- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-20
- Bylos Nr.
- e2-826-390/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00649-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- K. K., V. O.
- Ieškovas
- R. T.
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.8.4; 2.6.8.6; 2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1(S)
2021 m. gruodžio 20 d.
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui K. J., atsakovams K. K. ir V. O., atsakovų atstovei advokatei G. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovams K. K. ir V. O. dėl skolos ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas R. T. ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų K. K. ir V. O. ieškovui R. T. 3 000 Eur sumokėtą sumą ir 41 700 Eur nuostolių atlyginimą, iš viso 44 700 Eur, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad R. T. (toliau – ir Pirkėjas) su K. K. ir V. O. (toliau – ir Pardavėjai) 2017 m. spalio 4 d. sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Preliminari sutartis), pagal kurią šalys įsipareigojo Preliminarioje sutartyje nustatyta tvarka sudaryti pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Pardavėjai perleis Pirkėjui nuosavybės teisę į po nuosavybės teisių atkūrimo pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kauno miesto skyriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 8IP-69 (toliau – Išvada) priklausantį nekilnojamą turtą – žemės sklypą (-us). Šalys susitarė, kad sutartas turtas bus parduodamas už 3 000 Eur ir ši kaina yra galutinė. Pirkėjai patvirtino, kad Preliminarios sutarties pasirašymo dieną gavo iš Pirkėjo 3 000 Eur. Taip pat šalys susitarė, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo atsakovų nuosavybės teisių į turtą įregistravimo VĮ Registrų centre dienos. Kartu su Preliminaria sutartimi atsakovai išdavė ieškovui įgaliojimą (notarinio registro Nr. 19KU-4321), kuriuo pavedė ieškovui vesti notarų biuruose papildomai pavedėjimo bylą į žemės atkūrimą pagal Išvadą, mirus atsakovų motinai ir tėvui, atstovauti atsakovus visais klausimais NŽT visuose skyriuose bei visuose įmonėse, įstaigose ir organizacijose dėl buvusio savininko Z. K., nuosavybės teisėmis valdytus žemės sklypus, (duomenys neskelbtini) , žemės atkūrimo, pagal Išvadą, parinkti atkūrimo būdus savo sąlygomis ir nuožiūra, gauti priklausančią piniginę kompensaciją, dalyvauti parenkant ir sąlygas savo nuožiūra, reikalui esant padalinti jį į atskirus sklypus, suformuojant atskirus turtinius vienetus, gauti kompensacijas už šį/šiuos žemės sklypus, parduoti, mainyti atkurtus žemės sklypus ir t.t. NŽT 2020 m. liepos 3 d. sprendimu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietoje piliečiui L. K.“ Nr. 7S-148-(14.7.3.) atsakovų tėvui L. K. (mirusiam (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią, buvusio Z. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamą turtą, nekilnojamo turto dalį, perduodant neatlygintai nuosavybėn 0,0846 ha (Nr. 836-1) ir 0,06878 ha (Nr. 836-2) žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 12 d. VĮ Registrų centre buvo įregistruotos atsakovų tėvo L. K. nuosavybės teisės į minėtus žemės sklypus, suteikiant jiems unikalius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai 2020 m. rugsėjo 29 d. panaikino ieškovui išduotą notarinį įgaliojimą. Apie šį faktą ieškovui tapo žinoma gavus atsakovų atstovės advokatės G. B. 2020 m. spalio 13 d. pretenziją (toliau – ir Pretenzija). Taigi, per nustatytą terminą (60 kalendorinių dienų) Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis atsakovų sprendimu sudaryta nebuvo. Nepagrįstai atsisakydami sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovai pažeidė Preliminaria sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei tuo sukėlė ieškovui neigiamų turtinių pasekmių – galimybę įgyti minėtus žemės sklypus, todėl atsakovų atžvilgiu kyla sutartinė atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo. Preliminaria sutartimi šalys iš anksto aptarė ir įvertino susitarimo sąlygas, įskaitant ir netesybų bei nuostolių atlyginimo sąlygas (Preliminariosios sutarties 11 p.). Atsakovams pažeidus Preliminarią sutartį (įgaliojimo panaikinimas ar atšaukimas šalių susitarimu yra traktuojamas kaip Pardavėjo atsisakymas sudaryti Pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį; Preliminariosios sutarties 9 p.), atsakovai privalo grąžinti ieškovui visą jo sumokėtą sumą (3 000 Eur) bei sumokėti 3 000 Eur baudą ir kitus patirtus nuostolius, kas šalių susitarimu yra laikoma tinkamu Pirkėjo nuostolių atlyginimu (Preliminariosios sutarties 9 p.). Ieškovui sumokėjus atsakovams sutartą 3 000 Eur, ir ieškovo iniciatyva, pastangomis ir darbu atkurto turto vertei esant 44700 Eur, ieškovo pastangų ir trejų metų darbo rezultatas būtų 41 700 Eur. Todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovų ieškovo prarastos galimybės piniginę vertę – 41 700 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius, galutiniu reikalavimu ieškovas prašo priteisti iš atsakovų ieškovo atsakovams sumokėtą 3 000 Eur sumą ir prarastos galimybės 41 700 Eur piniginę vertę, iš viso – 44 700 Eur. Atsakovams pažeidus Preliminaria sutartimi priimtus įsipareigojimus, atsakovams kyla solidari prievolė grąžinti ieškovo sumokėtą sumą ir atlyginti ieškovui prarastos galimybės piniginę vertę (nuostolius). Ieškovas nesutinka su atsakovų pozicija dėl ieškinio nepagrįstumo. Pažymi, kad atsakovai nenurodo, kokius konkrečiai nesąžiningus veiksmus atliko ieškovas šalims sudarant Preliminarią sutartį, taip pat nepateikia jokių duomenų, kokia informacija egzistavo ar buvo žinoma (ar galėjo būti žinoma) ieškovui, Preliminarią sutartį, kurios ieškovas sąmoningai neatskleidė atsakovams. Mano, kad teismas, vertindamas šalių elgesį, turi įvertinti aplinkybę, kad atsakovai ieškovo reikalavimą pagal Preliminarią sutartį ginčija ne iš karto, o tik pradėjus nuostolių, kylančių iš tokios Preliminarios sutarties, priteisimo teisminį ginčą.
3. Atsakovai su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodo, kad po Išvados gavimo su atsakovais savo iniciatyva susisiekė ieškovas ir pasiūlė, kad už atkurtino žemės sklypo pagal NŽT išvadą - 0,4100 ha ploto, 845 Eur nominalios vertės - perleidimą jis kiekvienam atsakovui sumokėsiąs beveik dvigubai daugiau nei išvadoje nurodyta vertė (3 000 Eur, t. y. po 1 500 Eur kiekvienam), taip pat pats sutvarkys visus teisinius formalumus (nuosavybės atkūrimo byloje). Atsakovai sutiko parduoti nedidelės vertės žemės sklypą už didesnę nei NŽT išvadoje nurodytą kainą ir šalys sudarė Preliminarią sutartį. VĮ Registrų centre įregistravus L. K. nuosavybės teises į neatlygintinai perduotus žemės sklypus atsakovams paaiškėjo, kad neatlygintinai perduotų žemės sklypų plotas ir vertė visiškai neatitinka 2017 m. rugsėjo 29 d. NŽT išvadoje nurodytų ploto ir vertės, tuo pačiu ir 2017 m. spalio 4 d. preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovų išreikštos valios, kuria atsakovai įsipareigojo už 3000 Eur parduoti 0,4100 ha ploto, 845 Eur vertės žemės sklypą (sklypus). Atsakovai supratę, esą Ieškovo apgauti, nes nesąžiningai buvo prikalbinti pasirašyti jiems absoliučiai nepalankią ir jų interesų neatitinkančią preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kuria, kaip paaiškėjo, yra susitariama už 3 000 Eur ateityje perleisti ne 845 Eur, o apie 44 700,00 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, 2020 m. rugsėjo 29 d. panaikino ieškovui išduotą notarinį įgaliojimą. Atsakovai atsisakė sudaryti pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį dėl to, kad ieškovas ikisutartiniuose santykiuose buvo nesąžiningas, atliko sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus, neatskleidė kitai sandorio šaliai jam tikėtinai žinomos informacijos, turėjusios esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Preliminarios sutarties 9, 11 punktai, kuriuose išskirtinai atsakovams nustatytas baudos dydis, ir 12 punktas, kuriame numatyta bauda įtvirtinama kaip nemažinama, sutartyje yra numatyti ne išreiškiant tikrąją šalių valią, o siekiu užtikrinti atsakovų itin nepalankios sutarties laikymąsi. Iš to yra akivaizdu, jog Preliminariosios sutarties turinys buvo formuluojamas ieškovo naudai. Be to, ieškovas tokiose situacijose ir sandoriuose tikėtinai yra patyręs (yra profesionalas) ir iš anksto žinojo ar numatė tikrąją tikslią ar preliminarią žemės rinkos vertę (bent, kad ji yra žymiai didesnė nei 845 Eur), kurios, nors ji neabejotinai turėjo esminę reikšmę sandoriui sudaryti, jis neatskleidė atsakovams (t. y. pažeidė CK 6.163 straipsnio 4 dalies nuostatas). Ieškovas yra buvęs žemėtvarkos atstovas, dabar užsiimantis veikla, susijusia su nekilnojamojo turto pirkimu, pardavimu ir pan. Atsakovai, būdami vidutinio išsilavinimo, nedirbdami teisinės profesijos ir savo kasdienėje veikloje nesudarantys sutarčių, dėl besąlyginio pasitikėjimo ieškovu sutiko pasirašyti Preliminariąją sutartį, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, yra nepagrįstai nepalanki atsakovų atžvilgiu. Kadangi Pagrindinė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo nesąžiningumo, todėl atsakovai savanoriškai grąžino ieškovui visą pagal sutartį sumokėtą sumą t. y. 3 000 Eur. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių ieškovo teiktus prašymus ar pareiškimus, kurie pagrįstų jo teiginius apie trijų metų pastangas ir darbus, atkuriant nuosavybėn neatlygintinai perduotiną nekilnojamąjį turtą. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog patyrė realių, faktinių nuostolių. Be to, VĮ Registrų centro NTR duomenų bazės išraše nurodyta vidutinė rinkos vertė negali būti laikoma tikrąją nekilnojamojo turto verte.
5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti.
Atsiliepimas
6. Atsakovai teismo posėdyje prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovui atsakovai gera valia 3 000 Eur sumą sumokėtą pagal preliminariąją sutartį yra grąžinę pašto perlaida.
7. Pagal bylos duomenis neįvykus pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai atsakovai ieškovui yra grąžinę 3 000 Eur sumą gautą pagal preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 2 punkto sąlygą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 3 000 Eur sumokėtos sumos pagal sudarytą preliminariąją sutartį atmestinas.
8. Kitas ieškovo reikalavimas atsakovams priteisti 41 700 Eur nuostolius taip pat atmestinas.
9. Bylos duomenimis 2017 m. spalio 4 d. ieškovas, kaip pirkėjas ir atsakovai, kaip pardavėjai sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo preliminariojoje sutartyje nustatyta tvarka sudaryti pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovai perleis ieškovui nuosavybės teisę į po nuosavybės teisių atkūrimo pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017-09-29 išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 8IP-69 žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini). Preliminariosios sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad turtas, nurodytas šios sutarties 1 punkte, pagal pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį bus parduotas už 3 000 Eur kainą. Šia preliminariąja sutartimi šalys susitarė, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo atsakovų nuosavybės teisių į turtą įregistravimo VĮ Registrų centre dienos.
10. Nustatyta, kad kartu su preliminariąja sutartimi atsakovai išdavė ieškovui įgaliojimą (notarinio registro Nr. 19KU-4321), kuriuo pavedė ieškovui vesti notarų biuruose papildomai pavedėjimo bylą į žemės atkūrimą pagal išvadą, mirus atsakovų motinai ir tėvui, atstovauti atsakovus visais klausimais NŽT visuose skyriuose bei visuose įmonėse, įstaigose ir organizacijose dėl buvusio savininko Z. K., nuosavybės teisėmis valdytus žemės sklypus, (duomenys neskelbtini), žemės atkūrimo, pagal išvadą, parinkti atkūrimo būdus savo sąlygomis ir nuožiūra, gauti priklausančią piniginę kompensaciją, dalyvauti parenkant ir sąlygas savo nuožiūra, reikalui esant padalinti jį į atskirus sklypus, suformuojant atskirus turtinius vienetus, gauti kompensacijas už šį/šiuos žemės sklypus, parduoti, mainyti atkurtus žemės sklypus ir t. t.
11. NŽT 2020 m. liepos 3 d. sprendimu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietoje piliečiui L. K.“ Nr. 7S-148-(14.7.3.) atsakovų tėvui L. K. (mirusiam (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią, buvusio Z. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamą turtą, nekilnojamo turto dalį, perduodant neatlygintai nuosavybėn 0,0846 ha (Nr. 836-1) ir 0,06878 ha (Nr. 836-2) žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).
12. 2020 m. rugpjūčio 12 d. VĮ Registrų centre buvo įregistruotos atsakovų tėvo L. K. nuosavybės teisės į minėtus žemės sklypus, suteikiant jiems unikalius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
13. Nustatyta ir tai, kad nepasibaigus pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminui, 2020 m. rugsėjo 29 d. atsakovai panaikino ieškovui išduotą notarinį įgaliojimą aptartą šio sprendimo 10 punkte. Ieškovas apie tai buvo informuotas 2020 m. spalio 13 d. pretenzija.
14. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja, kad atsakovai pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta. Ieškovas teigia, kad po nuosavybės teisių atsakovų tėvo vardu įregistravimo jie sužinoję apie atkurtas nuosavybės teises į žemę ir sąmoningai nusprendė nesudaryti su ieškovu pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties ir panaikino ieškovui išduotą įgaliojimą. Ieškovo nuomone, tokiais veiksmais atsakovai užkirto kelią pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, pažeidė preliminariosios sutarties sąlygas bei savo veiksmais atėmė galimybę ieškovui įsigyti minėtus žemės sklypus pagal šalių sudarytą preliminariąją sutartį, todėl atsakovams kyla atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovas tvirtina, kad jo pastangų ir atlikto trejų metų darbo rezultatas sudaro 41 700 Eur nuostolius, o atsakovai yra kalti dėl tokių nuostolių atsiradimo, todėl nuostolius turi atlyginti solidariai.
15. Atsakovai atsikirtinėja, kad jie panaikino ieškovui išduotą notarinį įgaliojimą ir atsisakė sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį vien dėl to, kad pats ieškovas ikisutartiniuose santykiuose buvo nesąžiningas, atliko sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus, neatskleidė jiems žinomos informacijos dėl sklypo vertės, o tai turėjo esminės reikšmės pagrindinei sutarčiai sudaryti. Taip pat teigia, kad ieškovas pateiktais įrodymais neįrodo ir jam susidariusių realių nuostolių dydžio.
16. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl atsakovų civilinės atsakomybės preliminarioje sutartyje numatytos nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties. Ieškinio dalykas yra nuostolių priteisimas. Dėl to, visų pirma būtina atsakyti į klausimą, dėl kurios šalies: pirkėjo ar pardavėjų kaltės pagrindinis sandoris buvo nesudarytas ir tik nustačius, kad dėl sandorio nesudarymo kalti atsakovai, spręstinas ieškovui nuostolių atlyginimo klausimas.
17. Šalims derantis dėl sutarties sudarymo, galioja principas, kad jos turi teisę laisvai derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas susitarimas (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Tačiau ikisutartiniuose santykiuose šalys privalo elgtis sąžiningai, be kita ko, pradėti derybas ir derėtis sąžiningai. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis apskritai neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat kai atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumo kriterijų neatitinka atvejai, kai be pakankamos priežasties nutraukiamos toli pažengusios derybos, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Minėtame nutarime kasacinis teismas išaiškino, kad šioje normoje įtvirtintas ikisutartinės civilinės atsakomybės atvejis.
19. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad preliminariosios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2007; 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).
20. Kaip jau buvo minėta, kad ieškovas pagrindine priežastimi dėl ko turto pirkimo-paradavimo sutartis nebuvo sudaryta, nurodo atsakovų veiksmus dėl jam suteikto įgaliojimo panaikinimo ir preliminariosios sutarties 9 punkto sąlygos nevykdymo bei tuo atėmimo galimybes ieškovui įsigyti žemės sklypus. Kaip matyti iš preliminariosios sutarties 9 punkto sąlygos, kad pardavėjo atsisakymas pirkėjui ar pirkėjo nurodytam asmeniui pateikti notariškai patvirtintą įgaliojimą vykdyti su jo nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimu bei įregistravimu susijusius veiksmus, ar įgaliojimo panaikinimas ar atšaukimas šalių susitarimu bus traktuojamas kaip pardavėjo atsisakymas sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovai paaiškino, kad ieškovas sudarant preliminariąją sutartį nuslėpė aplinkybes, kad išvadoje nurodyta žemės nominali vertė ir vėlesnėje stadijoje suformuoto bei įregistruoto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė akivaizdžiai ir daug kartų skiriasi, o tai pat ieškovas neinformavo jų, kad formuojant sklypus pagal išvadą vienas sklypas gali būti suformuotas, kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties. Atsakovų įsitikinimu, ieškovui kaip dirbusiam žemės atkūrimo srityje ir savo srities profesionalui buvo aiškiai žinoma, kad žemės sklypų vertė bus žymiai didesnė nei nurodyta NŽT išvadoje, tačiau atsakovams tokia informacija sąmoningai ir tikslingai nebuvo atskleista.
21. Teismo vertinimu, analizuojant bylos faktines aplinkybes, tiek ieškovo, tiek ir atsakovų paaiškinimus bei kitą bylos medžiagą tikėtina, kad ieškovo elgesys ir tokie aptarti sprendimo 20 punkte ieškovo nuslėpti ir neatskleisti faktai sudarant preliminariąją sutartį dėl sklypų vertės ir buvo esmine priežastimi atšaukti atsakovų ieškovui išduotą įgaliojimą ir nesudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties. Vertinant atsakovų paaiškinimus bei jų turimą išsilavinimą, o tai pat patirtį tokių sandorių sudarymo srityje tikėtina, kad atsakovai pasirašydami preliminariosios sutarties sąlygas nepakankamai įsigilino į susitarimo sąlygų esmę. Nustatyta, kad preliminariąją sutartį iniciavo ir preliminariosios sutarties sąlygų projektą ruošė ieškovas. Taigi, ieškovas būdamas profesionalu žemės atkūrimo reikaluose, galimai su atsakovais ikisutartiniuose santykiuose derėjosi nesąžiningai ir neatskleidė visos informacijos bei visų svarbių aplinkybių pagrindinei sutarčiai sudaryti. Teismo manymu, byloje surinkti duomenys leidžia spręsti, kad ieškovo elgesys ikisutartiniuose santykiuose neatitiko sąžiningumo kriterijų, todėl įvertinus aptartas ir nustatytas bylos aplinkybes spręstina, kad atsakovų kaltės dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo nėra (CK 6. 163 straipsnio 4 dalis).
22. Nenustačius atsakovų kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, atsakovams negali kilti civilinė atsakomybė atlyginti ieškovui turėtus nuostolius (CK 6. 248 straipsnis).
23. Kad kiltų civilinė atsakomybė asmeniui reikalinga nustatyti visas civilinei atsakomybei kilti sąlygas. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad neįrodžius nors vienos civilinei atsakomybei kilti sąlygos yra pagrindas pareikštam ieškiniui dėl nuostolių atlyginimo atmesti ir kitų civilinei atsakomybei kilti sąlygų analizė tampa nereikalinga. Tačiau teismas šioje nagrinėjamoje byloje pasisakys ir dėl ieškovo pareikšto reikalavimo atlyginti nuostolius dydžio.
24. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl nuostolių (negautų pajamų) ikisutartiniuose santykiuose atlyginimo dydžio nustatymo pripažįstama, kad tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais (kai derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi ikisutartinių santykių šalis savo elgesiu sukuria kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta) gali būti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; kt.).
25. Šio sprendimo 24 punkte aptartame nutarime konstatuota, kad prarastos galimybės piniginė vertė galėtų būti nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą. Plėtojant šią praktiką pripažinta, kad kainų skirtumo principas yra ne vienintelis prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo būdas. Tais atvejais, kai sąžininga preliminariosios sutarties šalis nesudaro pagrindinės sutarties su trečiuoju asmeniu, kainų skirtumo principas apskaičiuojant nuostolius objektyviai negali būti taikomas. Prarasta galimybė, priklausomai nuo situacijos, galėtų būti apskaičiuojama kitais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis, byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013; kt.).
26. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sąžiningos preliminariosios sutarties šalies praradimai dėl prarastos galimybės nėra preziumuojami. Dėl to asmuo, teigiantis patyręs tokius praradimus, remiantis rungimosi principu (CPK 12 straipsnis), turi juos įrodyti (CPK 178 straipsnis). Kadangi prarastos galimybės piniginė vertė gali būti apskaičiuojama įvairiais (tiek kainų skirtumo, tiek kitais) būdais, tai įrodinėjimo naštos apimtis ir turinys kiekvienu konkrečiu atveju skirsis priklausomai nuo reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius pareiškusio asmens pasirinkto ieškinio pagrindo. Atitinkamai teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, spręs, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016m. balandžio 12d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-217-690/2016).
27. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad atsakovams atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, jis trejų metų pastangomis bei atliktu darbu prarado galimybės piniginę 41 700 Eur vertės, nuostolius, o jų dydį grindė Nekilnojamojo turto registro išrašais, nurodytais ieškinio 21 punkte.
28. Teismo vertinimu, ieškovas byloje pateiktais įrodymais neįrodo realių reikalaujamų priteisti nuostolių dydžio. Kaip jau buvo minėta, teismų praktikoje, pripažįstama sąžiningos ikisutartinių santykių šalies teisė reikalauti priteisti tik realias, įrodytas, neišvengiamas, o ne tikėtinas (hipotetines) negautas pajamas. Prarastos konkrečios galimybės piniginės vertės, t. y. patirtų nuostolių negautos naudos forma, realumo įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiai preliminariosios sutarties šaliai.
29. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, tam, jog būtų patenkintas reikalavimas priteisti negautas pajamas, kurias asmuo ketino gauti pagal būsimą pagrindinę sutartį, nepakanka nurodyti preliminariosios sutarties nuostatų, kuriose susitarta dėl tam tikrų mokėtinų (gautinų) sumų. Tokiais atvejais būtina įrodyti, kad egzistavo reali galimybė sudaryti pagrindinę sutartį tokiomis sąlygomis, pagrįsti negautų pajamų (pelno) dydį pagal vyraujančias rinkos kainas, kitų įvykdytų (vykdomų) sutarčių sąlygas ir pan. aplinkybes arba kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir būdais įrodyti konkrečių negautų pajamų realumą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016m. balandžio 12d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-217-690/2016).
30. Apibendrinus nurodytus argumentus bei įvertinęs byloje ieškovo pateiktus įrodymus teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Todėl ieškovo ieškinys atmestinas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Atmetus ieškinį iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).
Šalies argumentai
32. Atsakovų atstovė 2021 m. gegužės 26 d. prašymu prašo priteisti turėtas 2 900 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos už atsiliepimo į ieškinį bei tripliko surašymą, pasiruošimą bylos nagrinėjimai, konsultacijas, atstovavimą byloje, taip pat 2021 m. lapkričio 29 d. prašymu prašo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos už konsultacijas, baigiamosios kalbos paruošimą ir atstovavimą byloje, bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
33. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro. Atsakovų prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodytų dydžių, bei atsižvelgiant į atsakovų atstovės advokatės suteiktų paslaugų apimtį ir pobūdį, ginčo sudėtingumą, atsakovui K. K. (asmeniui, sumokėjusiam advokatei už teisines paslaugas) priteistinos 3 400 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 400 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.
Šalims išaiškintina, kad šalys nepasibaigus sprendimo apeliacine tvarka apskundimo terminui, gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti teismui patvirtinti (CPK 140 straipsnio 4 dalis).