Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Dalios Gumuliauskienės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, pareiškėjos UAB „Prima Parte“ atstovei J. S., atsakovės Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos Valstybės įmonės Šilutės miškų urėdijos atstovei Viktorijai Vilemienei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Bugama“ atstovui K. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Prima Parte“ skundą atsakovei Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos Valstybės įmonei Šilutės miškų urėdijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Pagėgių savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Bugama“, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl 2015-11-16 sprendimo Nr. R3(4.10)-1207 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB „Prima Parte“ skundu prašo panaikinti Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos Valstybės įmonės Šilutės miškų urėdijos 2015-11-16 sprendimą Nr. R3(4.10)-1207 “Dėl sutikimo rengti žemės gelmių naudojimo planą (Pagėgių telkinio I sklypas)”, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas Pagėgių savivaldybės Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo žvyro ir smėlio išteklių dalies plotuose, ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti 2015-06-12 prašymą.

Pareiškėja taip pat argumentuoja, jog Pagėgių savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Pagėgių savivaldybės tarybos 2008-12-18 sprendimu Nr. 520, inžinerinės infrastruktūros brėžinyje Pagėgių žvyro ir smėlio telkinys pažymėtas kaip naudingųjų iškasenų teritorija, ir tai reiškia, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis šioje teritorijoje yra galimas. Nurodo, jog yra gavusi visų subjektų, nurodytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-02-17 įsakymu Nr. D1 -145 patvirtintų Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių 15 punkte, planavimo sąlygas žemės gelmių naudojimo planui rengti, o Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2010-04-23 sprendimu Nr. (9.14.5)-LV-4-2157 konstatavo, jog Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo naudojimas, yra leistina ūkinė veikla. Poveikio aplinkai vertinimo galiojimo terminas pratęstas Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyriaus 2015-02-10 raštu Nr. (15.3)-A4-1486.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Bugama“ atstovas siūlo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos Valstybės įmonės Šilutės miškų urėdijos (toliau – VĮ Šilutės miškų urėdija) 2015-11-16 sprendimo Nr. R3(4.10)-1207 „Dėl sutikimo rengti žemės gelmių naudojimo planą (Pagėgių telkinio I sklypas)”, kuriuo pareiškėjai UAB „Prima Parte“ atsisakyta duoti sutikimą vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas Pagėgių savivaldybės Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo žvyro ir smėlio išteklių dalies plotuose, teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 11).

Iš faktinių bylos aplinkybių ir pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėja UAB „Prima Parte“ siekia naudoti Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės Pagėgių telkinio 1 sklypo žvyro ir smėlio išteklių dalį. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta, kad žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse yra išimtinė valstybės nuosavybė. Žemės gelmių naudojimo pagrindas yra naudojimosi teisė, kurią šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Tokia institucija pagal Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio 3 dalį yra Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Pagal bylos duomenis pareiškėjai Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2010-11-26 išdavė leidimą Nr. 46p-10 naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes remdamasi Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės Pagėgių telkinio 1 sklypo žvyro ir smėlio išteklių dalies naudojimo 2010-11-26 sutartimi (b.l. 12). Sutartimi pareiškėjai skirtas kasybos sklypas 74,4 ha plote, sutarties 15 punkte nurodyta, jog kasybos darbus galima vykdyti tik sudarius žemės nuomos sutartį ir teisės aktų nustatyta tvarka įteisinus žemės sklypo naudojimą naudingųjų iškasenų gavybai, turint nustatyta tvarka patvirtintą išteklių naudojimo projektą ir TIPK leidimą (b.l. 13-14). Pasikeitus leidime nurodytam objektų skaičiui, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2014-09-12 pareiškėjai išdavė pakartotinį leidimą Nr. 45p-14 naudoti Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio išteklių dalį pagal 2014-09-12 naudojimo sutarties sąlygas (b.l. 15). Sutarties 16 punkte nurodyta, kad kasybos darbus galima vykdyti tik turint nustatyta tvarka patvirtintą žemės gelmių naudojimo planą ir teisės aktų nustatyta tvarka įteisinus žemės sklypų naudojimą naudingųjų iškasenų gavybai (b.l. 16-17). Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 1 dalis imperatyviai įtvirtina, jog naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą. Žemės gelmių ištekliai ir ertmės pagal naudojimo planą pradedami naudoti įgijus teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, reikalingą žemės gelmių ištekliams ar ertmėms naudoti. Žemės gelmių naudojimo planas yra vietovės lygmens specialusis teritorijų planavimo dokumentas (14 straipsnio 3 dalis), jį tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba, naudojimo plano organizatorius – juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius, taip pat teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, arba žemės savininko ar subjekto, valdančio valstybinę žemę patikėjimo teise, sutikimą vykdyti naudojimo plano organizatoriaus funkcijas (14 straipsnio 2 dalis). Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba) 2014-03-25 sprendimu Nr. S5-14 (b.l. 19) nusprendė pradėti Pagėgių savivaldybės Pagėgių telkinio I sklypo dalies žvyro ir smėlio išteklių naudojimo plano rengimą planavimo organizatoriui UAB „Prima Parte“. Ginčydama šio sprendimo teisėtumą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos padavė prašymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad UAB „Prima Parte“ neturi teisės naudoti ar valdyti žemės sklypų ir neatitinka planavimo organizatoriui keliamų reikalavimų (b.l. 126-131). Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio išteklių teritorijoje registruoti trys miškų ūkio paskirties, pagal naudojimo būdą, ūkinių miškų sklypai, kuriuos patikėjimo teise valdo VĮ Šilutės miškų urėdija. Pagal miškų kadastro duomenis planuojami žvyro ir smėlio karjerai yra valstybinės reikšmės miške. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-12-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-7504-244/2015, įsiteisėjusia 2015-12-17, patvirtinta taikos sutartis, kuria UAB „Prima Parte“ įsipareigoja per 6 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo gauti VĮ Šilutės miškų urėdija sutikimą vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas Pagėgių savivaldybės Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo žvyro ir smėlio išteklių dalies plotuose (žemės sklypuose unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Patvirtintos taikos sutarties 4 punkte nurodyta, jog UAB „Prima Parte“ gavusi nurodytą sutikimą turės teisę vykdyti planavimo organizatoriaus funkcijas ir tęsti teritorijų planavimo procesą, įskaitant miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūrų atlikimą Pagėgių savivaldybės Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo žvyro ir smėlio išteklių dalies plotuose vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais. Pareiškėja 2015-06-12 padavė prašymą atsakovei VĮ Šilutės miškų urėdija duoti sutikimą vykdyti organizatoriaus funkcijas žemės gelmių naudojimo plano, kurio planavimo tikslai yra suprojektuoti racionalų ir saugų žemės gelmių išteklių iškasimą, kasybos metu paveiktų plotų rekultivavimą, suformuoti/pertvarkyti žemės sklypą karjerui ir jo priklausiniams išdėstyti, numatyti žaliavos išvežimo kelią, nustatyti/pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį kasybos laikotarpiui – į kitą (naudingųjų iškasenų teritorijos), o baigus rekultivavimą – pagal patvirtinto žemės gelmių naudojimo plano sprendinius (b.l. 20-21). Skundžiamu atsakovės VĮ Šilutės miškų urėdijos 2015-11-16 sprendimu Nr. R3(4.10)-1207 pareiškėjai UAB „Prima Parte“ atsisakyta duoti sutikimą vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas Pagėgių savivaldybės Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo žvyro ir smėlio išteklių dalies plotuose (b.l. 11). Sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nurodant faktinę aplinkybę, kad Pagėgių savivaldybės teritorijoje yra galimybė ne miško žemėje eksploatuoti smėlio ir žvyro naudingąsias iškasenas. Nurodytą aplinkybę skunde pripažįsta ir pati pareiškėja. Dėl šios priežasties pripažintinas nepagrįstu jos argumentas, kad ginčijamas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes jame nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas.

Iš pareiškėjos 2015-06-12 prašymo turinio ir faktinių bylos aplinkybių matyti, jog planavimo tikslas yra žemės sklypo paskirties keitimas, t.y. miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis - naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti. Nurodytus teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2015-10-01) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-09-28 nutarimu Nr. 1131 patvirtintas Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) (redakcija, galiojusi ginčijamo akto priėmimo metu, nuo 2014-04-03 iki 2015-11-21). Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas išimtinių atvejų, kada leidžiama miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Vienas iš šių išimtinių atvejų įtvirtintas 1 dalies 4 punkte, kuriame nurodyta, kad miško žemę leidžiama paversti naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad miško žemės pavertimas naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti galimas esant vienai iš alternatyvių sąlygų: 1) nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje, 2) baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas. Nagrinėjamu atveju antroji sąlyga nėra aktuali, nes Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės Pagėgių telkinio II sklypo dalyje AB „Šilutės automobilių keliai“ eksploatuoja veikiantį smėlio ir žvyro karjerą ne miško žemėje, o I sklypo dalyje UAB „Bugama“ 6,7 ha plote Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2013-08-08 įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2)-2029 patvirtintame žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekte suformuoti du kitos paskirties žemės sklypai: 1,7356 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4,8612 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės Stoniškių seniūnijos Anužių kaimo vietovės plano matyti, jog AB „Šilutės automobilių keliai“ eksploatuojama Pagėgių telkinio II sklypo dalis nepatenka į valstybinės reikšmės miškų plotą (b.l. 18). Pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pirmąją sąlygą Pagėgių savivaldybės teritorijoje yra galimybė eksploatuoti naudingąsias iškasenas (žvyrą ir smėlį) ne miško žemėje ir šios iškasenos yra eksploatuojamos. Būtent šią faktinę aplinkybę ginčijamame sprendime nurodė atsakovė, jog UAB „Bugama“ Pagėgių savivaldybės teritorijoje yra išduotas leidimas vykdyti žvyro ir smėlio gavybą ne miško žemėje. Iš to paties plano matyti, jog kasybos sklypai, skirti UAB „Alvetos karjerai“ ir UAB „Prima Parte“, patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus (sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 18). Pareiškėja neginčija faktinės aplinkybės, kad UAB „Bugama“ yra išduotas leidimas vykdyti žvyro ir smėlio gavybą ne miško žemėje, tačiau argumentuoja, jog atsakovė, nagrinėdama jos 2015-06-12 prašymą turėjo vertinti ne tai, ar atitinkamoje savivaldybės teritorijoje jau yra fizinių ar juridinių asmenų, kuriems Lietuvos geologijos tarnyba yra išdavusi leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes ne miško žemėje, o tai, ar atitinkamoje savivaldybėje ne miško žemėje yra telkinių, kuriems dar neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes.

Pareiškėjos skundo argumentas, kuriuo ji grindžia reikalavimą, pripažintinas nepagrįstu. Iš Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto turinio matyti, jog pirmoji sąlyga (nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje) siejama su galimybės eksploatuoti iškasenas savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje buvimu apskritai, o ne su leidimų išdavimu. UAB „Bugama“ išduotas leidimas būtent ir patvirtina tokią galimybę – Pagėgių savivaldybėje yra galimybė eksploatuoti naudingąsias iškasenas ne miško žemėje. Pripažintinas nepagrįstu ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos geologijos tarnybos argumentas, jog atsakovė VĮ Šilutės miškų urėdija, konstatuodama nurodytą galimybę, viršijo kompetenciją taip pat pripažintinas nepagrįstu argumentas, jog jos išduotas leidimas naudoti telkinį savaime yra pagrindas atsakovei duoti sutikimą vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas. Toks trečiojo suinteresuoto asmens teiginys nepagrįstas, vertinant Miškų įstatymo11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą ir Lietuvos geologijos tarnybos funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-06-14 įsakymu Nr. 316 patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų. Pažymėtina, jog Miškų įstatymo paskirtis nėra užtikrinti privačių ūkio subjektų konkurenciją. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto ir susiklosčiusių teisinių santykių politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis), todėl plačiau pareiškėjos ir Lietuvos geologijos tarnybos teiginiai dėl konkurencijos ribojimo nenagrinėjami ir bylai nėra teisiškai reikšmingi.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos vertinimu, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-09-28 nutarimu Nr. 1131 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo 17 punktas detalizuoja ir išplečia Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos išimties miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis galimybę siejant ne su galimybės eksploatuoti naudingąsias iškasenas savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje buvimu apskritai, bet su naudingųjų iškasenų telkinių buvimu, kurių naudojimui ir eksploatavimui dar neišduoti leidimai. Toks Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos išimties aiškinimas ir nepagrįstas išplėtimas, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, yra negalimas. Teismo poziciją pagrindžia 2013-06-18 Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2, 7, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-386 projekto aiškinamasis raštas (toliau – Aiškinamasis raštas), iš kurio turinio matyti, jog miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti galimybė vertinama teritoriniu požiūriu, o ne išduotų leidimų požiūriu. Aiškinamajame rašte nurodyta, jog galiojančio (t.y. Miškų įstatymo redakcija iki 2013-06-18) Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatytas išimtinis atvejis, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, tačiau tame pačiame punkte nustatyta sąlyga, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti tik tada, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje. Ši sąlyga vertinama visos Lietuvos teritorijos atžvilgiu, todėl konkrečioje vietovėje neleidžiama paversti miško žemės kitomis naudmenomis konkrečioms naudingosioms iškasenoms eksploatuoti, jei bet kur kitur Lietuvos teritorijoje yra galimybė tas pačias naudingąsias iškasenas eksploatuoti ne miško žemėje. (...) Be to, pagal aukščiau aptartas Miškų įstatymo nuostatas, nėra galimybės užbaigti eksploatuoti po miško žeme esančių jau pradėtų eksploatuoti naudingųjų iškasenų telkinių, kuriems nustatyta tvarka išduoti leidimai naudoti naudingąsias iškasenas. Siekiant subalansuotai spręsti aukščiau išdėstytas miškų išsaugojimo ir naudingųjų iškasenų eksploatavimo tarpusavio santykio problemas buvo siūlomas šis Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimas. Siūloma apribojimą formuoti naudingųjų iškasenų teritorijas miško žemėje sukonkretinti iki savivaldybės lygmens ir to apribojimo iš viso netaikyti, kai yra baigiama pradėto naudoti telkinio ar jo dalies, kuriai yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, eksploatacija. Įvertinus išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją, konstatuotina, jog pareiškėjos nurodytas Aprašo 17 punkto aiškinimas negalimas ir atsižvelgiant į teisės aktų hierarchiją. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo. Jeigu Vyriausybės nutarimuose nustatytas teisinis reguliavimas konkuruotų su nustatytuoju įstatymuose arba nebūtų grindžiamas įstatymais, būtų pažeista Konstitucija (žr. pvz. Konstitucinio Teismo 2015-10-29 nutarimas Nr. KT28-N17/2015). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju su Miškų įstatyme įtvirtinta išimtimi negali konkuruoti Aprašo 17 punkte nurodytos Lietuvos geologijos tarnybos pažymos turinys. Pagal Aprašo 17 punktą Geologijos tarnyba teikia informaciją apie išžvalgytus savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje esančius atitinkamus naudingųjų iškasenų telkinius, dėl kurių dar neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, leidžianti nustatyti galimybę naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritoriją formuoti ne miško žemėje, t.y. pažymoje turi būti pateikiama informacija apie galimas naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijų formavimo savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje alternatyvas. Lietuvos geologijos tarnybos 2013-09-03 pažymoje Nr. (7)-1.7-2251 nurodyta, kad Pagėgių savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje nėra detaliai išžvalgytų nei naudojamų, nei nenaudojamų smėlio ir žvyro telkinių, Pagėgių savivaldybėje yra tik vienas detaliai išžvalgytas smėlio ir žvyro telkinys (Pagėgių telkinys), kuris yra miško žemėje (b.l. 22). Lietuvos geologijos tarnybos 2015-11-30 rašte Nr. (7)-1.7-4039 pakartotinai patvirtinta faktinė aplinkybė, kad Pagėgių savivaldybės teritorijoje nėra ne miško žemėje detaliai išžvalgytų nenaudojamų telkinių (b.l. 23). Tokios Lietuvos geologijos tarnybos pažymos nereiškia, kad Pagėgių savivaldybėje nėra galimybės naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritoriją suformuoti ne miško žemėje. Minėta, jog ne miško žemėje telkinius eksploatuoja UAB „Bugama“ ir AB „Šilutės automobilių keliai“. Teisėjų kolegijos vertinimu, Aprašo 17 punktas nekonkuruoja su Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Pagal teisės normos sandarą matyti, kad nukreipiama į Miškų įstatymo 11 straipsnio 1dalies 4 punktą, nes Aprašo 17 punkte yra įtvirtinta, jog sprendimą priimanti institucija sprendimą paversti miško žemę kitomis naudmenomis priima vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis. Miškų įstatyme nurodyta sąvoka eksploatuoti, t.y naudoti apima tiek jau naudojamus naudingųjų išteklių telkinius, tiek galimus naudoti naudingųjų išteklių telkinius, dėl kurių naudojimo dar nėra išduoti atitinkami leidimai. Aprašo 17 punktas negali būti taikomas taip, kaip jo turinį plečiamai, ignoruojant Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, vertina pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba. Aptartų motyvų pagrindu konstatuojama, jog nėra teisinio pagrindo bylą stabdyti ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar byloje taikomas Aprašo 17 punktas prieštarauja Konstitucijos ir Miškų įstatymo nuostatoms.

Miškų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog Miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Pareiškėjai argumentuojant, jog Pagėgių savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Pagėgių savivaldybės tarybos 2008-12-18 sprendimu Nr. 520, inžinerinės infrastruktūros brėžinyje Pagėgių žvyro ir smėlio telkinys pažymėtas kaip naudingųjų iškasenų teritorija (b.l. 24), savaime nereiškia, jog miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis šioje teritorijoje yra galimas. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo pagrindu, todėl jis nebekartojamas.

Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. Ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų. Pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr. pvz. Konstitucinio Teismo 2015-05-09 nutarimas Nr. KT18-N7/2014). Visiems asmenims kyla pareiga saugoti gamtą, o padarius gamtinei aplinkai žalą – ją atlyginti, nes aplinkos apsauga yra viešasis interesas. Valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, atskirų jos objektų apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei jų gausinimas, gali įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų ribojamas atskirų gamtinės aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimas, siekiama užtikrinti bendrą tautos gerovę, saugoti nuo kenksmingų poveikių žmonių sveikatą ir aplinką, racionaliai naudoti gamtos išteklius, atlyginti gamtinei aplinkai padarytą žalą. Pareiškėjos atlikti veiksmai, orientuoti į konkrečios ūkinės veiklos tikslus, patys savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčijamas Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos Valstybės įmonės Šilutės miškų urėdijos 2015-11-16 sprendimas Nr. R3(4.10)-1207 „Dėl sutikimo rengti žemės gelmių naudojimo planą (Pagėgių telkinio I sklypas)” yra neteisėtas ar nepagrįstas. Pareiškėjai neužkertamas kelias realizuoti ūkinės veiklos tikslus teisėtu būdu.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos Valstybės įmonės Šilutės miškų urėdijos 2015-11-16 sprendimas Nr. R3(4.10)-1207 „Dėl sutikimo rengti žemės gelmių naudojimo planą (Pagėgių telkinio I sklypas)” yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjos skunde nurodytų motyvų pagrindu ir įpareigoti VĮ Šilutės miškų urėdiją išnagrinėti pareiškėjos 2015-06-12 prašymą iš naujo. Nenustatyti administracinio akto panaikinimo pagrindai, numatyti ABTĮ 89 straipsnyje. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti pareiškėjos UAB „Prima Parte“ skundą dėl atsakovės Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos Valstybės įmonei Šilutės miškų urėdijos 2015-11-16 sprendimo Nr. R3(4.10)-1207 „Dėl sutikimo rengti žemės gelmių naudojimo planą (Pagėgių telkinio I sklypas)” panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.