Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

J.J., gim. (duomenys neskelbtini), Širvintų r., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas vidurinis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, ir

P.L., gim. (duomenys neskelbtini), Širvintų r., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 striapsnio 1 dalyje ir 270 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. laikotarpyje nuo kovo mėn. pradžios iki kovo mėn. 23 d., tiksli diena nenustatyta, J. J. ir P. L., bendrininkaudami, Širvintų r., Jauniūnų sen., Diržioniškių k., J. M. priklausančiame miško sklype (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Barkūnų kadastrinė vietovė), rankiniu pjūklu nupjovė 3 beržus (kurių tūris 0,88 kub. m.) ir 64 baltalksnius (kurių tūris 10,99 kub. m.) bei juos pagrobė. Iš viso pagrobė 11,87 kub. m. medienos, taip padarydami J. M. 1187 Lt turtinės žalos.

Be to, J. J. ir P. L. padarė aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimą, o būtent:

J. M. priklausančius medžius jie nupjovė neteisėtai, be atitinkamo leidimo, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos 1994 m. lapkričio 22 d. Miškų įstatymo Nr. I-671 (2001 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-240 redakcija) 9 str. 6 d. (Draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo ), Lietuvos Respublikos 1992m. sausio 21 d. Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 9 str. (piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų) ir padarė 308,62 Lt žalą gamtai.

Tokiais savo veiksmais J. J. ir P. L. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 1 d. ir 270 str. 3 d.

J. J. kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino ir parodė, kad neturi darbo, pragyvena sunkiai, buvo reikalingi pinigai pragyvenimui, maistui, todėl sugalvojo nueiti į netoliese esantį mišką, pripjauti medienos malkoms ir ją parduoti. Jis pasiūlė tai padaryti savo sesers sugyventiniui P. L., nes jis irgi sunkiai verčiasi, ir jis sutiko. Jie sugalvojo pripjauti medienos maždaug dviem traktorinėms priekaboms ir surasti pirkėją. Kai pirmą kartą nuėjo, buvo 2011 m. kovo mėn. pradžia. Jie pjovė medžius rankiniu dvipusiu pjūklu. Tai pagrinde buvo alksniai ir keli beržai. Medžius pjovė kelias dienas. Kai jau buvo paruošę maždaug priekabą malkų, jis ėjo per namus Maišiogalos kaime ir klausinėjo ar kam nors reikia malkų. Viena moteris pasakė, kad jai reikia malkų ir jie sutarė, kad jis jų jai atveš. Jis susistabdė kaime važiavusį traktorių su priekaba ir vairuotojo paprašė atvežti malkas minėtai moteriškei. Vyriškis sutiko atvežti malkas už 100 litų. Vyriškis nuvežė medžius į Maišiagalos kaimą minėtai moteriškei. Čia viską iškrovė. Moteris sumokėjo 300 litų. Pinigus J. J. pasidalino su P. L. ir toliau pjovė medieną ir dėjo į krūvą. Tačiau 2011 m. kovo 23 d., bepjaunant medžius, juos užklupo vietoje miško šeimininkė, kuri kreipėsi į policiją. J. J. gailisi dėl tokio savo poelgio.

P. L. kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino ir parodė, kad 2011 m. kovo mėn. pradžioje, dienos neprisimena, sugyventinės brolis J. J. pasiūlė nueiti į netoliese esantį mišką, pripjauti medienos malkoms ir ją parduoti. Abu neturi darbo, pragyvena sunkiai. Jis sutiko, nes labai reikėjo pinigų, nebuvo net už ką pirkti maisto. P. L. nežino kam priklauso miškas, jis yra už kelių šimtų metrų nuo namų. Jau eidami buvo sugalvoję, kad pripjaus medienos maždaug dviem traktorinėms priekaboms ir tada paieškos pirkėjo. Kai pirmą kartą nuėjo, buvo 2011 m. kovo mėn. pradžia. Nebeprisimena tiksliai kokia diena. Jie pjovė medžius rankiniu dvipusiu pjūklu. Kai jau buvo paruošę maždaug priekabą malkų, J. J. nuėjo į Maišiagalos kaimą, Vilniaus rajone, ieškoti pirkėjo. Jis atvažiavo su nepažįstamu vyriškiu, kuris atvairavo traktorių su priekaba. Miške prikrovė jam į priekabą jau pripjautos medienos maždaug po 2 – 3 m ilgio. Už malkas gavo 300 litų ir išleido kartu su J. J. maistui. Jie gyvena tame pačiame name, veda bendrą ūkį. Su vyriškiu sutarė, kad jis paims ir antrą priekabą malkų. P. L. su J. J. toliau pjovė medieną ir dėjo į krūvą. 2011 m. kovo 23 d. bepjaunant medžius, juos užklupo vietoje miško šeimininkė, kuri kreipėsi į policiją. P. L. labai gailisi dėl tokio savo poelgio, šiuo metu dirba viešuosius darbus ir jau atlygino 400 Lt žalos nukentėjusiajai.

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad 2011 m. kovo 19 d. atvyko į savo mišką, esantį Diržioniškių k., Jauniūnų sen., ir pamatė, jog nupjauti medžiai. Iš karto norėjo kreiptis į policiją, bet sugedo automobilis ir nusprendė į policiją kreiptis vėliau. Į policiją nuvyko 2011 m. kovo 23 d. Tą pačią dieną ji su pareigūnu vyko į įvykio vietą miške parodyti iš kur buvo vagiami medžiai. Atvažiavę užklupo asmenis vėl pjaunančius medžius jos miške. Buvo nupjauta jau daugiau medžių, nei 2011 m. kovo 19 d. Vėliau su girininku apžiūrėjo nupjautų medžių kelmus, ir jis nustatė tikslų medžių skaičių ir jų tūrį. Iš viso buvo nupjauti 67 medžiai - 64 baltalksniai ir 3 beržai, kurių tūris yra 11,87 m³. Vieno kubinio metro kaina yra 100 litų, todėl iš viso jai padaryta 1187 litų žala.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. likusieji įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. Š. parodė, kad 2011 m. kovo mėn., dienos neprisimena, dienos metu važiavo savo traktorium MTZ-82 su priekaba per Maišiagalos miestelį. Jį sustabdė nepažįstamas vyriškis. Vyras sakė, kad nori parduoti medienos M. L., tik neturi su kuo atvežti ir paprašė padėti atvežti medieną. I. Š. vyriškis sakė, kad reikės vežti netoli ir už tai jis duos 100 litų. I. Š. paklausė kokia tai mediena, o Jura atsakė, kad iš jam priklausančio miško ir rodė kažkokius dokumentus. I. Š. sutiko atvežti medieną. L. M. jis pažįsta, ši gyvena netoli jo. Jura sėdo pas jį į traktorių ir rodė kelią. Su traktoriumi jie nuvažiavo netoli nuo Maišiagalos į Širvintų rajoną, kur buvo sukrauti nupjauti medžiai, gal po kokius 5 ar 6 metrus ilgio. Čia buvo dar vienas vyriškis, kuris su Jura sukrovė medžius į jo traktoriaus priekabą. Medžiai buvo nelabai stori, buvo ir iš viso plonų. prikrovus pilną priekabą, jie su Jura nuvažiavo pas L. M. į Maišiagalos mstl. Čia išvertė iš priekabos medžius. L. M. sumokėjo Jurai, bet jis nežino kiek. Jura jam atidavė žadėtus 100 litų ir nuėjo pėsčiomis, o jis grįžo namo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. M. parodė, kad 2011 m. kovo mėn., dienos neprisimena, pas ją į namus užėjo iš matymo pažįstamas vyriškis vardu Jura. Pasiūlė pirkti malkų. Jis sakė labai reikia pinigų, tai pjauna savo mišką. Žadėjo priekabą parduoti už 600 litų, todėl ji sutiko. Jura išėjo ir grįžo maždaug po 3 valandų. Atvažiavo kartu su I. Š. šio traktoriumi. Atvežė priekabą su nupjautais medžiais. Ji pamatė, kad medžiai netvarkingai sukrauti, yra storesnių ir pasakė, kad neims. Tada Jura pasakė, jog parduos už 500 litų. Iškrovė medieną kieme. Ji Jurai už malkas sumokėjo 500 litų. Nupirktą medieną supjaustė ir sukūreno. Kad mediena gali būti vogta, įtarimas nekilo. Jura sakė, kad pjauna savo mišką.

Įvykio vietos apžiūros protokole (b.l. 3-4) užfiksuota J. M. priklausančiame miške išpjauti 67 medžiai, iš jų 34 vienetai sudėti į krūvą.

Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 6) matyti, kad miškas, kuriame išpjauti medžiai priklauso J. M..

Neteisėtai iškirstų medžių tūrio paskaičiavimo pažymoje (b.l. 7) nurodyta, kad iš viso iškirsti 67 medžiai, kurių bendras tūris 11,87 m³.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog J. J. ir P. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir 270 straipsnio 3 dalyje. Teismas J. J. ir P. L. kaltę nustatė remdamasis šiais byloje esančiais įrodymais: kaltinamųjų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, Neteisėtai iškirstų medžių tūrio paskaičiavimo pažyma ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

BK 178 str. 1 d. numatyta veika pasireiškė tuo, kad nukirstus medžius kaltinamieji ištempė iš miško ir taip juos pagrobė, tuo padarydami nukentėjusiajai 1187 Lt turtinę žalą. Stačias miškas neatitinka vagystės dalyko požymio – jo atskirtumo nuo gamtinės aplinkos, o savavališkas svetimo ar nuosavo miško kirtimas nelaikytinas turto pagrobimu. Tokia veika, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali atitikti nusikalstamos veikos aplinkai (BK 270, 271, 273 straipsniai) arba administracinio teisės pažeidimo požymius (ATPK 62, 62¹ straipsniai). Tačiau, tais atvejais, kai asmuo, svetimame miške neteisėtai iškirtęs medžius, kurių vertė rinkos kainomis viršija 1 MGL dydį, juos pasisavina, tokie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos – vagystės požymius ir kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio atitinkamą dalį, šiuo atveju pagal 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-83/2009, 2K-254/2010).

J. J. ir P. L. nusikalstama veika padaryta tyčia, nes jie žinodami, kad miškas priklauso ne jiems, neturėdami nukentėjusiosios sutikimo, jai nieko nesakę, žinodami, jog elgiasi neteisėtai, išpjovė ir pagrobė 67 medžius ir to norėjo.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 270 straipsnio 3 dalį taikoma tik tais atvejais, kai aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimas padarė nedidelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų nesunkių padarinių aplinkai. Taigi tokio pobūdžio bylose neigiamų padarinių gyvūnijai, augmenijai ar aplinkai faktas yra įrodinėtina aplinkybė. Kita vertus, pabrėžtina, kad atsakomybę už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose nustato ATPK 62(1) straipsnis, kuris diferencijuoja šią atsakomybę pagal iškirstų medžių ir krūmų kietmetrius. Todėl, sistemiškai vertinant BK 270 straipsnio 3 dalyje numatytos normos turinį, darytina išvada, kad vien neteisėto miško iškirtimo faktas ir padarytos turtinės žalos įvertinimas pagal iškirstos medienos kietmetrius nėra besąlygiškas pagrindas išvadai dėl žalos gyvūnijai, augmenijai ar aplinkai. Nustatant šių padarinių kilimo ir jų dydžio faktines aplinkybes, atsižvelgtina ne tik į materialinių nuostolių dydį, bet ir į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mastą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2010).

Byloje esančiais įrodymais neginčytinai nustatyta, jog J. J. ir P. L. neturėdami leidimo nupjovė 3 žalius beržus ir 64 žalius baltalksnius ir dalį šios medienos pardavė. Šiais veiksmais jie taip pat pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles, t.y. 2001 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūros atstovas Sakalauskas teismo posėdžio metu patvirtino, kad kirtimas buvo ne atrankinis, o vietomis plynas, todėl buvo padaryta žala augmenijai, aplinkai. Taigi, iškirtus 67 medžius padaryta neigiama žala gamtai, pažeidimas padarė nedidelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų nesunkių padarinių aplinkai, todėl J. J. ir P. L. padaryta veika kvalifikuotina ir kaip nusikalstama veika, numatyta BK 270 straipsnio 3 dalyje.

Skirdamas bausmę J. J. teismas atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos padarytos tyčia, yra baigtos, padarytos bendrininkaujant, į kaltininko asmenybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, yra teistas, administracine tvarka baustas, bedarbis, atsiprašė nukentėjusiosios. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas J. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje skiria vienerių metų laisvės apribojimą, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 270 straipsnio 3 dalyje – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrinamos apėmimo būdu ir J. J. skiriama galutinė subendrinta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką atlyginti nukentėjusiajai padarytą likusią neatlygintą 800 Lt turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Skirdamas bausmę P. L. teismas atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos padarytos tyčia, yra baigtos, padarytos bendrininkaujant, į kaltininko asmenybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, yra teistas, administracine tvarka baustas, šiuo metu registruojasi darbo biržoje, atlygino dalį turtinės žalos, atsiprašė nukentėjusiosios. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas P. L. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje skiria vienerių metų laisvės apribojimą, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 270 straipsnio 3 dalyje – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrinamos apėmimo būdu ir P. L. skiriama galutinė subendrinta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė įpareigojant per laisvės apribojimo laiką atlyginti nukentėjusiajai padarytą likusią neatlygintą 800 Lt turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Byloje Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūra pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų priteisti 308,62 Lt gamtai padarytą žalą.

Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Būtinasis civilinės atsakomybės pagrindas yra žala. Nesant žalos, neįmanomas ir civilinės atsakomybės taikymas. Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį turi įrodyti ieškovas. Iš bylos medžiagos matyti, kad žala gamtai, neteisėtai iškirtus medžius, paskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu patvirtintos Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai tvarkos priede nustatytais Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai dydžiais. Su šiais dydžiais sutinka ir J. J. ir P. L.. Neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir atsiradusios žalos yra konstatuotas J. J. ir P. L. pripažinus kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 270 str. 3 dalyje, todėl civilinis ieškinys tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendė:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti vienerių metų laisvės apribojimą;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 270 straipsnio 3 dalyje ir skirti šešių mėnesių laisvės apribojimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti J. J. subendrintą bausmę – vienerių metų laisvės apribojimą, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką atlyginti nukentėjusiajai padarytą likusią neatlygintą 800 Lt turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti vienerių metų laisvės apribojimą;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 270 straipsnio 3 dalyje ir skirti šešių mėnesių laisvės apribojimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti P. L. subendrintą bausmę – vienerių metų laisvės apribojimą, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką atlyginti nukentėjusiajai padarytą likusią neatlygintą 800 Lt turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į P. L. laisvės apribojimo bausmės laiką įskaičiuoti 2001 m. kovo 31 d. – 2011 m. balandžio 4 d. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką.

Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūros civilinį ieškinį patenkinti, priteisti solidariai iš J. J. ir P. L. Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūrai 308,62 Lt gamtai padarytą žalą.

Grąžinti J. M., jai perduotus saugoti 34 nupjautus medžius.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.