Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo Estijos įmonės BIGBANK AS, veikiančios per Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei V. C. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, taip pat pagal atsakovės priešieškinį dėl šalių susitarimų sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 16 781,47 Lt skolos ir penkių procentų procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad šalys 2007 m. lapkričio 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 5800 Lt kreditą; 2008 m. rugsėjo 25 d. šalys sudarė susitarimą Nr. 1 prie vartojimo kredito sutarties ir ieškovas suteikė atsakovei papildomą 14 988,88 Lt kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą su 24,98 proc. metinių palūkanų; visa atsakovės skola turėjo būti padengta iki 2018 m. rugsėjo 10 d. Anot ieškovo, atsakovei nevykdant įsipareigojimų, 2012 m. liepos 11 d. šalių kredito sutartis vienašališkai nutraukta ir atsakovė liko skolinga ieškovui 13 928,27 Lt negrąžintos kredito sumos, 2366,59 Lt sutartinių palūkanų ir 486,61 Lt įstatyminių 5 proc. palūkanų, skaičiuojamų nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškovas pažymėjo, kad jo komercinės veiklos normalus vykdymas tiesiogiai priklauso nuo ieškovo įsipareigojimų pagal išleistas obligacijas, tarpbankinių paskolų sąlygų ir finansinių įsipareigojimų savo klientams tinkamo vykdymo, todėl ieškovo sudarytų vartojimo kredito sutarčių sąlygų tinkamas vykdymas ieškovui ypač svarbus.

Atsakovė priešieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2008 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo grafiką prie šalių susitarimo Nr. 1 prie vartojimo kredito sutarties; 2) pripažinti, kad 2007 m. lapkričio 26 d. vartojimo kredito sutarties sąlygos dėl bendros kredito sumos (20 436,69 Lt), metinės palūkanų normos (24,99 proc.) ir metinės kredito grąžinimo normos (40,08 proc.) yra niekinės ir negaliojančios nuo sutarties sudarymo; 3) pripažinti, kad 2008 m. rugsėjo 25 d. susitarimo Nr. 1 sąlygų dalis dėl metinės palūkanų normos (24,98 proc.), bendros kredito sumos (52 363,13 Lt), metinės kredito grąžinimo normos (39,94 proc.), sutartyje numatytų kredito gavėjo neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kredito davėjui (18 752,99 Lt) yra niekinės ir negaliojančios nuo sutarties sudarymo; 4) pripažinti 2007 m. lapkričio 26 d. vartojimo kredito sutarties ir 2008 m. rugsėjo 25 d. susitarimo bendrųjų sutarties sąlygų 6.1 ir 9.3 punktus niekiniais. Atsakovės nuomone, ieškovas reiškia aiškiai per didelius reikalavimus, prieštaraujančius sąžiningumo ir protingumo kriterijams, taip pažeisdamas atsakovės, kaip skolininkės ir vartotojos, interesus. Atsakovė nurodė, kad sutarčių sąlygos ieškovo (verslo subjekto) parengtos vienašališkai, sutartys sudarytos pagal standartines sąlygas, t. y. prisijungimo būdu, ir atsakovė neturėjo jokios galimybės laisva valia pasirinkti sutarties sąlygų, daryti įtakos jų parengimui. Anot atsakovės, ieškovas, sudarydamas sutartį, nutylėjo palūkanų apskaičiavimo būdą, apie kurį atsakovė neinformuota, todėl mokėjimo grafikas pripažintinas negaliojančiu. 2007 m. lapkričio 26 d. sutarties sąlygose „kredito suma“ nurodyta 5800 Lt, o „bendra kredito suma“ – 20 436,69 Lt, nors tokios sumos ieškovas atsakovei neskolino. Atsakovės nuomone, ši sutarties sąlyga klaidina vartotoją, iš esmės nukrypsta nuo tikrovės ir prieštarauja sąžiningumo kriterijams, todėl pripažintina negaliojančia (Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 1, 3, 4, 6, 7 dalys). 2008 m. rugsėjo 25 d. ieškovas papildomai suteikė 9250,08 Lt kreditą; susitarimo sąlygose „papildoma kredito suma“ nurodyta 14 988,88 Lt, tačiau „bendra kredito suma“ nurodyta jau 52 363,13 Lt, nors tokios sumos ieškovas atsakovei neskolino, todėl ir ši sąlyga klaidina vartotoją, iš esmės nukrypsta nuo tikrovės ir kredito sąvokos, prieštarauja sąžiningumo kriterijams ir pripažintina negaliojančia. Atsakovė pažymėjo, kad 2007 m. lapkričio 26 d. sutartyje nustatyta 24,99 proc. metinių palūkanų norma ir 2008 m. rugsėjo 25 d. susitarime Nr. 1 nustatyta 24,98 proc. metinių palūkanų norma daugiau kaip dvigubai viršija vidutines rinkoje tuo metu galiojusias palūkanų normas, t. y. nustatytos palūkanos aiškiai per didelės, prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Anot atsakovės, nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o taip prieštarauja viešajai tvarkai. Atsakovės teigimu, ji ekonomiškai silpnesnė sandorio šalis, be aukštojo išsilavinimo, akivaizdu, kad ieškovas tuo pasinaudojo. Atsakovė nurodė, kad 17 716,89 Lt gautų atsakovės įmokų ieškovas nukreipė palūkanų dengimui. Patenkinus ieškinio reikalavimus dar ir dėl 16 781,47 Lt priteisimo, tokios pareigos užkėlimas atsakovei prieštaraus protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principams, būtų atsakovei per didelė ekonominė našta. Anot atsakovės, ieškovas (bankas) taip pat kaltas dėl susidariusios situacijos, nutylėdamas taikomą palūkanų apskaičiavimo būdą; be to, bankas verčiasi pinigų skolinimu, prisiimdamas su tuo susijusią riziką. Atsakovės nuomone, sutartyse nurodytos metinės kredito grąžinimo normos (40,08 proc. ir 39,94 proc.) klaidina vartotoją, prieštarauja sąžiningumo kriterijams, iškreipia sutarties šalių interesų pusiausvyrą, todėl taip pat turėtų būti pripažintos negaliojančiomis. Atsakovė pažymėjo, kad 2008 m. rugsėjo 25 d. susitarimo Nr. 1 sudarymo metu ieškovui nebuvo jokio teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės 13 014,12 Lt palūkanų, nes jų mokėjimo terminai nebuvo suėję; susitarime skiltyje „Sutartyje numatyti kredito gavėjo neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai kredito davėjui“ įrašyti 18 752,99 Lt klaidina vartotoją, iš esmės nukrypsta nuo tikrovės, prieštarauja CK 6.63 straipsniui ir sąžiningumo kriterijams, pažeidžia vartotojo teises. Susitarimo 6.1 punkte nustatyta atsakovės pareiga mokėti delspinigius, tačiau nenustatyta delspinigių ieškovui, vadinasi, ši sąlyga nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę (CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Susitarimo 9.3 punkte nustatyta ieškovo teisė reikalauti, kad atsakovė sumokėtų ieškovo nustatytą mokestį, susijusį su priminimų laiškų siuntimu, tačiau sutartyje nenustatyta ieškovei tokios reikalavimo teisės, todėl ši sąlyga taip pat nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir pripažintina negaliojančia (CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Atsakovė 2007 m. lapkričio 23 d. pateikė ieškovui paraišką gauti 15 000 Lt kreditą 120 mėn. laikotarpiui. Paraiškoje atsakovė nurodė, kad ji ištekėjusi ir turi vieną išlaikytinį; kredito grąžinimo šaltiniu atsakovė nurodė atlyginimą ir alimentus (b. l. 71). Šalys 2007 m. lapkričio 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0700502/15pa (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 5800 Lt vartojimo paskolą. Sutartyje nurodyta metinė palūkanų norma 24,99 proc. Sutartyje nurodyta „bendra kredito suma“ 20 436,69 Lt, „metinė kredito grąžinimo norma“ – 40,08 proc. per metus; taikomos bendros sutarties sąlygos PS (b. l. 21). Šios sutarties bendrosiose sąlygose PS nurodyta, kad:

- palūkanos – už naudojimąsi kreditu kredito gavėjo kredito davėjui kiekvieną mėnesį mokamas atlyginimas; palūkanos išreikštos procentais ir apskaičiuojamos nuo pradinio kredito;

- metinė kredito grąžinimo norma – bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, apskaičiuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 82 „Dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka ir nurodyta pagrindinės sutarties sąlygose, jei kredito gavėjas laikomas vartotoju;

- bendra kredito suma – bendra visų kredito gavėjo mokėtinų įmokų, skirtų kredito grąžinimui ir palūkanų bei kitų išlaidų apmokėjimui, suma (b. l. 22, 30).

Pagal 2007 m. lapkričio 26 d. vartojimo kredito sutarties mokėjimo grafiką, atsakovė turėjo pareigą 2007 m. gruodžio 10 d. sumokėti 139,71 Lt įmoką (kurią sudarė 70 Lt sutarties sudarymo mokestis ir 69,71 Lt palūkanos) ir nuo 2008 m. sausio 9 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. periodiškai, iš esmės kas mėnesį mokėti po 169,17 Lt įmoką, sudarytą iš grąžinamo kredito ir palūkanų; paskutinės įmokos dydis 165,75 Lt; mokėjimų grafike nurodyta bendra įmokų suma – 20 436,69 Lt (b. l. 25-27).

Atsakovė 2008 m. rugsėjo 23 d. pateikė ieškovui paraišką gauti 10 000 Lt kreditą 120 mėn. laikotarpiui. Paraiškoje atsakovė nurodė, kad ji išsiskyrusi, nenurodė turinti išlaikytinių; kredito grąžinimo šaltiniu atsakovė nurodė atlyginimą ir pajamas iš buto nuomos; atsakovė paraiškoje taip pat nurodė turimus keturis iš viso 1303 Lt per mėn. dydžio įsipareigojimus kitiems kreditoriams pagal kredito ir (arba) lizingo sandorius (b. l. 81-82; 88-89). Šalys 2008 m. rugsėjo 25 d. sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. 0700502/15pa susitarimą Nr. 1 dėl kredito sumos padidinimo (toliau – susitarimas). Susitarime nurodytas jo objektas – vartojimo kredito sutarties Nr. 0700502/15pa keitimas remiantis kredito gavėjo prašymu. Susitarime taip pat nurodyta, kad:

- sutartyje numatyti kredito gavėjo neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai kredito davėjui: 18 752,99 Lt, įskaitant 5738,80 Lt kredito sumą, 13 014,12 Lt palūkanas, 0,07 lt delspinigių, iš kurių išskaičiuojama 13 014,12 palūkanų suma;

- papildoma kredito suma: šalių susitarimu kredito suma padidinama 9250,08 Lt; remiantis tuo, bendra kredito suma po papildomo kredito suteikimo yra 14 988,88 Lt;

- metinė palūkanų norma keičiama ir nuo 2008 m. rugsėjo 25 d. nauja metinė palūkanų norma lygi 24,98 proc. naujos kredito sumos per kalendorinius metus;

- šalių susitarimu ir kredito gavėjo nurodymu kredito suma bus pervedama į kredito gavėjo nurodytą sąskaitą per dvi darbo dienas nuo susitarimo pasirašymo dienos;

- bendra kredito suma 15 165,4107 EUR, kuri lygi 52 363,13 Lt;

- metinė kredito grąžinimo norma 39,94 proc. per metus;

- kredito gavėjui taikomos Bendrosios sutarties sąlygos PS (b. l. 28-29).

Pagal 2008 m. rugsėjo 25 d. sudarytą vartojimo kredito sutarties Nr. 0700502/15pa mokėjimo grafiką, nustatomą pagal susitarimą Nr. (1), atsakovė turėjo pareigą 2008 m. rugsėjo 25 d. sumokėti 70 Lt sutarties sudarymo mokestį, 2008 m. spalio 9 d. sumokėti 273,05 Lt ir nuo 2008 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. periodiškai, iš esmės kas mėnesį mokėti po 437,18 Lt įmokas, sudarytas iš grąžinamo kredito ir palūkanų; paskutinės įmokos dydis 432,84 Lt; mokėjimų grafike nurodyta bendra įmokų suma – 52 363,13 Lt (b. l. 32-34).

Atsakovės ginčijamuose Bendrųjų sutarties sąlygų PS 6.1 ir 9.3 punktuose nustatyta, kad:

- Jei kredito gavėjas vėluoja grąžinti kreditą ar atlyginti bet kokias išlaidas, susijusias su kredito gavėjo skolos išieškojimu arba bet kokių sutartinių įsipareigojimų įvykdymu, kredito gavėjas įsipareigoja mokėti kredito davėjui delspinigius tokio dydžio, kokie numatyti kredito davėjo kainoraštyje;

- Kredito gavėjui pažeidus sutartį, kredito davėjas turės teisę reikalauti, jog kredito gavėjas sumokėtų kredito davėjo nustatytą mokestį, susijusį su priminimų, laiškų siuntimu kredito gavėjui bei su juo susijusiems asmenims, remiantis kredito davėjo kainoraštyje nurodytomis kainomis (b. l. 23, 24, 30, 31).

Kiekviename 2007 m. sutarties, 2008 m. susitarimo, nurodytų sutarties ir susitarimo Bendrųjų sutarties sąlygų PS, mokėjimo grafikų puslapyje yra atsakovės parašas.

Ieškovas 2012 m. liepos 11 d. informavo atsakovę apie kredito sutarties vienašališką nutraukimą (b. l. 36A). Iš ieškovo pateiktos atliktų mokėjimų išklotinės matyti, kad pagal 2007 m. sutartį atsakovė sumokėjo iš viso 1683,90 Lt, kuriuos ieškovas paskirstė taip: 70 Lt sutarties sudarymo (įforminimo) mokestis, 1552,57 Lt sutartinės palūkanos, 0,13 Lt delspinigiai ir 61,20 Lt kreditas (b. l. 61). Iš kitos atliktų mokėjimų išklotinės matyti, kad pagal 2008 m. susitarimą atsakovė sumokėjo iš viso 17 702,72 Lt įmokų, kurias ieškovas paskirstė taip: 70 Lt sutarties sudarymo (įforminimo) mokestis, 309,22 Lt skolos išieškojimo išlaidos, 16 164,32 Lt sutartinės palūkanos, 98,57 Lt delspinigiai ir 1060,61 Lt kreditas (b. l. 38).

Kadangi pareikšti ieškinio reikalavimai grindžiami šalių sudarytais sandoriais, kurių dalis ginčijama priešieškinio reikalavimais, tai teismas pirmiau sprendžia dėl priešieškinio reikalavimų. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė, kaip skolininkė pagal ginčijamus sandorius (2007 m. sutartį ir šią sutartį pakeitusį 2008 m. susitarimą), pripažintina vartotoja. Ginčydama sudarytus sandorius, atsakovė remiasi Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 1, 3, 4, 6, ir 7 dalių nuostatomis, kuriose nustatyta, kad:

Vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas (CK 6.188 straipsnio 1 dalis);

Teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytus kriterijus (CK 6.188 straipsnio 3 dalis);

Pagal šio straipsnio 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tokios sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka pardavėjui ar paslaugų teikėjui (CK 6.188 straipsnio 4 dalis);

Bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Jei kyla abejonių dėl sutarties sąlygų, taikoma šio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta sutarčių aiškinimo taisyklė. Ši taisyklė nėra taikoma kolektyvinio vartotojų interesų gynimo atveju, kai siekiama parengtas standartines sutarčių sąlygas uždrausti tolesniam jų naudojimui (CK 6.188 straipsnio 6 dalis);

Kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga, ji negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu tolesnis sutarties vykdymas yra galimas panaikinus nesąžiningas sąlygas (CK 6.188 straipsnio 7 dalis).

Įvertinęs bylos faktines aplinkybes atsakovės priešieškinyje nurodytų CK normų kontekste, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės ginčijamos sandorių nuostatos (dėl bendros kredito sumos, metinės palūkanų normos, metinės kredito grąžinimo normos ir „sutartyje numatyti kredito gavėjo neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai kredito davėjui: 18 752,99 Lt“) yra pakankamai aiškios ir jų turinys atskleistas sutarčių tekste arba Bendrosiose sutarties sąlygose PS. Pažymėtina, kad atskleidžiant atsakovės ginčijamų sąvokų turinį-esmę, Bendrosiose sutarties sąlygose PS nevartojama specialių terminų, vidutiniam-įprastam žmogui sunkiai suprantamų žodžių. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kuriais apeliuojama į jos neturėjimą aukštojo išsilavinimo, kaip į aplinkybę, neva trukdžiusią atsakovei tinkamai suprasti sudaromų sandorių turinį ir prisiimamų įsipareigojimų esmę; taip pat atmeta argumentus, kuriais teigiama, kad ginčijamos sutarties(-ių) nuostatos neva klaidina vartotoją. Pažymėtina, kad pasirašiusi kiekvieną ginčijamų sutarties ir susitarimo, taip pat mokėjimo grafiko puslapį, atsakovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių-priežasčių, leidžiančių manyti, kad ieškovas, pasiūlydamas konkrečias sandorių sąlygas, nesudarė atsakovei galimybių tinkamai ir išsamiai susipažinti su sudaromų sandorių turiniu ir atsakovės prisiimamais įsipareigojimais. Šiuo aspektu atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ji negalinti paaiškinti, ar atsakovė, sudarydama ginčijamus sandorius, susipažino su pasirašomų dokumentų turiniu ir suprato prisiimamų įsipareigojimų esmę. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, kad atsakovė dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių-priežasčių, neturėjo elementarių galimybių susipažinti su pasirašomų dokumentų turiniu, suprasti sudaromų sandorių esmės ir prisiimamų finansinių įsipareigojimų masto-dydžio. Jei būtų paaiškėję, kad atsakovė su pasirašomais dokumentais nebuvo susipažinusi (prieš juos pasirašydama) ir nesuprato prisiimamų įsipareigojimų esmės, tai šios aplinkybės, teismo vertinimu, teiktų pagrindą konstatuoti tik pačios atsakovės neapdairumą ir nerūpestingumą, nes, minėta, sutarčių tekstas ir prisiimami paskolos gavėjo įsipareigojimai yra pakankamai aiškūs taikant netgi vidutinį-įprastą žmogaus standartą – nei atsakovė, nei jos atstovė neapeliavo į atsakovei taikytiną mažesnį negu vidutinio-įprasto žmogaus standartą.

Atsakovės prisiimti įsipareigojimai, teismo vertinimu, ne tik atskleisti-apibrėžti pakankamai aiškiai, bet ir negali būti vertinami kaip iš esmės pažeidžiantys šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies prasme. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad atsakovei buvo apribotos galimybės derėtis-tartis dėl suteikiamos paskolos sumos ir grąžinimo termino; taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė kreipėsi dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Netgi sutikus su atsakovės argumentais, kad ji neturėjo galimybės pakeisti ieškovo siūlomo palūkanų dydžio, atsakovė vis dėlto turėjo teisę savarankiškai apsispręsti dėl paskolos sumos dydžio ir grąžinimo termino. Šia prasme sutiktina su ieškovo argumentais, kad paskolų rinka atvira ir ieškovas nebuvo vienintelis paskolų davėjas, t. y. nesutikdama su ieškovo siūlomomis sandorių sąlygomis atsakovė turėjo galimybę atsisakyti sandorio arba kreiptis į kitus paskolų davėjus. Nei atsakovės argumentai, nei bylos duomenys neteikia pagrindo pripažinti, kad ieškovas, atsižvelgęs į atsakovės pasirinktus (šalių sulygtus) kriterijus, t. y. į paskolos sumą ir grąžinimo terminą, būtų netinkamai ar neteisėtai pritaikęs įmokų mokėjimo anuiteto būdą. Vien tai, kad sutartyje nurodytos palūkanų normos viršija vidutinį palūkanų normos dydį, teismo vertinimu, negali būti pagrindas atsakovės ginčijamas sutartines palūkanas (kurios nėra netesybos) vertinti kaip aiškiai per dideles ar juolab kaip įteisinančias lupikavimą.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas atsakovei suteikė mažesnes paskolas, negu atsakovė nurodė paraiškose: vietoje prašytos 15 000 Lt sumos 2007 metais ieškovas suteikė 5800 Lt paskolą; vietoje 2008 m. prašytos 10 000 Lt paskolos ieškovas suteikė 9250,08 Lt. Atsakovė tam tikrą laiką tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad paskolos grąžinimas atsakovei tapo neįvykdomas būtent dėl ieškovo veiksmų ar kaltės. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kuriais apeliuojama į ieškovo kaltę ir pareigą prisiimti riziką dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

Dėl atsakovės reikalavimų pripažinti niekiniais Bendrųjų sutarties sąlygų PS 6.1 ir 9.3 punktus, teismas, viena vertus, sutinka, kad šalių sutartyje nustatant atsakovės (paskolos gavėjos) atsakomybę nereglamentuojama ieškovo (paskolos davėjo) analogiško pobūdžio atsakomybė. Kita vertus, šių klausimų nereglamentavimas tiesiogiai sutartyje ar jos sąlygose (prieduose) nepaneigia atsakovės teisių, atsiradus atitinkamam faktiniam pagrindui, reikalauti analogiškos ar netgi didesnės atsakomybės iš ieškovo (kredito davėjo). Be to, toks atsakovės, kaip vartotojos, atsakomybės reglamentavimas, atsižvelgiant į sankcijų konkrečius dydžius ir įprastai kylančias faktines sąnaudas, negali būti vertinamas kaip „neproporcingai didelė“ vartotojo civilinė atsakomybė atsakovės nurodomo CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme, juolab kad kreditoriaus teisė atlikti aptariamus veiksmus atsiranda būtent dėl skolininko padarytų sutarties pažeidimų. Taigi atsakovės nurodomi aptariami pažeidimai vertintini kaip formalūs ir realiai nepažeidę atsakovės teisių ar teisėtų interesų.

Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad pareikštas priešieškinys nepagrįstas ir todėl atmestinas.

Ieškinio reikalavimai pagrįsti rašytiniais įrodymais, kurių turinio atsakovė nenuginčijo. Ieškovo pateikti atsakovės skolos skaičiavimai pagrįsti šalių rašytiniais sandoriais, atitinka ieškovo nurodomus atsakovės skolos dydžius. Šiame kontekste atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pagal prisiimtus skolinius įsipareigojimus ieškovui ji būtų sumokėjusi daugiau negu nurodė ieškovas (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, teismas neturi pagrindo ieškovo atlikto atsakovės įmokų paskirstymo vertinti kaip nepagrįsto ar neteisėto, juolab kad ieškovo atliktas atsakovės įmokų paskirstymas iš esmės atitinka CK 6.54 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 13 928,27 Lt negrąžintos paskolos, 2366,59 Lt sutartinių palūkanų ir 486,61 Lt įstatyminių 5 proc. palūkanų, skaičiuojamų nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Be to, tenkinant ieškovo prašymą ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovės priteistinos penkių procentų procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 16 294,86 Lt negrąžintos paskolos ir sutartinių palūkanų sumos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad procesinės palūkanos nepriteisiamos nuo 486,61 Lt įstatyminių palūkanų sumos (CK 6.37 straipsnio 4 dalis).

Atsakovė, kaip vartotoja, atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei už pareikštus ieškinio (priešieškinio) reikalavimus (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi ieškovui iš atsakovės priteistina 503 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už paduotą ieškinį (b. l. 6; CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsniu, Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2, 4 dalimis, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.886 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui Estijos įmonei BIGBANK AS, veikiančiai per Lietuvos filialą, filialo kodas 301048563, iš atsakovės V. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 13 928,27 Lt (trylika tūkstančių devynis šimtus dvidešimt aštuonis litus 27 ct) negrąžintos paskolos, 2366,59 Lt (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt šešis litus 59 ct) sutartinių palūkanų, 486,61 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus 61 ct) įstatyminių penkių procentų palūkanų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos ir penkių procentų procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 16 294,86 Lt (šešiolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt keturių litų 86 ct) negrąžintos paskolos ir sutartinių palūkanų sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013 m. vasario 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui Estijos įmonei BIGBANK AS, veikiančiai per Lietuvos filialą, filialo kodas 301048563, iš atsakovės V. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 503 (penkis šimtus tris) Lt žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.