Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės OOO „Agrotechnika“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Grūdoteka“ dėl 2020 m. lapkričio 20 d. uždarosios akcinės bendrovės „Grūdoteka“ kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 201120-01 priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio ir atsiliepimo į jį esmė

II. Teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados

7. JANĮ 12 straipsnio 1 dalis numato, kad, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios bankroto procesą ne teismo tvarka, išskyrus nuostatas dėl nemokumo administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų. JANĮ nustato šiuos procedūrinius reikalavimus kreditorių susirinkimo nutarimui: apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos (JANĮ 47 straipsnio 1 dalis); apie kreditorių susirinkimą turi būti raštu pranešta kiekvienam įmonės kreditoriui, kartu nurodant kreditorių susirinkimo datą ir vietą (JANĮ 47 straipsnio 2 dalis, 5 dalis).

8. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2020 m. lapkričio 5 d. išsiųstas pranešimas Atsakovės kreditoriams apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, jis įvyko 2020 m. lapkričio 20 d. Susirinkimo metu buvo nuspręsta Atsakovės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka. 2020 m. lapkričio 24 d. Ieškovei iš viešo pranešimo interneto erdvėje tapo žinoma apie įvykusį Bendrovės kreditorių susirinkimą, kuriame buvo nuspręsta Atsakovės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka. Į kreditorių susirinkimą Ieškovė kviečiama nebuvo ir jame nedalyvavo.

9. Įstatymas galimybę vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka sieja su gana griežtu šių procedūrų taikymo sąlygų įvykdymu. Bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną yra tenkinamos šios sąlygos: 1) teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kai juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; 2) į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus; 3) nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (JANĮ 11 straipsnio 1 dalis). Jeigu nėra tenkinamos 1 dalyje nurodytos sąlygos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka (JANĮ 11 straipsnio 2 dalis). Sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną (JANI 11 straipsnio 3 dalis).

10. Teismas pažymi, kad nors ginčas sprendžiamas pagal JANĮ nuostatas, nagrinėjamoje byloje aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl neteisminio bankroto, susiję su anksčiau galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatomis.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pagrindinis kriterijus yra ginčo tarp įmonės ir jos kreditorių nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-302-313/2017). Apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tada, kai bent bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla teisinių ginčų, t. y. kai kreditoriai ir įmonės savininkai sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Kita būtina sąlyga – kreditorių ir įmonės savininkų tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad jiems nereikalinga teismo pagalba ir įsikišimas vykdant bankroto procedūras. Teisinių konfliktų egzistavimas, nepriklausomai nuo jų baigties, iš esmės nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais, kadangi tarp įmonės savininkų ir kreditorių nėra reikiamo sutarimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-866-823/2016).

12. Byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 7 d. šalys sudarė sojų rupinių pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) Nr. KD-MW-2-3-2194, pagal kurią Atsakovė įsipareigojo parduoti ir pristatyti sojų rupinius, o Ieškovė įsipareigojo juos priimti ir sumokėti Sutartyje nustatytomis sąlygomis. Tarp šalių kilo ginčas dėl Sutarties netinkamo vykdymo. Užsakymai buvo vykdomi atskiromis užsakymų specifikacijomis, už jų įvykdymą Ieškovė sumokėdavo atitinkamo dydžio avansą Atsakovei.

13. Ieškovės teigimu, bendra avanso suma, sumokėta Atsakovei už prekių pristatymą, yra lygi 638 436,04 USD. Tuo tarpu Atsakovė sojų rupinių Ieškovei pristatė tik už 117 821,86 USD. Taigi šiuo metu Atsakovės įsiskolinimas sudaro 466 616,18 USD (390,025,01 EUR).

14. Atsakovė pripažįsta, kad Ieškovė dalį gabenamų prekių (117 821,86 USD vertės) atsiėmė, teigia, kad vėliau gabentos analogiškos prekės, kurių vertė 466 616,18 USD, iš prekių pristatymo vietos nebuvo atsiimtos. Dėl prekių transportavimo atgal į išsiuntimo vietą, vagonų prastovų, veterinarijos tarnybų paslaugų, vagonų pakrovimo / iškrovimo darbų Atsakovė patyrė 143 488,51 USD išlaidas, todėl Atsakovė Ieškovei 2020 m. rugpjūčio 17 d. išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras Nr. 1930 ir Nr. 1931.

15. Kadangi pagrindinis kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas, todėl bankroto procedūros gali būti vykdomos ne teismo tvarka tik tuomet, kai bent bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla teisinių ginčų.

16. Byloje pateiktas susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad šalys siekė taikiai išspręsti susidariusią situaciją dėl Sutarties nevykdymo, derino įvarius galimo sprendimo variantus dėl prekių pristatymo, avanso grąžinimo, patirtų išlaidų atlyginimo. Deryboms nepavykus, Ieškovė 2020 m. lapkričio 18 d. Atsakovei pateikė pretenziją su reikalavimu grąžinti 466 616,18 USD avansą už nepristatytus sojų rupinius.

17. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad 2020 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo metu, sprendžiant klausimą dėl bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymo, tarp įmonės ir jos kreditorės egzistavo turtinis ginčas, kuris, pagal Nutarties 11 punkte minėtą teismų praktiką, draudžia neteisminį bankroto proceso pradėjimą. Nors atsakovė nesutinka, kad tarp šalių egzistavo ikiteisminis turtinis ginčas, susijęs su sutartinių įsipareigojimų netinkamu vykdymu, Atsakovė šių aplinkybių nepaneigė. Taigi, ketindama inicijuoti neteisminės bankroto procedūros vykdymą, Atsakovė privalėjo informuoti Ieškovę apie 2020 m. lapkričio 20 d. šaukiamą UAB ,,Grūdoteka“ kreditorių susirinkimą ir jo darbotvarkę.

18. Atmestini kaip teisiškai nepagrįsti Atsakovės argumentai, kad Ieškovės neinformavimas apie ketinimą iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka, nelaikomas esminiu pažeidimu, Ieškovės dalyvavimas kreditorių susirinkime nebūtų pakeitęs ginčijamų kreditorių susirinkimo sprendimų, nes jos turimas balsų skaičius nebūtų turėjęs įtakos balsavimo rezultatams.

19. Bankroto, vykdomo ne teismo tvarka, proceso metu visi susitarimai ir klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime bendru įmonės ir jos kreditorių sutarimu, todėl įstatymas kaip vieną iš sąlygų pradėti šią bankroto procedūrą išskiria ir pareigą tinkamai informuoti įmonės kreditorius apie šios bankroto procedūros inicijavimą.

20. Informuoti visus kreditorius inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą yra ypač svarbu, kadangi šio proceso metu bankrotas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime. Aplinkybė, kad konkretaus kreditoriaus reikalavimas neturėtų įtakos priimtų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumui, savaime negali būti priežastis, pateisinanti pareigos informuoti apie vyksiantį kreditorių susirinkimą nevykdymą. ĮBĮ įpareigoja apie ketinimą vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka raštu informuoti kiekvieną kreditorių, neatsižvelgiant į tai, kokio dydžio yra jo finansinis reikalavimas įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-313/2017).

21. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad Ieškovė apie 2020 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimą, kuriame buvo sprendžiama dėl Bendrovės bankroto vykdymo ne teismo tvarka, nebuvo informuota. Vadinasi, neteisminė bankroto procedūra buvo pradėta pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo nuostatas, t. y. nepranešus visiems bankrutuojančios įmonės kreditoriams. Taigi, ir dėl šio esminio procedūrinio pažeidimo Bendrovės 2020 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimai yra neteisėti ir naikintini, o Atsakovės bankroto procedūrų vykdymas ne teismo tvarka nutrauktinas.

22. Teismas pažymi, kad Atsakovės bankroto procesas ne teismo tvarka apskritai negalėjo būti pradėtas, nes neatitiko imperatyvios bankroto proceso sąlygos: bankroto procesas ne teismo tvarka gali vykti tik tuomet, kai tarp kreditorių ir skolininkės nekyla ginčų. Nagrinėjamu atveju, esant ginčui tarp šalių, prioritetas negali būti skiriamas neteisminiam bankroto procesui. Aplinkybės, kad dauguma kreditorių pritarė bankroto procesui neteismine tvarka, ieškovės reikalavimas sudaro nedidelę atsakovei pareikštų reikalavimų dalį, negali paneigti imperatyvių įstatymo nuostatų (JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Ieškovė, be kita ko, skundžia ne tik 2020 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimą vykdyti bankrotą ne teismo tvarka, bet ir kitus minėto susirinkimo metu priimtus nutarimus. Teismo vertinimu, 2020 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimai dėl kreditorių susirinkimo darbo reglamento nustatymo, atsakovės nemokumo administratoriaus paskyrimo, termino kreditorių reikalavimams pateikti nustatymo ir termino perduoti nemokumo administratoriui atsakovės turtą ir dokumentus nustatymo yra išvestiniai, todėl pripažinus, kad Atsakovės bankrotas ne teismo tvarka negalėjo būti pradėtas, jie netenka galios.

24. Ieškovės teigimu, įmonės neteisminis bankrotas buvo inicijuotas siekiant nesąžiningų tikslų, nes egzistuojantis teisinis sąsajumas tarp Atsakovės ir jos kreditorių, kurių sutarimu buvo priimtas sprendimas inicijuoti bankrotą ne teismo tvarka. Ieškovės vertinimu, tikėtina, kad iškėlus neteisminį bankrotą iš tiesų yra siekiama išvengti galimos Atsakovės buvusių vadovų atsakomybės dėl pavėluoto bankroto kėlimo.

25. Šiuo atveju byloje keliamas klausimas, ar buvo imperatyvios bankroto proceso sąlygos, leidžiančios pradėti neteisminę bankroto procedūrą, taip pat ar buvo išlaikyti procedūriniai reikalavimai iškeliant įmonei bankroto bylą ne teismo tvarka. Ieškovės minimi argumentai galbūt aktualūs sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ir įmonės vadovų atsakomybės, tačiau nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

26. Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nustačius, jog, priimant ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus, tarp įmonės ir jos kreditorės egzistavo turtinis ginčas, Atsakovės bankroto procesas ne teismo tvarka negalėjo būti pradėtas. Be to, neteisminio bankroto procedūra buvo pradėta pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo nuostatas. Esant nustatytoms aplinkybėms, 2020 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarta pradėti UAB „Grūdoteka“ bankroto procesą ne teismo tvarka, ir kiti kreditorių susirinkime priimti nutarimai dėl kreditorių susirinkimo darbo reglamento nustatymo, dėl atsakovės nemokumo administratoriaus paskyrimo, dėl termino kreditorių reikalavimams pateikti nustatymo ir termino perduoti nemokumo administratoriui atsakovės turtą ir dokumentus nustatymo naikintini ir įmonės bankroto procesas, vykdomas ne teismo tvarka, nutrauktinas (JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 20 d. redakcija). Ieškovė prašo priteisti 7 894,94 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš jų 7 290 Eur už advokatės teisinę pagalbą, 491,94 Eur už vertimo paslaugas ir paiešką registruose, 113 Eur žyminį mokestį.

28. Ieškinys patenkintas, t. y. sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau pažymėtina, kad teismas negali toleruoti šalių nepagrįsto ir pernelyg didelio išlaidavimo, išlaidų dydis turi būti protingas. Ieškovei OOO „Agrotechnika“ atstovavo advokatė Ž. S. pagal 2020 m. lapkričio 24 d. atstovavimo sutartį.

29. Iš pateiktos išlaidų detalizacijos matyti, kad advokatės teisinės paslaugos apima susipažinimą su kliento atsiųstais dokumentais, prašymo Registrų centrui parengimą, duomenų apie nekilnojamą turtą rinkimą (4 val.), skundo argumentų aptarimas (1,5 val.), ieškinio dėl kreditorių susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu parengimas (7 val.), susipažinimas su kliento pateiktais dokumentais, teismų praktikos analizė ir ieškinio papildymas (3,5 val.), ieškinio patikslinimas (1,75 + 1,5 + 2,5 val.), registrų išrašų analizė (2 val.), prašymo patvirtinti kreditinį reikalavimą parengimas (2,5 val.), užklausos nemokumo administratorei parengimas ir pateikimas (0,75 val.), nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių analizė (0,5 val.), atsiliepimo analizė (2 val.), nuomonės dėl prašymo prijungti papildomus įrodymus parengimas (0,75 val.), rašytinių paaiškinimų parengimas ir patikslinimas (8 + 1,5 val.), nuomonės dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimas (0,75 val.), iš viso 40,5 val.

30. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti išlaidų dydis nepagrįstas. Teismų praktikoje laikoma, kad ieškinio parengimas be susipažinimo su kliento pateiktais dokumentais, jų analizės, strategijos kūrimo, argumentų aptarimo nėra įmanomas, todėl ieškinio parengimas apima susipažinimą su dokumentais, jų analizę, argumentų aptarimą ir pan. Tokie veiksmai pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškomis teisinėmis paslaugomis ar analogiškomis Rekomendacijų 8 punkte nustatytoms teisinėms paslaugoms, o yra sudėtinė atstovavimo teisinės paslaugos dalis. Dėl to ieškovė nepagrįstai prašo atskirai priteisti bylinėjimosi išlaidas už nurodytus veiksmus. Procesinio dokumento pildymas, tikslinimas taip pat apima procesinio dokumento parengimo paslaugą ir nėra pagrindo dubliuoti priteistinų išlaidų už iš esmės tą patį procesinį dokumentą. Pagal Rekomedacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojama priteisti ne daugiau kaip 2,5 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), pagal Rekomedacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4, už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymos – 0,01. Įvertinus ieškinio ir ieškovės teiktų kitų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, kilusio ginčo pobūdį, taikytas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį, tai, kad byla nėra sudėtinga, didelės apimties, nereikalauja specialių žinių, joje nekeliami nauji teismų praktikoje nesuformuluoti klausimai, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei priteistinas išlaidų dydis mažintinas iki 4 500 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Grūdoteka“ 2020 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimus.

Nutraukti uždarosios akcinės bendrovės „Grūdoteka“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), bankroto procesą ne teismo tvarka.

Priteisti ieškovei OOO „Agrotechnika“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grūdoteka“ 4 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartį išsiųsti ieškovei, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Grūdoteka“ (per EPP), bankroto administratorei L. G. (per EPP).

Nutarčiai įsiteisėjus, jos kopiją išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui valstybės įmonei Registrų centrui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.