Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovams R. R. ir A. L. dėl piniginių lėšų priteisimo ir pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį (b.l. 3-4), pareikštą atsakovams R. R. ir A. L., kuriuo prašo teismo: priteisti ieškovui iš atsakovo R. R. 6000 Lt piniginių lėšų (3000 Lt avanso ir 3000 Lt baudos); pripažinti negaliojančia 2012-04-11 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 1-407; priteisti iš atsakovų ieškovui visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindžia 2012-03-05 ieškovo ir atsakovo R. R. sudaryta preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ir perduoti ieškovui nuosavybės teise, o ieškovas įsipareigojo nupirkti ir priimti nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas savo įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį neįvykdė, pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta dėl atsakovo, kuris 2012-04-11 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė jam priklausiusią žemės sklypo dalį atsakovei A. L., kaltės, todėl ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui R. R. dėl 2012-03-05 preliminariosios sutarties pagrindu sumokėto 3000 Lt avanso bei 3000 Lt baudos, numatytos preliminariosios sutarties 5.3 punkte, priteisimo. Be to, ieškovas ginčija 2012-04-11 atsakovo R. R. ir atsakovės A. L. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Actio Pauliana pagrindu, t.y. teigia, kad šią sutartį atsakovas R. R. sudarė, siekdamas išvengti piniginių prievolių, kilusių iš neįvykdytos 2012-03-05 preliminariosios sutarties, ieškovui įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-03-05 atsakovas R. R. ir ieškovas M. P. sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12-3-5, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Mikalaučiškių kadastrinėje vietovėje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) už 23000 Lt (b.l. 7-8). Šalys susitarė pasirašyti pagrindinę notarine tvarka tvirtinamą pirkimo-pardavimo sutartį iki 2012-04-05 (Preliminariosios sutarties 2.2 p.). Pagal preliminariąją sutartį ieškovas sumokėjo atsakovui 3000 Lt avansą už ketinamą pirkti nekilnojamąjį turtą, tai patvirtina abiejų šalių padaryti prierašai apie 3000 Lt perdavimą / gavimą preliminariosios sutarties apačioje. Ieškovo ir atsakovo 2012-03-05 pasirašytoje preliminariojoje sutartyje yra nurodyta, kad atsakovo įsipareigojamas parduoti žemės sklypas jam priklauso nuosavybės teise, tačiau, kaip nustatyta iš atsakovo paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų (Nekilnojamojo turto registro duomenų – b.l. 22-23), preliminariosios sutarties tarp ieškovo ir atsakovo pasirašymo metu atsakovui R. R. priklausė tik 1/3 dalis šio žemės sklypo, nors pagal preliminariąją sutartį atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui visą žemės sklypą, be to, preliminariojoje sutartyje buvo nurodyta ir patvirtinta, kad visas parduodamas žemės sklypas priklauso atsakovui R. R. (preliminariosios sutarties 2.1.1, 4.2.1 punktai). Atsakovas R. R. paaiškino, kad tarp jo ir kitų dviejų žemės sklypo bendraturčių A. L. ir A. L. buvo žodinis susitarimas parduoti žemės sklypą, kai suras jam pirkėją, todėl jis pagrįstai manė, kad atsakovė A. L. (atsakovo dukterėčia) ir atsakovės motina A. L. (atsakovo sesuo) sutiks parduoti joms priklausiusias 1/3 dalis žemės sklypo ir jis įvykdys preliminariąją sutartį, tačiau po preliminariosios sutarties pasirašymo paaiškėjo, kad atsakovė A. L. ir A. L. nenori parduoti joms priklausiusių žemės sklypo dalių. Atsakovas pripažino, kad 2012-03-05 preliminariąją sutartį jis sudarė tik savo vardu, A. L. ir A. L. įstatymo nustatyta tvarka (notariškai) patvirtintų įgaliojimų parduoti jų žemės sklypo dalis jis neturėjo. Tuo tarpu ieškovas patvirtino, kad jis žinojo, jog atsakovui R. R. priklauso ne visas žemės sklypas, kurį jis įsipareigojo parduoti 2012-03-05 preliminariąja sutartimi, tačiau atsakovas R. R. jam sakė, kad kitos žemės sklypo dalys priklauso jo giminaičiams, kurie sutinka tas dalis parduoti, todėl, atsižvelgęs į atsakovo tvirtinimus, ieškovas nemanė, kad yra kažkokių kliūčių preliminariosios sutarties sudarymui ir įvykdymui.

Byloje nustatyta, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis iki preliminariojoje sutartyje nustatytos datos – 2012-04-05 – tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta. Atsakovas R. R. atsiliepime į ieškinį ir duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu sudaryti nevengė, tačiau jos nepavyko sudaryti dėl to, kad po preliminariosios sutarties su ieškovu sudarymo nepavyko gauti kitų žemės sklypo bendraturčių – A. L. ir A. L. – sutikimo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, todėl atsakovas laiko, kad sutartis su ieškovu nebuvo ne dėl jo kaltės. Nustatyta, kad atsakovas R. R. jam nuosavybės teise priklausiusią 1/3 dalį žemės sklypo 2012-04-11 notariškai patvirtinta sutartimi pardavė savo dukterėčiai atsakovei A. L. už 3000 Lt (b.l. 68-72). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas R. R., neįvykdęs 2012-03-05 preliminariąja sutartimi ieškovui M. P. prisiimtų įsipareigojimų, būtų grąžinęs ieškovui 3000 Lt avanso, gauto pagal preliminariąją sutartį, todėl, atsižvelgus ir į tai, kad šį ieškinio reikalavimą atsakovas R. R. pripažino, taip pat į tai, kad preliminariąja sutartimi nebuvo sukurta jokia piniginė prievolė, o avansas buvo skirtas būsimiems atsiskaitymams pagal pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuri tarp ieškovo ir atsakovo taip ir nebuvo sudaryta, 3000 Lt avansas ieškovui iš atsakovo priteistinas (CK 6.237 str.).

Įvertinęs šalių paaiškinimus bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismas nesutinka su atsakovo R. R. teiginiais, kad preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta ne dėl jo, bet dėl kitų žemės sklypo bendraturčių kaltės. Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų ir preliminariosios sutarties turinio, 2012-03-05 preliminariosios sutarties šalimis buvo tik atsakovas R. R. ir ieškovas M. P.. Nei atsakovė A. L., nei jos motina A. L., kurioms priklausė po 1/3 dalį 2012-03-05 preliminariosios sutarties dalyku buvusio žemės sklypo, nebuvo suteikusios atsakovui R. R. teisės veikti jų vardu ir išdavusios atsakovui notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų dėl valdymo, naudojimo ir disponavimo joms priklausiusiomis žemės sklypo dalimis, todėl 2012-03-05 preliminarioji sutartis nei A. L., nei A. L. jokių įpareigojimų nesukūrė, su ieškovu M. P. 2012-03-05 sudarydamas preliminariąją sutartį R. R. veikė tik savo vardu ir teises bei įsipareigojimus sukūrė tik sau (CK 6.189 str., 2.133 str. 8 d.). Kaip minėta, ieškovo ir atsakovo sudarytoje preliminariojoje sutartyje buvo nurodyta, kad atsakovo įsipareigojamas ieškovui parduoti žemės sklypas priklauso atsakovui nuosavybės teise (sutarties 2.1.1 p.), preliminariosios sutarties 4.1.1 punktu atsakovas R. R. patvirtino, kad turi visas teises, įgaliojimus ir patvirtinimus, reikalingus sudaryti šią sutartį ir visiškai įvykdyti įsipareigojimus pagal šią sutartį, be to, preliminariosios sutarties 4.2.1 punktu atsakovas R. R. garantavo, kad yra teisėtas turto savininkas, teisėtai įgijęs turtą ir visas teises ir įgaliojimus naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo turtu. Teismas laiko, kad atsakovas R. R., turėdamas tik aiškiai neapibrėžtą žodinį susitarimą su žemės sklypo bendraturtėmis dėl galimo žemės sklypo pardavimo, neturėdamas bendraturčių įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų įgaliojimų valdyti, naudotis ir disponuoti jų žemės sklypo dalimis, nesant jokių įrodymų apie tai, kad bendraturtės būtų iš anksto informuotos apie 2012-03-05 su ieškovu sudaromą preliminariąją sutartį dėl būsimo žemės sklypo pirkimo-pardavimo, neturėjo teisinio pagrindo su ieškovu sudaryti preliminariosios sutarties dėl viso žemės sklypo ir tokiu būdu elgėsi neatsakingai ir rizikingai bei kartu, žinodamas šias aplinkybes, prisiėmė galimas neigiamas tokių savo veiksmų teisines pasekmes (CK 2.133 str. 8 d.). Atsakovas teisme pripažino, kad jis patvirtino ieškovui, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui turės visus reikiamus dokumentus, todėl ieškovas, nors ir žinodamas, jog parduodamas žemės sklypas priklauso ne tik atsakovui, bet bendrosios dalinės nuosavybės teise ir jo giminaitėms, tačiau esant atitinkamiems atsakovo patvirtinimams ir garantijoms, taip pat ir įrašytiems į preliminariosios sutarties sąlygas, pagrįstai suprato ir tikėjosi, kad atsakovas, pasirašydamas tokią sutartį, elgiasi atsakingai ir prisiima atitinkamus įsipareigojimus turėdamas tam pagrindą. Preliminariosios sutarties 5.3 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu pardavėjas (šiuo atveju – atsakovas R. R.) pradelsia savo įsipareigojimų vykdymą ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, pirkėjas (šiuo atveju - ieškovas) turi teisę nutraukti šią sutartį dėl pardavėjo kaltės; tokiu atveju pirkėjas įgyja teisę reikalauti iš pardavėjo jam iki sutarties nutraukimo sumokėtos sumos grąžinimo bei iš pradelsusio įsipareigojimus vykdyti pardavėjo reikalauti baudos, lygios avansinei įmokai. Kadangi iš šalių 2012-03-05 sudarytos preliminariosios sutarties kilo šalių prievolė joje aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį, o atsakovas preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovui šioje sutartyje numatytu terminu neįvykdė, ieškovas pagrįstai preliminariosios sutarties 5.3 punkto pagrindu reikalauja iš atsakovo 3000 Lt netesybų (baudos). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 priimtame nutarime Nr. 3K-P-382/2006 yra išaiškinęs, kad pagal preliminariąją sutartį perduoti pinigai gali būti atskaitos taškas nustatant baudos dydį, kai preliminariąją sutartį pažeidžia pinigus gavęs asmuo; šalys preliminariojoje sutartyje gali nustatyti, kad tuo atveju, jeigu pardavėjas atsisakys ar vengs sudaryti pagrindinę sutartį, jis privalės grąžinti gautą sumą ir sumokėti tokio paties dydžio netesybas (baudą) – būtent tokį susitarimą ginčo šalys ir įtvirtino preliminariosios sutarties 5.3 punkte, t.y. 2012-03-05 sudarydamos preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, šalys jos užtikrinimą numatė nustatydamos atitinkamo dydžio netesybas (baudą). Tokio minėtos sutarties užtikrinimo būdo, kai netesybos pasirenkamos būdu kompensuoti sutarties šaliai dėl kitos šalies sutarties neįvykdymo padarytus nuostolius, įstatymas nedraudžia. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str.). Todėl, vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir šalių prisiimtais įsipareigojimais pagal preliminariąją sutartį, tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl 3000 Lt baudos priteisimo iš atsakovo R. R., priteisiant 3000 Lt netesybų (baudos) iš atsakovo ieškovo naudai.

Ieškovas pareikštu ieškiniu taip pat ginčijo 2012-04-11 atsakovo R. R. ir atsakovės A. L. sudarytą 1/3 žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį Actio Pauliana pagrindu, t.y. teigė, kad šią sutartį atsakovas R. R. sudarė, siekdamas išvengti piniginių prievolių, kilusių iš neįvykdytos 2012-03-05 preliminariosios sutarties, ieškovui įvykdymo.

CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

Šioje byloje patvirtinta kaip pagrįsta ir galiojanti ieškovo M. P. reikalavimo teisė atsakovui R. R. dėl 6000 Lt piniginių lėšų sumokėjimo (tai atitinka pirmą sąlygą). Teismas taip pat sutinka, kad atsakovas R. R. neprivalėjo parduoti atsakovei A. L. jo nuosavybės teise turimos 1/3 dalies žemės sklypo bei galėjo ir toliau likti šios sklypo dalies savininku, o norėdamas (bet neprivalėdamas) jam priklausiusią dalį parduoti, turėjo pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui CK 4.79 str. 1-2 d. nustatyta tvarka, t.y. nurodydamas bendraturčiams kainą bei sąlygas, kuriomis ketina parduoti savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (yra ir trečia sąlyga). Tačiau vertindamas kitų aukščiau paminėtų sąlygų buvimą Actio Pauliana instituto taikymui ir sudaryto sandorio nuginčijimui, teismas pažymi, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovų sudarytas sandoris realiai pažeidė jo, kaip kreditoriaus, teises. Nors ieškovas teigė, kad 1/3 dalis žemės sklypo buvo vienintelis neapsunkintas ir neareštuotas atsakovo turimo turto objektas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui R. R. priklausiusi 1/3 dalis žemės sklypo buvo antstolio areštuota (ir nėra duomenų, kad šis areštas būtų kaip nors susijęs su ieškovo, kaip atsakovo kreditoriaus, reikalavimų atsakovui užtikrinimu), tiesa, areštas buvo įregistruotas 2012-04-19, t.y. jau po 1/3 žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, todėl atsakovės A. L. prašymu buvo panaikintas (b.l. 64-67), tačiau tai rodo, kad net atsakovui nepardavus 1/3 dalies žemės sklypo, šio sklypo atžvilgiu taip pat būtų buvę pritaikyti suvaržymai (areštas). Nors ieškovas į bylą pateikė duomenis apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą, kuris visas yra apsunkintas - areštuotas (b.l. 10-19), tačiau ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų apie konkrečių atsakovo R. R. šiai dienai turimų kreditorinių įsipareigojimų dydį, duomenų apie tai, ar kreditoriniai įsipareigojimai yra šiai dienai patvirtinti ar atsakovo turtas yra areštuotas dėl vykdomo konkretaus dydžio išieškojimo iš jo turto ar dėl kitų priežasčių (pvz., teisminių ginčų, kuriuose konkretūs kreditoriniai reikalavimai dar nėra patvirtinti) ir kad atsakovo šiai dienai turimo turto, nors jis ir yra areštuotas, nepakanka atsakovo turimiems kreditoriniams įsipareigojimams padengti. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra konkrečių duomenų apie atsakovo turto realizavimą, todėl ieškovui, teismui patvirtinus jo kreditorinį reikalavimą, išlieka galimybė prisijungti prie vykdomų išieškojimų iš atsakovo turto. Be to, atsakovas teismui nurodė, kad jis dirba, gauna šiai dienai nors ir minimalias, tačiau pastovias darbines pajamas, tai patvirtina ir VSDFV duomenys (b.l. 98). Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2012-04-11 atsakovas R. R. su atsakove A. L. notariškai sudarė sutartis ne tik dėl 1/3 dalies žemės sklypo, bet ir dėl kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriuos jis iki tol turėjo bendrosios dalinės nuosavybės teise su A. L. ir A. L., pardavimo (b.l. 68-83), atsakovės A. L. teigimu, būtent tai, kad iš atsakovo iš karto buvo perkami keli objektai, sąlygojo būtent tokią 1/3 dalies atsakovui priklausiusios žemės sklypo kainą – 3000 Lt, kuri atitiko rinkos kainą (b.l. 85). Nustatyta, kad su atsakovu R. R. 2012-04-11 atsakovės A. L. sudaryti sandoriai buvo atlygintiniai, pagal šiuos sandorius atsakovas R. R. iš viso gavo 20000 Lt, todėl dėl šių sandorių sudarymo jis netapo nemokus ir turėjo galimybę atsiskaityti su kreditoriumi M. P..

Byloje ieškovas taip pat neįrodė ir teismas nenustatė, kad atsakovė A. L., sudarydama sandorį su atsakovu R. R., kuris yra jos dėdė (b.l. 94), buvo nesąžininga. Šiuo atveju netaikytina CK 6.67 str. 1 p. numatyta nesąžiningumo prezumpcija, nes atsakovų giminystės ryšys pagal CK 3.135 str. nepatenka į artimų giminaičių sąvoką, todėl atsakovės A. L. nesąžiningumą turėjo įrodyti ieškovas. Kaip nustatyta byloje, atsakovas R. R. preliminariąją sutartį dėl viso žemės sklypo pardavimo ieškovui M. P. sudarė neturėdamas kitų bendraturčių įgaliojimų tokiai sutarčiai įvykdyti, atsakovui šių įgaliojimų negavus, preliminarioji sutartis tapo neįvykdoma. Dėl prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo ieškovui atsakingu yra tik atsakovas R. R., sudaręs šią sutartį. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad ieškovas M. P. būtų siekęs pirkti tik 1/3 dalį žemės sklypo, taip pat nėra duomenų, kokia būtų buvusi pirkimo-pardavimo kaina, jei preliminarioji sutartis būtų sudaryta tik dėl 1/3 dalies žemės sklypo, be to, atsakovas R. R., siekdamas parduoti savo dalį sklypo ne bendraturčiui, apie būsimą pardavimą privalėjo pranešti sklypo bendraturtėms CK 4.79 str. numatyta tvarka, bendraturtės turėjo pirmenybės teisę pirkti atsakovo R. R. sklypo dalį. Kadangi byloje nėra duomenų apie R. R. ketinimą parduoti kitiems asmenims (ne bendraturčiams) tik dalį žemės sklypo, atsižvelgus į byloje esančius duomenis apie žemės sklypo vidutinę rinkos vertę (b.l. 22-23), teismas taip pat neturi pagrindo konstatuoti ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo pagal CK 6.67 str. 4 p. Įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nėra visų būtinų sąlygų pripažinti atsakovų 2012-04-11 sudarytą 1/3 dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas, kaip neįrodytas.

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., 98 str., ieškovui iš atsakovo R. R. priteistina 1905,75 Lt ieškovo patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių rengiant ieškinį teismui ir atstovaujant ieškovui teisme, pagal į bylą pateiktus šių išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus (b.l. 20, 21).

Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d., iš atsakovo R. R. priteistina 34,31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, valstybei.

Kadangi 2012-12-16 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos išimtinai atsakovės A. L. turtui, ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl 2012-11-16 teismo nutarties paruošimu, ieškinio reikalavimą, kurio užtikrinimui šios priemonės buvo taikytos, atmetus kaip nepagrįstą, iš atsakovų nepriteistinos.

Ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovės A. L. atžvilgiu, atmetus, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 9 p., atsakovei A. L. iš ieškovo M. P. priteistinos atsakovės vykimo į parengiamąjį ir teismo posėdžius išlaidos – 81 Lt (b.l. 109-114). Byloje nustatyta, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nebuvo žyminiu mokesčiu apmokėjęs ieškinio reikalavimo dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ieškinyje ieškovas nurodė įsipareigojantis šį reikalavimą apmokėti tada, kai bus išreikalauta ginčijama sutartis, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos šis ieškinio reikalavimas nebuvo apmokėtas, todėl teismui priimtu sprendimu šį ieškovo reikalavimą atmetus, iš ieškovo priteistinas 90 Lt žyminis mokestis, skaičiuotinas nuo 3000 Lt sumos (pagal iš atsakovės A. L. išreikalautino turto vertę - CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 11 p.), valstybei.

Ieškinio reikalavimą dėl 2012-04-11 sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetus, šio ieškovo reikalavimo įvykdymui užtikrinti 2012-11-16 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei A. L. nuosavybės teise priklausančios 1/3 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 2012-04-11 pirkimo-pardavimo sutartimi, areštas, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu - naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 3000 Lt avanso, 3000 Lt baudos bei 1905,75 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui M. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 34,31 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (įm. kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, įmokos kodas 5660.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 81 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 90 Lt žyminio mokesčio valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (įm. kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios 1/3 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 2012-04-11 pirkimo-pardavimo sutartimi, areštą, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, - pritaikytas 2012-11-16 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.