Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovams Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjai Daliai Maleckaitei bei advokatui Haroldui Ivanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti darbo sutarties su ieškovu nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnį, neteisėtu, panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. 10-64 ir grąžinti ieškovą į darbą; priteisti ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad ieškovas nuo 2010 m. lapkričio 2 d. dirbo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyresniuoju specialistu, pagal terminuotą darbo sutartį. 2014 m. spalio 1 d. ieškovo terminuota darbo sutartis buvo pakeista į neterminuotą. 2015 m. rugpjūčio 6 d. ieškovui buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą. 2015 m. gruodžio 7 d. atsakovo įsakymu ieškovas iš užimamų pareigų turėjo būti atleistas 2015 m. gruodžio 10 d., tačiau ieškovui susirgus, atsakovas 2015 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 10-951, nukėlė ieškovo atleidimo datą iki jo laikinojo nedarbingumo pabaigos. Ieškovas po laikinojo nedarbingumo į darbą grįžo 2016 m. vasario 2 d. ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 10-64, buvo atleistas iš pareigų dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir ieškovo pareigybės panaikinimo (DK 129 straipsnio 2 dalis). Ieškovo teigimu, jo pareigybės panaikinimas nėra realus, darbo sutarties nutraukimas pagal DK 129 straipsnio 2 dalį, atliktas pažeidžiant DK nuostatas, todėl atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 1-103 „Dėl didžiausio leistino Širvintų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, skaičiaus nustatymo ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ (redakcija – Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. 1-192), buvo sumažintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis skaičius, nuo 125 iki 122, bei patvirtinta nauja Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūra. Naujai patvirtintoje atsakovo struktūroje nenumatyta esminių pakeitimų, t. y. tam tikri skyriai buvo sujungti, kitų skyrių tik pakeisti pavadinimai bei įkurtas vienas naujas skyrius ir trys naujos pareigybės. Visos funkcijos, kurios yra priskirtos Širvintų rajono savivaldybės administracijos kompetencijai vykdomos ir liko tos pačios. Nei šiame sprendime, nei kitame sprendime nėra patvirtintas Širvintų rajono savivaldybės administracijos vykdomų funkcijų keitimas ar mažinimas, atsisakymas. Tvirtinant naują Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūrą, buvo patvirtinti tik nauji skyrių pavadinimai. Iš esmės nieko nepasisakyta dėl šių skyrių vykdytinų funkcijų, jų perskirstymo. Pareigybių sąrašas kartu su nauja Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūra nebuvo patvirtintas. Ieškovo nuomone, Širvintų rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą, neturėdama išsamios informacijos apie planuojamus realius struktūrinius pertvarkymus. Sprendimu patvirtinta tik lentelėje sudėliota struktūra, tačiau nieko nepasisakyta dėl to, kaip bus perskirstytos pareigybės, kiek konkrečiai darbuotojų planuojama palikti dirbti, o kiek atleisti, kaip bus vykdoma darbuotojų atranka. Ieškovui įteiktas įspėjimas yra neinformatyvus. Ieškovui nesuteikta informacija, kaip bus vykdomi struktūriniai pertvarkymai, kodėl naikinama jo pareigybė, kokios kuriamos naujos pareigybės, kaip bus siūlomos laisvos darbo vietos, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atrenkami darbuotojai į laisvas darbo vietas, kurie darbuotojai turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti. Visi pertvarkymai buvo vykdomi paslapčia, neinformuojant darbuotojų. Struktūriniai pertvarkymai įvyko ne tik Širvintų rajono savivaldybės administracijoje, tačiau ir kitose Širvintų rajono savivaldybei priklausančiose įstaigose ir iš pareigų buvo atleisti daugiausia asmenys, kurie dalyvavo rinkimuose į Širvintų rajono savivaldybės tarybą ar dirbo rinkimų komisijos nariais, stebėtojais, todėl ieškovo nuomone, atleidimai buvo sąlygoti ne realių struktūrinių pertvarkymų, o siekis susidoroti su politiniais oponentais. Atsakovo struktūroje Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius išliko, tik buvo pervadintas į Architektūros ir kraštotvarkos planavimo skyrių. Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje dirbo 5 darbuotojai, toks pats darbuotojų skaičius išliko ir naujai įteigtame Architektūros ir kraštotvarkos planavimo skyriuje. Iš esmės visos funkcijos, kurias vykdė buvusio Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus darbuotojai, išliko, netgi prasiplėtė. Taip pat išliko ir ieškovo vykdytos funkcijos – darbas su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registru (toliau – ir TPDR), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema (toliau – ir TPDRIS), Regionų geoinformacinės aplinkos sistema (toliau – ir REGIA), Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacine sistema (toliau – ŽPDRIS), planavimo sąlygų žemės sklypų formatavimo ir pertvarkymo projektams rengimas, minėtų projektų tikrinimais, informacijos VĮ Registrų centrui apie suteiktus, pakeistus adresus, gatvių pavadinimus, teikimas, duomenų gavimas iš VĮ Registrų centro, apie nekilnojamą turtą ir jos teikimas kitiems Širvintų rajono savivaldybės administracijos skyriams ir kt., tačiau šios funkcijos buvo perduotos kitiems darbuotojams. Atsakovas nevykdė savo, kaip darbdavio pareigos, siūlyti ieškovui laisvas darbo vietas. Per visą įspėjimo laikotarpį ieškovui nebuvo siūlomas kitas darbas, ieškovas neturėjo jokios informacijos apie esančias laisvas darbo vietas po patvirtintų struktūrinių pertvarkymų. Be to, atsakovas neatliko jokio darbuotojų kvalifikacijos vertinimo ir lyginimo. Atsakovas turėjo teisę atleisti ieškovą iš pareigų tik tuomet, jei ieškovo palikimas darbe iš esmės būtų pažeidęs atsakovo interesus. Ieškovo įsitikinimu, tokių aplinkybių nebuvo.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad Širvintų rajono savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo sumažino didžiausią leistiną Širvintų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičių nuo 125 iki 122, bei patvirtino naują Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūrą. Šiuo aktu Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius buvo įpareigotas atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su sprendimo įgyvendinimu. Pakeitus atsakovo struktūrą, atsirado poreikis peržiūrėti Širvintų rajono savivaldybės administracijoje dirbančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų vykdomas funkcijas, pareigybių aprašymus bei performuoti pareigybes taip, jog būtų optimizuoti darbuotojų ir valstybės tarnautojų darbo krūviai, išvengiant funkcijų dubliavimo. Širvintų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, kuriame iki atleidimo dirbo ieškovas vyresniuoju specialistu, minėtu Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimu, buvo panaikintas. Naujai patvirtintoje atsakovo struktūroje šio skyriaus vykdytas funkcijas iš esmės perėmė Architektūros ir kraštotvarkos planavimo skyrius. Architektūros ir kraštotvarkos planavimo skyrius yra iš esmės naujas struktūrinis padalinys, kurio funkcijų apimtis buvo išplėsta, skyriaus pareigybių aprašymai buvo detalizuoti, papildyti ir realiai pakito. Naujų pareigybių, kurių paskirtis ir funkcijos būtų tokios pačios, kaip ieškovo vykdytos, nebuvo sukurta, skyriuje atsisakyta pareigybių, kurios skiriamos sudarant darbo sutartį. Ieškovas iš pareigų atleistas laikantis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Apie atleidimą ieškovui pranešta laikantis įstatymo nustatytų įspėjimo terminų, ieškovui pavesta išmokėti keturių mėnesių išeitinę išmoką. 2015 m. gruodžio 11 d. patvirtintas Širvintų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašas patvirtina, kad ieškovo atleidimo iš darbo dieną nebuvo laisvų darbo vietų, kurios ieškovui galėjo būti pasiūlytos. Visos Architektūros ir kraštotvarkos planavimo skyriaus pareigybės buvo užimtos, nes į skyrių buvo perkelti panaikintame Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje iki struktūrinių pertvarkymų dirbę valstybės tarnautojai, kurių pareigybės faktiškai nepakito ar pakito minimaliai. Naujame Architektūros ir kraštotvarkos planavimo skyriuje neliko pareigybių pagal darbo sutartį, todėl atsakovas į valstybės tarnybą perkelti ieškovo neprivalėjo. 2015 m. rugpjūčio 6 d. įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turinys atitiko DK reikalavimus. Prieš Širvintų rajono savivaldybės tarybai 2015 m. rugpjūčio 4 d. priimant sprendimą dėl naujos Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūros, viešai apie šį siūlymą bei jo priežastis buvo skelbiama Širvintų rajono savivaldybės internetiniame tinklapyje, minėtas sprendimas taip pat buvo skelbiamas viešai. Apie pareigybės panaikinimą ieškovas buvo informuotas nedelsiant, kai tik buvo pradėti struktūriniai pertvarkymai, taigi buvo sudarytos realios galimybės Širvintų rajono savivaldybės administracijos darbuotojams sužinoti apie vykstančius struktūrinius pasikeitimus bei gauti visą informaciją. Atsakovas nesutinka, jog ieškovo ir kitų pas atsakovą dirbusių darbuotojų ir valstybės tarnautojų atleidimas buvo siekis susidoroti su politiniais oponentais, kadangi šie teiginiai niekuo nepagrįsti. Teismui pripažinus atleidimą iš darbo pagal DK 129 straipsnį neteisėtu, šis reikalavimas negalėtų būti tenkintas, nes ieškovo pareigybė neegzistuoja, gražinimas į pareigas yra objektyviai neįmanomas, kadangi būtų paneigta atsakovo teisė spręsti dėl Širvintų rajono savivaldybės administracijos vidinės struktūros projektavimo, pareigybių steigimo ir naikinimo.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, o vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką prašė įskaityti į priteistiną pinigų sumą. Prašė netenkinti atsakovo reikalavimo dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo, kadangi atsakovą galėjo atstovauti atsakovo teisininkai.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu palaikė savo poziciją bei prašė bylinėjimosi išlaidas paskirstyti atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsisakė vieno reikalavimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2010 m. lapkričio 2 d. dirbo Širvintų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyresniuoju specialistu, pagal terminuotą darbo sutartį. 2014 m. spalio 1 d. ieškovo terminuota darbo sutartis buvo pakeista į neterminuotą (1 t., 9-11 b. l.). Širvintų rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Savivaldybės taryba) 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu, buvo sumažintas didžiausias leistinas Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš Savivaldybės biudžeto skaičius, nuo 125 iki 122, bei patvirtinta nauja Savivaldybės administracijos struktūra (1 t., 16-19 b. l.). 2015 m. rugpjūčio 6 d. ieškovui įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, kuriuo atsakovas įspėjo ieškovą, jog 2015 m. gruodžio 10 d. numatoma nutraukti su juo neterminuotą darbo sutartį, pagal DK 129 straipsnio 2 dalį – dėl struktūrinių pertvarkymų ir Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės panaikinimo, bei informavo, kad įspėjimo laikotarpiu, atsiradus laisvai darbo vietai, ji bus pasiūlyta jam teisės aktų nustatyta tvarka (1 t., 12 b. l.). Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 10-935 „Dėl A. S. atleidimo iš pareigų“, ieškovas 2015 m. gruodžio 10 d. turėjo būti atleistas iš Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigų, pagal DK 129 straipsnio 2 dalį (1 t., 13 b. l.), tačiau ieškovui susirgus, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 10-951 „Dėl A. S. atleidimo iš pareigų datos nukėlimo“, ieškovo darbo sutarties nutraukimo data buvo nukelta iki jo laikino nedarbingumo pabaigos (1 t., 14 b. l.). Pasibaigus ieškovo laikinam nedarbingumui, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 10-64 „Dėl A. S. atleidimo“, ieškovas 2016 m. vasario 2 d. buvo atleistas iš pareigų pagal DK 129 straipsnio 2 dalį (1 t., 15 b. l.).

Ieškovas atleidimo iš darbo neteisėtumą iš esmės grindžia šiais argumentais: realūs darbovietės struktūriniai pertvarkymai nebuvo atlikti; ieškovas nebuvo tinkamai įspėtas apie atleidimą iš darbo; neinformavo teritorinės darbo biržos apie grupės darbuotojų atleidimą; nesikonsultavo su darbuotojais (jų atstovais) dėl jų atleidimo; per visą įspėjimo laikotarpį nesiūlė kitų pareigų; neinformavo ieškovo apie esančias laisvas darbo vietas; pažeidė ieškovo pirmumo teisę būti paliktam darbe. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos argumentus, žemiau pasisako dėl kiekvieno iš jų atskirai.

Dėl Savivaldybės administracijos struktūrinių pertvarkymų

DK 129 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių, taip pat tais atvejais, kai priežastis nustato DK ir kiti įstatymai. Įmonės (įstaigos) struktūriniai pertvarkymai gali būti atliekami labai įvairiai: pakeičiant įmonės vidinę struktūrą, jungiant kelis padalinius arba kažkuriuos padalinius panaikinant, atsisakant nereikalingų funkcijų arba jas naujai perskirstant, sumažinant darbuotojų skaičių ir pan. Paprastai tokio pobūdžio pertvarkymų vienas iš tikslų, taupyti racionalizuojant įmonės (įstaigos) padalinių ir darbuotojų funkcijas, jų skaičių ar veiklos sritis. Dėl vykdomų įmonės struktūrinių pertvarkymų neretai tenka keisti darbuotojų darbo sąlygas arba imtis kraštutinės priemonės – dalį darbuotojų atleisti. Struktūriniai pertvarkymai laikomi realiais, kai po pertvarkymų iš viso nebeatliekamos atleidžiamo iš darbo darbuotojo funkcijos, taip pat ir tuomet, kai nebeatliekama dalis funkcijų, ar jų atlikimui reikalingas mažesnis darbuotojų skaičius.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylą nagrinėjantis teismas neturi vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgaliotas nustatyti, ar: darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu; ar jie yra realūs ir nėra fiktyvūs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2012).

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 10 punktą, išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra savivaldybės administracijos struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas, didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymas. Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Pagal to paties įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatas, savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų veiklos nuostatus, tvirtina savivaldybės administracijos, seniūnijų metinius veiklos planus ir kitus strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje, o pagal minėto straipsnio 8 dalies 6 punktą, savivaldybės administracijos direktorius įstatymų nustatyta tvarka, skiria į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos darbuotojus, atlieka kitas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas.

Byloje nustatyta, kad Savivaldybės administracijos struktūriniai pertvarkymai buvo atliekami remiantis Savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu, kuriuo didžiausias leistinas Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, skaičius buvo sumažintas nuo 125 iki 122 (1 t., 16-19 b. l.). Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 10-1022 „Dėl valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašo patvirtinimo“, buvo patvirtintas Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašas (1 t., 85-92 b. l.). Savivaldybės administracijos struktūroje buvo sumažintas skyrių skaičius nuo 14 iki 11, sukurti 4 poskyriai (Biudžeto valdymo ir strateginio planavimo, Buhalterijos, Socialinės paramos, Vaiko teisių apsaugos poskyriai (1 t., 18,19 b. l.), perskirstytos padalinių funkcijos, sumažintas pareigybių skaičius. Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, kuriame dirbo ieškovas, pasikeitus Savivaldybės administracijos struktūrai, buvo panaikintas. Šio skyriaus funkcijos perėjo naujai įsteigtam Architektūros ir kraštotvarkos planavimo skyriui. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 10-914 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos planavimo skyriaus pareigybių įsteigimo“, nuo 2015 m. gruodžio 11 d. buvo įsteigtos 5 Savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos planavimo skyriaus pareigybės (visos – karjeros valstybės tarnautojų) (1 t., 54-68 b. l.). Iš naujai patvirtintų Architektūros ir kraštotvarkos planavimo skyriaus pareigybių matyti, kad nors analogiška ieškovo pareigybė šiame skyriuje neišliko, tačiau jo funkcijos liko, tik buvo perskirstytos (perduotos) Architektūros ir kraštotvarkos planavimo skyriui ir išdėstytos šio skyriaus valstybės tarnautojų pareigybių aprašymuose. Taigi, Savivaldybės administracijos struktūriniai pertvarkymai įforminti kompetentingo organo sprendimu. Teismo vertinimu, atsakovo struktūros pakeitimai realūs, jais buvo siekiama optimizuoti Savivaldybės administracijos darbą, todėl jų negalima laikyti fiktyviais.

Dėl tinkamo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą.

Darbo sutarties nutraukimo teisėtumą nulemia ne tik įstatyme nustatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo procedūra. Ieškovo teigimu, atsakovo įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo, neatitiko DK 130 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi įspėjimas nebuvo informatyvus, ieškovui nebuvo suteikta jokios konkrečios informacijos, kaip bus vykdomi struktūriniai pertvarkymai, kodėl naikinama jo pareigybė, kokios kuriamos naujos pareigybės, kaip bus siūlomos laisvos darbo vietos, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atrenkami darbuotojai į laisvas darbo vietas, kurie darbuotojai turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti. Visi pertvarkymai buvo vykdomi paslapčia, neinformuojant darbuotojų. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su šiais ieškovo argumentais.

DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nutraukti neterminuotą darbo sutartį darbdavio iniciatyva galima, prieš tai darbuotoją atitinkamai įspėjus ir jeigu darbuotojo negalima perkelti į kitą darbą. Šios dvi sąlygos privalomos atleidžiant darbuotoją pagal DK 129 straipsnį. DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkte, reglamentuojamas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turinys – įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta: 1) atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas; 2) atleidimo iš darbo data; 3) atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka. Teismas, spręsdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, turi patikrinti, ar įspėjimas atitinka DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad darbo sutarties nutraukimui, kaip pagrindui pagal DK 129 straipsnį, būtina juridinių faktų sudėtis, ją sudarantys faktai turi atsispindėti įspėjime dėl atleidimo iš darbo. Įspėjime turi būti nurodytos konkrečios svarbios darbo santykių nutraukimo priežastys, o ne pakartojamos abstrakčios DK 129 straipsnio formuluotės.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įspėjimo tikslas atleidžiant darbuotoją dėl įmonėje vykdomų struktūrinių pertvarkymų yra suteikti jam informacijos apie tai, kokio masto, kokių padalinių ir nuo kada atliekami pertvarkymai bei kita darbuotojo teisėms įgyvendinti ir prireikus ginti nuo pažeidimų reikalinga informacija. Pagal ją darbuotojas turi turėti galimybę sužinoti, patikrinti ir įsitikinti, kad pertvarkymai yra realiai vykdomi ir yra tikroji jo atleidimo iš darbo prielaida. Įspėjime turi būti žinios, kokio masto ir kokias struktūras bei kitus darbuotojus apima pertvarkymai. Iš šių duomenų darbuotojas turi turėti galimybę spręsti ir įsitikinti, kad pirmiau nurodyta atleidimo iš darbo prielaida yra pagrindas atleisti iš darbo būtent jį, o ne kitus darbuotojus, su kuriais vykdomas pertvarkymas yra susijęs. Ši informacija reikalinga darbuotojui įgyvendinant jo teises dėl galimybių būti perkeltam į kitą darbą, naudotis pirmumo teise atleidžiant iš darbo, tikintis gauti atsilaisvinančias ar naujai sukuriamas pertvarkymo metu darbo vietas. Informacija yra svarbi darbo ginčus nagrinėjančioms institucijoms (teismui ir kt.), kurios sprendžia, ar struktūrinių pertvarkų metu nebuvo pažeistos darbuotojo teisės (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008).

Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d. ieškovui įteiktame įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą ieškovas buvo įspėtas, jog 2015 m. gruodžio 10 d. numatoma nutraukti su juo neterminuotą darbo sutartį, pagal DK 129 straipsnio 2 dalį – dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės panaikinimo, bei informuotas, kad įspėjimo laikotarpiu, atsiradus laisvai darbo vietai, ji bus pasiūlyta jam teisės aktų nustatyta tvarka (1 t., 12 b. l.). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovui įteiktas įspėjimas buvo neinformatyvus, t. y. atsakovo įspėjimo tekstas, kuriame nurodytas abstraktus vykdomų struktūrinių pertvarkymų faktas ir įspėjimas apie galimą darbo sutarties nutraukimą, neatitiko DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų bei aukščiau minėtos kasacinio teismo praktikos, kadangi įspėjime turėjo būti aiškiai nurodoma, kokio masto ir kokias struktūras bei kitus darbuotojus apima atsakovo struktūriniai pertvarkymai. Įspėjime nebuvo suformuluota svarbi priežastis, dėl kurios ieškovas, būdamas darbingo amžiaus, turintis Kauno aukštesniosios žemės ūkio mokyklos išsilavinimą ir geodezijos bei žemėtvarkos jaunesniojo inžinieriaus kvalifikaciją, daugiametę patirtį, turintis tam tikras kompetencijas, negali ar yra netinkamas eiti Savivaldybės administracijos struktūroje kitų pareigų. Iš ieškovui įteikto įspėjimo turinio sunku nuspręsti ir įsitikinti tuo, kad nurodyta atleidimo iš darbo priežastis yra pagrindas atleisti būtent jį, o ne kitus darbuotojus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad analogiškus įspėjimus dėl pareigybių panaikinimo gavo ir kiti Savivaldybės administracijos darbuotojai, todėl sutiktina su ieškovo argumentais, jog visi įspėti darbuotojai turėjo teisę pagrįstai manyti, kad bus atleistas kitas darbuotojas, o ne jis, kadangi, kaip jau pirmiau minėta, Savivaldybės administracijoje maksimalus darbuotojų skaičius buvo sumažintas tik trimis, todėl neleido ieškovui pagrįstai manyti, kad būtent jis bus atleistas iš užimamų pareigų. Be to, ir naujas darbuotojų pareigybių sąrašas buvo patvirtintas tik 2015 m. gruodžio 11 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 10-1022 (1 t., 85-92 b. l.), t. y. pareigybių sąrašas patvirtintas jau po daugumos Savivaldybės administracijoje darbuotojų atleidimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kasacinio teismo išaiškinimus apie tinkamą darbuotojo įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo, teismas pripažįsta, kad atsakovo įspėjimo tekstas, kuriame nurodytas abstraktus vykdomų struktūrinių pertvarkymų faktas, neatitiko DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų.

Teismas taip pat pažymi, kad pagal DK 47 straipsnio 3 dalį, atsakovas prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų turėjo surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais. Tokios konsultacijos turi būti išankstinės, t. y. įvykti iki įspėjimų darbuotojams įteikimo. Šia nuostata siekiama išvengti numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arba jas sušvelninti. Kaip teisingai nurodo ieškovas, išankstinių konsultacijų privalomumas numatytas ir 1998 m. liepos 20 d. Europos Sąjungos Tarybos Direktyvos 98/59/EB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo“ 2 straipsnyje bei Konvencijos Nr. 158 13 straipsnyje. Jeigu konsultacijos iš viso nebūtų surengtos, tai gali būti svarstoma, kaip darbuotojų ar jų atstovų teisių pažeidimas ir darbuotojų atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimas. Tais atvejais, kai įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nėra darbuotojų atstovų, galinčių pagal įstatymą atstovauti darbuotojams bei ginti jų teises ir interesus prieš darbdavį (DK 19 straipsnis), darbdavys įstatymu jam nustatytą pareigą prieš numatomą grupės darbuotojų atleidimą (taip pat ir dėl įmonės reorganizavimo) konsultuotis su darbuotojų atstovais gali įvykdyti apie savo ketinamus priimti sprendimus – jų datą, priežastis, teisinius ir ekonominius padarinius bei dėl darbuotojų numatytas priemones informuodamas darbuotojus ir konsultuodamasis iš anksto tiesiogiai arba visuotiniame darbuotojų susirinkime (DK 47 straipsnio 10 dalis).

Atsakovas nurodo, kad apie struktūrinius pertvarkymus darbuotojai buvo informuoti paskelbiant informaciją Savivaldybės administracijos interneto tinklalapyje ir įprastų Savivaldybės administracijos darbuotojų susirinkimų metu, o ieškovui nebuvo trukdoma gauti visą informaciją Savivaldybės administracijoje. Teismas, atsakydamas į šiuos atsakovo argumentus, pažymi, kad darbuotojai būtų buvę tinkamai informuoti, jeigu su jais būtų surengtos konsultacijos, kurios yra būtinos atleidžiant grupę asmenų ir jų metu būtų aiškiai nustatyta, kuriuos darbuotojus numatoma atleisti, būtų buvusi gauta informacija, reikalinga darbuotojui įgyvendinant jo teises dėl galimybių būti perkeltam į kitą darbą, naudotis pirmumo teise atleidžiant iš darbo, tikintis gauti atsilaisvinančias ar naujai sukuriamas pertvarkymo metu darbo vietas. Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad ieškovo atleidimo iš darbo metu, konsultacijos su darbuotojais nebuvo rengiamos. Be to, ir byloje apklausti buvę Savivaldybės administracijos darbuotojai – R. D. (buvusi Teisės ir personalo skyriaus vedėja), N. L. nepatvirtino buvus tokiems susirinkimams, nors Savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltrušytė Četrauskienė ir tvirtino šią aplinkybę. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad darbuotojai į susirinkimus buvo kviečiami gimtadienių progomis pasveikinti darbuotojus ir panašiomis progomis. Tai, kad su darbuotojais nebuvo konsultuojamasi patvirtina ir tai, kad naujos Savivaldybės administracijoje pareigybės buvo patvirtintos tik 2015 m. gruodžio 11 d., t. y. iki 2015 m. gruodžio 7 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 10-935 „Dėl A. S. atleidimo iš pareigų“, nebuvo žinoma, kokios bus patvirtintos naujos pareigybės ir kokie reikalavimai darbuotojams bus keliami. Taigi, nustačius šias aplinkybes – atsakovo nurodytų veiksmų neatlikimą teismas vertina, kaip pažeidimą atleidžiant ieškovą iš užimamų pareigų (DK 47 straipsnio 3 dalis).

Pagal DK 130¹ straipsnio 3 dalies nuostatas, apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys be kita ko, raštu privalo pranešti ir teritorinei darbo biržai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pasibaigus konsultacijoms su darbuotojų atstovais ir ne vėliau, kaip prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą. Grupės darbuotojų atleidimu laikomi darbo sutarčių nutraukimai, kai per trisdešimt kalendorinių dienų dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, darbovietės struktūrinių pertvarkymų ar dėl kitų priežasčių, nesusijusių su atskiru darbuotoju, numatoma atleisti iš darbo ne mažiau, kaip 10 procentų darbuotojų įmonėse, kuriose dirba nuo 100 iki 200 darbuotojų (DK 130¹ straipsnio 1 dalies 2 punktas). DK 130¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis negali būti nutraukiama pažeidus pareigą pranešti teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą ar pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais.

Nagrinėjamu atveju, nebuvo įgyvendinta ir DK 130¹ straipsnio 3 dalies nuostata, kadangi iš Savivaldybės administracijos buvo atleisti 24 darbuotojai iš 125; tai laikytina grupės darbuotojų atleidimu, tačiau atsakovas teritorinei darbo biržai apie tai nepranešė (1 t., 31 b. l.), todėl darbo sutartis su ieškovu negalėjo būti nutraukta.

Dėl darbdavio pareigos siūlyti laisvą darbo vietą

DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo jo sutikimu perkelti į kitą darbą. Ši nuostata reiškia, jog darbdavys privalo per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, t. y. iki pat atleidimo iš darbo dienos, ieškoti galimybės darbuotoją perkelti į kitą darbą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad darbdavys yra saistomas ne tik pareigos siūlyti kitą darbą atleidžiamam darbuotojui, bet ir individualių sutarčių su kitais darbuotojais, todėl gali būti siūlomos tik laisvos darbo vietos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2005).

Kitą darbą, turėdamas galimybę, darbdavys turi pasiūlyti, atsižvelgdamas į atleidžiamo darbuotojo profesiją, kvalifikaciją, kitas dalykines savybes; jeigu tokio darbo nėra, darbdavys turėtų siūlyti kurią nors iš esamų laisvų darbo vietų, kurioje darbuotojas galėtų dirbti pagal savo gebėjimus (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2008).

Minėta, kad ieškovas dirbo Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyresniuoju specialistu. Pasikeitus Savivaldybės administracijos struktūrai, šis skyrius buvo panaikintas, o jo funkcijas iš esmės perėmė naujai įsteigtas Savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos planavimo skyrius. Iš naujai patvirtintų Architektūros ir kraštotvarkos planavimo skyriaus pareigybių aprašymų nustatyta, kad analogiškos ieškovo pareigybės šiame skyriuje neliko. Jo vykdytos funkcijos buvo perkeltos į naujojo skyriaus valstybės tarnautojų pareigybes. Pagal 2015 m. gruodžio 11 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 10-1022, Architektūros ir kraštotvarkos planavimo skyriuje buvo patvirtintos 5 valstybės tarnautojų pareigybės (1 t., 86-92 b. l.), iš kurių visos buvo užimtos. Tačiau Savivaldybės administracijoje kai kurios pareigybės po 2015 m. gruodžio 11 d. buvo pakeistos iš valstybės tarnautojų į dirbančių pagal darbo sutartis pareigybes. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas po nedarbingumo buvo atleistas tik 2016 m. vasario 2 d., tuo tarpu R. M. 2016 m. sausio 28 d. buvo priimta į Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyrių. Be šios darbuotojos vėliau priimti ir kiti darbuotojai į atsakovo struktūrą, kurių pareigybių aprašymuose pakako aukštesniojo, kaip ir ieškovo turimo išsilavinimo (3 t., 30-61 b. l.). Pavyzdžiui, M. S. buvo priimtas 2016 m. sausio 21 d., J. Š. – 2016 m. vasario 22 d., D. R. – 2016 m. vasario 22 d., P. C. – 2016 m. balandžio 4 d., I. Ž. – 2016 m. balandžio 4 d. (3 t., 30-61 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas akcentavo likusių dirbti darbuotojų išsilavinimus bei kvalifikacijas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja paskirta dirbti socialinio darbuotojo kvalifikaciją turinti bei savivaldos institucijų administravimo programą baigusi darbuotoja. Nors šios darbuotojos išsilavinimai yra aukštieji, tačiau su architektūra ir teritorijų planavimu, nėra susiję (2 t., 57-58 b. l.). Teismo vertinimu, atsakovo struktūroje išsilavinimas ir kvalifikacija nebuvo pagrindinis kriterijus skiriant į tam tikras pareigas. Bylos medžiaga liudija, kad ir L. K. iš Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus, 2015 m. gruodžio 11 d., perkelta į Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių (2 t., 7 b. l.), o šiai 2015 m. gruodžio mėn. išėjus vaiko priežiūros atostogų, J. P. 2015 m. gruodžio 11 d. priimta į jos vietą (2 t., 2-3, 4-5, 11 b. l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atleidžiant ieškovą Savivaldybės administracijoje buvo laisvų darbo vietų, atitinkančių ieškovo išsilavinimą bei kvalifikaciją, tačiau atsakovas neperkėlė ieškovo į kitas pareigas, nors aktualiu laikotarpiu ne kartą keitė patvirtintą pareigybių sąrašą ir priėmė į pareigas naujus darbuotojus, iki tol nedirbusius Savivaldybės administracijoje.

Pirmiau minėta, kad Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašas buvo patvirtintas tik 2015 m. gruodžio 11 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 10-1022 (1 t., b. l. 85), t. y. pareigybių sąrašas patvirtintas tik pradėjus veikti naujai Savivaldybės administracijos struktūrai, o įspėjimas apie pareigybės panaikinimą ieškovui buvo įteiktas iš karto po sprendimo priėmimo, t. y. 2015 m. rugpjūčio 6 d., todėl sutiktina su ieškovo argumentais, jog atsakovas įspėjęs ieškovą, apie jo pareigybės panaikinimą, sprendimo dėl funkcijų perskirstymo nepriėmė, o tai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas, įspėdamas ieškovą dar neturėjo informacijos, reikalingos įvertinti, kokios funkcijos yra perteklinės, nereikalingos, koks pareigybių naikinimo realus poreikis, be to, atsakovas negalėjo įvertinti ir ieškovo atitikimo/neatitikimo specialiesiems reikalavimams, numatytiems naujai tvirtinamų pareigybių aprašymuose, kadangi 2015 m. gruodžio 7 d. priimant įsakymą dėl ieškovo atleidimo, nei pareigybių nei jų aprašymo dar nebuvo. Teismo vertinimu, atsakovas vykdydamas ieškovo atleidimo iš pareigų procedūras, iš esmės paneigė jam įstatymų garantuotą teisę būti paskirtam į kitas pareigas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovo atleidimas iš pareigų yra neteisėtas.

Dėl DK 129 straipsnio 4 dalyje numatytų darbuotojo garantijų

Pagal DK 129 straipsnio 4 dalį, darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. DK 129 straipsnio 4 dalis aiškintina ir taikytina kartu su to paties straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis. Pagal DK 129 straipsnio 4 dalį, neterminuota darbo sutartis su šioje teisės normoje išvardytais darbuotojais gali būti nutraukta tik esant svarbioms priežastims (DK 129 straipsnio 2, 3 dalys) ir tik ypatingais atvejais, jeigu tokio darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Sprendžiant, ar, atleidžiant darbuotoją iš darbo, buvo laikytasi DK 129 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių reikalavimų, būtina, be kita ko, aiškintis bei vertinti aplinkybes dėl darbuotojo tinkamo įspėjimo, svarbios priežasties, ypatingo atvejo ir galimybės perkelti darbuotoją jo sutikimu į kitą darbą egzistavimo arba neegzistavimo. Ar darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, nustatoma atsižvelgiant į konkretaus darbdavio veiklos specifiką ir aplinkybes, konkrečias darbo sutarties nutraukimo atvejo aplinkybes bei jį pagrindžiančias priežastis.

Byloje nustatyta, kad ieškovui nustatytas tik 35 procentų darbingumo lygis (2 t., 86 b. l.). Nei ieškovas, nei atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo aplinkybės, jog ieškovui dėl sveikatos būklės buvo sunku vykdyti darbo funkcijas. Bylos medžiaga liudija, kad ieškovo funkcijos buvo perskirstytos valstybės tarnautojams. Šiuo metu buvusias ieškovo funkcijas vykdo valstybės tarnautojai N. B. ir V. Š.. Tai atsispindi valstybės tarnautojų pareigybių aprašymuose (1 t., 64-67 b. l.), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Registrų centro pateiktose pažymose dėl prisijungimo prie minėtų registrų (2 t., 92-194, 198-199 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Š. yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją ir ją gauna. N. B. taip pat, kaip ir ieškovas, turi specialią ypatingo atvejo apsaugą, įtvirtintą DK 129 straipsnio 4 dalyje – N. B. augina vaikus iki keturiolikos metų, o ieškovas yra neįgalus (2 t., 86 b. l., 4 t., 94, 96 b. l.). Tačiau N. B. neturėjo pirmumo teisės likti darbe pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi byloje nėra duomenų, jog ji viena augina nepilnamečius vaikus. V. Š., jokių garantijų ir ypatingos apsaugos taip pat neturėjo, kadangi jau yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją ir ją gauna. Iš byloje pateiktų pareigybių poreikio vertinimo (dokumentai be datos) (4 t., 14-87 b. l.) ir Savivaldybės administracijos darbuotojų lentelių su darbo stažo, pensinio amžiaus paskaičiavimu matyti (4 t., 94-99 b. l.), kad Savivaldybės administracijoje dirba nemažai darbuotojų neturinčių pirmumo teisės likti darbe, o taip pat pensinio amžiaus asmenų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo kvalifikacija turėjo būti lyginama ir su kitų pirmenybės teisės neturinčių darbuotojų kvalifikacija ir dirbančių visoje Savivaldybės administracijoje, ne tik buvusiame Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ir ta, kad atsakovas, pradėjus veikti naujai Savivaldybės administracijos struktūrai, į darbą jau priėmė 17 naujų darbuotojų, iki tol nedirbusių Savivaldybės administracijoje. Atsakovas neginčijo šių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrindė ieškovo iš darbo atleidimo būtinumo, esminio darbdavio interesų pažeidimo paliekant jį darbe. Atsakovas taip pat nepagrindė ir poreikio ieškovo buvusią pareigybę pagal darbo sutartį perkelti į valstybės tarnybą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl asmens galimybės užimti vienas ar kitas pareigas, dėl jo atitikimo bendriesiems ir specialiesiems pareigybės reikalavimas, reikia atsižvelgti ir į tokių reikalavimų pagrįstumą ir realumą, nes dirbtinai nustatytos sąlygos neturėtų paneigti asmens pirmumo teisės likti darbe (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A492-2495/2012). Nagrinėjamu atveju, ieškovo vykdytos funkcijos pavestos vykdyti valstybės tarnautojams, atleidžiant ieškovą, kaip dirbusį pagal darbo sutartį, tuo tarpu kitame skyriuje (Socialinės paramos ir sveikatos skyriuje) valstybės tarnautoja dirbusi ieškovo sutuoktinė L. S., atleista iš darbo jos vykdytas funkcijas pavedant vykdyti naujai į darbą, pagal darbo sutartį priimtai G. O. (4 t., 110-117 b. l.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovo palikimas darbe pažeistų atsakovo interesus. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo funkcijos buvo perskirstytos valstybės tarnautojams. Atsakovas ieškovui nesiūlė kitų pareigų, nors ieškovas turi aukštesniojo mokslo išsilavinimą (šiuo metu jis prilyginamas aukštajam neuniversitetiniam išsilavinimui) (1 t., 30 b. l.), didelę darbo patirtį, drausminių nuobaudų neturėjo, nuolat kėlė kvalifikaciją (byloje pateikti įrodymai, kad ieškovas dalyvavo mokymuose: „Teisės aktų rengimas“, „Viešųjų ir privačių interesų derinimas“, „Sutarčių teisė“, „Korupcijos prevencija savivaldybėje“, „Projektų valdymas: praktika“, „Finansų valdymas“, „Darbo teisė“, ir daugelyje kitų (2 t., 20-21, 28-50, 81 b. l.), todėl teismo vertinimu, ieškovo palikimas atsakovo struktūroje nebūtų pažeidęs atsakovo interesų, juolab, kad jo vykdytos funkcijos išliko, o su analogiškais išsilavinimais atsakovas po ieškovo atleidimo, į savo struktūrą bei seniūnijas priėmė naujus darbuotojus.

Dėl ieškovo grąžinimo į darbą

Byloje nustatyta, kad ieškovo atleidimo dieną buvo pareigybių, kurios jam galėjo būti siūlomos, atsakovo struktūroje buvo ir yra laisvų darbo vietų, kurias turėjo galimybę užimti ir ieškovas, be to, atsakovas pažeidė konsultavimosi su darbuotojais ir teritorinės darbo biržos informavimo apie grupės darbuotojų atleidimą pareigas, todėl ieškovo atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu.

Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, naikintini Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 įsakymas Nr. 10-935 „Dėl A. S. atleidimo iš pareigų“, 2015 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. 10-951 „Dėl A. S. atleidimo iš pareigų datos nukėlimo“, 2016 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. 10-64 „Dėl A. S. atleidimo“ (1 t., 13,14, 15 b. l.).

Atsakovo teigimu, ieškovas negali būti grąžintas į darbą, kadangi neišliko jo pareigos, tačiau pagal pirmiau minėtą teismų praktiką, darbdavys turėjo siūlyti ieškovui ir kitą darbą, atsižvelgdamas į atleidžiamo darbuotojo profesiją, kvalifikaciją, kitas dalykines savybes; jeigu tokio darbo nėra, darbdavys turėjo siūlyti kurią nors iš esamų laisvų darbo vietų, kurioje darbuotojas galėtų dirbti pagal savo gebėjimus (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2008). Teismas kritiškai vertina ir atsakovo argumentas dėl šiuo metu laisvų pareigų nebuvimo Savivaldybės administracijoje, į kurias ieškovas galėtų būti grąžintas, kadangi byloje nustatyta, jog iš 122 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių yra užimtos tik 108 pareigybės (4 t., 7 b. l.). Ieškovas nuo 2016 m. į Savivaldybės administraciją priima naujus darbuotojus, keičia darbuotojams pavestas funkcijas (valstybės tarnautojų vykdytas funkcijas paveda vykdyti darbuotojams pagal darbo sutartis ir atvirkščiai). Savivaldybės administracijos direktorės Ingridos Baltušytės Četrauskienės teigimu, pareigybių keitimas, sukūrimas yra jos diskrecijos teisė ir pagal poreikį ji jas steigia, keičia, naikina, todėl darytina išvada, kad net ir panaikinus ieškovo pareigybę, atsakovas pagal savo kvalifikaciją gali būti grąžintas į atsakovo struktūrą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl grąžinimo į darbą tenkintinas.

Atsižvelgiant į Širvintų rajono apylinkės teisme išnagrinėtų darbo bylų kiekį ir sprendimų, kuriais atleisti Širvintų rajono savivaldybės administracijos darbuotojai grąžinti į atsakovo struktūrą, taip pat į tai, kad atsakovas yra priėmęs į Savivaldybės administraciją ir seniūnijas naujus darbuotojus, teismas nepriima sprendimo šį sprendimą vykdyti skubiai.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo

Pagal DK 300 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Minėta įstatymo nuostata siekiama darbuotojui kompensuoti jo turėtus praradimus.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovas po jo atleidimo buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje, todėl pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikinus individualius norminius aktus, priimtus dėl jo atleidimo iš darbo ir grąžinus ieškovą į darbą, jam priteistinas vidutinis mėnesio darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, įskaitant į priteistiną sumą jau išmokėtą išeitinę išmoką.

Dėl ieškinio dalies atsisakymo

Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė reikalavimo, priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Minėto reikalavimo atsisakymas neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Reikalavimo atsisakymo pasekmės ieškovui yra žinomos. Atsakovas šio reikalavimo atsisakymui neprieštaravo. Esant šioms aplinkybėms, yra visos sąlygos priimti ieškovo reikalavimo dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo atsisakymą (CPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis) ir bylą šioje dalyje nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 įsakymas Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, nuostatose (toliau – Rekomendacijos).

Byloje nustatyta, kad ieškovas patyrė 1100 eurų bylinėjimosi išlaidų (4 t., 1-4 b. l.). Teismas patenkino visus ieškovo materialinius reikalavimus, todėl vadovaudamasis CPK 93 straipsniu ir atsižvelgdamas į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovo atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas, į bylos pobūdį, sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, posėdžių skaičių, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad šis bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis, todėl priteistinas.

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis valstybei turėtų būti priteistas iš atsakovo. Atsakovas yra biudžetinė įstaiga, todėl šios išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija sumos, nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, todėl valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovo A. S., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nutraukimą su atsakovu Širvintų rajono savivaldybės administracija (juridinio asmens kodas 188722373), pagal DK 129 straipsnio 2 dalį, neteisėtu.

Panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus: 2015 m. gruodžio 7 d. Nr. 10-935; 2015 m. gruodžio 9 d. Nr. 10-951 ir 2016 m. vasario 2 d. Nr. 10-64 ir grąžinti ieškovą A. S. į Širvintų rajono savivaldybės administracijos vyresniojo specialisto ar lygiavertes pareigas.

Įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją sumokėti ieškovui A. S. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, išskaitant jam dėl atleidimo išmokėtą keturių mėnesių išeitinę kompensaciją.

Priimti ieškovo A. S. ieškinio atsisakymą dėl penkių procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Priteisti ieškovui A. S. iš atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos 1100 eurų teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.