- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-15
- Bylos Nr.
- I-399-386/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05951-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių, Valstybės sienos apaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių
- Trečiasis asmuo
- Valstybės sienos apaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Vlada Buivydienė
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės atstovei Ritai Gečienei,
2015 m. kovo 30 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. patikslintą skundą atsakovui Valstybės sienos apaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu (toliau - ir skundas) (II t., b. l. 103-105, pateiktas teismo posėdžio metu) teismo prašo:
1. panaikinti Valstybės sienos apaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir LR VRM) Pagėgių rinktinės (toliau – ir atsakovas, Pagėgių rinktinė) vado 2013-09-10 įsakymą Nr. TE-155 „Dėl V. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas);
2. atleisti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus pasienietį V. J. iš vidaus tarnybos savo noru.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad ėjo vidaus tarnybos grandinio Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečio pareigas, tačiau skundžiamu įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą bei VSAT prie LR VRM pareigūnų elgesio taisyklių, patvirtintų VSAT prie LR VRM vado 2006-03-31 įsakymu Nr. 4-228, 14.1 punkto ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968, 2.1, 2.2, 5.1, 9.1 punktų reikalavimų pažeidimus. Mano, kad skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Pareiškėjas nurodo, kad yra įtariamas įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 3 dalyje, todėl tarnybinio nusižengimo tyrimas turėjo būti sustabdytas, remiantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-06-25 nutarimu Nr. 977, 18 punktu tol, kol nebus priimtas procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00132-13. Pabrėžia, kad priimant skundžiamą įsakymą neįvertinta tai, kad jo galimai padarytas nusikaltimas, padarytas ne tarnybos metu, ne tarnybiniu automobiliu, ne tarnybos tikslais. Nurodo, kad prie visuomenės informavimo apie jo galimai padarytus neteisėtus veiksmus prisidėjo kiti asmenys tam, kad viešo paskelbimo būdu būtų sustiprintas teiginys dėl pareigūno vardo pažeminimo, kad jo veiksmai sukėlė atgarsį visuomenėje, sumenkino visos institucijos autoritetą. Teigia, kad priimant skundžiamą įsakymą yra suabsoliutinama pareigūnų pareiga vykdyti savo profesines funkcijas nuolat, netgi ne tarnybos metu, nemokant jiems nustatyto dydžio atlyginimo, apribojama teisė į privatų gyvenimą, teisė priimti asmeninius sprendimus, kurie nėra susiję su profesine veikla. Mano, kad jam yra taikoma dviguba atsakomybė už tą patį pažeidimą – ir baudžiamoji, ir drausminė. Taip pat teigia, kad šiuo atveju tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas ir iki įsiteisės sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Pagėgių rinktinės vadui 2013-08-23 pateikė prašymą atleisti jį iš tarnybos savo noru, kuris tą pačią dieną faksu buvo nusiųstas, tačiau apie tai, kad jis tokį prašymą pateikė, nėra niekur užfiksuota. Minėtas prašymas nebuvo nagrinėjamas nei atskirai, nei tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. Mano, kad jis (pareiškėjas) turėjo, o panaikinus skundžiamą įsakymą – turi, būti atleistas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktu – paties prašymu.
Atsiliepimas
Atsakovas Pagėgių rinktinė atsiliepimu (I t., b. l. 100-105) į pareiškėjo ankstesnius skundus dėl skundžiamo įsakymo nurodo, jog su šiuo reikalavimu nesutinka ir prašo skundą dėl šio reikalavimo atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad apibendrinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą buvo padaryta išvada,jog pakanka pagrįstų duomenų konstatuoti, kad pareiškėjas, įtariamas ne tarnybos metu, užsiėmęs prekyba žmonėmis, t. y. verbavęs žmogų panaudodamas neleistinas priemones ir siekdamas, kad asmuo būtų išnaudojamas prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms bei ikiteisminio tyrimo byloje daręs poveikį nukentėjusiajam, nesilaikė VSAT pareigūnų elgesio taisyklių 14.1 punkto bei Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.2, 5.1, 9.1 punktų reikalavimų. Teigia, kad šiais veiksmais pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, pažemino pareigūno vardą. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvo priimtas skundžiamas įsakymas.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat paaiškina, kad tarnybinio patikrinimo metu 2013-08-23 gautas pareiškėjo prašymas jį atleisti iš vidaus tarnybos savo noru nuo 2013-08-19 neatitiko reikalavimų, kadangi nebuvo suderintas su užkardos vadu, be to, buvo prašoma atleisti atgaline data. Pagal Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnio l dalį prašymas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Mano, kad atsižvelgiant į teismų praktiką, atsakovas turi teisę iki bus atliktas tarnybinis patikrinimas dėl asmens veiksmų neatleisti jo iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o atlikus tarnybinį patikrinimą ir nustačius, jog pareiškėjas padarė tarnybinį ar drausmės pažeidimą, spręsti dėl jo patraukimo tarnybinėn ar drausminėn atsakomybėn. Be to, mano, kad nustačius, jog tarnybinis patikrinimas buvo nesustabdytas, vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 11 punktu, ir tokiu būdu buvo pažeistos atitinkamos procedūrinės taisyklės, naikinti skundžiamą sprendimą vien tik dėl tos priežasties nebūtų pagrindo.
Trečiais suinteresuotas asmuo VSAT prie LR VRM atsiliepimo nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė patikslintą skundą palaikė ir prašė tenkinti jį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė atsiliepimą palaikė ir prašė šį patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas VSAT prie LR VRM atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Valstybės sienos apaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2013-09-10 įsakymo Nr. TE-155 „Dėl V. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (I t., b. l. 29, 152), kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir remiantis VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės štabo bendrųjų reikalų skyriaus 2013-09-09 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 16-32(2.7), vidaus tarnybos grandinis VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus pasienietis V. J. atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą bei VSAT prie LR VRM pareigūnų elgesio taisyklių, patvirtintų VSAT prie LR VRM vado 2006-03-31 įsakymu Nr. 4-228, 14.1 punkto ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968, 2.1, 2.2, 5.1, 9.1 punktų reikalavimų pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas šią teisės normą, ne kartą buvo pasakęs, kad šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute, nors ir nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų (tarp jų ir kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos), yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas (pvz. LVAT 2014-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1222-14). Pastarojo punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pareigūno vardo pažeminimas Statuto 2 straipsnio 7 dalies prasme yra susijęs su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymu: 1) pareigūno kaltės dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu; 2) ši veika turi sukelti pasekmes – akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti.
LVAT jurisprudencijoje aiškinant Statuto 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtos veikos pasekmes akivaizdžiai žeminančiu vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiu pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojančiu, laikytinas toks pareigūnų elgesys, kuris akivaizdžiai kertasi su įprastinėmis visuotinai pripažintomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš atitinkamos statutinės sistemos pareigūnų (pvz. LVAT 2004-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005, 2008-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2008-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-520/2009, 2010-02-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2010-07-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A575-945/2010, 2012-06-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2412/2012 ir kt.). Toks aiškinimas yra siejamas su statutinės valstybės tarnybos ypatumais.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisyklių (toliau – ir Elgesio taisyklės), patvirtintų VSAT prie LR VRM vado 2006-03-31 įsakymu Nr. 4-228, 14.1 punkte nustatyta, kad ne tarnybos metu VSAT pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą VSAT sistemą.
Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968, 2.1 ir 2.2 punktuose nustatyta, kad valstybės tarnautojas vadovaudamasis pagarbos žmogui ir valstybei principu, be kita ko, privalo gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių bei elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais. Šių taisyklių 5.1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, vadovaudamasis padorumo principu, be kita ko, privalo elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Šių taisyklių 9.1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, vadovaudamasis pavyzdingumo principu, be kita ko, privalo būti nepriekaištingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulintis.
Konstatuojama, kad netinkamas pareiškėjo, kaip VSAT pareigūno, elgesys yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie apibendrinti VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės štabo bendrųjų reikalų skyriaus 2013-09-09 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 16-32(2.7) „Dėl Sargybų skyriaus pareigūno V. J. veiksmų ne tarnybos metu“ (toliau – ir TP išvada) (I t., b. l. 146-149). TP išvadoje, kuri pagal administracinių teismų praktiką laikytina skundžiamo įsakymo motyvuojamąja dalimi, nurodyta, jog:
2013-08-01 V. J. priklausančio automobilio apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu automobilio bagažinėje rasta ir paimta keturi juodos spalvos polietileniniai maišeliai su užrašais „Wild nature“, kuriuose sudėti 500 vienetų cigarečių pakelių „Compliment Super Slims“ su Rusijos Federacijos banderolėmis. Pagal Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų LR ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200, 3.1.2 punktą fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares. Atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nurodytą tvarką nustatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 str.
Žemesnės instancijos teismas
V. J. pareikštas įtarimas padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 147 str. 1 d. ir 233 str. 3 d. Jis įtariamas tuo, kad siekdamas, jog nukentėję asmenys būtų išnaudojami pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms ir priverstinėms paslaugoms, veikdamas bendrininkų grupėje, iš anksto susitarė daryti sunkų nusikaltimą - verbuoti, įgyti ir išnaudoti nukentėjusius asmenis priverstiniam darbui, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms bei pelnytis iš pornografijos, kiekvienam iš nukentėjusiųjų atliekant tam tikrą užduotį, pasinaudojant nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, t.y. sunkia materialine padėtimi, taip pat apgaule -melagingai žadant gerai apmokamą darbą, įtraukė nukentėjusius asmenis į pornografiją. Be to, jis siekė paveikti nukentėjusį asmenį, kad jis ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-00132-13 duotų melagingus parodymus apie jam žinomas aplinkybes.
2013-08-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi V. J. nuo 2013-08-14 paskirta kardomoji priemonė - suėmimas - 3 mėnesiams. Pagal LR Baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsnio 2 dalį suėmimas ir kitos kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką.
Remiantis V. J. apklausos protokolu jis kaltę pripažįsta iš dalies.
Pažymėtina, kad informacija apie pareigūno V. J. veiksmus ir atliekamą ikiteisminį tyrimą pasklido visos Lietuvos Respublikos mastu, nes ji buvo paskelbta populiariausiuose dienraščiuose ir tinklapiuose (www.delfi.lt, www.balsas.lt, www.lrytas.lt ir kt), kuriuose pažymima, kad įtariamasis yra VSAT pareigūnas. Toks V. J., kaip statutinio pareigūno, elgesys, kai buvo nepaisyta teisės aktų reikalavimų, akivaizdžiai žemina VSAT, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, autoritetą, ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš VSAT pareigūnų.
Žemesnės instancijos teismas
Apibendrindama tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, darau išvadą, kad pakanka pagrįstų duomenų konstatuoti, jog Sargybų skyriaus pasienietis V. J., kuris įtariamas ne tarnybos metu, užsiėmęs prekyba žmonėmis, t.y. verbavęs žmogų panaudodamas neleistinas priemones ir siekdamas, kad asmuo būtų išnaudojamas prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms bei ikiteisminio tyrimo byloje daręs poveikį nukentėjusiajam, nesilaikė VSAT pareigūnų elgesio taisyklių 14.1 punkto bei Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.2, 5.1, 9.1 punktų reikalavimų. Šiais veiksmais V. J., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, pažemino pareigūno vardą. Pažeidimą padarė tyčia, tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinanti aplinkybė - tarnybinis nusižengimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų.
<...>“.
Bylos duomenys patvirtina, kad tarnybinio patikrinimo metu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biure buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00132-13 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl prekybos žmonėmis, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 3 dalyje, t. y. poveikio liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui (2013-08-01 pranešimas apie įtarimą (I t., b. l. 125), 2013-08-01 pranešimas apie įtarimą (I t., b. l. 130-132) Panevėžio apskrities vyriausioiojo policijos komisariato 2013-08-02 raštas Nr. 50-S-7070 „Dėl V. J. sulaikymo“ (I t., b. l. 106), Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-08-16 nutartis ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-0132-13 (I t., b. l. 6-9)). Be to, pareiškėjas kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje, iš dalies pripažino (2013-08-01 įtariamojo apklausos protokolas (I t., b. l. 126-129).
Pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 3 dalyje už tai, kad jis 2013-08-01 12.10 val. automobilyje BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje adresu – Korsako g. 7, Šiauliuose, neteisėtai laikė 500 cigarečių pakelių „Compliment Super Slims 5“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, t. y. nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis; cigarečių vertė 3978,00 Lt (30,6 MGL). Tuo pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 ir 3.1.2 bei 3.2.2 punktų reikalavimus (Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2014-09-01 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (II t., b. l. 63-64), duomenys apie administracinį teisės pažeidimą ROIK Nr. 07-14-8853018 (II t., b. l. 65)).
Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėjas Šiaulių apygardos teismo baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalį, 147¹ straipsnio 1 dalį, 147² straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį. Be to, Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-28 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje A2.8.- 4500-953/2014 pareiškėjas nubaustas už tai, kad jis 2013-08-01 12.10 val. automobilyje BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje adresu – Korsako g. 7, Šiauliuose, neteisėtai laikė 500 cigarečių pakelių „Compliment Super Slims 5“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, t. y. nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis; cigarečių vertė 3978,00 Lt (30,6 MGL); tuo pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 ir 3.1.2 bei 3.2.2 punktų reikalavimus. Šis Šiaulių apylinkės teismo nutarimas Šiaulių apygardos teismo 2015-01-26 neskundžiama nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-20-332/2015 paliktas nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
Statuto 3 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą pareigūnas sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas liudytoju, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui (2 punktas), gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai (3 punktas). Pareiškėjas V. J. ne tik kad nepranešė, bet ir pats dalyvavo darant galimai neteisėtas veikas.
Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad tarnybos pareigūnas, įgyvendindamas šiame įstatyme nustatytas tarnybos funkcijas saugant valstybės sieną ir atliekant pasienio kontrolę, be kita ko, privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į tarnybos ar policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką arba administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti apie tai tarnybos ar policijos įstaigai. Be to, Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarnyba savo veiklą grindžia teisėtumo, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, pareigūno asmens laisvės ir statutinės drausmės derinimo, nuolatinės parengties, viešumo ir konfidencialumo derinimo principais.
Elgesio taisyklių 6.4 punktas nustato, kad VSAT pareigūnas, vykdydamas savo pareigas, be kita ko, privalo vengti veikimo ar neveikimo, kurie kenktų VSAT reputacijai, kitų pareigūnų autoritetui, juos kompromituotų. Pagal šio kodekso 14.3 punktą ne tarnybos metu VSAT pareigūnas privalo vengti asmeninių santykių su asmenimis, žinant, kad jie susiję su nusikalstama veika, jeigu tai pakenktų VSAT įvaizdžiui ir prestižui, išskyrus atvejus, kai toks bendravimas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Patikrinęs byloje esančių įrodymų įvertinimą, teismas nenustatė pagrindo nesutikti su atsakovo padarytomis įrodymų įvertinimo išvadomis.
Statuto 26 straipsnio 9 dalis nustato, jog jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai; tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena; jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo; kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą. Analogiškai tarnybinio patikrinimo procedūrą reglamentuoja Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308, 10 ir 11 punktai.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą, jo pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir šie veiksmai buvo įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. Tarnybinis nusižengimas nuo baudžiamojo nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo atribojamas pagal vieną iš pažeidimo sudėties elementą – objektą, nes tarnybinė atsakomybė pareigūnui taikoma už jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Šie pažeidimai gali būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje, neturi reikšmės ir aplinkybė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie šiuo atveju nagrinėjami ir ikiteisminio tyrimo byloje. Toks vertinimas negali būti traktuojamas kaip asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nes tarnybinio patikrinimo metu nėra sprendžiama dėl asmens baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, yra sprendžiama tik dėl pareigūno padarytų jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Kai skiriasi tarnybinio nusižengimo sudėties objektyvioji pusė, pažeidimo objektas, administracinės bylos stabdymui dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos nėra pagrindo, nes baudžiamosios bylos baigtis neturės prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-526-13).
Teismas pažymi, kad aukščiau aprašyti pareiškėjo poelgiai sudaro savarankišką Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą atleisti jį iš vidaus tarnybos. Nors administracinio teisės pažeidimo ir baudžiamoji bylos tarnybinio patikrinimo metu buvo neišnagrinėtos, atliekant tarnybinį patikrinimą egzistavo visos sąlygos atriboti pareiškėjo padarytą VSAT pareigūno vardą žeminančią veiką nuo neteisėtos veikos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada kad ir tarnybinio patikrinimo stabdymui nebuvo pagrindo.
Nors pareiškėjas buvo pateikęs prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos savo noru (I t., b. l. 30, 144), tačiau LVAT, aiškindamas Statuto 53 straipsnį, yra suformavęs praktiką, pagal kurią atsakovas turėjo teisę iki bus atliktas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų neatleisti jo iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o atlikus tarnybinį patikrinimą ir nustačius, jog pareiškėjas padarė tarnybinį ar drausmės pažeidimą, spręsti dėl jo patraukimo tarnybinėn ar drausminėn atsakomybėn. Iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šios bylos faktinės aplinkybės yra analogiškos nurodytų bylų aplinkybėms, todėl LVAT išaiškinimas taikytinas šioje byloje (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A6-1234/2003, Nr. A575-1474/2008, Nr. A-662-344-12). Pareiškėjo atveju buvo sprendžiamas ne vienos iš tarnybinių nuobaudų, numatytų Statuto 26 straipsnyje, paskyrimo klausimas, o atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimai padarytos veikos, žeminančios pareigūno vardą.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo veiksmais, ir minėtus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas pareiškėjo veiksmus pagrįstai ir teisėtai įvertino kaip žeminančius pareigūno vardą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat daro išvadą, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas skundžiamas įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas nepažeidžiant Tvarkos aprašo. Tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, TP išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai (LVAT 2008-08-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008). Pažymėtina, kad Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą – imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (LVAT 2007-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A4-189/2007; 2011-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011). Atsižvelgus į tai, pripažinta, kad atsakovas neturėjo alternatyvių elgesio variantų, kaip tik, pripažinus, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, atleisti jį iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Išvestinio skundo reikalavimo išsprendimui turi įtakos kaip yra išsprendžiamas pagrindinis skundo reikalavimas. Nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas. Byloje įrodžius, jog pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas teisėtai ir pagrįstai, kitas pareiškėjo skundo reikalavimas – atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos savo noru, laikytinas išvestiniu iš pirmojo ir papildomai neanalizuotinas bei atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo V. J. patikslintą skundą atsakovui Valstybės sienos apaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.