- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2011-08-30
- Bylos Nr.
- 2A-494/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė (pran.), Egidijus Žironas
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- A. M., M. M.
- Trečiasis asmuo
- V. P. P., A. P., Palangos miesto 2-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos primininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ir atsakovų A. M. (A. M.) bei M. M. (M. M.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-265-538/2009 pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovams A. M. ir M. M. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir buto pripažinimo asmeniniu turtu, tretieji asmenys – V. P. P., A. P., Palangos miesto 2-ojo notarų biuro notarė Jurgita Doržinkevičienė, Vaikų teisių apsaugos tarnyba, bei atsakovų A. M. ir M. M. priešieškinį ieškovei N. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. N. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. M. ir M. M., prašydama pripažinti jos asmenine nuosavybe gyvenamąją patalpą (kotedžą) ir 0,0483 ha ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), bei pripažinti negaliojančiu Palangos miesto 2-ojo notarų biuro 2007 m. sausio 18 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (t. 1, b. l. 2-4).
Nurodė, kad ji 2001 m. lapkričio 30 d. susituokė su M. M. (M. M.), kuris mirė 2006 m. liepos 20 d., ir, gyvenant santuokoje, 2002 m. lapkričio 12 d. už savo asmenines lėšas įsigijo 85 procentų baigtumo gyvenamąjį pastatą (kotedžą) su žemės sklypu, esančius aukščiau nurodytu adresu, todėl šis turtas turi būti pripažintas asmenine ieškovės nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Nurodytam turtui įsigyti buvo panaudotos tokios lėšos: 95 000 Lt buvo pasiskolinti iš V. P. P. ir A. P. pagal 2002 m. spalio 30 d. paskolos sutartį (paskolos ėmimui M. M. pritarė ir išdavė ieškovei įgaliojimą atlikti visus su tuo susijusius veiksmus), 35 000 Lt buvo gauti, pardavus ieškovei iki santuokos priklausiusį sodo žemės sklypą su nameliu, 30 000 Lt ji gavo dovanų iš savo tėvo, o įrengimo darbams užbaigti panaudojo 46 000 Lt, gautus pardavus ieškovei priklausiusį butą. Pasak ieškovės, į nurodytą turtą ji investavo 206 000 Lt asmeninių lėšų, o santuokinių lėšų buvo panaudota tik 15 000 Lt.
Taip pat ieškovė nurodė, kad, M. M. vaikams iš pirmos santuokos - atsakovams A. M. ir M. M. - pareikalavus paveldėjimo teisės į jų tėvui priklausančią turto dalį liudijimo, Palangos m. 2-ojo notarų biuro notarė 2007 m. sausio 18 d. išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, pagal kurį mirusiojo M. M. vaikai (atsakovai) įgijo nuosavybės teisę kiekvienas į 1/8 dalį paminėto turto. Ieškovės nuomone, paveldėjimo teisės liudijimas pripažintinas negaliojančiu, nes įpėdinių pagal įstatymą paveldima turto dalis turi būti skaičiuojama tik nuo nurodytos mirusiojo panaudotos santuokinių lėšų sumos (15 000 Lt).
Atsakovai A. M. ir M. M. pareiškė priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (t. 1, b. l. 70-73). Nurodė, kad ginčo turtas buvo įsigytas ieškovės ir jų tėvo M. M. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, o atsiradus palikimui, ginčo turtas tapo bendrąja daline jų ir ieškovės nuosavybe, tai yra 5/8 turto dalys priklauso ieškovei, o po 1/8 priklauso mirusiojo vaikams, kaip pirmos eilės įpėdiniams: atsakovams ir D. M., tačiau atsakovų kaip bendraturčių teisės buvo nuolat pažeidinėjamos, todėl priešieškiniu prašė atidalinti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovų teigimu, negalima turto padalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, todėl, ginčo turto vidutinei vertei esant 1 278 000 Lt, jiems priteistina iš ieškovės kompensacija po 159 750 Lt kiekvienam, t. y. po 1/8 dalį nuo nurodyto turto vertės (CK 4.80 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, t. y. pripažino 7/8 dalis gyvenamosios patalpos ir 7/8 dalis žemės sklypo asmenine ieškovės N. M. nuosavybe, atmetė kitą jos ieškinio dalį; iš dalies patenkino priešieškinį, t. y. atidalijo atsakovams A. M. ir M. M. priklausančią po 1/8 dalį ginčo turto iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisė iš ieškovės po 52 625 Lt kompensacijos už šią dalį kiekvienam atsakovui, atmetė kitą priešieškinio dalį; priteisė iš ieškovės atsakovui A. M. 652,83 Lt žyminio mokesčio ir bylos vedimo išlaidų bei 866,67 Lt išlaidų apmokėti advokato pagalbai (t. 2, b. l. 48-50).
Teismas nurodė, kad ginčo turtas buvo ieškovės ir mirusio M. M. bendroji jungtinė nuosavybė, todėl, mirus M. M., atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai, tai yra pusė sutuoktinių turto atiteko ieškovei, o kita dalis paveldima įpėdinių pagal įstatymą - ieškovei iš viso priklauso 5/8, o jos nepilnamečiui vaikui D. M. ir atsakovams priklauso po 1/8 dalį turto (CK 5.11 str.). Dėl to teismas konstatavo, kad turtas turi būti atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant turtą natūra ieškovei, o atsakovams iš ieškovės priteisiant kompensaciją.
Teismas, spręsdamas dėl atsakovams priteistinos kompensacijos dydžio, vadovavosi turto vertinimo ekspertizės metu nustatyta ginčo turto verte, t. y. 865 000 Lt. Šios sumos 1/8 dalis yra 108 125 Lt, todėl atsakovams priklausytų po 108 125 Lt kiekvienam. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė už ginčo turtą yra sumokėjusi 65 000 Lt asmeninių lėšų (30 000 Lt ieškovė buvo gavusi iš savo tėvo, 35 000 Lt gavo pardavusi žemės sklypą su pastatais, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), be to, ginčo buto remonto metu pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą už 46 000 Lt, sumažino atsakovams priteistiną sumą 111 000 Lt, nurodydamas, jog tai yra asmeninės ieškovės lėšos ir kiti įpėdiniai negali paveldėti šios sumos dalies. Taip pat teismas nurodė, jog ieškovė nereiškė reikalavimo dėl nepilnamečio D. M. turto dalies, todėl nustatė, kad atsakovams už turtą priteisus kompensaciją, ieškovei lieka 7/8 šio turto dalys, o D. M. – 1/8 dalis ginčo turto.
Be to, teismas nurodė, kad nesprendžia klausimo dėl prievolės sumokėti 95 000 Lt skolą, kadangi tretieji asmenys nepareiškė šio reikalavimo (CPK 265 str. 2 d.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė N. M. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimą, išdalinti 95 000 Lt paskolą atsakovams pagal paveldimas turto dalis (po 1/8), o atsakovams priteistą kompensaciją sumažinti po 1/8 dalį nuo 95 000 Lt paskolos sumos, t. y. sumažinti po 11 875 Lt kiekvienam atsakovui, palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį (t. 2, b. l. 62-64). Nurodo, kad ginčo turtui pirkti 2002 m. spalio 30 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią kreditoriai V. P. P. ir A. P. suteikė 95 000 Lt dydžio paskolą ieškovei bei M. M.. Palangos miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimu priteisė iš ieškovės kreditoriams minėtus 95 000 Lt, o Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gegužės 8 d. nutartimi paliko nepakeistą šį apylinkės teismo sprendimą. Todėl nurodyta paskola taip pat turėtų būti išdalinta atsakovams tomis pačiomis dalimis, kaip ir paveldimas turtas, t. y. po 1/8 dalį, dėl ko turi būti mažinama jiems priteista kompensacija po 11 875 Lt.
Apeliaciniu skundu atsakovai A. M. ir M. M. prašo pakeisti skundžiamą apygardos teismo sprendimą, atmesti ieškinį ir patenkinti priešieškinį, t. y. atidalinti atsakovams priklausančią ginčo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei priteisiant po 1/8 dalį buto ir žemės, priklausančios atsakovams, o jiems iš ieškovės priteisiant po 108 125 Lt kompensacijos (t. 2, b. l. 55-58). Nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai sumažino atsakovams priteistas kompensacijos sumas, o priteistos sumos neatitinka ieškovei priteisto turto vertės. Atsiradus palikimui, ieškovei buvo pripažinta teisė į 1/2 turto dalį, kurios vertė 432 500 Lt. Be to, ieškovei, kaip ir kitiems įpėdiniams, buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/4 dalį palikimo (108 125 Lt vertės). Todėl ieškovei iki atidalinimo priklausė turto už 540 625 Lt, t. y. ženkliai daugiau nei teismo nurodyta įdėtoji jos piniginė dalis. Tuo tarpu atsakovai paveldėjo tėvo turto dalį, todėl nepagrįstas teismo nurodymas, kad jie negali paveldėti ieškovės sumokėtos piniginės sumos dalies. Nustatyta ginčo turto vertė yra 865 000 Lt, todėl, atsakovams priteisiant kompensaciją už jų turimą po 1/8 dalį šio turto, turėjo būti priteista iš ieškovės kiekvienam po 108 125 Lt. Be to, nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai A. M. ir M. M. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir patenkinti jų apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 78-79). Atsakovų nuomone, nepagrįsta ieškovės pozicija, jog teismo priteista kompensacija turi būti sumažinta dėl ieškovės asmeninės skolos. Taip pat nurodo tuos pačius argumentus, kuriais grindžia savo apeliacinį skundą.
Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė N. M. prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą bei patenkinti jos skundą (t. 2, b. l. 74-76). Ieškovės teigimu, atsakovų nurodoma ginčo turto vertė neatitinka tikrovės, o atsakovų prašymas padidinti priteistą kompensaciją yra nepagrįstas, nes ginčo turto pirkimo metu sutuoktiniai panaudojo tik 15 000 Lt bendrų lėšų. Ieškovė ginčo turto pirkimui ir įrengimui panaudojo savo asmenines lėšas, santuokoje su M. M. negyveno nė vienerių metų, todėl nebuvo daugiau bendrų lėšų. Taip pat nurodo, kad bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją paneigia rašytiniai įrodymai: lėšų dovanojimo sutartis, ikisantuokinio turto įgijimas ir pardavimas bei paskola.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-260/2010) buvo palikęs nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimą, atmesdamas abu apeliacinius skundus (t. 2, b. l. 91-96). Teismas pripažino nepagrįstais ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl 95 000 Lt paskolos pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jos išdalinimo atsakovams pagal paveldimo turto dalis (po 1/8 dalį), nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė paskolos į paveldimo turto vertę, kadangi byloje neįrodyta, jog ši paskola buvo gauta abiejų sutuoktinių vardu ir buvo panaudota ginčo turto sukūrimui. Be to, teismas nurodė, kad, įsigyjant nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine nuosavybe, buvo panaudota 111 000 Lt ieškovės asmeninių lėšų, todėl sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovams priteistina kompensacija turi būti mažinama ieškovės asmeninių lėšų dalimi; pripažino nepagrįstais atsakovų teiginius dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų kasacinį skundą, 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-361/2010) panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo šiam teismui, nurodęs, kad, bylą nagrinėjant iš naujo, būtina nustatyti konkrečias paveldimo turto dalis, nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo (t. 2, b. l. 184-189). Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, kad ieškovė panaudojo 111 000 Lt asmeninių lėšų, kad bylą nagrinėję teismai pasirinko netinkamą paveldimo turto nustatymo mechanizmą, nes, užuot įvertinę ieškovės asmeninius piniginius įnašus kaip didesnį indėlį į bendrąją jungtinę nuosavybę, ir tuo pagrindu nukrypę nuo lygių sutuoktinių dalių, esančių bendrąja nuosavybe, nustatė lygias dalis, o priteisdami kompensaciją, į bendrąją jungtinę nuosavybę įskaitė visą ieškovės panaudotą asmeninį piniginį indėlį. Tokiu atveju ieškovei buvo kompensuotos visos jos investuotos turto įgijimui ar pagerinimui sunaudotos lėšos, neatsižvelgiant į tai, kad jų dalimi buvo sukurta ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise tenkanti bendrosios jungtinės nuosavybės dalis. Be to, teismas atmetė kasacinio skundo argumentą dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo pirmosios instancijos teisme.
Apeliantai A. M. ir M. M. Lietuvos apeliaciniam teismui 2011 m. liepos 15 d. pateikė rašytinį paaiškinimą (t. 2, b. l. 208-211), kuriame prašo ieškovės N. M. 111 000 Lt asmenines investicijas padalinti į 2 dalis, kurių viena (55 500 Lt) pagal įstatymą (kaip bendro šeimos turto – jungtinės sutuoktinių nuosavybės padidėjimas) tenka N. M., o kita –paveldimo (M. M.) turto daliai, ir nurodytą 55 500 Lt sumą nuo paveldimos dalies išdalinti visiems paveldėtojams (N. M., D. M., A. M. ir M. M.) lygiomis dalimis po 13 875 Lt, tokia dalimi kompensuojant ieškovei jos asmenines investicijas į ginčo turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas, susijusias su ieškovės ir jos mirusio sutuoktinio turto teisiniu rėžimu, su atsakovų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės pagrindu. Tačiau apygardos teismas neįvertino reikšmingų bylos aplinkybių ir suklydo, aiškindamas bei taikydamas materialinės teisės normas, nepakankamai atsižvelgė į teismų praktiką, ir, neteisingai apskaičiavęs ieškovės bei mirusio jos sutuoktinio turto dalis, netinkamai nustatė palikimo apimtį bei neteisingai apskaičiavo atsakovams atidalinamos turto dalies kompensacijos dydį, dėl ko negalima palikti galioti teismo sprendimo dalies, kuria nustatytos sutuoktinių turto dalys ir palikimo apimtis bei priteista kompensacija atsakovams už atidalinamą turto dalį.
CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kuri pasibaigia, mirus vienam iš sutuoktinių (CK 3.100 str. 1 p.), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 str. 1 d., 5.68 str.). CK 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatomis preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nevienodas sutuoktinių indėlis į bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimą ir kūrimą laikytinas svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo; tokiu atveju taikomos CK 3.123 straipsnio nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007, 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007). Tai nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje nagrinėjamoje byloje (civilinė byla Nr. 3K-3-361/2010; b. t. 2, l. 184-189). Be to, pažymėtina, kad, tuo atveju, kai, pridėjus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, sutuoktinis, dėl kurio asmeninio turto padidėjo bendro turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto; ši kompensacija išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.98 str. 1 d., 4 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčo turtas pripažintinas jos ir mirusio sutuoktinio bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau prašo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir 95 000 Lt paskolą, gautą pagal 2002 m. spalio 3 d. paskolos sutartį, bei išdalinti šią paskolą pagal paveldimo turto dalis ir atsakovams, sumažinant atsakovams priteistą kompensaciją. Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus ieškovės apeliacinį skundą šioje byloje ir 2010 m. kovo 18 d. teismo nutartimi jo netenkinus (t. 2, b. l. 91-96), ieškovė kasacine tvarka neskundė nurodytos Apeliacinio teismo nutarties, o teisėjų kolegija nenustatė naujų aplinkybių, susijusių su ieškovės apeliaciniu skundu, tarp jų ir aplinkybių, jog aukščiau nurodyta paskola buvo panaudota ginčo turto įsigijimui ar sukūrimui, todėl šis sandoris negali būti laikomas prievole, vykdoma iš bendro šeimos turto (CK 3.90 str. 1 d., 3.109 str. 3 d., CPK 178 str., 185 str., 314 str.). Teisėjų kolegija, sutikdama su nurodytos teismo nutarties motyvais, jų nekartoja bei plačiau nepasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, ir konstatuoja, kad nėra pagrindo ieškovės apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies (CPK 329 str. 1 d.).
Tačiau apygardos teismas neteisingai nustatė ieškovės ir jos mirusio sutuoktinio turto dalis bei paveldimo turto dydį, dėl ko, atidalindamas ginčo turtą ir priteisdamas atsakovams kompensaciją, nepagrįstai kompensavo ieškovei visas jos lėšas, panaudotas sutuoktinių turto įgijimui ir pagerinimui, neatsižvelgdamas į tai, kad jų dalimi buvo sukurta ir ieškovei tenkanti asmeninės nuosavybės teise bendrosios jungtinės nuosavybės dalis. Aukščiau nurodyta, kad, vienam iš sutuoktinių didesne dalimi prisidėjus prie bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo ar jos pagerinimo, atsiranda pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo; tokiu atveju taikomas ne kompensavimo sutuoktiniui, panaudojusiam savo asmenines lėšas turtui įgyti, mechanizmas, bet CK 3.123 straipsnio nuostatos - nurodyta aplinkybė pirmiausia vertinama kaip pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Sprendžiant klausimą dėl panaudotų sutuoktinio asmeninių lėšų kompensavimo, padalijant bendrąją jungtinę nuosavybę, būtina nustatyti, ar tokia investicija buvo būtina, ar ji panaudota racionaliai, atsižvelgti į investicijos pobūdį, jos naudą (trumpalaikė ar ilgalaikė), taip pat lėšų panaudojimo pobūdį (skirtas nuosavybės įsigijimui ar pagerinimui).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir jos sutuoktinis 2002 m. lapkričio 12 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis už 87 500 Lt įsigijo 85 procentų baigtumo gyvenamąją patalpą su žemės sklypu, kurių rinkos vertė 2008 m. gruodžio 2 d. buvo 865 000 Lt; įsigyjant ir sukuriant šį turtą, ieškovė panaudojo 111 000 Lt asmeninių lėšų; įsigijus 85 procentų baigtumo kotedžą, jį reikėjo visiškai įrengti, dėl ko buvo reikalingos papildomos piniginės lėšos, kurios yra pagrįstos, dėl šių aplinkybių nėra ginčo (CPK 185 str.). Todėl šiuo atveju yra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d.), ir, atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes, nustatyti, kad ieškovei priklauso apie 3/5 ginčo turto (543 500 Lt vertės turto dalis), o mirusiam jos sutuoktiniui – apie 2/5 ginčo turto (321 500 Lt vertės turto dalis), dėl ko nustatytinas 321 500 Lt paveldimo turto dydis, kuris dalintinas į keturias lygias dalis ieškovės mirusio sutuoktinio turto teismo nustatytiems paveldėtojams (CK 5.11 str., 5.68 str.). Todėl, atidalijant atsakovus iš bendrosios dalinės nuosavybės, jiems priteistina kompensacija padidintina po 27 750 Lt kiekvienam, kuri sudaro iš viso po 80 375 Lt kiekvienam atsakovui (321 500 Lt / 4 = 80 375 Lt).
Dėl pasakyto pakeistinas apygardos teismo sprendimas, iš dalies patenkinus atsakovų apeliacinį skundą, pakeičiant aukščiau nurodytu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos atsakovams kompensacijos už atidalijamo turto dalį dydį (CPK 329 str., 330 str.).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymu, kadangi nurodyti apeliantų motyvai yra atmesti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, išnagrinėjus atsakovų kasacinį skundą.
Tačiau, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą aukščiau nurodytu būdu, pagal CPK taisykles pakeistinas ir teismo sprendime nurodytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str., 96 str. 1 d.), padidinant iš ieškovės atsakovui A. M. priteistas žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas iki 1 000 Lt, o atstovavimo išlaidas iki 1 300 Lt, t. y. iš viso 780,50 Lt padidinant atsakovui priteistas bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme.
Iš dalies patenkinus atsakovų apeliacinį skundą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovams priteistina 98 Lt žyminio mokesčio ir 1 110 Lt atstovavimo išlaidų (iš viso 1 208 Lt), turėtų apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 59, 85-86), o valstybei 111 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose (t. 2, b. l. 190, 207; CPK 92 str., 93 str., 96 str., 98 str., 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimą.
Papildomai priteisti iš ieškovės N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) bei M. M. (M. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) kompensaciją kiekvienam po 27 750 Lt (dvidešimt septynis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt litų), o atsakovui A. M. (A. M.) 780,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.
Palikti nepakeistą kitą apygardos teismo sprendimo dalį.
Priteisti iš ieškovės N. M. atsakovams M. M. (M. M.) ir A. M. (A. M.) 1 208 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, o valstybei – 111 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.