Šiaulių apylinkės teismo nutartis

nepranešusi šalims, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų E. G. ir R. N. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai E. G. ir R. N. kreipėsi į teismą, prašydami patvirtinti jų 2015 m. lapkričio 24 d. sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį, kuria pareiškėjai susitarė dėl jų nepilnametės dukros D. G., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimų, siekdami užkirsti kelią teisminiam ginčui ateityje. Įgyvendindami teisę kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo VPK XXXIX skyriuje (CPK 579-582 straipsniai) nustatyta supaprastinta proceso tvarka, rašytinio proceso tvarka pateiktą taikos sutartį patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CK 6.985 straipsnis imperatyviai nustato, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: prašymo, 2015 m. lapkričio 24 d. taikos sutarties, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijų, vaiko gimimo liudijimo, išrašų iš VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“, 2007-06-26 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimo, ištakos liudijimo, nustatyta, kad pareiškėjai R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės D. G., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai. 2007 m. birželio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr.2-487-284/2007m., santuoka, įregistruota 2004 m. gegužės 21 d. Radviliškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp E. G., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. G. (J.), gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) turinčių nepilnametę dukterį D. G., gimusią (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukta. Tuo pačiu sprendimu patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Pareiškėjai, kaip matyti iš jų 2015 m. lapkričio 24 d. sudarytos ir pasirašytos taikos sutarties, siekdami užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje (CK 6.983 str. 1 d.), taikiai susitarė dėl jų nepilnametės dukros D. G. išlaikymo pakeitimo bei bendravimo su vaiku tvarkos klausimų išsprendimo, sudarydami prašomą teismo patvirtinti taikos sutartį.

Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis savo esme yra civilinė sutartis, todėl jai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas, t.y. šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Taigi, tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas, todėl teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015; 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-522/2012 ir t.). Proceso šalies pareiškimas, kad ji pripažįsta konkretų faktą, sukuria teismui pareigą įsitikinti, kad pripažinimas išreikštas sąžiningai, laisva šalies valia ir atitinka bylos aplinkybes. Be to, faktai nebenustatinėjami tokiu atveju, jei jų pripažinimas išreikštas aiškiai, nuoseklus, neprieštarauja byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013; 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015).

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra išreikšta abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, be to, šalims žinomos ir suprantamos teismo patvirtintos taikos sutarties galia ir pasekmės (CK 1.80, 1.81, 6.983 - 6.986 str., CPK 42 str. 2 d., CPK 293 str. 5 p., 294 str. 2 d., 296 str. 1 d. 4 p.), daro išvadą, kad šalių – E. G. ir R. N. 2015 m. lapkričio 24 d. sudaryta taikos sutartis tvirtintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.983, 6.985 straipsniais, CPK 579 - 582 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjų E. G. ir R. N. prašymą tenkinti.

Patvirtinti taikos sutartį, sudarytą 2015 m. lapkričio 24 d. tarp E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), siekiant užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje dėl jų nepilnametės dukros D. G., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos, žemiau nurodytomis sąlygomis:

E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko, D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo 2015 m. spalio 1 d. iki dukters pilnametystės moka po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. E. G. ir R. N. kartu rūpinasi dukters auklėjimu, jos priežiūra, fiziniu vystymu, sveikata, mokymu bei lavinimu, t.y. visapusiškai dalyvauja vaiko auklėjime.R. N. įsipareigoja sudaryti sąlygas ir netrukdyti dukrai, D. G., tiesiogiai bendrauti su tėvu E. G., pagal tėvo ir dukters pageidavimą iš anksto suderinus su vaiko motina.Pasikeitus aplinkybėms (turtinė padėtis vaiko poreikių tenkinimas, nedarbingumas ir kt.), ši sutartis gali būti peržiūrėta ir pakeista įstatymų numatyta tvarka.

Sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, po vieną egzempliorių tenka E. G. ir R. N. ir vienas egzempliorius pateikiamas teismui.

Nutartis neskundžiama.