Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Dainava atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Dainava dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

12. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė ieškovės 2023 m. gegužės 10 d. kainos pasiūlymą Pirkime ir 2021 m. lapkričio 11 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų rašytinių įrodymų, nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo teikiant atskirąjį skundą, be to, pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui, t. y. pateikti nauji įrodymai nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nustatymu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šių naujų įrodymų į bylą nepriima.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo visų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimą. Atsakovė atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. Atsakovė nesutinka su teismo išvadomis dėl laikinųjų apsaugos priemonių atitikimo viešajam interesui bei proporcingumo principui.

16. Atskirajame skunde atsakovė teigia, kad perkami daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbai yra susiję su visuomenės bei valstybės interesų užtikrinimu – viešuoju interesu. Taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės viršija jų teikiamą naudą, kadangi sustabdžius Pirkimo vykdymą pažeidžiamos daugiabučio namo butų savininkų teisės greičiau įgyvendinti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, po kurio jiems sumažėtų turto išlaikymo kaštai (mokesčiai) bei būtų užtikrintas jų gyvenimas sveikoje, saugioje aplinkoje. Be to, Pirkimo procedūrų sustabdymas pažeidžia daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų interesą dėl operatyvaus statybos rangos darbų atlikimo.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

18. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB Mano Būstas Dainava vykdo Pirkimą, kurio objektas yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbai.

20. Nagrinėjamu atveju nekvestionuotina, kad ginčo Pirkimo objektas (statybos (modernizavimo) darbai) yra svarbus siekiamo modernizuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, tačiau vien tai savaime negali pateisinti Pirkimo objekto poreikio iškėlimo prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Pirkimu nėra siekiama svarbiausių konstitucinių gėrių – visuomenės saugumo, asmenų sveikatos ir pan. – apsaugos, kurios poreikis būtų realus ir nebūtų besitęsiantis ilgą laiką ir anksčiau nelaikytas sukeliančiu realios žalos visuomenei. Byloje nėra duomenų apie pastato avarinę būklę ar ypatingus nepatogumus gyventojams, kurie kiltų artimiausiu metu nepradėjus pastato modernizavimo. Pažymėtina, kad skubiai neįgyvendinus Pirkimo ir jo objekto, net ir tam tikram laikui atidėjus modernizavimo darbus, nekils neišvengiama žala žmonių sveikatai, visuomenės saugumui ar pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju teiktinas prioritetas ne skubiam daugiabučio namo modernizavimo procesui, o sąžiningam tiekėjų varžymuisi ir racionaliam daugiabučio namo gyventojų lėšų panaudojimui. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones gali būti prarandama valstybės parama daugiabučio namo modernizavimui, t. y. nepateikė duomenų apie valstybės skirto finansavimo panaudojimo terminą, galimybę minėtą terminą pratęsti. Be to, pažymėtina, kad viešieji pirkimai dažnai yra susiję valstybės ar Europos Sąjungos lėšų panaudojimu, tačiau vien ši aplinkybė neįrodo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra realiai daromas poveikis finansavimui gauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-682-370/2021). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju keltų realią grėsmę prarasti valstybės finansavimą. Aplinkybė, kad vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, jog viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu.

21. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti vykdomo Pirkimo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą Pirkimo procesą, o duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad Pirkimo objektas turi būti įsigyjamas neatidėliotinai, nenustatyta.

22. Įvertinus galimo apeliacinio proceso pakankamai trumpus maksimalius viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁹ straipsnis), tai, kad ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galbūt pažeistų teisių gynybai, spręstina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Dainava kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus – 2023 m. gegužės 10 d. ieškovės kainos pasiūlymą bei 2021 m. lapkričio 11 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.