Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Biržų r. savivaldybėje atstovei Virginijai Ruplėnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, turintis mažametę dukrą, nuo 2016-04-19 vykdantis individualią veiklą (miškininkystė ir medienos ruoša), neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2009-07-14 Biržų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimu. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2009-03-05 iki 2009-03-07 (dvi dienos). Taikyta BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. ir BK 70 str. 1 d. – K. Š. atidėtas paskirtos bausmės vykdymas 2 m., paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 40 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose atliekant juos per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei įpareigojant K. Š. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (įsiteisėjo 2009-08-04). 2011-07-28 Biržų r. apylinkės teismo nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atleistas nuo bausmės, paskirtos 2009-07-14 Biržų r. apylinkės teismo nuosprendžiu, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui (įsiteisėjo 2011-08-03), šis teistumas išnykęs;

2) 2017-05-24 Biržų r. apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2017-08-29 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu) pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. 1 m. laisvės apribojimu, įpareigojant nuo 23 iki 6 val. būti namuose bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - nesiartinti prie nukentėjusiosios S. Ū. arčiau kaip 100 m atstumu per visą bausmės laiką bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 4 mėn. laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo; pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimu, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d. pagrindu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant visą šį laiką nuo 23 iki 6 val. būti namuose bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - nesiartinti prie nukentėjusiosios S. Ū. arčiau kaip 100 m atstumu per visą bausmės laiką bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 4 mėn. laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo. Į atliktą bausmę jam įskaitytos dvi paros, išbūtos laikinajame sulaikyme ir laikytas atlikusiu keturias laisvės apribojimo dienas (įsiteisėjo 2017-08-29). 2017-09-05 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą Panevėžio apygardos tarnybos probacijos skyriuje, šios bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. Š. buvo perduotas teismui ir kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. tuo, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. gruodžio 2 d., apie 22 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Rimi“ prekių iškrovimo rampos, kilusio konflikto metu, tyčia suduodamas ne mažiau dviejų smūgių M. V. į galvą ir į šonus, jį sužalojo padarydamas veido sumušimą, kaktos ir kairiojo skruosto odos nubrozdinimus, tuo nukentėjusiajam – M. V. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Kaltinamajam K. Š. pareikštas kaltinimas nepasitvirtino.

Kaltinamasis K. Š. parodė, kad kaltu neprisipažįsta, nes gynėsi. Gruodžio 2 d., apie 17 val., atvyko pas brolį švęsti gimtadienį. Ten buvo N. M., jos vyras, S. Ū., M. V., A. V., G. V. ir L. Visi gurkšnojo alų ir brendį. Jis buvo gerokai išgėręs - virš dviejų promilių girtumo, nepamena, ar ginčijosi dėl štangų. Su A. V. vakarėlio metu buvo susiginčiję, abu išėjo į lauką, apsižodžiavo, paskui N. M. su vyru kaltinamąjį išprašė išeiti, nes yra nuteistas lygtinai ir turi būti namie. Eidamas namo, prie „Rimi“, susitiko pusseserę, kuriai padėjo užstumti mašiną. Atėjusio M. V. paprašė pastumti mašiną, jis kažką kaltinamajam aiškino, ėmė rėkti, abu rėkė, susikibo ir pargriuvo. Jis (K. Š.) išgirdo atbėgant A. V. ir G. V., bėgo prie „Rimi“ durų pasikviesti pagalbon apsaugą, bet ten nieko nebuvo, daugiau nieko nebepamena, jį sumušė. Vakarėlio metu su M. V. nekonfliktavo, pirmą kartą jį matė tą vakarą. Lauke jis gal norėjo išsiaiškinti. M. V. sudavė, bet kiek kartų, nepamena, kaltinamasis sudavė atgal – tai buvo savigyna. Kaltinamajam buvo padaryti sumušimai, bet nežino, kas smūgius sudavė - M. V. ar V., po smūgio prarado sąmonę, nežino, ar jį spardė. Kuris kam pirmas sudavė, nepamena, su M. V. susikibo stovomis, paskui abu pargriuvo, nepamena, kad būtų ant M. V.. Po įvykio su M. V. nebendravo, tyčios sumušti neturėjo. Dėl sumušimo nereiškė pretenzijų. Nežino, kas iškvietė greitąją pagalbą.

Nukentėjusysis M. V. parodė, kad gruodžio 2 d. prie „Rimi“, M. namuose, vykusio gimtadienio metu kilo konfliktas tarp A. V. ir K. Š. dėl štangos, jie apsižodžiavo. Nelabai prisimena, bet buvo taip, kaip parašyta byloje. Gimtadienis truko apie penkias valandas. Kada nuvyko į šventę, nepamena, gėrė silpno alaus. Iš gimtadienio pirmas išėjo K. Š., o po dešimt-dvidešimt minučių - ir nukentėjusysis. Po gimtadienio laukė taksi. Nuėjo prie „Rimi“ parduotuvės rampos, matė užgesusią mašiną. K. Š. prašė ją pastumti. Nukentėjusysis nesutiko, mašinoje sėdėjo moteris. Jie apsižodžiavo, kad nepadėjo pastumti mašinos. K. Š. nukentėjusiajam sudavė porą smūgių, pargriuvo, dar sudavė smūgius. K. Š. sudavė smūgį į galvą, ji apsisuko, parkritęs jis K. Š. smūgio nesudavė, nelabai viską pamena, bet rodos, jog jam nesudavė, nes gulėjo ant žemės. Mašinoje sėdinti moteris negalėjo matyti konflikto, nes mašina stovėjo priešingoje pusėje, gal ir galėjo matyti pro langą, ar ji buvo išlipusi iš automobilio, nepamena. Ji buvo išlipusi iš mašinos, kai jis gulėjo ant žemės. A. ir G. V., išgirdę nukentėjusįjį šaukiant, probėgo ir ėmė vytis K. Š.. Buvo sutrenkta galva, nubrozdinta prie kairio smilkinio, ištinęs žandikaulis, praskelta lūpa. Kitą dieną kvietė gydytojus. K. Š. atsisakė padėti, nes to nenorėjo, prie automobilio gal ir buvo priėjęs, bet jo nestūmė. Tuo metu jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, buvo išgėręs silpno alaus. Į policiją kitą dieną kreipėsi mama. Mama klausė, kas nutiko, nes iš gimtadienio grįžo nubrozdintas ir apdaužytas, mamai pasakojo, kaip viskas buvo. Konfliktas galėjo įvykti todėl, jog nukentėjusysis nepadėjo stumti mašinos. K. Š. bandė stumti automobilį, jis K. Š. nesudavė, priėjusi moteris bandė nusivesti K. Š., bet šis nėjo. Paskui grįžo su V. pas K. M., atvyko draugas ir nukentėjusįjį parvežė namo. Buvo apklaustas du kartus, pirminių parodymų nepamena. Ėjo laukti išsikviesto taksi, kuris buvo atvykęs, tuo metu buvo nusiviję K. Š.. Taksi atvyko, kai kvietė taksi, prašė, kad atvyktų už „Rimi“, adreso nežinojo. Namas prie pat parduotuvės „Rimi“. Kai atvyko taksi, nukentėjusiojo nerado, tai pasakė A. V.. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 65, 72-73) nukentėjusysis paaiškino, kad kas buvo su taksi, nepamena, taip pat nepamena, kam skambino, kad parvežtų namo. Ikiteisminiame tyrime sakė tiesą. Grįžęs namo pasakė mamai viską kaip buvo, nežino, kodėl apklausoje neminėjo automobilio. Mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, lanko tinklinį, anksčiau - dziudo. Nežino, kaip neapsigynė nuo K. Š., dziudo daugiau naudojami permetimai. Liudytojas K. M. gal ir sakė tiesą. Nebepamena, ką sakė mamai. Ryte jam buvo sutinę, todėl į polikliniką nuvyko vienas (mama buvo darbe), kitą dieną po įvykio. Chirurgas jam nustatė veido sumušimus, siūlė siuntimą vykti į (duomenys neskelbtini), bet jis neėmė, nes neturėjo su kuo nuvykti, gydytojas skyrė tepalus nuo skausmo. Manė, jog mama turi parašyti pareiškimą policijai, nes pats negali to daryti. Kai jis grįžo, mama miegojo, kitą dieną, ryte su mama vyko į policiją. Iki nuvykstant pas medikus mama jo nematė.

Liudytoja L. M. parodė, kad dirba „Rimi“ parduotuvėje, automobilis stovėjo prie rampos, iš kiemo pusės. Ji sėdėjo mašinoje, kai pamatė pusbrolį K. Š., kuris atėjo nuo kultūros namų pusės, gatvėje žmonių jis pasiūlė pagalbą. Pasirodė kitas jaunuolis, K. Š. jo paprašė: „Ateik, padėk pastumt mašiną“. Ką atsakė jaunuolis, ji nežino, bet priėjo prie mašinos, abu bandė stumti, bet susipyko. Alkoholio kvapas jautėsi, bet jaunuoliai negriuvinėjo, kalbėjo nerišliai, sakė: „stumk“, „Tu man padėk“. Buvo vartojami keiksmažodžiai. Kai ji išlipo iš mašinos, jie abu buvo ant žemės ir voliojosi, ji gulinčius išskyrė, kuris buvo viršuje, nebepamena, lyg tai šonu ant žemės abu gulėjo, buvo tamsu. Išskyrusi jaunuoliui pasakė: „Eik namo, nes kitaip iškviesiu pagalbą“. Vaikinui ji liepė eiti namo, nes jis jai pasirodė piktesnis, jis sakė: „Tu stumk tą mašiną“. Pirmas nuo žemės atsistojo K. Š., paskui - ir agresyvesnis vaikinas. Kiti jaunuoliai atbėgo nuo upės pusės, iš (duomenys neskelbtini), ji negirdėjo kviečiant pagalbos. Jie abu stovėjo, kai atėjo kiti du jaunuoliai, visi nubėgo link (duomenys neskelbtini), ji paskui juos nėjo. Ji smūgių ir sužalojimų nematė. Kai ji pasakė, jog iškvies apsaugą, jie greitai atsikabino. Kiti jaunuoliai šūkavo: „Kas čia buvo, ką čia darot?“, K. Š. pamatęs, kad ateina kiti jaunuoliai, ėmė bėgti. Kai jie nubėgo, ji atsisėdo į mašiną, V. paprašė pagalbos, daugiau jaunuolių nebepamatė. Po to apie įvykį su niekuo nekalbėjo.

Liudytojas A. V. parodė, kad šventė už „Rimi“, bet pats alkoholio negėrė. Gimtadienyje buvo G. V., M., M. V., K. Š.. K. Š. kažkas nepatiko, šis ėmė plūstis, stumdytis, liudytojo sesuo N. M. jį pirmą išvarė, nes K. Š. konfliktavo su liudytoju ir virtuvėje susistumdė. K. Š. liudytojui nesudavė, su kitais jis nekonfliktavo. Po penkiolikos minučių išėjo draugas M. V., teigdamas, kad jau turi grįžti namo į (duomenys neskelbtini). Nematė geriančio M. V.. M. V. sakė, jog jį pasiims draugas, bet negirdėjo, kad draugą kviestų. Kai M. V. išėjo, liudytojas ėjo į lauką su broliu, kai rėkė, buvo namo antrame aukšte. Brolį pakvietė eiti pažiūrėti. Triukšmą lauke girdėjo ir eidamas. Jie nuėjo prie „Rimi“ ir pamatė, kad klūpėdamas, apsižergęs ant viršaus K. Š. muša gulintį ant nugaros M. V.. Kai liudytojas su broliu priėjo, K. Š. nubėgo, tada atsistojo ir M. V.. Kai K. Š. nubėgo, jam liudytojas bėgo iš paskos, nes norėjo išsiaiškinti, kodėl jis muša nukentėjusįjį, o brolis padėjo atsistoti M. V.. Jis pavijo K. Š., jam trenkė prie „Rimi“ durų ir nubėgo. Kai pavijo K. Š., su juo nesiaiškino, kodėl mušė M. V.. Dėl šio įvykio už smūgį jis ir brolis nubausti pagal BK 140 str. Kai liudytojas pribėgo, jaunuoliai gulėjo ant žemės, jie buvo už penkių metrų nuo „Rimi“ rampos, o moters lauke prie vaikinų nematė.

Liudytojas K. M. parodė, kad jo gimtadienyje, žiemą, brolis K. Š. buvo girtas, dar ten šventė draugai M. V. ir V. Gimtadienio metu kilo konfliktas tarp A. V. ir K. Š.. K. Š. buvo paprašytas išeiti, kad nekiltų muštynių. Liudytojas užrakino duris. Pabudo M. V., kuris miegojo prie stalo. Jis veržėsi į lauką aiškintis su K. Š., liudytojas norėjo jį sulaikyti, kad neįvyktų muštynės, bet paskui atrakino duris ir jį išleido. M. V. išėjus, namie liko V., liudytojas su žmona ir dar du asmenys. V. išbėgo po penkių minučių, nes kažkas pasakė: „mušasi“. M. V. iki to vakaro K. Š. nepažinojo. Jis stojo už draugą, nes tarp A. V. ir K. Š. kambaryje vyko konfliktas, todėl M. V. norėjo išsiaiškinti, sakė: „Tuojau išspręsiu visas problemas“. M. V. nesakė, jog nori vykti namo ir išeidamas neatsisveikino. Vėliau liudytojas išbėgo į lauką jų ieškoti, V. ir M. V. buvo užpuolę K. Š.. Visi vienodai buvo išgėrę, o negėrė žmona. Jis su K. Š. pradėjo gurkšnoti nuo 16 val. Buvo pakankamai apsvaigęs, kai M. V. atvyko apie 20 val. Ar miegodamas M. V. matė išeinantį K. Š., nežino. Liudytojas G. V. atitraukė nuo K. Š.. Konfliktas vyko dvejose vietose: prie „Rimi“, po to - prie stovėjimo aikštelės. Po konflikto V. ir M. V. grįžo pas liudytoją. Paskui jie konfliktavo su V., M. V. gynė liudytoją, kad neįsipliekstų konfliktas. Per pusvalandį visi išvyko. Kai po konflikto grįžo pas liudytoją, M. V. ir kiti buvo šlapi, bet M. V. nesakė, jog yra sumuštas.

Liudytoja N. M. parodė, kad alkoholio tą vakarą nevartojo, vyro brolis K. Š. susipyko su broliu A. V.. K. Š. išprašė į lauką, kas vyko lauke, nežino, nes ten nėjo. Prasidėjo konfliktas, kai visi išėjo į garažą pasportuoti, atėjo vyras su A. V.. K. Š. ėmė sakyti, jog gali pakelti daugiau svorio, šoko ant A. V., tada liepė K. Š. išeiti pro duris. K. Š. išstūmė pro lauko duris, vyras jas užrakino, kad K. Š. nebeužeitų. Ji užlipo aukštai pas vaikus. Kai ji grįžo, M. V. miegojo prie stalo, nes atvyko į gimtadienį daug vėliau jau išgėręs, po trijų valandų irgi buvo gerokai išgėręs. K. Š. šoko nuo kėdės, gal norėjo trenkti, jie apsižodžiavo, tada su vyru išvarė K. Š.. K. Š. išėjo, paskui sūnus sakė, jog lauke kažkas mušasi. Ji matė, kad kambaryje nebebuvo M. V.. Paties konflikto ir muštynių, M. V. sumušimų, nubrozdinimų ji nematė. Į namus sugrįžo vyras, įlėkė purvinomis kelnėmis ir purvinas M. V. paklausė, ar nėra G. V. ir išbėgo. Pagarsinus ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (1 t., b.l. 79-80), liudytoja patvirtino, kad tyrime sakė tiesą, dabar jau praėjo laikas ir nebelabai tiksliai pamena. Savo parodymus liudytoja skaitė, tyrėja surašė parodymus iš liudytojos žodžių. Kai išėjo K. Š., vyras užrakino duris. Kaip ir kada išėjo M. V., nematė, gal jis pats atsirakino lauko duris, nes raktas buvo duryse. Vakarėlio metu M. V. ir K. Š. nekonfliktavo. Ji tvarkė virtuvę, kai atėjęs M. V. paklausė: „Kur G.?“. Daugiau į namus niekas nebegrįžo. Jis nieko nesiskundė, tik paklausė, kur G. ir išbėgo pro duris. Kadangi M. V. tuo metu atėjo su gumbais, reiškia jis buvo mušamas, nes sūnus pasakė, jog lauke vyksta konfliktas. Ar buvo mušamas K. Š. ir kad jis muštų M. V., ji nematė.

Liudytoja S. Ū. parodė, kad su K. Š. turi bendrą vaiką. Vakarėlio metu visi vartojo alkoholį, bet ji nematė, kad kas būtų užmigę. Visi išgėrinėjo, muštynių ji nematė, nes su vaiku daugiausia buvo antrame aukšte. Vėliau išgirdo triukšmą ir suprato, jog vyksta konfliktas, visi rėkė vienu metu, kas rėkė, nepažino, visi ėmė muštis. Ji išsivedė vaiką į namus ir grįžo pėsčiomis, kad jis to nematytų. Kai ji išeidinėjo, visi buvo lauke. Įvykio ir konflikto nematė. Lauke nematė nė vieno, nes visi buvo išsilakstę. N. M. paskui liudytojai pasakė, jog vyrai susimušė. Po įvykio K. Š. jai atvežė vaiką, bet apie įvykį nieko nesakė.

Liudytojas G. V. parodė, kad sesuo N. M. pakvietė į gimtadienį, kuriame buvo K. M., N. M., K. Š. su drauge, po kurio laiko prisijungė A. V., paskui - draugas M. V.. M. V. atvyko po liudytojo, šis paklausė sesers ir jos vyro, ar gali atvykti M. V., tai jis ir atvyko. Jis buvo apsvaigęs, jie pasėdėjo prie stalo, nekreipė dėmesio, ar nukentėjusysis ten miegojo. Tarp A. V. ir K. Š. kilo konfliktas, dėl to, kas gali pakelti didesnį svorį. M. V. niekuo dėtas, jis apie 22 val. išėjo į lauką, jį turėjo parvežti namo, jis buvo užpultas, konflikte nedalyvavo. K. Š. buvo išvarytas ir užrakintos durys, kad K. Š. nebegrįžtų. M. V. išėjus po penkių-dešimt minučių, atbėgo sesers vaikas ir pasakė, jog prie parduotuvės „Rimi“ kažkas šaukia pagalbos. Jie išbėgo, liudytojas išgirdo riksmus ir šimto metrų atstumu pamatė, kaip K. Š., atsisėdęs ant gulinčio ant nugaros M. V., smūgiuoja į galvą, veidą. M. V. bandė gintis, bet nelabai sekėsi. Pamatęs liudytoją kaltinamasis ėmė bėgti, jis liudytojui pagrasino, šis jam trenkė. Jis padėjo M. V. atsikelti, prie „Rimi“ stovėjo moteris netoli rampos, per dešimt-penkiolika metrų nuo M. V.. M. V. ir K. Š. niekas neišskyrė. Kai K. Š. pamatė juos atbėgančius, nulipo nuo M. V. ir ėmė bėgti. Kai K. Š. bėgo, broliai jį pasivijo ir liudytojas jam sudavė. Už tai, kad sudavė smūgį K. Š., jis ir brolis yra nubausti. Su M. V. gyvena tame pačiame kaime ir žinojo, kad turėjo atvykti draugė jį parvežti, tai liudytojui parašė draugė, kuri atvyko 22.15 val. Liudytojas su ja grįžo namo, kas dar vyko kartu, ir kada buvo iškviestas į policiją, nebepamena.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą ir liudytoja K. V. parodė, kad sūnui buvo nubrozdintas veidas, jis buvo patinęs. Ji išsigando pamačiusi sūnų ir parašė pareiškimą. Sūnus sakė, jog po šventės išėjo važiuoti namo, bet jį už nieką sumušė, o išgelbėjo G. ir A. V. Įvykio vakarą ji buvo namie su sūnumi susitiko tik kitą dieną. Pats sūnus buvo poliklinikoje. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 45-46), liudytoja patvirtino, kad tyrime sakė tiesą. Sūnus jai papasakojo apie įvykį ir ji viską perpasakojo iš sūnaus žodžių. Sūnus sakė, jog jį pasivijo, tyrime ji sakė tai, ką buvo sakęs sūnus. Iš vakaro sūnaus nesutiko, gal buvo išvykusi. Sūnus nesakė, jog vakarėlyje vartojo alkoholį, minėjo, jog buvo gėrimo „D-light“. Sūnus sakė, jog jį pasivijo ir sumušė, jog į namus jį parvežė draugai. Kodėl sūnus iš karto nesikreipė į medikus, nežino, jai atrodo, kad jis į medikus kreipėsi iš pat ryto. Apie „Š.“ sumušimą ji nieko nežinojo. Sūnus lankė dziudo dar pradinėse klasėse.

Iš 2017-12-03 policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-12-02 d., apie 22⁰⁵ val., į Biržų r. PK gautas pranešimas, kad prie „Rimi“ muštynės – kompanija muša vieną. Panevėžio ligoninėje K. Š. nustatyta diagnozė – galvos ir krūtinės ląstos sumušimai, jis yra 1,63 promilių girtumo ir išleistas į namus. K. Š. įvykio vietoje nurodė, kad vienas iš jį mušusių asmenų buvo G. V.. Todėl tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. (1 t., b.l. 1-2).

Iš 2017-12-04 K. V. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2017-12-03 d., apie 11⁰⁰ val., ji į savo mobilaus ryšio telefoną gavo SMS žinutę, kad nepilnametis sūnus M. V. yra sumuštas ir nenori grįžti į namus. Taip pat jis jai pasakė, kad važiavo pas medikus. Tuo metu, kai sūnus jai rašė, ji buvo darbe UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi dirba pardavėja, negalėjo nuvažiuoti pas sūnų ir nuvežti jį į gydymo įstaigą. Ji su sūnumi susitiko namuose 2017-12-03 vakare. Sūnus jai pasakė, kad jį primušė „Š.“, kad jam nuo sumušimų skauda galvą. Ji ant sūnaus veido pastebėjo patinimų ir nubrozdinimų, purvinus batus. Prašo nustatyti „Š.“, kuris sumušė jos sūnų ir nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b.l. 7-9).

Iš 2018-06-05 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta - asfaltuota kelio danga, esanti prie prekybos centro „Rimi“ prekių iškrovimo rampų, kurios yra prekybos centro pastato rytinėje pusėje. Apžiūros metu rampa uždaryta nuleidžiamais vartais. Šalia vartų yra vielos tinklu aptverta pakyla. Aptvare sudėtos įvairios spalvotos kartoninės ir plastikinės dėžės. Už šio aptvaro, šiaurės kryptimi yra betoniniai laiptai, kurie veda link avarinio išėjimo durų. Virš durų yra įmontuotos vaizdo stebėjimo kameros. Pasibaigus rampoms yra asfaltuota kelio danga. Rampos yra (duomenys neskelbtini) pusėje. Įvykio vietoje fotografuota. Sudarytas maps.lt planas-schema (1 t., b.l. 35-36, 38-39, 41).

Iš 2018-02-01 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vaizdo stebėjimo kameros „CAM01“ 2017-12-02 vaizdo įrašas nuo 20 val. iki 22 val. Ši kamera yra sumontuota virš parduotuvės avarinio išėjimo, šalia prekių iškrovimo rampos, esančios rytinėje parduotuvės „Rimi“ pusėje. Kamera nusukta į (duomenys neskelbtini) pusę. Vaizdo įrašas filmuotas tamsiu paros metu. Prie avarinio išėjimo durų įrengtas apšvietimas, apšviečia ant rampos stovintį metalinį aptvarą. Vaizdo kameros įraše matomas tik metalinis aptvaras ir laiptai. Vietoje, kur prasideda neapšviesta gatvė, matoma tik juoda spalva. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, duomenų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, negauta (1 t., b.l. 42).

Iš 2018-02-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. V. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais kaktos ir kairiojo skruosto srityse, nustatyti sužalojimai mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietu buku daiktu ar paviršiumi pasekoje, iki nukentėjusiojo apžiūros gydymo įstaigoje 2017-12-04, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, tame tarpe ir galimai „trenkiant kumščiu arba spiriant koja“. M. V. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 170).

Iš 2018-02-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. Š. nustatytas odos nubrozdinimas kaktoje, paveikus kietu buku daiktu (paviršiumi), vienu trauminiu poveikiu, iki patenkant į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, t.y. iki 2017-12-02. Pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją negalima atmesti galimybės, kad sužalojimas galėjo būti padarytas trenkiant kumščiu į kaktą. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 179).

Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Pagal BK 140 str. 1 d. už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Nusikalstamos veikos motyvas, nors ir nėra BK 140 str. 1 d. numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Nors kaltinimas K. Š. buvo pareikštas dėl to, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. gruodžio 2 d., apie 22 val., prie prekybos centro „Rimi“ prekių iškrovimo rampos, kilusio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajam M. V. į galvą ir šonus, tačiau nagrinėjant bylą nustatyta, kad konfliktas tarp gimtadienio šventėje K. M. namuose buvusių svečių kilo gerokai anksčiau, šventėje konfliktavo K. Š. su broliais V., šventės šeimininko K. M. parodymais nustatyta, kad siekiant išvengti didesnio konflikto, K. Š. buvo paprašyta išeiti. Nors nukentėjusysis M. V. konflikte nedalyvavo, tuo metu miegojo, tačiau pabudęs norėjo ginti savo draugą G. V., dėl to, išėjus K. Š., K. M. parodymais nustatyta, kad jis užrakino namo duris, nes M. V. norėjo išsiaiškinti santykius su K. Š., sakęs: „Tuojau išspręsiu visas problemas“. Po kurio laiko duris atrakino ir M. V. išėjo, tačiau nesakė, jog nori vykti namo ir išeidamas neatsisveikino. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju K. M. parodė, kad „Išlydėjus K. Š., po kokių penkių minučių iš jo namų išėjo M. V.. Liudytojas žinojo, kad išeidamas M. V. norėjo kažką išsiaiškinti su broliu (K. Š.). Išėjęs į namo kiemą, girdėjo, kad toliau kažkas šūkauja. Jis nubėgo link vietos, kur girdėjo triukšmą, atsidūrė prie „Rimi“ parduotuvės ir ten pamatė, kad ant žemės guli K. Š., o ant jo kažkuris iš vaikinų yra užsėdęs (1 t., b.l. 86-87). Darytina išvada, kad K. Š. išėjus iš K. M. namų, konfliktas tarp svečių pasibaigė, K. Š. atgal negrįžo, ir jei nukentėjusysis nebūtų jo pasivijęs, norėdamas išsiaiškinti santykius, konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebūtų įvykęs.

Šie parodymai prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, kad jis kvietė taksi važiuoti namo, pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu išėjo iš K. M. namų. Tačiau nustatyta, kad išėjęs iš namų, jis priėjo prie K. Š., tuo metu besistengiančio padėti liudytojai L. M. užkurti automobilį. Liudytoja parodė, kad K. Š. prašė priėjusio nukentėjusiojo padėti pastumti automobilį, šis atsisakinėjo, buvo agresyviai nusiteikęs, tuo metu ji buvo automobilyje, o išlipusi pamatė abu parkritusius ant žemės ir juos išskyrė, abu atsistojo dar iki pasirodant kitiems vyrams. Kokiu būdu kaltinamasis ir nukentėjusysis susikabino ir pargriuvo, nėra nustatyta. Teismas atkreipia dėmesį į nukentėjusiojo įstatyminės atstovės, liudytojos K. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad „sūnus papasakojo, kad jam išėjus apie 22 val. prie parduotuvės „Rimi“ jį pasivijo minėtas „Š.“ ir pradėjo jį mušti“ (1 t., b.l. 46-47). Posėdžio metu patvirtino, kad papasakojo taip, kaip jai sakė sūnus.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė į policiją kreipėsi 2017-12-04, o 2017-12-07 policijos pareigūnė pateikia tarnybinį pranešimą, kad „2017-12-02 d., apie 22⁰⁰ val., prie prekybos centro „Rimi“, (duomenys neskelbtini), „Š.“ prisivijo M. V. ir tyčia jį sumušė – tai atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. Todėl tikslinga ikiteisminį tyrimą dėl naujai nustatytos veikos atlikti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 26). Nukentėjusysis negalėjo paaiškinti, kodėl nurodė savo motinai konflikto pradžios visiškai kitokias aplinkybes, negu vėliau davė parodymus.

Po K. Š. ir M. V. konflikto, K. Š. bėgant nuo pasirodžiusių A. V. ir G. V., jis buvo pargriautas ir liudytojų sumuštas, dėl to abu buvo pripažinti kaltais. Iš 2018-07-02 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (taikant 64¹ str. 1 d.) 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir G. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (taikant 64¹ str. 1 d.) 8 mėn. laisvės apribojimo, uždraudžiant bendrauti su K. Š. už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, G. V. būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, 2017 m. gruodžio 2 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Rimi“ prieigų, kilusio konflikto metu, tyčia suduodami kumščiu ne mažiau kaip po vieną smūgį nukentėjusiajam – K. Š. į galvos sritį, jį sužalojo, bendrais veiksmais padarydami odos nubrozdinimą kaktoje, tuo nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą (2 t., b.l. 109-116). Dėl to liudytojų A. V. ir G. V. parodymai šioje byloje vertintini kritiškai, jie buvo apklausti, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu dėl K. Š. sumušimo. ). Darytina išvada, kad K. Š. išėjus iš K. M. namų, konfliktas tarp svečių pasibaigė, K. Š. atgal negrįžo, ir jei nukentėjusysis nebūtų jo pasivijęs, norėdamas išsiaiškinti santykius, konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, nebūtų įvykęs.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, ir kitas svarbias aplinkybes. Visos abejonės, kai jų nepavyksta pašalinti, aiškinamos ir vertintinos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis besąlygiškai patikint tik nukentėjusiuoju ar kaltinamuoju. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas daro išvadą, byloje nenustatyta, kad K. Š. tyčia pirmas sudavė smūgius nukentėjusiajam M. V., sužalojimai nukentėjusiajam (nubrozdinimai), tikėtina, galėjo atsirasti abiem parkritus, todėl K. Š. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. sudėties, t.y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis, o visos aplinkybės, kurios nėra aiškiai nustatytos ir įrodytos, yra vertinamos kaltinamojo naudai. Todėl K. Š. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. išteisintinas, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Daiktiniai įrodymai, kardomosios priemonės ir kiti bylos klausimai

Kaltinamasis K. Š. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam K. Š. 2018-06-11 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 41-42) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina (Lietuvos Respublikos BPK 139 str. 3 d.).

Daiktinis įrodymas – kompaktinio disko laikmena (nepilnamečio A. V. apklausos vaizdo įrašas) (1 t., b.l. 130) paliktina saugoti byloje (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad iki nuosprendžio priėmimo susidarė 23,52 EUR pašto išlaidų valstybei (2 t. pažyma). Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nustato, kad kai <…> kaltinamasis išteisinamas, <…>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Kaltinamasis išteisintas, todėl iš jo nepriteistinos pašto išlaidos valstybei, o jos apmokamos iš valstybės lėšų (Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 105 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi ir 6 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 2 punktu, 7 dalimi, 308 straipsnio 1-4 dalimis, teismas

nusprendžia:

K. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamajam K. Š. 2018-06-11 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinio disko laikmeną palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.