Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-02-26 · Civilinė byla Nr. 2S-271-56/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-26
Bylos Nr.
2S-271-56/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis (pran.)
Ieškovas
E. Š., R.
Atsakovas
F.
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2S-271-56/2008

Teisėja R.Vansevičienė Proc. sprendimo kategorijos:45.11;119;

121.15;121.18;122.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. vasario 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,

kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Tatjanos Žukauskienės

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria ieškovų E. Š., R. Š. ieškinys atsakovams F. Š., M. M. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perleidimo buvo paliktas nenagrinėtu.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai E. Š. ir R. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė lygiomis dalimis perkelti pirkėjo M. M. teises ir pareigas pagal 2008-021-08 paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 78, ir panaikinti 2008-02-14 paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro numeris 862, išduotą atsakovui M. M., bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, kadandi ieškovai nepašalino teismo nurodytų ieškinio trūkumų, ir dėl ieškovų kaltės, atsakovas M. M. patyrė bylinėjimosi išlaidų ir prašė priteisti iš ieškovų atsakovo M. M. naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas-1000 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovė E. Š. nurodė, kad ji informavo savo advokatą dėl įpareigojimo pašalinti ieškinio trūkumus, tačiau nežino, kodėl tai padaryta nebuvo, taip pat nurodė, kad ieškovas R. Š. į teismo posėdį neatvyko dėl ligos ir pateikė į bylą gydymo įstaigos pažymėjimo kopiją.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 11 p.).

Teismas pažymėjo, kad ieškovai 2008-10-15 teismo protokoline nutartimi buvo įpareigoti pašalinti ieškinio trūkumus, sutikslinti ieškinio faktines aplinkybes, nes iš pateikto ieškinio turinio nustatyta, kad faktinis ieškinio pagrindas neatitinka ieškinio reikalavimų ir iš ieškinio turinio galima suprasti, jog reikalavimas turėtų būti pareikštas taip pat ir atsakovei H. Š., o reikalavimas šiam asmeniui nepareikštas, todėl teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas CPK 296 straipsnio 1 d. 11 punkto pagrindu ieškinį palikti nenagrinėtą.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo prašymas priteisti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų pagrįstas ir remdamasis LR CPK 98 str. 1 d. patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė.

Teismas konstatavo, kad CPK atskirai nenumato, kaip turėtų būti paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtu ir taikė teisės analogiją bei vadovaudamasis sekančiais argumentais tenkino atsakovo prašymą: teismo nutartis yra viena iš teismo procesinių sprendimų rūšių, todėl teismo nutartis palikti ieškinį nenagrinėtu, plačiąja prasme yra teismo procesinis sprendimas ir teismas priimdamas bet kokį procesinį sprendimą, kuriuo užbaigiama byla, privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Kadangi nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą, priimta ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų ji iš esmės priimta atsakovo naudai ir jis turėjo su ieškinio pareiškimu susijusių išlaidų, todėl aplinkybė, kad ieškovas neištaisė ieškinio trūkumų ir dėl to procesas tapo negalimas, negali lemti atsakovų išlaidų neatlyginimo, nes atsakovo kaltės dėl vykstančio teismo proceso nėra ir jo padėtis vien dėl ieškinio pareiškimo nukentėti negali. Teismas konstatvo, kad ieškovas turi atlyginti atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl sprendė, kad atsakovo realiai patirtos, būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Ieškovė E. Š. atskiruoju skundu prašė nutartį panaikinti.

Nurodė, kad ieškovai aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, materialinį teisinį reikalavimą atsakovams perkelti pirkėjų teises ir pareigas pagal paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį bei panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl teisminio nagrinėjimo dalykas ir bylos nagrinėjimo ribos teismui buvo aiškios. Taip pat tinkamai nurodytas ieškinio pagrindas, kadangi buvo nurodytos visos tokio sandorio sudarymo ir paveldėjimo aplinkybės bei pateikti visi faktines aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Ginčo dėl faktinių aplinkybių tarp šalių nekilo, ką patvirtina ir atsakovų pateiktas atsiliepimas į ieškinį, todėl teismo reikalavimas, kad ieškovai turėtų tikslinti faktines ieškinio aplinkybes yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Nurodė, kad atsakovą, kuriam reiškiamas reikalavimas pasirenka ieškovas, o teismas matydamas, kad reikalavimas reiškiamas ne tam atsakovui neturi teisės atsisakyti nagrinėti bylos ar savo iniciatyva pakeisti netinkamus atsakovus tinkamais, tačiau turi pareigą išaiškinti šalims jų teisę teikti motyvuotą prašymą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama šalimi, todėl teismas netinkamai pritaikė CPK normas, kurios nustato ieškinio turiniui keliamus reikalavimus ir nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą.

Nurodė, kad palikus ieškinį nenagrinėtą, byla yra užbaigiama teismo nutartimi. Nutartyje turi būti nurodoma kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias bylos nagrinėjimą, o pašalinus aplinkybes kurios buvo pagrindu palikti ieškinį nenagrinėtą, ieškovas turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė tik tai, kad ieškovas nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų, tačiau konkrečių ieškinio turiniui keliamų reikalavimų neatitikimų nenurodė, todėl priimdamas nutartį pažeidė imperatyvios procesinės teisės normas bei suvaržė ieškovo teisę žinoti aplinkybes kurias jis turi pašalinti, kad vėl galėtų kreiptis į teismą (CPK 293 str. 2 d.). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-867/2007).

Atsiliepimas

Atsakovai M. M. ir F. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti.

Nurodė, kad asmens teisė kreiptis į teismą negali būti įgyvendinama bet kokiu būdu, o turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinyje yra trūkumų ir nustatė terminą trūkumų šalinimui. Teismo įpareigojimas ya privalomas ir turi būti įvykdytas, o kadangi įvykdytas nebuvo, teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu.

Nurodė, kad ieškovai neturėjo teisinio pagrindo reikšti ieškinį, kadangi atsakovas F. Š. kitam atsakovui M. M. perleido turtą kurį įgijo ne bendrosios nuosavybės teise, o paveldėjimo teisės pagrindu. Paveldėjimo teisė kurią turėjo ir pardavė F. Š., negali būti laikoma bendrąją nuosavybe su paveldėjimo teise, kurią turėjo po tėvo mirties E. Š. ir R. Š., o paveldėjimo būdu įgytu turtu asmenys gali disponuoti nepriklausomai nuo kitų paveldėtojų valios, todėl paveldėjimo teisė gali būti perleista, įkeista, mainyta ir dovanota.

Nurodė, kad paveldjimo teisė M. M. buvo parduota 2008-01-08, o ieškovai savo nuosavybės teises į paveldėtą turtą įregistravo viešame registre 2008-02-27. Ieškovai 2008-03-13 savo nuosavybę padovanojo A. Č. ir kartu perleido visas savo turtines ir neturtines teises ir šis faktas buvo nuslėptas. Ieškovai perleidę savo turtines teises į teismą kreipėsi 2008-05-09, o tai įrodo, kad neturėdami reikalavimo teisės, kreiptis į teismą negalėjo.

Nurodė, kad ieškovai nepagrįstai nurodė, kad ieškinys yra neturtinio pobūdžio ir jis yra apmekestinamas 100 Lt žyminiu mokesčiu, nors ieškovų reikalavimas kylą iš sudaryto pirkimo-pardavimo sandorio ir ieškovai siekia tapti parduoto turto savininkais ir jie teismo sprendimo pagrindu sumokėję 49 900 Lt sumą taptų perleistų paveldėjimo teisių savininkais, todėl šis reikalavimas yra turtinis.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtu ir netinkamai taikydamas teisės normas laikė, kad ieškinio trūkumai nepašalinti, todėl kolegija pasisako šiuo aspektu. Kaip nustatyta CPK 5 straipsnio 1 dalyje kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. As­mens tei­sė kreip­tis į teis­mą ieš­ki­ni­nės tei­se­nos tvar­ka re­a­li­zuo­ja­ma su ieš­ki­nio ins­ti­tu­to pa­gal­ba. Krei­pi­mo­si su ieš­ki­niu į teis­mą tvar­ką de­ta­li­zuo­ja Lie­tu­vos CPK 111,113,114,115 str. 2 d., 135 straips­niai. Pa­gal Lie­tu­vos CPK 111 straips­nio 2 da­lies 3-4 punk­tus, 135 straipsnio 1 dalies 2-4 punktus kiek­vie­na­me ieš­ki­nio pa­reiš­ki­me ieš­ko­vas pri­va­lo nu­ro­dy­ti sa­vo ieš­ki­nio ele­men­tus – ieš­ki­nio da­ly­ką (ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mą) ir pa­grin­dą (ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis ieš­ko­vas grin­džia sa­vo rei­ka­la­vi­mą ir šias ap­lin­ky­bes pa­tvir­ti­nan­čius įro­dy­mus). Jei nė­ra bent vie­no iš šių dvie­jų ele­men­tų, tai nė­ra ieš­ki­nio. Bū­tent ieš­ki­nio ele­men­tai api­brė­žia teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo da­ly­ką ir lei­džia teis­mui tin­ka­mai pa­si­ruoš­ti by­los nag­ri­nė­ji­mui. Ieš­ko­vui tiks­liai ne­su­for­mu­la­vus sa­vo rei­ka­la­vi­mo ir ne­nu­ro­džius sa­vo rei­ka­la­vi­mo fak­ti­nio pa­grin­do, teis­mas ne­ga­lė­tų tei­sin­gai tai­ky­ti Lie­tu­vos CPK 137 straipsnio 1 dalies ir ki­tų straips­nių, re­gu­liuo­jan­čių ci­vi­li­nės by­los iš­kė­li­mą. To­kiu at­ve­ju tei­sė­jas taip pat ne­ga­lė­tų tin­ka­mai pa­si­ruoš­ti by­los teis­mi­niam nag­ri­nė­ji­mui. Lietuvos CPK 135 straipsnis suformuluotas imperatyviai ir jame pateikti specialūs ieškiniui, kaip procesiniam dokumentui, ir jo priedams keliami reikalavimai. Kaip matyti iš ieškovės E. Š. ir R. Š. ieškinio jame buvo suformuluoti sekantys materialiniai teisiniai reikalavimai, lygiomis dalimis perkelti pirkėjo M. M. teises ir pareigas pagal 2008-021-08 paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 78, ir panaikinti 2008-02-14 paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro numeris 862, išduotą atsakovui M. M., bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l.6). Teismas parengiamojo posėdžio metu nustatė, jog reikalavimai gali būti reiškiami ir atsakovei H. Š., kuri neįtraukta atsakove ieškinyje, tačiau jos dalyvavimo būtinumas byloje yra akivaizdus, kadangi keliami ieškinio reikalavimai aiškiai yra siejami su H. Š. teisėmis ir teisėtais interesais, kadangi pastaroji priimto palikimo dovanojimo sutartimi savo sūnui, atsakovui F. Š. dovanojo priimtą palikimą, likusį po sutuoktinio P. Š. mirties (b.l.53,61). Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus konstatuoja, kad ieškovės, E. Š., teisė pareikšti ieškinį konkrečiam asmeniui yra neginčijama teisė. Nagrinėjamoje byloje aktualu tai, kad ne ieškinio faktinės aplinkybės turėjo būti tikslinamos, o sprendžiamas klausimas dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, H. Š. įtraukimo į procesą klausimas. Pažmėtina tai, ieškinio pagrindas - tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, t.y. ieškinio dalyką. Juridiniai faktai, kuriais grindžiamas reikalavimas, yra faktinis ieškinio pagrindas, netinkamai suformulavus reikalavimus ar nenurodžius faktinių aplinkybių atsiranda rizika, jog nebus atskleista bylos esmė ir tai labai svarbus momentas, kadangi neapibrėžus nagrinėjimo dalyko teisminis bylos nagrinėjimas taptų neįmanomu, tačiau pažymėtina ir tai, kad ar atskleista bylos esmė, sprendžiama ne vien iš ieškinio pareiškimo turinio, bet ir iš parengiamųjų procesinių dokumentų turinio, teismo posėdžio metu gautų duomenų ir kt.Teisėjų kolegijos nuomone faktinės aplinkybės ir reikalavimai ieškinyje suformuluoti tinkamai ir aiškiai, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovus tikslinti ieškinio faktines aplinkybes. Kaip nustatyta CPK 230 straipsnio 1 dalyje, posėdžio pirmininkas į parengiamąjį teismo posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinys turi būti pareiškiamas tinkamam atsakovui. Jeigu jis pareikštas netinkamam atsakovui, tokį atsakovą šalies motyvuotu prašymu galima pakeisti tinkamu atsakovu (CPK 45 straipsnio 1 dalis), todėl teismas nustatęs, kad materialiniai teisiniai reikalavimai liečia ir neįtraukto į bylą asmens, H. Š. interesus, privalėjo nenutraukdamas civilinės bylos nagrinėjimo išaiškinti šalims jų teisę, motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir pasiūlyti netinkamą šalį pakeisti tinkama šalimi arba įtraukti į procesą H. Š., todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovams atsisakius įtraukti atsakove H. Š., teismas privalėjo bylą nagrinėti iš esmės, pagal reikalavimus pareikštus atsakovams, todėl pirmosios instancijos teismo 2008-12-03 nutartis naikintina, o byla perduotina iš esmės nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str.3 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms ir argumentams atskirasis skundas tenkintinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str.3 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Patenkinti ieškovės E. Š. atskirąjį skundą. Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-12-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10459-734/2008 ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Neringa ŠvedienėTatjana Žukauskienė