Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal admi­nis­tra­cinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarimo G. S. administracinio teisės pa­žeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2016 m. rugsėjo 13 d., apie 12.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių pasirinkdama važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. Var­tojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16, 127, 221 punktų reikalavimus. Šiais veiksmais asmuo padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų ko­dek­so (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje ir jai paskirta galutinė 1350 Eur bauda su teisės vai­ruoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad G. S. vai­ruo­da­ma transporto priemonę nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių pasirinkdama važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į stovintį automobilį, eis­mo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, taip pat po eismo įvykio iki jo aplinkybių nus­ta­ty­mo vartojo alkoholį, pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą.Apeliaciniame skunde G. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarimą ir skirti mažesnį teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą, nei numatyta straipsnio sankcijoje. Skunde teigiama, jog kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažįsta, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo. Mano, kad teismas nepagrįstai nepripažino šios aplinkybės kaip jos atsa­ko­mybę švelninančios. G. S. neneigia, jog buvo eismo įvykis, tačiau jis nesukėlė didelės žalos nukentėjusiajai. Policija delsė atvykti, situacija kėlė stresą, todėl ji išgėrė al­ko­holio. Savęs neteisina, supranta, kad pasielgė nederamai. Teismų praktikoje vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymas siejamas su aplinkybių kompleksiškumu. Tai reiškia, kad bet kurios aplinkybės gali tapti išskirtinėmis, jei jos viena kitą papildo. Nurodo, kad vyras yra silpnos sveikatos, serga diabetu. Vyro gaunamos pa­ja­mos yra nedidelės, jas sudaro senatvės ir našlių pensija. Kartu su jais gyvena vyro dukra iš pir­mos santuokos, kuria G. S. rūpinasi. Dėl sveikatos vyras stengiasi nevairuoti. G. S. nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tokiam ilgam laiko tarpui tikrai sudarys didelių sunkumų šeimos gerovei. Pažeidėja neteisingai įvertino ki­lusį eismo įvykį, laikė tai nedideliu incidentu, automobilio iš įvykio vietos nepatraukė, todėl atvykusiems policijos pareigūnams nebuvo sunku išsiaiškinti įvykio aplinkybes. G. S. teigia, jog nesiruošė dalyvauti eisme, todėl nemanė, kad elgiasi piktybiškai.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veik­los skyrius viršininko A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma G. S. skundo netenkinti ir palikti 2017 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą nepa­keistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. S. apeliacinis skundas tenkinamas.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK, pagal Lietuvos Respublikos admi­nis­tra­ci­nių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio nuostatas, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 2 dalis); administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis); kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyks­ta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos ANK nuostatos.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pa­grįs­tumą. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama G. S. kaltė padarius ATPK 124¹ straips­nio 8 dalyje ir ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatytus pažeidimus, tačiau apeliantė prašo paskirtąjį vairavimo teisės atėmimo terminą sutrumpinti.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pa­žei­dimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nu­bau­dimą siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su padarytu pažeidimu.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, numatančia, kad teismas ar administracinio nusi­žen­gi­mo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto admi­nis­tracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę leng­vi­nan­čias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali pas­kir­ti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta mini­ma­li bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio prie­mo­nę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuo­baudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, įvertinus padaryto nusižengimo pavo­jingumą, apeliantės asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, nenustatė G. S. atsakomybę leng­vinančių aplinkybių. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta admi­nis­tra­ci­nė nuobauda (ANK 36 str. 1 d. 12 p.). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog skirdamas nuo­bau­dą, apylinkės teismas neįvertino, jog eismo įvykiu padaryta žala ir automobilio pagadinimai yra nedideli. Po įvykio G. S. automobilio nepatraukė, nesistengė pasišalinti iš įvykio vie­tos. Apylinkės teismas pripažino, kad alkoholį pažeidėja vartojo po eismo įvykio. Pažymėtina, kad ši aplinkybė taip pat mažina padaryto pažeidimo pavojingumą. Ankstesni G. S. padaryti administracinės teisės pažeidimai vertinami kaip pavieniai ir atsitiktiniai, nebuvo šiurkš­tūs ir necharakterizuoja jos kaip linkusios pažeidinėti kelių eismo taisykles. Pažeidėjos su skundu pateikti dokumentai (b. l. 57-63) patvirtina, kad ji jau ilgą laiką globoja savo sugyventinio V. K., kuris yra ligotas, nepilnametę dukrą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reika­lau­jan­čio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pa­siekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Atsižvelgęs į šias nuostatas bei įvertinęs pirmiau pa­minėtus duomenis, apibūdinančius padaryto pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, jos turtinę padėtį ir šeimines aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu G. S. už jos padarytą pažeidimą paskirta nuobauda nėra proporcinga jos padaryto pažeidimo ir asmenybės pavojingumui. Aukštesnės instancijos teismas mano, kad nuo­baudos tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, pritaikius ANK 34 straips­nio 5 dalies nuostatas, ir G. S. paskyrus mažesnės trukmės teisės vairuoti trans­por­to priemones atėmimą, nei įstatymo numatytas minimalus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsniu, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarimą pakeisti:.

už administracinio nusižengimo padarymą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, G. S. paskirti specialiosios teisės vairuoti transporto prie­mones atėmimą vieneriems metams, paliekant apylinkės teismo paskirtą 1350 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Pritaikyti ANK 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskirti 1350 Eur (vie­no tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atė­mi­mu vieniems metams.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.