Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-88-360/2015

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-02-02
Bylos Nr.: 1A-88-360/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-07004-2005-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Savinijus Katauskas (pirm.), Dalius Jocys, Regina Bertašienė
Nuteistasis: G. K., E. B., ir E
Advokatai: Mindaugas Kepenis

Kategorijos

1.14.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Savinijus Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-88-360-2015

Teisėja I. Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-06-1-07004-2005-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.14.4.3.;1.2.14.5.2.; 1.2.29.1.; 2.4.6.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko, teisėjų Reginos Bertašienės ir Daliaus Jocio

sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui,gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo

G. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė- vadovaujantis baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 200 MGL dydžio, t. y. 25000 litų (7241 euro) bauda;

vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas jo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. balandžio 7 d. iki 2011 m. gegužės 11 d. įskaitytinai, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir neatlikta bausmė G. K. nustatyta-182 MGL dydžio, t. y. 22750 litų (6589 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamosios bylos dalis, kurioje G. K. kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Civilinis ieškinys tenkintas ir priteista valstybės naudai, 152048 litai (44036 eurų) solidariai iš nuteistųjų G. K. ir E. B. valstybei padarytai žalai atlyginti.

Nuosprendžiu nuteistas ir E. B., tačiau apeliacinis skundas dėl jo nepaduotas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. ir G. K. suklastojo ir disponavo suklastotais dokumentais bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra E. B. ir G. K., 2004 m. balandžio mėnesio pradžioje (tiksli data ir laikas nenustatyti), veikdami kartu su R. K., kurio atžvilgiu byla nutraukta dėl senaties, pagal bendrą susitarimą įsigyti priedangos įmonę prekybai mediena vykdyti išvengiant prievolės sumokėti mokesčius valstybei, tuo tikslu G. K. savo vardu iš P. S. nupirko UAB „XXX“ (į/k (duomenys neskelbtini), Plungė) akcijas bei tapo šios bendrovės direktoriumi, po ko, laikotarpiu nuo 2004-04-08 iki 2004-06-09, Plungėje ir kitose tyrimo metu nenustatytose vietose, žinodami, kad UAB „XXX“ yra tik jų įsigyta, jokios veiklos nevykdanti priedangos įmonė, tikslu nuslėpti tikruosius medienos pardavėjus, t. y. E. B. ir R. K., E. B. ir R. K., savo bendrininkui –UAB „XXX“ direktoriui G. K. įrašymui į bendrovės PVM sąskaitas – faktūras pateikė tiesos neatitinkančius duomenis apie ne jų, o tariamai UAB „XXX“ vykdytus medienos pardavimus, tokiu būdu bendrais veiksmais suklastojo sekančias PVM sąskaitas – faktūras:

- GEB Nr. 3186229, išrašytą 2004-04-06, GEB Nr. 3186219, išrašytą 2004-05-17, GEB Nr. 3186220, išrašytą 2004-05-17, GEB Nr. 3186218, išrašytą 2004-05-18, GEB Nr. 3186195 išrašytą 2004-05-21 apie medienos pardavimus UAB „XXX“ (į/k (duomenys neskelbtini)., Šiaulių r.), viso už 44359 Lt su išskirtu 6767 Lt PVM;

- GEB Nr. 3186159, išrašytą 2004-04-15, GEB Nr. 3186167, išrašytą 2004-04-22 ir GEB Nr. 3186176, išrašytą 2004-04-26 apie medienos pardavimus UAB „XXX“ (į/k, (duomenys neskelbtini),Panevėžys), viso už 29745 Lt su išskirtu 4537 Lt PVM;

- GEB Nr. 3186160, išrašytą 2004-04-16 apie medienos pardavimą UAB „XXX“ (į/k(duomenys neskelbtini)., Pasvalio r.), viso už 5082,79 Lt su išskirtu 775,34 Lt PVM;

- GEB Nr. 3186175, išrašytą 2004-04-26 apie medienos pardavimą UAB „XXX“ (į/k (duomenys neskelbtini) Panevėžio r.), viso už 12355 Lt su išskirtu 1884 Lt PVM;

- GEB Nr. 3186157, išrašytą 2004-04-14 apie medienos pardavimą UAB „XXX“ (į/k(duomenys neskelbtini), Panevėžys), viso už 7603 Lt su išskirtu 1160 Lt PVM;

- GEB Nr. 3186242, išrašytą 2004-04-21 ir GEB Nr. 3186244, išrašytą 2004-04-23 apie medienos pardavimus N. K. individualiai įmonei (į/k(duomenys neskelbtini), Telšiai), viso už 16772 Lt su išskirtu 2558 Lt PVM;

- GEB Nr. 3186172, išrašytą 2004-04-21, GEB Nr. 3186179, išrašytą 2004-04-29 ir GEB Nr. 3186235, išrašytą 2004-05-06 apie medienos pardavimus V. K. GKF „XXX“ (į/k(duomenys neskelbtini), Telšių r.), viso už 45287 Lt su išskirtu 6908 Lt PVM;

- GEB Nr. 3186171, išrašytą 2004-04-22 ir GEB Nr. 3186199, išrašytą 2004-05-03 apie medienos pardavimus D. T. įmonei (į/k (duomenys neskelbtini),Šiaulių r.), viso už 17601 Lt su išskirtu 2685 Lt PVM;

- GEB Nr. 0000006, išrašytą 2004-05-17 ir GEB Nr. 0000007, išrašytą 2004-05-26 apie medienos pardavimus UAB „XXX“ (į/k (duomenys neskelbtini)Kuršėnai, Šiaulių r.), viso už 18537,42 Lt su išskirtu 1074,04 Lt PVM;

- GEB Nr. 3186161 ir GEB Nr. 3189191, išrašytas 2004-04-19 apie medienos pardavimus UAB „XXXs“ (į/k(duomenys neskelbtini), Šiauliai), viso už 71178 Lt su išskirtu 1095 Lt PVM;

- GEB Nr. 3186201, išrašytą 2004-04-27, GEB Nr. 3186234, išrašytą 2004-05-03, GEB Nr. 3186200, išrašytą 2004-05-18 ir GEB Nr. 0000005, išrašytą 2004-05-20 apie medienos pardavimus UAB „XXX“ (į/k(duomenys neskelbtini), Klaipėda), viso už 89333 Lt su išskirtu 13627 Lt PVM;

- GEB Nr. 3186163, išrašytą 2004-04-20 apie medienos pardavimą UAB „XXX“ (į/k(duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.), viso už 4220 Lt su išskirtu 644 Lt PVM;

- GEB Nr. 31861962, išrašytą 2004-05-24 apie medienos pardavimą A. J. siuvimo įmonei (į/k(duomenys neskelbtini)., Šiaulių r.), viso už 19824 Lt su išskirtu 3024 Lt PVM;

- GEB Nr. 3186210, išrašytą 2004-05-18 apie medienos pardavimą UAB „XXX“ (į/k(duomenys neskelbtini), Šiauliai), viso už 11237 Lt su išskirtu 1714 Lt PVM;

- GEB Nr. 3186196, išrašytą 2004-05-17 apie medienos pardavimą R. K. įmonei (į/k(duomenys neskelbtini), Kuršėnai, Šiaulių r.), viso už 5054 Lt su išskirtu 771 Lt PVM;

- GEB Nr. 3186233, išrašytą 2004-05-03, GEB Nr. 3186245, išrašytą 2004-04-30, GEB Nr. 3186194, išrašytą 2004-05-20 ir GEB Nr. 3186193, išrašytą 2004-05-26 apie medienos pardavimus UAB „XXX“ (į/k(duomenys neskelbtini)., Šiaulių r.), viso už 62541,77Lt su išskirtu 8151,57 Lt PVM;

- GEB Nr. 3186162, išrašytą 2004-04-15 ir GEB Nr. 0000002, išrašytą 2004-06-09 apie medienos pardavimus UAB „XXX“ (į/k(duomenys neskelbtini), Klaipėda), viso už 20440 Lt su išskirtu 3118 Lt PVM.

Taip pat E. B., per tą patį laikotarpį, veikdamas kartu su R. K., Plungėje (tiksli vieta ir laikas tyrimo metu nenustatyti) savo bendrininkui G. K. pasirašymui pateikė, o G. K. savo parašu patvirtino ir taip bendrais veiksmais vykdė UAB „XXX“ vardu išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų su tiesos neatitinkančiais duomenimis ir sekančių PVM sąskaitų – faktūrų suklastojimą:

- GEB Nr. 3186237 su nurodyta 2004-04-15 data, GEB Nr. 3186173 su nurodyta 2004-04-19 data, GEB Nr. 3186239 su nurodyta 2004-04-20 data ir GEB Nr. 3186241 su nurodyta 2004-04-28 data apie medienos pardavimus UAB „XXX“ (į/k(duomenys neskelbtini)., Tauragės r.), viso už 132718 Lt su išskirtu 20245 Lt PVM;

- GEB Nr. 318614 su nurodyta 2004-04-16 data ir GEB Nr. 3186215 su nurodyta 2004-04-27 data, apie medienos pardavimą UAB „XXX“ (į/k (duomenys neskelbtini)Kuršėnai, Šiaulių r.), viso už 12885, 31 Lt su išskirtu 1965,56 Lt PVM;

- GEB Nr. 3186164 su nurodyta 2004-04-14 data, GEB Nr. 3186165 su nurodyta 2004-04-15 data, GEB Nr. 3186166 su nurodyta 2004-04-17 data, GEB Nr. 3186168 su nurodyta 2004-04-20 data, GEB Nr. 3186178 su nurodyta 2004-04-23 data, GEB Nr. 3186181 su nurodyta 2004-04-27 data, GEB Nr. 3186182 su nurodyta 2004-04-28 data, GEB Nr. 3186223 su nurodyta 2004-04-29 data, GEB Nr. 3186224 su nurodyta 2004-04-30 data, GEB Nr. 3186226 su nurodyta 2004-05-03 data, GEB Nr. 3186227 su nurodyta 2004-05-04 data, GEB Nr. 3186228 su nurodyta 2004-05-05 data, GEB Nr. 3186230 su nurodyta 2004-05-06 data, GEB Nr. 3186202 su nurodyta 2004-05-07 data, GEB Nr. 3186203 su nurodyta 2004-05-10 data, GEB Nr. 3186204 su nurodyta 2004-05-11 data, GEB Nr. 3186205 su nurodyta 2004-05-12 data, GEB Nr. 3186206 su nurodyta 2004-05-13 data, GEB Nr. 3186207 su nurodyta 2004-05-14 data, GEB Nr. 3186208 su nurodyta 2004-05-17 data, GEB Nr. 3186184 su nurodyta 2004-05-17 data, GEB Nr. 3186209 su nurodyta 2004-05-18 data, GEB Nr. 3186185 su nurodyta 2004-05-18 data, GEB Nr. 3186187 su nurodyta 2004-05-21 data, GEB Nr. 3186188 su nurodyta 2004-05-24 data ir GEB Nr. 3186189 su nurodyta 2004-05-25 data apie medienos pardavimus UAB „XXX“ (į/k(duomenys neskelbtini)., Šiaulių r.), viso už 373128,49 Lt su išskirtu 56917,99 Lt PVM;

- GEB Nr. 3186169 su nurodyta 2004-04-15 data, GEB Nr. 3186170 su nurodyta 2004-04-19 data, GEB Nr. 3186243 su nurodyta 2004-04-26 data, GEB Nr. 3186225 su nurodyta 2004-05-03 data, GEB Nr. 3186221 su nurodyta 2004-05-05 data ir GEB Nr. 3186236 su nurodyta 2004-05-07 data apie medienos pardavimus UAB „XXX“ (į/k(duomenys neskelbtini), Plungė), viso už 77208 Lt su išskirtu 11777 Lt PVM;

- GEB Nr. 3186211 su nurodyta 2004-05-05 data apie medienos pardavimą B. G. įmonei (į/k(duomenys neskelbtini), Tauragė), viso už 13637 Lt su išskirtu 2080 Lt PVM;

- GEB Nr. 3186174 su nurodyta 2004-04-15 data apie medienos pardavimą UAB „XXX“ (į/k(duomenys neskelbtini), Telšiai), viso už 6397 Lt su išskirtu 976 Lt PVM;

- GEB Nr. 3186231 su nurodyta 2004-04-22 data apie medienos pardavimą A. Š. siuvimo įmonei (į/k(duomenys neskelbtini), Plungė), viso už 12703 Lt su išskirtu 1938 Lt PVM;

- GEB Nr. 3186172 su nurodyta 2004-04-21 data ir GEB Nr. 3186179 su nurodyta 2004-04-29 data ir GEB Nr. 3186235 su nurodyta 2004-05-06 data apie medienos pardavimus V. K. GKF „XXX“ (į/k(duomenys neskelbtini)., Telšių r.), viso už 45287 Lt su išskirtu 6908 Lt PVM.

Be to, E. B., veikdamas kartu su R. K., per tą patį laikotarpį (tiksli data ir vieta tyrimo metu nenustatyti) susitarė su tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl UAB „XXX“ dokumentų klastojimo ir pateikė jiems tiesos neatitinkančius duomenis apie tariamai šios bendrovės vykdytus medienos pardavimus bei gautus apmokėjimus, kuriuos šie įrašė į UAB „XXX“ apskaitos dokumentų blankus bei juose pasirašė suklastotu G. K. parašu, tokiu būdu suklastojo UAB „XXX“ dokumentus, o būtent: PVM sąskaitą-faktūrą GEB Nr. 3186191, išrašytą 2004-05-31 data apie tariamai UAB „XXX“ priklausančios medienos pardavimą UAB „XXX“, viso už 3545,66 Lt su išskirtu 540,86 Lt PVM bei kasos pajamų orderio kvitą LAE Nr. 6456635 apie tą pačią dieną tariamai UAB „XXX“ gautą apmokėjimą grynais už šią medieną, kasos pajamų orderio kvitą LAE Nr. 6456627 apie tariamai 2004-07-26 UAB „XXX“ gautą 1000 Lt apmokėjimą iš UAB „XXX“ už parduotą medieną, kasos pajamų orderio kvitą GEB Nr. 000027 apie tariamai 2005-01-11 UAB „XXX“ gautą 5120 Lt apmokėjimą grynais iš UAB „XXX“ už parduotą medieną bei kasos pajamų orderius LAE Nr. 6456637 ir Nr. 6456636 apie tariamai 2004 m. gegužės 24 ir 25 d. UAB „XXX“ gautus apmokėjimus grynais, viso 19824 Lt už parduotą medieną iš A. J. įmonės.

Tuo pačiu metu E. B., veikdamas grupėje su R. K., pats arba per savo bendrininką – UAB „XXX“ direktorių G. K., pateikdamas šiuos suklastotus dokumentus minėtiems pirkėjams, juos panaudojo medienos, įgytos iš tyrimo metu nenustatytų šaltinių, pardavimų bei apmokėjimų su išskirta PVM dalimi, įforminimui UAB „XXX“ vardu, taip apgaule, pasinaudodami UAB „XXX“ kaip priedangos įmone, išvengė 2002 m. kovo 05 d. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 str. 6 d. numatytos didelės vertės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti; G. K. 155.366,14 Lt, E. B. 155.871 Lt pridėtinės vertė mokesčio.

Skunde apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nuosprendį priėmė vadovaudamasis tik prielaidomis, nes pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje išdėstęs apklaustų asmenų ir ištirtų bylos duomenų santrumpą, savo išvadas pagrindė lakonišku ir fragmentišku atskirų bylos duomenų vertinimu ir bendru teiginiu apie tai, kad yra prieštaravimai tarp kaltinamųjų parodymų bei nėra kitų duomenų, patvirtinančių G. K. parodymus, o tai neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 305 str. 1 d. 2 p. keliamų reikalavimų aprašomajai apkaltinamojo nuosprendžio daliai, be to iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojais apklaustų asmenų parodymus, nesilaikė BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, kadangi liudytojais apklausiami asmenys kategoriškai negalėjo patvirtinti, kad G. K. medienos pirkimo-pardavimo sandoriuose dalyvaudavo kaip direktorius. Be to, apeliantas teigia, kad specialisto išvadoje, kuria teismas grindė nuosprendį, nurodyta, kad bendrovės direktorius negalėjo nuosekliai paaiškinti ūkinių operacijų vykdymo aplinkybių, todėl padarė tik tikimybinę išvadą, kad bendrovės direktorius galėjo žinoti apie nesąžiningus sandorius, todėl kaip teigia apeliantas, teismo nurodomi duomenys, neva pagrindžiantys jo kaltę kelią abejonių, be to, kategoriškai nepaneigia jo nuoseklių parodymų apie tai, kad jis tik formaliai atliko bendrovės direktoriaus pareigas, pasirašinėdamas E. B. ir R. K. pateiktus dokumentus, kad nesuvokė savo atliekamų veiksmų kaip sukčiavimo, lėšų nesisavino, pinigais disponavo E. B. ir R. K., jie ir organizavo šiuos neteisėtus veiksmus. G. K. teigia, kad teismas iš esmės įrodinėjimo dėl nekaltumo naštą perkėlė G. K. ir jį nepagrįstai nuteisė, nesant tvirtų ir patikimų jo kaltės įrodymų. Be to apeliantas nurodo, kad teismas skirdamas bausmę neindividualizavo bausmės, skirtos jam, bei nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą pagal pareikštą įtarimą. G. K. nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal byloje pareikštą ieškinį, civiliniais atsakovais buvo traukimai ne tik jis ir E. B., bet ir R. K., kadangi visi šie asmenys yra solidarūs skolininkai pagal pareikštą ieškinį, tokiu būdu, nesant galimybės įvertinti R. K. kaltės klausimo dėl senaties, manytina, kad byloje pareikštas civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu, kadangi priešingu atveju pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas gintis nuo byloje pareikšto ieškinio, jo dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš G. K. apeliacinio skundo motyvų matyti, kad apeliantas kvestionuoja apkaltinamojo teismo nuosprendžio atitiktį BPK 305 str. 1 d. nustatytiems reikalavimams, tvirtina jį esant nepagrįstą ir nemotyvuotą, o nuosprendyje esančių įrodymų vertinimą nurodo pirmosios instancijos teismą atlikus pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatų reikalavimus.

Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 str. 1 d. reikalavimus, tai yra jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 str. 5 d.). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas, pripažindamas G. K. kaltu pagal BK 182 str. 2 d., rėmėsi liudytojų parodymais, parodymo atpažinti iš nuotraukų ir nagrinėjant bylą teisme atpažinimu, specialisto išvada, PVM sąskaitomis faktūromis, krovinių gabenimo važtaraščiais, Telšių AVMI priešpriešinių patikrinimų duomenimis.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą nuteistojo G. K. kaltės klausimu bei įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad nuteistasis G. K. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Nuteistasis G. K. teismo posėdžio metu parodė, kad E. B. pasiūlė tapti įmonės direktoriumi. Jis sutiko. Iš pradžių pasakė, kad reikės nupirkti įmonę. Kažkuris jam davė duomenis dėl įmonės pirkimo ir jis susitiko su P. S., nuėjo į notaro kontorą, sumokėjo apie 3000 litų už įmonę. Šiuos pinigus jam davė E. B.. Jam buvo perduotas įmonės registravimo pažymėjimas, PVM sąskaitų-faktūrų blankai, 2 antspaudai. Daugiau P. S. nematė. Su jau nupirktos įmonės dokumentais grįžo į Plungę, kur susitiko su E. B. ir R. K.. Vėliau nuvažiavo į Pakruojį, kur įmonę įregistravo. Perregistravo įmonės buveinės adresą Plungėje, Salantų g. 5a. Patalpos buvo E. B. draugo. Taip pradėjo dirbti. Suprato, kad pirks medieną ir ją parduos. R. K. surasdavo rąstus, o E. B. nurašydavo įmonių duomenis. Anksčiau su mediena nebuvo dirbęs, todėl pats sandorių nesudarinėjo. Su E. B. sutarė, kad už darbą jam mokės porą tūkstančių. Su R. K. susipažino kai atsirado įmonė. E. B. su R. K. ir vykdė veiklą. Jie prašė pasirašinėti PVM sąskaitas-faktūras. Nežino, kuris iš jų surasdavo medieną. Iš jo reikalavo tik padėti parašus. Jis pats asmeniškai sutartį buvo sudaręs tik su viena įmone. Pinigus paimdavo R. K.. Pripažįsta, kad pasirašė kaltinime nurodytas PVM sąskaitas-faktūras. Jis turėjo atstovauti įmonę. Medienos ten nekrovė. E. B. ir R. K. dirbo su miškais, sudarinėjo sandorius, o jis tik pasirašydavo sąskaitas. Įmonių duomenis jam paduodavo E. B. arba R. K.. Sandoriuose nedalyvavo, todėl apie juos negali nieko papasakoti. Pinigai būdavo pervedami į įmonės sąskaitą, juos nuimdavo banke su čekių knygute. Pinigų už kiekvieną pinigų nuėmimo operaciją negaudavo. Turėjo buhalterį. Jam buvo kažkiek sąskaitų pristatyta, kad vestų apskaitą. Kai įmonėje vyko patikrinimas, buhalteris ėmė klausti kur kiti dokumentai. Veikla buvo vykdoma tik vieną mėnesį. Kiek buhalteris priskaičiavo mokesčių, tiek jis sumokėjo. Kiti įmonės veiklos dokumentai dingo kartu su R. K. mašina. Tada jo mašina buvo sugedusi ir pasiskolino iš R. K., nes reikėjo vežti įmonės dokumentus. PVM sąskaitas-faktūras turėjo toje mašinoje. Vėliau mašina dingo. Suvokė, kad valstybei reikia mokėti PVM. Sąskaitas, kurias išrašė, nespėjo pateikti buhalteriui, nes veikla truko labai neilgai. R. K. paimdavo pinigus, kuriuos jis išimdavo iš banko. Paduodavo tuos pinigus R. K., kad sumokėtų už medieną. Nežino kur tie pinigai dingo. Kažkiek jam davė pinigų, kad sumokėtų mokesčius. Įmonė veikė apie pusantro mėnesio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog nusikalstamų veiksmų subjektyviuosius kriterijus dažniausiai nulemia byloje nustatyti objektyvieji požymiai, todėl subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę reikia analizuoti ir vertinti ne tik pagal paties kaltininko poziciją, bet ir pagal objektyviuosius bylos duomenis.

Žemesnės instancijos teismas

R. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. B. ir G. K. jis pažįsta. 2004 m. G. K. jis buvo paskolinęs savo automobilį VW Passat, kuris buvo pavogtas. Jis tikrai neprašė kartu su E. B., kad G. K. pirktų UAB „XXX“. Minimu laikotarpiu jis galėjo kirsti tėvams priklausantį mišką, bet medieną parduodavo fiziniams asmenims. Medienos verslu jis neužsiėmė, UAB „XXX“ veikloje nedalyvavo, jokių pinigų iš G. K. negavo. Su E. B. ir G. K. yra važiavę į kažkokias įmones, užsiimančias medienos verslu, kur G. K. supažindino su tos įmonės atstovais, nes anksčiau jis yra dirbęs su mediena susijusioje srityje, todėl turėjo daug pažįstamų. Jis žinojo, kad UAB „XXX“ užsiima medienos pirkimu-pardavimu. Pokalbių metu G. K. buvo prašęs jo suteikti informacijos apie galimus medienos pirkėjus ar pardavėjus (t. 9, b. l. 152, 159).

Nuteistasis E. B. parodė, kad pripažįsta kaltinimą dėl 155000 Lt PVM nesumokėjimo į valstybės biudžetą. Su G. K. dirbo vienoje įmonėje. Turėjo tikslą verstis medienos pirkimu-pardavimu. Pagal skelbimą abu su G. K. lygiomis dalimis įsigijo įmonę UAB „XXX“ ir pradėjo dirbti. Įmonę pirko ne tikslu nuslėpti mokesčius, o tikslu vykdyti verslą. Jis buvo atsakingas už medienos pirkimą ir pardavimą, o G. K. už buhalteriją ir visus dokumentus. Su G. K. jis sutarė, kad G. K. bus įmonės direktorius. Dėl lėšų trūkumo negalėjo visi įmonėje įsidarbinti, todėl sutarė, kad dirbs G. K. direktoriumi ir dar bus buhalteris. Jeigu viskas būtų gerai susiklostę, jis būtų įsidarbinęs įmonės komercijos direktoriumi. Jis medieną pirkdavo iš vieno privataus asmens, kuris jam išrašydavo dokumentus. Jis paskambindavo G. K. ir pasakydavo, kad mediena išvažiavo nuo kliento ir G. K. išrašytų dokumentus. Visai medienai buvo įsigijimo dokumentai, kurie dingo po mašinos vagystės. Iš įmonės jis medienos nepirko. Visa jų pirkta mediena buvo parduota ir už ją buvo atsiskaityta.

Liudytojas P. K. parodė, kad su G. K. jis kartu dirbo vienoje įmonėje UAB „XXX“. G. K. jam pasakė, kad įsisteigė naują UAB ir paprašė vesti buhalterinę apskaitą, jis sutiko. Dirbo labai trumpai, vieną mėnesį, už tą mėnesį sutvarkė dokumentus. Pirminius apskaitos dokumentus jam pateikė G. K.. Pardavimo ir pirkimo PVM sąskaitos-faktūros buvo su visais rekvizitais ir jam abejonių nesukėlė. Mediena buvo perkama ir parduodama ne fiziniams asmenims, o įmonėms. Jam sukėlė įtarimą pinigų apyvarta, nes sąskaitų buvo nedaug, o pagal banko išrašus sąskaitoje pinigų buvo daug. Daugiau pinigų ėjo į banko sąskaitą, negu buvo parduota medienos. Apie tai jis sakė G. K., kuris jam sakė, kad sąskaitas išrašys ir parveš vėliau. Mokesčių inspekcija bendrovėje atliko patikrinimą ir surašė aktą, kurį G. K. pasirašė. Kitą dieną inspektorė prašė, kad jis atneštų dokumentus, kuriuos tikrino, bet dokumentus buvo pasiėmęs G. K.. Kai jis paskambino dėl dokumentų G. K., pastarasis pasakė, kad dokumentus pavogė. Sodra iškėlė tai įmonei bankroto bylą ir jis buvo atleistas. Jis suprato, kad G. K. kažkas padeda įmonėje dirbti, kad yra kiti įmonės savininkai, nes G. K. negalėjo turėti 10000 Lt įmonės įstatiniam kapitalui.

Liudytojas V. M. neprisiminė visų aplinkybių, todėl, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d., 2) p., buvo perskaityti jo Telšių r. apylinkės teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino. V. M. apklaustas 2010-04-27 parodė, kad 2004 metais jis dirbo UAB „XXX“ vadybininku. Aplinkybių apie medienos pirkimą iš UAB „XXX“ neprisimena. Sudarant sandorius dokumentus pasirašydavo medienos pakrovimo vietoje. Tam asmeniui kuris dalyvavo miške superkant medieną, jam sumokėdavo pinigus. Tą asmenį ikiteisminio tyrimo metu jis atpažino iš nuotraukų. Apklaustas 2005-05-31 parodė, kad iš UAB „XXX“ medieną pirko du kartus. UAB „XXX“ atstovavo vyriškis, prisistatęs šios bendrovės direktoriumi. Nors savo asmens dokumento UAB „XXX“ direktoriumi prisistatęs vyriškis nerodė, tačiau jį galėtų atpažinti iš veido bruožų ir kūno sudėjimo. Su tuo vyriškiu būdavo dar keli vaikinai, tačiau jų neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų. UAB „XXX“ direktoriumi prisistatęs vyriškis su savimi turėdavo medienos pardavimo dokumentus, tam vyriškiui sumokėdavo pinigus (t.5, b. l. 4-5, t.14, b. l. 189). Iš 2005-05-31 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. M. atpažino E. B. ir paaiškino, jog jis buvo prisistatęs UAB „XXX“ direktoriumi, iš jo pirko medieną, jam sumokėjo pinigus (t.5, b. l. 6-7).

Liudytoja Z. B. parodė, kad pamena, jog 2003-2004 m. pagal skelbimą laikraštyje pirko iš UAB „XXX“ medieną. Kai atvežė medieną, buvo du, trys ar keturi asmenys, iš kurių vienas buvo samdytas vairuotojas R. K., kuris tuo metu buvo įkūręs transporto įmonę. Dėl medienos kainos tiesiogiai tarėsi direktorius, o ji paimdavo sąskaitas ir jas apmokėdavo. Sąskaitas jai atnešdavo UAB „XXX“ darbuotojai. Kuris iš jų nepamena. Salėje sėdintys kaltinamieji G. K. ir R. K. jai matyti, nes jie buvo tie atvažiuojantys asmenys. Jų įmonė sumokėjo UAB „XXX“ visą sutartą sumą su PVM. UAB „XXX“ nesumokėjo PVM mokesčio valstybei dėl to buvo tikrinta jų įmonė ir antrą kartą sumokėjo pagal tarpusavio suderinimo aktą su VMI UAB „XXX“ nesumokėto PVM dalį. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu 2005-05-25 Z. B. parodė, kad asmens, atstovavusio UAB „XXX“ parduodant medieną UAB „XXX“ ji neatpažįsta, nes gerai neįsidėmėjo jo veido bruožų, tačiau nuotraukose Nr. 2 (G. K.), Nr. 5 (R. K.) nufotografuoti asmenys jai yra matyti (t. 16, b. l. 40-41)

Liudytojas V. B. parodė, kad neprisimena, kas pasiūlė pirkti medieną nuo UAB „XXX“ ar pačios bendrovės atstovai, ar jo kaimynas R. K.. Jis suprato, kad UAB „XXX“ parduoda savo medieną ir ją pirko rinkos kainomis. Salėje sėdintys G. K. ir R. K. jam yra matyti dėl medienos pirkimo iš UAB „XXX“, nes jie buvo šios bendrovės atstovai, veikė kartu, vienas iš jų rašė sąskaitas. Apklaustas 2005-05-25 V. B. parodė, kad jis galėtų atpažinti du vyrus, atstovavusius UAB „XXX“, o trečio asmens neatpažintų, nes jis sėdėdavo automobilyje ir su juo nebendravo. (t. 4, b. l. 179-180). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu 2005-05-25 V. B. atpažino kaltinamąjį G. K., kaip UAB „XXX“ atstovą, kuris išrašinėjo sąskaitas, ir parodė, kad jam matytas yra ir kaltinamasis R. K., bet negalėjo įvardinti, ar kaip UAB „XXX“ atstovas. (t.4, b. l. 182-183).

Liudytojas K. K. parodė, kad Rokiškio rajone UAB „XXX“ jo vardu buvo nupirkęs mišką, kurį jis perrašė asmeniui, nesančiam posėdžių salėje. Miško pirkimu rūpinosi vienas asmuo, o pirkėjas buvo kitas. Kaltinamieji G. K. ir R. K. jam yra pažįstami iš matymo. R. K. yra buvęs UAM „XXX“ kontoroje. Vyras vardu Evaldas atvažiuodavo į UAB „XXX“ pas direktorių R. K., jie tardavosi kažką dėl medienos. Ikiteisminio tyrimo metu jis neminėjo konkrečių vardų ir pavardžių. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2005-04-22 K. K. parodė, kad Rokiškio rajone turėjo nupirkęs miško. Kadangi miškas buvo pelkėtoje vietoje, sumanė jį parduoti ir per pažįstamus klausinėjo pirkėjų. 2004 m. spalio mėnesį jam paskambino asmuo, kuris prisistatė Evaldu ir paklausė, ar turi parduodamo miško, klausė kainos. Sutarė susitikti Šiauliuose. Susitikus Evaldui nupasakojo kur yra miškas. Po kelių dienų Evaldas važiavo šio miško apžiūrėti. Su juo buvo dar vienas vyriškis. Jis vairavo „Audi“ markės automobilį. Apžiūrėjęs mišką, paskambino ir pasakė, kad pirks. 2004-10-27 sutarė susitikti Šiauliuose pas notarą. Ten atvažiavo ir Evaldas. Su juo buvo dar vienas vyriškis. Evaldas pasakė, kad tai bus miško pirkėjas. Sudarius sutartį, pinigus – 15000 Lt sumokėjo Evaldas. Kartu su Evaldu bei minėtu vyriškiu buvo ir miško pirkėjas M. B. (t.7, b .l. 38-39). 2005-04-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas K. K. atpažino E. B. kaip asmenį, jam sumokėjusį pinigus už mišką. Taip pat, jis atpažino R. K. kaip asmenį, kartu su E. B. važiavusį apžiūrėti miško, vairavusį „Audi“ markės automobilį. (t.7, b. l. 43-45).

Apklaustas 2011-04-28 R. L. parodė, kad iš matymo pažįsta G. K.. Pažįsta ir E. B.. R. K. nepažįsta. Datų nepamena, tačiau kažkuriais metais susitiko su E. B.. Jis pasakė, kad reikalinga įmonė vežti medienai. Po kažkiek laiko rado UAB ir pranešė jam. Dėl UAB tarėsi telefonu. Po to su E. B. ir G. K. susitiko Šiauliuose. Kartu buvo ir R. K.. Gerai aplinkybių nebepamena. Jis tikėjosi užsidirbti, jam žadėjo sumokėti už įmonės suradimą. Su juo kalbėjo G. K.. E. B. jam nieko nesakė. Po to karto, daugiau nė vieno iš kaltinamųjų nebuvo sutikęs (t.17, b. l. 64). Apklaustas 2016-08-09 R. L. parodė, kad 2004 m. gruodžio mėn. jam paskambino R. K. ir pasakė, kad nori susitikti. Susitikus Šiauliuose prie degalinės, su R. K. buvo du vyrai: Evaldas ir Giedrius iš Plungės. Giedrius sakė, kad su jo įmone yra problemų ir jam reikia veikiančios įmonės dirbti su mediena, paliko savo telefono numerį. Po kurio laiko jis per pažįstamą Vygaudą surado tokią įmonę ir paskambino Giedriui. Jie susitiko Klaipėdoje, kur atvažiavo ir surastos įmonės direktorius. Daugiau su Giedriumi jis nebendravo (t.10, b. l. 17-18).

Liudytojas R. K. parodė, kad buvo pirkta mediena iš UAB „XXX“ ir parduota. Dar lyg tai buvo suteiktos transporto paslaugos. Jis bendravo su G. K. ir E. B.. G. K. ir E. B. parodydavo medieną, G. K. išrašydavo sąskaitas, jis buvo direktorius. Medieną pirkdavo visoje Lietuvoje. Gali būti, kad medieną pirko ir Kupiškyje. Tada sąskaitą faktūrą išrašė G. K.. Už medieną nebuvo sumokėta, o kai UAB „XXX iškėlė bankroto bylą, tada pinigus mokėjo administratoriui. Su E. B. jis yra pažįstamas seniai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2011-04-28 R. K. parodė, kad dirbant UAB „XXX“ generaliniu direktoriumi, pirko iš UAB „XXX“ medieną. Įmonė užsiėmė prekyba mediena, teikė miškovežio paslaugas. G. K. atstovavo UAB „XXX“ . Su G. K. jį suvedė E. B.. E. B. pažįsta gal nuo 2000 metų ar anksčiau. Jo bendrovės miškovežis atvažiuodavo, pakraudavo medieną, išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras ir viskas tuo baigdavosi. Kiek kartų pirko medieną iš UAB „XXX“ nepamena. Suma siekė apie 30 000 litų. Būtent sumą gerai pamena, nes dėl UAB „XXX“ turėjo problemų su mokesčiais. Nepamena su kuo G. K. buvo atvykęs tartis dėl medienos pirkimo. PVM sumokėjo UAB „XXX“ bankroto administratoriui. Patyrė nuostolių, nes tik per teismus susigrąžino sumokėtą PVM. Šalia E. B. sėdinčio vyriškio (sėdintis yra R. K.) nepažįsta, jis nedalyvavo medienos pirkimo sandoryje (t.17, b. l. 63).

Apklaustas 2008-12-16 K. G. parodė, kad jo vadovaujama UAB „XXX“, 2004 metais iš UAB „XXX“ 3-4 kartus pirko medieną. Medieną pirkti pasiūlė šios bendrovės direktoriumi prisistatęs asmuo, kurį atpažino teismo salėje - G. K. (t.13, b. l. 124). Apklaustas 2006-03-03 K. G. parodė, kad kartais su direktoriumi G. K. atvažiuodavo jo draugai, tačiau jie sėdėdavo automobilyje, todėl jų neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų. Vienu metu G. K. buvo kažkur dingęs, todėl jis nežinojo kaip apmokėti už pristatytą medieną. Jam paskambino nepažįstamas vyriškis, prisistatė G. K. draugu ir pasakė, jog pats G. K. neturi laiko, o už medieną reikia apmokėti grynais. Pinigus nurodė palikti degalinėje prie sankryžos Šiauliai-Palanga-Tauragė-Mažeikiai. Ten nuvežus pinigus, rado paliktą UAB „XXX“ kasos pajamų orderį, išrašytą G. K.. Pinigus paliko degalinės operatoriams (t.5, b. l. 124-125). 2006-03-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas K. G. atpažino G. K. kaip UAB „XXX“ direktorių (t.5, b. l. 126-127).

Apklausiamas 2008-10-28 V. K. parodė, kad nei vieno iš kaltinamųjų nepažįsta. Jo bendrovė pirko iš „Švytūno“ medieną. Tai buvo gal prieš 5 metus. Kažkas atvažiavo ir siūlė apvalios medienos. To asmens nepažįsta. Gal vardą žinojo, bet per tiek laiko užmiršo. Atėjo vienas asmuo. Tuo momentu buvo sunkūs laikai su medienos pirkimu. Neatsimena, kaip pirko. Atrodo, kad pavedimu per banką. Domėjosi nurodyta bendrove. Buvo viskas tvarkoje. Nesukėlė įtarimų. (t.13, b. l. 87). Apklausiamas 2005-04-15 parodė, kad jo vadovaujama UAB „XXX“ pirko medieną iš UAB „XXX“. Šią bendrovę atstovavo du asmenys. Vieno jų vardas buvo Evaldas. Už keletos dienų po medienos pristatymo atvyko dar kitas jaunuolis, vardu Giedrius, ir padavė UAB „XXX“ vardu išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą. Už pristatytą medieną buvo atsiskaityta bankiniais pavedimais (t.5, b. l. 83).

Apklaustas 2005-06-07 D. T. parodė, kad jo įmonė iš UAB „XXX“ pirko tarinius rąstelius bei plonrasčius. Šią bendrovę atstovavo du asmenys. Jie atvykdavo „Audi 100“ automobiliu. Vienas apie 30 metų amžiaus, stambesnio kūno sudėjimo vyriškis sėdėdavo automobilyje ir į sandorius nesikišdavo. Kitas, apie 25 metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo išrašydavo PVM sąskaitas – faktūras, kai mediena jau būdavo pristatyta. Dalį pinigų grynais sumokėjo tam asmeniui, kuris išrašė PVM sąskaitas – faktūras. Gaudamas pinigus, jis išrašė kasos pajamų orderius. Likusią sumą sumokėjo bankiniu pavedimu (t.5, b. l. 88)

Apklausiamas 2011-04-18 R. K. parodė, kad kaltinamieji tėra tik matyti asmenys. Asmeniškai su jais pažįstamas nėra. Jis yra R. K. įmonės savininkas, užsiima medienos apdirbimu. Kartą ar kelis pirko medieną iš UAB „XXX”. Dėl to, kad sudarė su šia įmone medienos pirkimo-pardavimo sandorį buvo apklaustas ir FNTT ir Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų. Iš UAB “XXX” pirko daugiausia dvi mašinas medienos. Kiek pamena buvo išrašyta viena PVM sąskaita-faktūra. Jo įmonės vairuotojas S. T. buvo pažįstamas su vienu iš kaltinamųjų. Jam sąskaitą pasirašyti atvežė vienas G. K.. PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjo bankiniu pavedimu. Su kitais kaltinamais asmenimis šioje byloje nebuvo susitikęs. O medienos pirkimą aptarė su vyriškiu prisistačiusiu Evaldu. Negali pasakyti kuris yra Evaldas iš asmenų sėdinčių salėje. Aptarti medienos pirkimo buvo susitikę Kuršėnuose, o su kuriais iš kaltinamų asmenų - nepamena. Aptarė, kad jie parduos medieną, o jo įmonė ją nupirks. Dėl to sandorio buvo sulaikytas PVM mokestis, Šiaulių apskrities mokesčių inspekcija skyrė baudą už tai, kad sudarė sandorį su įmone, nepatikrinę jos mokumo. Kadangi UAB „XXX” nesumokėjo valstybei pridėtinės vertės mokesčio, šiuos pinigus turėjo sumokėti jo įmonė (t.17, b. l. 20). 2006-03-31 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas R. K. atpažino E. B., su kuriuo tarėsi dėl medienos pirkimo bei G. K. kaip asmenį, išrašiusį PVM sąskaitą – faktūrą. Jis taip pat paaiškino, jog jam matytas ir R. K. (t.8, b. l. 167-168).

Liudytojas Ž. A. parodė, kad jis turėjo verslo reikalų su UAB „XXX“, pirkdavo apvalią medieną. Jis pats atstovavo įmonę UAB „XXX“, kuri dabar yra bankrutavusi. Iš UAB „XXX“ jis daugiau bendravo su E. B.. Kitas asmuo R. K., kuris yra teismo salėje, būdavo kartu su E. B., bet su šiuo asmeniu jis bendravo mažai. Tokio asmens kaip G. K., jis nepamena. Dėl kainų, dėl medienos pirkimo jis kalbėjo su E. B.. E. B. ir R. K. buvo medienos tiekėjai (t.14, b. l. 188)

Apklaustas 2011-01-10 K. I. parodė, kad dirba UAB „XXX“ projektų vadovu. Įmonė užsiima medienos apdirbimu. Galėjo būti, kad iš UAB „XXX“ pirko medieną. Tuo laiku įmonė paskelbė laikraščiuose, kad superka ąžuolo rąstus ir šiek tiek uosio. Įstaigos ar fiziniai asmenys patys susisiekdavo. Tuo laiku buvo du žmonės, kurie priimdavo skambučius. Vienas iš jų buvo jis pats. Visada, kai atveždavo medieną, ją apžiūrėdavo, jei tiko kaina, pirko. Pamena, kad UAB „XXX“ medienos atvyko apžiūrėti netoli Darbėnų, Kretingos rajone. Koks atstovas iš UAB „XXX“ atvyko nepamena (t.16, b .l. 41). Apklaustas 2005-05-19 K. I. parodė, kad jam dirbant UAB „XXX“, 2004 metais ši bendrovė iš UAB „XXX“ yra pirkusi ąžuolo rąstų. UAB „XXX“ atstovavo vyriškis, kuris buvo prisistatęs G. ar G.. Su juo tarėsi dėl medienos pirkimo, o ją pardavė jau kitas vyriškis, kuris neprisistatė. Jie ir išrašė PVM sąskaitą – faktūrą ir kasos pajamų orderį (t. 5, b. l. 20-21)

Apklaustas 2008-10-28 A. J. parodė, kad iš matymo pažįsta G. K.. Dar yra matytų, bet pavardžių nežino. Jis yra A. J. įmonės savininkas. Jo įmonė užsiima medinės taros gamyba. Iš UAB „XXX“ pirko medieną. Kada pirko medieną – tiksliai nepamena. Į jo lentpjūvę Šiaulių rajone užėjo vienas vyras, tačiau neprisistatė. Jo neatpažįsta. Jis sakė, kad turi medienos. Sutarė, kad pirks lapuočių medienos, sutartos kainos nepamena. Jie norėjo atsiskaityti pavedimu, bet vyriškis norėjo gauti grynais. Sakė, kad reikia grynųjų. Medieną atvežė per du kartus. Ją rasdavo sukrautą ryte. Po to atvežė sąskaitą. Sąskaitą apmokėjo iš dviejų kartų. Medienos gabenimo lapų negavo. Kai sąskaitą pamatė, suprato, kad tas žmogus yra G. K.. Jį prispaudė, kad pasirašytų pirkimo-pardavimo sutartį. Negali pasakyti, kuris siūlė medieną. Jis buvo palikęs telefono numerį. G. K. nurodė, kam reikės sumokėti pinigus. Iš dviejų kartų mokėjo. G. K. prašė iškart, bet tokios sumos iškart neturėjo. Sakė, kad reikia grynų ir greitai. Dar G. K. padarė simbolinę nuolaidą. Paskambino telefonu susitiko miesto aikštelėje. Kai mokėjo antrą kartą – buvo kitas žmogus atėjęs. Nepasirašė, kad gauna pinigus. Tą asmenį atpažino salėje. Tai R. K.. G. K. vėliau pasirašė ant kvitų. Pasitikėjo, nes G. K. telefonu pasakė, kad atvyks. Gabenimo lapų nepavyko gauti. G. K. kategoriškai atsisakė pateikti. Jis norėjo pirkti medieną kaip nuo fizinio asmens, bet jam pasakė, kad bus nuo įmonės. Nesakė kokia įmonė, tai pamatė tik kai sąskaita jau buvo pasirašyta. G. K. ją buvo pasirašęs. Sąskaitą faktūrą gavo, kai mediena jau buvo atvežta. Pirkimo – pardavimo sutartį privertė pasirašyti. Jokių kitokių dokumentų negalėjo gauti, norėjo bent jau sutartį turėti. Apklaustas 2005-06-10 A. J. parodė, kad jo įmonė iš UAB „XXX“ pirko medieną. Jis bendravo su trimis šios bendrovės atstovais. Su pirmu sutarė kainą, antras atvežus medieną pateikė išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą ir kasos pajamų orderį. Jam sumokėjo dalį pinigų. Likusią dalį pinigų sumokėjo jau trečiam UAB „XXX“ atstovui, kuris buvo atvykęs automobiliu „Audi 100“ C4 modelio, tamsios spalvos. Jis su savimi turėjo jau išrašytą kasos pajamų orderį (t. 5, b. l. 57-58). 2005-06-10 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu liudytojas A. J. atpažino R. K., kaip UAB „XXX“ darbuotoją, kuriam sumokėjo pinigus. (t.5, b. l. 61-63).

Apklaustas 2011-01-10 D. P. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo. Jis yra UAB „XXX“ direktorius. Įmonė užsiima medienos prekyba. Pagrinde superka apvaliąją medieną. Pamena, kad pirko medieną iš UAB „XXX“. Pasiskelbdavo laikraščiuose, kad superka medieną. Su UAB „XXX“ atstovais susitiko savo ofise Šiauliuose. Tada atvyko visi trys salėje sėdintys kaltinamieji, kurie prisistatė kaip UAB „XXX“ darbuotojai. G. K. prisistatė direktoriumi. Su juo sutarė, kad pirks medieną. Minėjo, kad jie superka medieną ir iš fizinių asmenų. Nepamena kiek medienos tada pirko. Mano, kad apmokėjimas vykdavo banko pavedimais. Nepamena kokią sumą ir kiek kartų UAB „XXX“ mokėjo už medieną. Su Valstybine mokesčių inspekcija dėl šių sandorių problemų neturėjo. Turėjo įsiskolinimą šiai įmonei už nupirktą medieną, kurį vėliau padengė pagal UAB „XXX“ bankroto administratoriaus reikalavimą. Materialinių nuostolių neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino UAB „XXX“ atstovus, ir dabar gali patvirtinti, kad tai tie patys asmenys sėdintys salėje - G. K., E. B., R. K. (t.16, b. l. 42).

Liudytojas P. S. parodė, kad jis vadovavo UAB „XXX“, bet veiklos vykdyti nebuvo bendrovė pradėjusi, kadangi susiklostė nepalankios aplinkybės. Bendrovės apskaitą tvarkė samdyta buhalterė, kurios pavardė nei kitų duomenų nežino. Priėmimo-perdavimo akte yra išvardinti visi perduoti dokumentai, kuriuos sis pats asmeniškai perdavė G. K.. Ant šio dokumento yra jo parašas. Su G. K. jo jokie ryšiai nesieja, susipažino tik kai G. K. atvyko pirkti įmonės (t. 1, b. l. 32-33).

Iš 2004-09-22 apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav. apžiūrėtas sudegęs automobilis VW Passat valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ištyrimui paimti automobilyje buvusių daiktų likučiai (t. 1, b. l. 15-18). Iš 2004-10-22 specialisto išvados Nr.11-3217(04) matyti, kad tyrimui iš sudegusio lengvojo automobilio paimtos metalinės dalys yra kanceliarinių dokumentų segtuvų dalys (t.1, b. l.20-22).

Iš 2005-01-12 specialisto išvados Nr. 3.18-2 dėl UAB „XXX“ buhalterinės apskaitos už laikotarpį nuo 2003-09-08 iki 2004-06-30 matyti, kad: UAB „XXX“ apskaitos dokumentuose užfiksuotos ūkinės operacijos dokumentuose nurodytomis sąlygomis ir aplinkybėmis faktiškai negalėjo įvykti, juose užfiksuotos ūkinės operacijos nebuvo atliktos su nurodytais ūkio subjektais; medienos ir paslaugų įsigijimas nepagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais, turinčiais juridinę galią; patikrinimo metu nebuvo galima nustatyti, kada, kiek ir kam sumokėta už pirktą medieną ir transportavimo paslaugas; nebuvo galima nustatyti, kokiu transportu ir kas faktiškai medieną gabeno; už 2004 metų balandžio mėnesį Telšių AVMI Plungės skyriui pateiktoje PVM deklaracijoje pardavimo PVM suma mažesnė, nei buvo apskaičiuota išrašytose PVM sąskaitose faktūrose už 2004 metų balandžio mėnesį. Bendrovė už 2004 metų gegužės-birželio mėnesius Telšių AVMI Plungės skyriui neteikė PVM deklaracijų, už realizuotą medieną nedeklaravo pardavimo PVM. Bendrovės direktorius negalėjo nuosekliai paaiškinti ūkinių operacijų vykdymo aplinkybių; bendrovės direktorius galėjo žinoti apie UAB „XXX“ ir UAB „XXX“ neteisėtą veiklą. Bendrovei įforminus medienos įsigijimą ankstesnėje medienos apyvartos grandinėje nesumokėti su šia medienos apyvarta susiję mokesčiai, ir nepaisydamas to, įforminęs medienos pirkimo operacijas, jis elgėsi nesąžiningai; bendrovės direktorius G. K. galėjo žinoti, kad samdydamas transportą medienos išvežimui iš miško ir G. K. teigimu mokėdamas grynais pinigais įmonėms, bet negaudamas pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, sudaro nesąžiningus sandorius; tyrimo metu, pagal surinktą informaciją, nustatyta, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2004-04-01 iki 2004-06-28 realizavo 8004,45 kubinius metrus įvairios medienos Tauragės, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos, Telšių apskrityse registruotoms įmonėms už 1021832Lt, iš jų 155873 Lt PVM. Tyrimo metu nustatyta, kad padaryta žala valstybės biudžetui 152048Lt (t.1, b. l. 51-71).

Iš UAB „XXX“ banko sąskaitos išrašo ir čekių matyti, kad iš viso į bendrovės sąskaitą įplaukė 694280 Lt įplaukų, pagal čekius G. K. išėmė 687086Lt, bankui už paslaugas sumokėta 4195 Lt. ( Priedas Nr.17 prie specialisto išvados t.1, b. l.131-170).

Iš Telšių AVMI priešpriešinių patikrinimų metu gautų medienos pirkimo-pardavimo sutarčių, PVM sąskaitų – faktūrų, kasos pajamų ir išlaidų orderių, pavedimų, važtaraščių matyti, kad UAB „XXX“ pardavė medieną UAB „XXX“ (t.2, b. l.19-68), UAB „XXX“ (T.2, b.l.74-78), UAB „XXX“ (T.2, b.l.80-84), UAB „XXX“ (T.2, b.l. 87-90), UAB „XXX“ (T.2, b.l.92-120), UAB „XXX“ (T.2, b.l.128-141), B. G. IĮ (T.2, b.l.143), UAB „XXX“ (T.2, b.l.147), D. T. Įmonei (T.2, b.l.152-158), UAB „XXX“ (T.2, b.l.159-179), UAB „XXXs“ (T.2, b.l.185-186), R. K. įmonei (T.2, b.l.188), UAB „XXX“ (T.2, b.l.189-192), UAB „XXX“ (T.2, b.l.193-200; T.3, b.l.1-26), A. J. įmonei (T.3, b.l.30-34), UAB „XXX“ (T.3, b.l. 39-46), UAB „XXX“ (T.3, b.l.53; 82-84; 105-117), N. K. PĮ (T.3, b.l.95-99), UAB „XXX“ (T.3, b.l.141-143), UAB „XXX“ (T.3, b.l.156-179), UAB „XXX“ (T.3, b.l.183-192), V. K. GKF „XXX“ (T.4, b.l.1-23), A. Š. siuvimo įmonei. (t.4, b .l.24-34)

Netikėti anksčiau aptartais liudytojų parodymais, specialisto išvadomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Be to kaip matyti iš bylos medžiagos G. K. realiai vykdė UAB „XXX" direktoriaus pareigas ir buvo atsakingas už Bendrovės veiklos tikslų įgyvendinimą, ūkinės komercinės veiklos vykdymą, buhalterinės apskaitos organizavimą, bendrovės apskaitos politikos parinkimą, pagal konkrečias sąlygas, verslo pobūdį. Kolegija mano, kad G. K., vykdydamas Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 21 str. įtvirtintą ūkio subjekto vadovo pareigą tinkamai organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą, privalėjo Bendrovės finansininkams pateikti teisingus duomenis apie visus jo vadovaujamos įmonės sandorius, įvykusias ūkines operacijas, ūkinius įvykius, tačiau jis juos pateikė neteisingus arba iš vis jų nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl G. K. kaltės pagal BK 182 str. 2 d. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog G. K. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, o apelianto versija, kad jis tik formaliai atliko bendrovės direktoriaus pareigas, pasirašinėdamas E. B. ir R. K. pateiktus dokumentus, kad nesuvokė savo atliekamų veiksmų kaip sukčiavimo, lėšų nesisavino, pinigais disponavo E. B. ir R. K., jie ir organizavo šiuos neteisėtus veiksmus neatitinka tikrovės, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize ir jų viseto įvertinimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų, todėl išteisinti nuteistąjį dėl minėto nusikaltimo padarymo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bausmės

Kaip galima spręsti iš apeliacinio skundo turinio, G. K. nekaltumu nėra įsitikinęs ir pats apeliantas, kuris apeliaciniame skunde neatmeta galimybės laikyti įrodytu, jog padarė inkriminuotą nusikaltimą, ir kelia reikalavimą sušvelninti paskirtą bausmę, o šio reikalavimo pagrindimui dėsto aplinkybes jog teismas skirdamas bausmę neindividualizavo bausmės, skirtos jam, bei nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą pagal pareikštą įtarimą.

Kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog apylinkės teismas paskirdamas jam bausmę jos nuosprendžio aprašomojoje dalyje neindividualizavo.

Apygardos teismas negali pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį. Tai padaryti apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai ( BPK 320 str. 4 d.). Šiuo atveju tokio skundo nėra, todėl kolegijai lieka pritarti apylinkės teismo motyvams, kad užsitęsiąs bylos procesas, aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimui, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant G. K., pritaikius BK 54 str. 3 d., švelnesnes bausmes – baudas.

Kolegija mano, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. K., vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), taip pat atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra per griežta.

Apeliaciniame skunde nuteistasis G. K. pažymi, kad teismas neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, jog jis kaltę visiškai pripažino (BK 59 str. 1 d. 2 p.), todėl mano, kad ši aplinkybė nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nepripažinta jo atsakomybę lengvinančia.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, o kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nagrinėjamu atveju kaip matyti iš nuteistojo parodymų, jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės stengėsi nupasakoti įvykius sau palankesniu aspektu, t. y. nurodyti, ne jis vykdė įmonės veiklą, jis tik pasirašydavo jam pateiktus dokumentus. Taigi duodamas parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nuteistasis G. K. nebuvo nuoširdus.

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad nuteistieji savo nusikalstama veika padarė valstybei žalą, buvo nesumokėta į valstybės biudžetą PVM mokesčio 152048 Lt. Civilinis ieškovas VĮ „XXX“ prašė pripažinti kaltinamuosius kaltais nesumokėjus į valstybės biudžetą 152048 Lt PVM ir šią sumą prašė priteisti solidariai iš E. B., G. K. ir R. K.. Prieš R. K. nutraukus bylą dėl senaties, šioje byloje apylinkės teismas nesprendė jo civilinės atsakomybės klausimo. Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai išnagrinėjo civilinio ieškinio klausimą ir iš nuteistųjų G. K. ir E. B. solidariai priteisė 152048 Lt sumą, o R. K. atžvilgiu civilinės atsakomybės klausimo nesprendė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1d. 1 p.

nutaria:

nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Savinijus Katauskas.Teisėjai Regina BertašienėDalius Jocys