus rangos santykių subjektas, negali visiškai ignoruoti užsakovo interesų, nuomonės ar pastabų.

10. Kitas apeliacinio skundo aspektas – veiklos (darbų) tęstinumas. A. P. nuo 2017 m. su įmone buvo pasirašęs 7 statybos rangos sutartis ir tai, apelianto vertinimu, patvirtina, jog realiai buvo susiklostę darbiniai santykiai. Su tokiu aiškinimu apygardos teismo teisėjas nesutinka. Vien tik dažnas, pasikartojantis statybos rangos sutarties sudarymas nereiškia darbo santykių atsiradimo. Užsakovo, šiuo atveju, įmonės teisė yra pasirinkti jiems tinkamus asmenis ir jiems patikėti atlikti darbą, todėl apygardos teismas neturi pagrindo vertinti verslo subjekto priimamų sprendimų renkantis rangovą (subrangovą).

11. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas ir statybos rangos sutarties turinys, neva sutartyje nėra numatytos naudojamos medžiagos, stogo konstrukcija ir pan. Šių skundo argumentų kontekste pastebėtina, kad įstatymas nenumato tokio pobūdžio, tokio konkretumo reikalavimų statybų rangos sutarčiai. Rangos sutartis yra dvišalė, konsensualinė ir ekvivalentinė, sudarant ją galioja sutarties laisvės principas, todėl šalių valia yra tai, ar sutartyje nurodyti atliekamų darbų tam tikrus techninius rodiklius, darbo metodiką ir t.t., ar ne. Apygardos teismas šioje byloje neturi teisės aiškinti ir vertinti sudarytos statybos rangos sutarties, nes tai prasilenkia su administracinės atsakomybės esme.

12. Bylos medžiagoje taip pat yra duomenų, kad įmonė A. P. buvo atlikusi bankinių mokėjimų už jo atliktą darbą. Šios aplinkybės, nors ir gali būti suponuoti atlygintinumo darbo santykių prasme pobūdį, tačiau, teismo vertinimu, negali būti vertinamos vienareikšmiškai. Nors sudarytose statybų rangos sutartyse nurodyta, kad už atliktą darbą bus apmokėta per 3 dienas nuo atliktų darbų pridavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos, tarpinių apmokėjimų faktas nedaro statybų rangos sutarties negaliojančia. Tokiu atveju užsakovas prisiima riziką ir tuo atveju, jeigu darbai nebūtų atlikti – stogas nebūtų uždengtas, – jau užsakovui galėtų kilti sunkumų išieškant sumokėtą sumą iš kitos šalies. Nepaisant to, ši aplinkybė gali būti vertinama kaip užsakovo veikimas savo rizika, o ne kaip darbo santykių įtvirtinimas.

13. Apygardos teismas vertina, kad šiame procesiniame sprendime aptarė esmines aplinkybes, kurios turi reikšmės kilusių santykių kvalifikavimui. Taip pat vertintina, kad byloje nėra neginčijamų ir konkrečių duomenų apie tai, kad A. P. bei S. S. veikė kaip darbininkai darbo sutarties prasme, todėl jų patraukimas administracinėn atsakomybėn būtų netikslingas. Be kita ko, visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kas ir padaryta šiuo atveju.

14. Remiantis visuma aukščiau išdėstytų argumentų darytina išvada, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti jo apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.