- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- 1A-89-332/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37296-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis, Zigmas Kavaliauskas, Nijolė Matuzevičienė
- Nuteistasis
- R. Š.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko ir Nijolės Matuzevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jis nubaustas 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2019 m. rugsėjo 3 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, R. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „B. S.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį R. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. Š. nuteistas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – krovininį automobilį iki 3,5 t. „B. S.“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini),) 16.39 val. jam buvo nustatytas 3,12 promilių neblaivumas, o 17 val. – 3,24 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo pakeisti 2019 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžio dalį dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo t. y. sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones terminą iki 2 metų.
2.1. Pakeisti nuosprendžio dal dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės B. S., konfiskavimo, t. y. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį B. S. ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, t.y. išieškoti dalį – 1/3 konfiskuotino turto – automobilio B. S. vertės atitinkančią pinigų sumą – 1 966,66 Eur, nustatant šią sumą sumokėti per 12 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Šalies argumentai
2.2. Apelianto nuomone, teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, skirdamas baudžiamojo poveikio priemones nevertino į bylą pateiktų reikšmingų įrodymų, turinčių reikšmės baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui, jų terminui, todėl nuosprendis keistinas. Apelianto nuomone, teismas atsižvelgė tik į nustatytą girtumą, o kitos byloje nustatytos aplinkybės ir įrodymai nebuvo vertinami, todėl teismas paskyrė per ilgą specialiosios teisės atėmimo terminą.
2.3. Pažymi, kad iki nusikalstamos veikos padarymo už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ar kitokių draudžiamų medžiagų jis anksčiau nebaustas, administracine tvarka už kitus šiurkščius KET pažeidimus nebaustas. Šie duomenys leidžia teigti, kad jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, sąlygotas lengvabūdiško pasitikėjimo savimi. Jis yra ribotai darbingas, gauna minimalias pajamas, gyvena kartu su motina, kuri yra neįgali, ja rūpinasi ir prižiūri, savarankiškos pajamos yra minimalios, šeimos neturi.
2.4. Pažymi, kad konfiskuota transporto priemonė yra krovininis automobilis, ši priemonė yra speciali, o ne skirta asmeniniam naudojimui. Apelianto nuomone, byloje buvo būtina taikyti proporcingumo principą, t. y. vertinti kaltinamajam skirtinos sankcijos rūšį ar dydį ir atsižvelgti į teismų praktiką, netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo arba taikyti dalinį turto konfiskavimą išieškant iš jo dalį transporto priemonės, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, vertės. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai neaptarė ir neįvertino ir nepaneigė tokios galimybės taikymo šioje byloje. Pažymi, kad visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, jis charakterizuojamas teigiamai, transporto priemonė yra vienintelis turtas.
2.5. Apelianto nuomone, transporto priemonės konfiskavimas niekaip neįgyvendina bausmės paskirties – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikaltimų darymo, o yra dar viena bauda, kurios dydis atsižvelgiant į automobilio vertę – 5 900 Eur. Taip pat pažymi, kad konfiskuoto automobilio vertę atitinkanti suma yra nemenka palyginus su jo turtine padėtimi, todėl ji yra reikšminga ir jos sumokėjimo galimybės, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį yra ribotos. Dėl šių aplinkybių galima daryti pagrįstą išvadą, jog dalies transporto priemonės vertės pinigų sumos išieškojimas būtų pakankama ir proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis R. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis R. Š. neginčija savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones terminu ir prašo jį sutrumpinti iki 2 metų. Taip pat nesutinka su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės Mercedes B. S. konfiskavimu ir prašo išieškoti dalį – 1/3 konfiskuotino turto – automobilio Mercedes B. S. vertės atitinkančią pinigų sumą – 1 966,66 Eur, nustatant šią sumą sumokėti per 12 mėn. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
7. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 (BK 281¹) straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011).
Žemesnės instancijos teismas
8. Nagrinėjamu atveju R. Š. pripažintas kaltu už itin šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo – vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, neabejotinai keliantis itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, padarymą. Šiuo atveju R. Š. buvo nustatytas pirmu tikrinimu atliktu 16 val. 39 min. – 3,12 promilių, antruoju tikrinimu 17 val. – 3,24 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 19). Pažymėtina, tai, jog žala neteisėtais R. Š. veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams.
9. Vertinant R. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis, nei 1,51 promilių neblaivumo laipsnis, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių terminui (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Šių duomenų visumoje, spendžiant nuteistojo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, būtina pažymėti, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje vis tik turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).
10. Aptarto teisinio reguliavimo bei konstitucinės jurisprudencijos kontekste įvertinus R. Š. neteisėtus veiksmus, neabejotinai keliančius ypatingą pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, manyti, jog šiuo atveju jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui, yra netinkama ir neproporcinga jo neteisėtų veiksmų pavojingumui, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nustatyta, kad R. Š. teisiamas trečią kartą, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, būdamas recidyvistu (b. l. 68-71), be to, jis buvo baustas metų laikotarpyje administracine tvarka (b. l. 65-67). Taip pat įvertintina ir tai, kad BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama nuo vienų iki penkerių metų terminui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės termino, išsamiai ir objektyviai įvertino aptartas nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį apibūdinančias aplinkybes, jam nustatytą apsvaigimo laipsnį, todėl padarė motyvuotą išvadą, kad uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas, kurio trukmė lygi vidutiniam šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui – trejiems metams, yra tinkamas BK 41 straipsnyje nurodytiems bausmės tikslams pasiekti. Uždraudimu naudotis teise vairuoti transporto priemones nuteistojo patiriami tam tikri suvaržymai ir nepatogumai nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui, o nuteistojo skundo argumentai, jog jis pirmą kartą teisiamas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, nesudaro pagrindo trumpinti pirmosios instancijos teismo nustatyto šios poveikio priemonės taikymo termino.
11. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Lietuvos Respublikos BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018).
12. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
13. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismai, taikydami aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti šios priemonės taikymo proporcingumą, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018).
14. Pirmosios instancijos teismas paskirdamas R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskavimą pažymėjo, kad R. Š., būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau, kaip 1,51 promilės neblaivumas, vairavo krovininį automobilį iki 3,5 t. „B. S.“, be šios transporto priemonės R. Š. objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotų veiksmų, todėl įvykio metu jo vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Taip pat nurodė, kad transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti.
15. Apygardos teismo nuomone, R. Š. automobilio „B. S.“ konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Pažymėtina, R. Š. yra ribotai darbingas, gauna minimalias pajamas, gyvena kartu su motina, kuri yra neįgali ir transporto priemonė yra vienintelis jo turtas. Kaip nurodė ir pats R. Š. pirmosios instancijos teisme, šią specialią transporto priemonę jis gali išnuomoti, samdyti darbuotoją. Kolegijos vertinimu, individualizuojant R. Š. situaciją, vienintelio turto, iš kurio jis gali gauti pajamas ir sumokėti baudą, konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus, todėl automobilis „B. S.“ nekonfiskuotinas, o taikytinas konfiskuotino turto vertės išieškojimas.
16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).
17. Kaip jau buvo minėta, R. Š. nedirba, gyvena su mama, kito turto neturi, todėl nagrinėjamu atveju išlaikant pagrįstą proporcingumą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių iš R. Š. išieškoma dalis konfiskuotino turto 1/2 automobilio vertės atitinkanti pinigų suma – 2 950 Eur. Dėl to skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.
18. Apeliantas prašo konfiskuotiną turto vertę atitinkančią pinigų sumą nustatyti sumokėti per 12 mėn. Apygardos teismas pažymi, kad BPK VII dalies normos, reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymą, nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje numatyta tik bausmės – baudos išdėstymo galimybę, o turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka.
19. Taigi, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, R. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „B. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį R. Š., pakeisti, ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. Š. valstybės naudai išieškoti 2 950 Eur.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.