Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2026-02-03 · Administracinė byla Nr. eI3-992-641/2026

Bylos eiga

  1. eI3-992-641/2026Sprendimas · 2026-02-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-05-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-02-03
Bylos Nr.
eI3-992-641/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07442-2024-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Milvydaitė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Administracinė byla Nr. eI3-992-641/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07442-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.2; 21.3.8; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 3 d.Šiauliai
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa Milvydaitė,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiškėjai A. V. (buvusi pavardė – M.) ir jos atstovui advokatui D. L.,

atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovams pagal įgaliojimą L. P. ir M. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja A. V. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko (toliau – ir atsakovas, ir Vilniaus AVPK) 2024 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. 10-TE-1627 „Dėl A. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į Vilniaus AVPK Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – Šalčininkų r. PK) Veiklos skyriaus (toliau – VS) viršininkės pareigas; 3) priteisti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo nušalinimo nuo pareigų dienos (2024 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovo visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja ir jos atstovas advokatas D. L. skundu ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nurodė, jog atsakovas padarė eilę esminių procedūrinių pažeidimų: 1) tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjo dėl tų pačių aplinkybių, kaip ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (toliau – IT), kuriame pareiškėja buvo nuspręsta apklausti specialiosios liudytojos statusu; 2) pareiškėja prašė sustabdyti tarnybinį patikrinimą iki kol bus užbaigtas IT, tačiau atsakovas delsė jį spręsti, nepriėmė jokio motyvuoto sprendimo ir tokiu būdu pažeidė Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 punkto reikalavimą, nes tarnybinio patikrinimo nesustabdė, nors iš esmės dėl analogiškų pareiškėjos veiksmų buvo pradėtas IT; 3) 2024 m. lapkričio 18 d. Policijos departamento tarnybinio patikrinimo išvados „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkės A. M. veiksmų“ Nr. 5-IS-143 (toliau – Išvada) aplinkybės iš esmės grįstos vien IT duomenimis, kurių prokuroras neleido pateikti pareiškėjai tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek ir po tarnybinės nuobaudos jai paskyrimo, dėl ko buvo suvaržyta pareiškėjos teisė susipažinti su tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga ir įgyvendinti savo teisę į gynybą; 4) Išvada neaiški, nes joje nenurodyti asmenų vardai ir pavardės, o tik jų inicialai, todėl ji priversta spėlioti dėl Išvados turinio, todėl ji neatitinka formalių administraciniams aktams keliamų reikalavimų; 5) pažeidžiant Aprašo reikalavimus, pranešimai dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo ir paaiškinimo pateikimo tarnybinio patikrinimo metu buvo 2 kartus tikslinti (pildomi), atsižvelgus būtent tik į pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, kas sudarė pareiškėjai įspūdį, jog tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas tikslingai atsakovui siekiant bet kokiu atveju pareiškėją atleisti iš pareigų; 6) iš Išvados visiškai neaišku, ar atsakovas bendrai visas tris veikas (veiksmus J. V. (teismo pastaba: atsižvelgiant į tai, jog bylos duomenyse buvo naudota asmenų tapatybės nuasmeninta versija, todėl analogiškai atvaizduojama ir teismo sprendime) administracinio nusižengimo tyrime, veiksmus dėl poveikio darymo IT pareigūnams, dėl smurto ir priekabiavimo darbe) pripažino vienu pareigūno vardo pažeminimu, ar trimis pareigūno vardais pažeminimais; 7) dalyje dėl smurto ir priekabiavimo darbe: Policijos departamento Smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) nebuvo informuota apie tai, jog būtent jos atžvilgiu buvo pradėtas smurto ir priekabiavimo darbe nagrinėjimo atvejis, ji nebuvo kviesta į Komisijos posėdžius dėl jos atžvilgiu pradėto tyrimo atvejo, o tik dėl komisariato viršininko veiksmų, kuriuos atsisakė teikti ir posėdžiuose nedalyvavo, todėl buvo suvaržyta jos teisė duoti paaiškinimus, o taip pat jai nebuvo įteiktas Komisijos galutinis sprendimas, pareiškėjai Policijos departamentas atsisakė jį pateikti, net ir prašant. Taip pat atsakovas nesurinko duomenų ir neatliko individualaus pareiškėjos veiksmų tyrimo dėl smurto ir priekabiavimo darbe atvejo, todėl atsakovas negalėjo Policijos departamento Komisijos sprendimu remtis Išvadoje bei dėl to nustatyti pareigūno vardo pažeminimo atvejį pareiškėjos atžvilgiu, nes šiuo atveju neteisėtai panaudojo duomenis; 8) dalyje dėl pareiškėjos veiksmų J. V. administracinio nusižengimo tyrime: teigė, jog pareiškėja neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o priešingai, veikė teisėtu būdu – duomenų valdymo sistemoje jai atsiųstą tarnybinį pranešimą tik surašė rezoliuciją – spręsti pagal kompetenciją – nes, pažinodama administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį asmeniškai, pati negalėjo jo vertinti; 9) dalyje dėl atliekamame IT poveikio IT pareigūnams darymo: teigė, jog nėra surinkta jokių įrodymų, kad pareiškėja būtų dariusi bent kokį poveikį IT pareigūnams, tame tarpe ir I. S. Pareiškėja nedavė jokių neteisėtų nurodymų IT pareigūnams – pradėti IT ar atlikti IT patikslinimą. Mano, jog netgi visiškai yra neaišku, kodėl nurodytas – pradėti IT – neteisėtas, nes iš tarnybinio patikrinimo duomenų matyti, jog jis realiai buvo pradėtas ir atliekamas bei visiškai neaišku kaip tuo buvo varžomos asmens teisės. Tvirtino, jog nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja turėjo bent kokį interesą nepradėti IT, nes jos veiksmai buvo priešingi – ji nurodė pradėti IT. Išvadoje neteisingai užfiksuoti pareiškėjos paaiškinimai, kad seniūnas jai padovanojo televizorių, kadangi ji to paaiškinimuose nerašė, televizorius buvo pareiškėjos gautas prizas sportinio bėgimo renginyje.