Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-08 · Civilinė byla Nr. e2S-1006-436/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-08
Bylos Nr.
e2S-1006-436/2018
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00250-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
Z. I. J., O. J., S. K. K., A. R. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1006-436/2018Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00250-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. I. J., O. J., S. K. K., A. R. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2868-1060/2018 pagal ieškovų Z. I. J., O. J., S. K. K., A. R. K. ieškinį Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, N. A., V. V., J. A. M., O. P., R. P., A. M., V. L., D. F., S. M., J. L., V. J. B., L. V., R. K., A. M., R. A. K., R. A. K., G. M., L. J., M. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl asmens, kuris kreipiasi į teismą, teisinio suinteresuotumo vertinimo ieškinio priėmimo stadijoje.Ieškovai Z. I. J., O. J., S. K. K., A. R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti, kad atkuriant nuosavybės teises į P. K. išlikusį nekilnojamąjį turtą bei nustatant jam priklausiusio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, buvo pažeistos ieškovų Z. I. J., O. J., S. K. K. ir A. R. K. teisės.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2018 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovų reikalavimas nepatenka į teismo taikomus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nustatytus gynybos būdus, kurių pagrindu bylą nagrinėjančiam teismui kiltų pareiga vertinti tiek ieškinio faktinio pagrindo, tiek ieškinyje suformuluoto dalyko pagrįstumą bylos dalyvių teisinių santykių ir jiems taikytino reglamentavimo kontekste. Todėl tokio pobūdžio reikalavimas, kokį ieškovai suformulavo savo ieškinyje, – pripažinti, kad, atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą bei nustatant žemės sklypo ribas, buvo pažeistos ieškovų teisės, ieškovams nesukurs jokių realių teisinių pasekmių.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai Z. I. J., O. J., S. K. K., A. R. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Skunde nurodė šiuos esminius argumentus:Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 3 dalies reikalavimų, t. y. nenurodė, į kurią instituciją ar teismą reikia ieškovams kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį.Teismas ieškinio priėmimo stadijoje neturėjo pareigos tikrinti, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Tuo tarpu ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės. Teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Bylos duomenis nustatyta, kad ieškovai pateikė teismui ieškinį, kuriame išdėstė reikalavimą pripažinti, jog atkuriant nuosavybės teises į P. K. išlikusį nekilnojamąjį turtą bei nustatant jam priklausiusio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, buvo pažeistos ieškovų Z. I. J., O. J., S. K. K. ir A. R. K. teisės. Ieškinyje nurodė, kad savo reikalavimą grindžia CK 4.98 straipsnyje numatytu daikto savininko teisių pažeidimo gynybos būdu – savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Taip pat nurodė, kad ieškovams nuosavybės teisės į P. K. iki okupacijos turėtą žemę (mišką) nuo 1991 m. rugsėjo 17 d. pilnai nebuvo atkurtos, dėl jų pateikto prašymo sprendimas nepriimtas, tuo padarant jiems materialinę ir moralinę žalą, grubiai pažeidžiant jų teises.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka nurodydamas, jog ieškovai neturi teisinio suinteresuotumo byloje, o toks ieškinio reikalavimas, kurį suformulavo, nesukels ieškovams jokių teisinių padarinių. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad ieškovai su teismo nutartimi nesutinka dėl procesinės teisės normų pažeidimo, susijusio su ieškinio priėmimu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais.Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, reiškia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo gali įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi teisę ir pareigą suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tik įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).Vertinant šioje byloje ieškovų pareikštus ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką) bei aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai (ieškinio pagrindą), galima daryti išvadą, kad ieškovai siekia apginti savo pažeistas teises iki šiol jiems pilnai neatkūrus nuosavybės teisių į P. K. iki okupacijos turėtą žemę (mišką) nuo 1991 m. rugsėjo 17 d., ir dėl to jiems padarytos materialinės ir moralinės žalos, tačiau ieškiniu patirtos žalos priteisti neprašo, taip pat neprašo teismo imtis kitokių veiksmų, kad ieškinyje nurodomi ieškovų teisių pažeidimai būtų pašalinti, t. y. nenurodo jokio CK 1.138 straipsnyje numatyto teisių gynimo būdo.Nurodytina, kad vien pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių. Kasacinis teismas taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; kt.). Todėl ginčo atveju akivaizdu, kad patenkinus ieškovų reiškiamus reikalavimus, tokius, kokie jie išdėstyti ieškinyje, t. y. pripažinus ieškovų teisių pažeidimą nuosavybės teisių atkūrimo procese, jų teisių pažeidimas nebūtų pašalintas. Atsižvelgiant į tai galima sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tokio ieškinio, kuris yra pareikštas, patenkinimas savaime ieškovams nesukurtų jokių teisinių padarinių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovų pateikto ieškinio turinį, neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme. Pirmosios instancijos teismas dar bylos iškėlimo stadijoje turėjo pagrindą patikrinti, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius, ką ir atliko, tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovams pareiškus reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), kadangi sąlygų ieškinį atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme šiuo atveju nebuvo (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškinio trūkumų šalinimo institutu, pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, skundžiama nutartis laikytina nepagrįsta ir naikintina dėl toliau nurodomų argumentų.Pažymėtina, kad teismas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ieškinį gali atsisakyti priimti tik tokiais atvejais, kai ginčas apskritai nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, t. y. kai tam tikri ginčai nepriskirtini teismų kompetencijai, arba byla nagrinėtina kita savarankiška proceso forma (pvz. baudžiamąja). Nagrinėjamu atveju reiškiamas negatorinis ieškinys gali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka ir ieškovai turi teisę ginti jų manymu pažeistas savo teises, tačiau, kaip jau nurodyta, ieškovų prašymas tik pripažinti jų teisių pažeidimą, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių ir apginti pažeistas teises bei atitinkamai sukurti materialinius teisinius padarinius (nors ieškovai ieškinio tekste nurodo, jog dėl jų teisių pažeidimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą, tačiau nereikalauja nei žalos priteisimo, nei įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltąjį asmenį ar panaikinti tam tikrus sandorius ar administracinius aktus), pats savaime negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Nustačius šias aplinkybes, teismui kyla pareiga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą siekiant patikslinti ieškinio dalyką ir tik tada spręsti, ieškinys gali būti priimtas nagrinėjimui, ar ne. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-302/2013). Priešingu atveju kyla grėsmė nepagrįstai apriboti asmenų teises į teisminę gynybą.Apeliacinės instancijos teismas kartu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi kasacinio teismo praktika (kasacinė nutartis Nr. 3K-7-414/2014), kurios ratio decidendi ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa, todėl ji negalėjo būti taikoma ginčo atveju. Tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, svarbu, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurių pagrindu buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Pirmosios instancijos teismo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014 buvo keliamas fizinio asmens paduoto skundo dėl generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti paduoti prašymą atnaujinti procesą, siekiant apginti viešąjį interesą, priėmimo klausimas, kurį sprendžiant kasacinis teismas pažymėjo, kad pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Šių aplinkybių kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo tokią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę: „Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju, priešingai, asmenys siekia apginti savo pačių teises, taigi teismui nebuvo pagrindo remtis nurodyta kasacinio teismo praktika, juo labiau konstatuoti, kad ginčo atveju ieškovai apskritai neturi jokio teisinio suinteresuotumo.Įvertinus aptartus argumentus, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas, priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, perduotinas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ir nustatydamas procesinio dokumento trūkumus bei nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Kartu pažymėtina, kad tik patys ieškovai savo nuožiūra gali pasirinkti pažeistų civilinių teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), todėl teismas negali nurodyti, kokiu konkrečiu būdu apeliantai turėtų ginti savo teises.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas