- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-22
- Bylos Nr.
- e2S-1339-565/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00327-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- J. N.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus vandenys“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei J. N. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Vilniaus vandenys“ ieškiniu prašė iš atsakovės J. N. priteisti 158,72 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog atsakovė nuo 2018-03-01 iki 2018-10-31 neatsiskaitė už jai nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir / ar nuotekų valymo paslaugas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. N. su ieškiniu nesutiko, nurodydama, jog ieškovė savo valia deklaravo atsakovės buto rodmenis ir už suteiktas paslaugas paskaičiavo mokėtiną sumos vidurkį (158,72 Eur), nesiremdama faktiškai atsakovei suteikta paslauga. UAB „Vilniaus vandenys“ internetiniame tinklapyje nurodoma, kad klientui „reikia deklaruoti faktinius einamojo mėnesio skaitiklio rodmenis“, tačiau nėra nurodyta, kad rodmenų nedeklaravus, bus apskaičiuotas vidurkis ir jį UAB „Vilniaus vandenys“ savavališkai išieškos iš kliento. Atsakovė pripažįsta, kad ne kiekvieną mėnesį deklaruodavo buto šalto vandens skaitiklio rodmenis, tačiau atsakovei rodmenis deklaravus, ieškovė perskaičiavo mokėtiną sumą ir skolos nebeliko.
Šalies argumentai
4. Ieškovė teismui pateikė ieškinio atsisakymą, prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog po ieškinio pateikimo atsakovė deklaravo mažesnius geriamojo vandens apskaitos prietaiso (skaitiklio rodmenis), todėl buvo atliktas skolos perskaičiavimas, dėl ko sumažėjo skolos dydis. Po ieškinio pareiškimo 2019-02-27 atsakovė atliko 69,70 Eur įmoką, o 2019-03-29 – 10,67 Eur įmoką, taip padengdama įsiskolinimo likutį už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas ieškinyje nurodytu laikotarpiu (2018-03-01 – 2018-10-31).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą Nr. e2-10719-566/2019 pagal ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei J. N. dėl skolos išieškojimo nutraukė; grąžino ieškovei UAB „Vilniaus vandenys“ 11,25 Eur žyminio mokesčio; priteisė UAB „Vilniaus vandenys“ iš atsakovės J. N. 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė prašė priteisti 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį. Prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (121,00 Eur) neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog po ieškinio pateikimo ieškovė atliko skolos dydžio perskaičiavimą, kurį atsakovė iš karto sumokėjo bei į tai, kad byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, teismas sprendė, jog prašoma priteisti 121,00 Eur suma už advokato teisinę pagalbą yra aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl prašomą priteisti sumą sumažino iki 60,50 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio 1 dalis bei 98 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atsakovė J. N. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį dalyje, kuria UAB „Vilniaus vandenys“ naudai iš atsakovės priteista 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, pripažinti negaliojančia; priteisti iš UAB „Vilniaus vandenys“ atsakovės patirtas 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas; kitose dalyse pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
7.1. atsiliepime į 2019-02-20 UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį pateikti įrodymai patvirtina, kad 2018-12-28 (iki ieškovės kreipimosi į teismą su 2018-12-31 pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo) atsakovė per www.manogile.lt sistemą deklaravo šalto vandens rodmenis nuo 1796 iki 1850, iš viso 54 kb. m., todėl nurodytai dienai turėjo būti atliktas perskaičiavimas, kuris turėjo parodyti, kad 2018-10-31 jokios skolos ieškovei nebuvo;
7.2. ieškovė teismui nepateikė pagrįstų įrodymų apie atsakovės deklaruotus rodmenis, atliktus mokėjimus ir atliktus skolos perskaičiavimus. Ieškovė nesavalaikiai perskaičiavo šalto vandens rodmenis ir tam neturėjo įtakos vėliau atsakovės atlikti mokėjimai. 2019-03-29 atsiliepimo 2 priede pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės 2018-12-28 atliktas 20 Eur mokėjimas užskaitytas 2018-12-31;
7.3. vadovaujantis bendrais civilinės teisės principais, ieškovė turėtų elgtis sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai. Būdama monopolinės paslaugos tiekėja, ieškovė turėtų nepiktnaudžiauti savo teise, o rūpestingai bendradarbiauti su paslaugos gavėju. Būdama teisiškai ir ekonomiškai silpnesne šalimi, atsakovė negali prisiimti ieškovės bylinėjimosi išlaidų naštos. Atsakovė pati patyrė bylinėjimosi išlaidas, tačiau neturėjo galimybės jų pateikti teismui parengiamojo posėdžio metu, nes byla nebuvo teisme nagrinėta dėl ieškovės atsisakymo nuo ieškinio. Teikdama atskirąjį skundą, atsakovė taip pat patiria bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
8. Ieškovė UAB ,,Vilniaus vandenys“ prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. atsakovė naudojosi ieškovės teikiamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, tačiau nevykdė įstatyminės pareigos tinkamai ir laiku deklaruoti apskaitos prietaiso rodmenis, taip pat laiku atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. Atsakovė nereagavo į kas mėnesį jai siunčiamus mokėjimo pranešimus bei atskirus pranešimus dėl skolos. Be to, atsakovė iki šiol nebendradarbiauja ir nesudaro galimybių ieškovės atstovui patekti į atsakovės butą, siekiant atlikti apskaitos prietaiso patikrą (ieškovė inicijavo patikrų atlikimą 2018 metų spalio mėn., 2019 metų balandžio mėn.), dėl to ieškovė neturi įrodymų, ar po ieškinio pateikimo atsakovės deklaruoti mažesni apskaitos prietaiso rodmenys yra tikslūs;
8.2. ieškovė nėra gavusi atsakovės atskirajame skunde nurodomų 2018 metų gruodžio mėnesį deklaruotų sumažintų rodmenų ir tai matyti iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos suvartojimo ir įmokų lentelės. Vartotojas turi daugybę pasirinkimo būdų atsiskaityti už paslaugas ir deklaruoti rodmenis. Dėl šios priežasties vartotojai, susidūrę su kliūtimis deklaruoti vandens suvartojimą, turi galimybę pasirinkti bet kurį alternatyvų rodmenų deklaravimo būdą arba tiesiogiai kreiptis į vandens tiekėją. Ieškinio pareiškimo dienai atsakovė buvo su ieškove atsiskaičiusi tik iki skaitiklio rodmenų „1796“, o ne iki „1850“, kaip klaidingai nurodoma atskirajame skunde. Ieškinio pareiškimo dienai atsakovė turėjo įsiskolinimą ieškovei, ir ieškovė turėjo teisę savo pažeistas teises ginti CPK nustatyta tvarka. Atsakovei 2019 m. vasarį deklaravus patikslintus duomenis ir jų pagrindu perskaičiavus skolą iki rodmenų „1852“, atsakovė su ieškove atsiskaitė atlikdama pavedimus 2019-02-27 ir 2019-03-29. Taigi atsakovė, nors ir dalį skolos pripažindama, įsiskolinimą padengė tik ieškovei pareiškus reikalavimą teisme;
8.3. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimas atsakovei paneigtų asmens teisės atgauti bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl kito asmens kaltės, principą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, bylą baigus nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
12. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
13. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).
14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė atsisakė ieškinio dėl skolos už suteiktas paslaugas nuo 2018-03-01 iki 2018-10-31 priteisimo, pareikšto atsakovei J. N.. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 121 Eur dydžio teisinių paslaugų bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 36,30 Eur išlaidos už prašymo išduoti teismo įsakymą parengimą ir 84,70 Eur išlaidos už ieškinio parengimą (e. b. l. 3-7, 33-37), ir šias išlaidas prašė priteisti iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog po ieškinio pateikimo atsakovė skolą sumokėjo, taip pat tai, kad byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, ieškovės prašomą priteisti sumą sumažino ir ieškovei iš atsakovės priteisė 60,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos nesutinka, nurodydama, jog ieškovė nesavalaikiai perskaičiavo šalto vandens rodmenis, todėl pareiškė nepagrįstą ieškinį.
15. Remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas ieškovės procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi.
16. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, asmenys turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama. Nagrinėjamos bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė, gindama savo teises, siekė išieškoti skolą už atsakovei suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir / ar nuotekų šalinimo paslaugas, teikdama ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Nustatyta, jog ieškovė pirmiausiai kreipėsi į pačią atsakovę, ragindama apmokėti susidariusį įsiskolinimą, t. y. bandė ginčą spręsti neteisminiu keliu (e. b. l. 26), tačiau, nepavykus tokiu būdu išieškoti skolos, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama išduoti teismo įsakymą (e. b. l. 1-2), o atsakovei pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, ieškovė, siekdama savo teisių gynimo, turėjo pateikti ieškinį CPK nustatyta tvarka (e. b. l. 16-18).
17. Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovė siekė realaus savo teisių gynimo, o ne nepatogumų, trukdžių, rūpesčių atsakovei sukėlimo. Be to, bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė, gavusi atsakovės apmokėjimus, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo principais, pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo. Byloje nėra duomenų ir teismas nenustatė, jog ieškovė, pateikdama ieškinį, netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ar nevykdė savo procesinių pareigų (CPK 47 straipsnio 2 dalis), buvo nesąžininga, siekė vilkinti procesą ar kitu būdu veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Priešingu atveju, pripažinus nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, reiškiant ieškinį, laikant tai netinkamu procesiniu elgesiu būtų nepagrįstai apribota šalies teisė į teisminę gynybą, kurią kaip minėta garantuoja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, tiek CPK 5 straipsnis.
18. Sprendžiant dėl ieškovės elgesio reiškiant ieškinį tinkamumo, taip pat turi būti įvertintas ir pačios atsakovės elgesys. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, jog ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Tokiu atveju galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2012).
19. Nagrinėjamoje byloje, atsakovė, nesutikdama su jai reiškiamu reikalavimu, teikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo (e. b. l. 12), o pirmosios instancijos teismui panaikinus teismo įsakymą, atsiliepimą į ieškovės pareikštą ieškinį (e. b. l. 40-41) bei įrodymus (e. b. l. 42-48), nurodydama, jog įsiskolinimo ieškovei neturi, taip pat, kad ieškovė atsakovės mokėtiną sumą apskaičiavo neatsižvelgdama į faktiškai atsakovei suteiktas paslaugas. Atskirajame skunde iš esmės teigiama, kad ieškovė savo reikalavimų tinkamai nepagrindė bei nepateikė duomenų, kuo remiantis ieškovė apskaičiavo atsakovės įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka.
20. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog abonentai ir vartotojai atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše, Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, viešosiose sutartyse nustatyta tvarka privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu patvirtino atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo 7 punkte numatyta, kad vartotojas, abonentas, pats pateikiantis geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų rodmenis, privalo tiksliai ir teisingai sutartyje aptarta tvarka deklaruoti ir pateikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų rodmenis. UAB „Vilniaus vandenys“ savo internetinėje svetainėje taip pat skelbia geriamojo vandens ir tiekimo nuotekų tvarkymo sutarties Bendrąsias sąlygas, kurių 3.6 punkte aptartos situacijos, kuomet vartotojas nedeklaruoja apskaitos prietaiso rodmenų – tokiu atveju klientui už ataskaitinį laikotarpį (kalendorinį mėnesį) suteiktų paslaugų kiekis apskaičiuojamas pagal vandens tiekėjo apskaičiuotą kliento 12 kalendorinių mėnesių deklaruotų arba Vandens tiekėjo atstovų užfiksuotų rodmenų vidurkį: (https://www.vv.lt/upload/medialibrary/299/299f7faba8e55b54068b969cc11bf782.PDF).
21. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovei kas mėnesį paštu yra siunčiami mokėjimo pranešimai, kuriuose matyti tiek deklaruotas (apskaičiuotas) geriamojo vandens suvartojimas, tiek įsiskolinimas, tiek nurodomi priminimai apie atsakovės pareigą faktinius rodmenis deklaruoti kas mėnesį bei aplinkybė, jog nedeklaravus faktinių rodmenų, yra paskaičiuojamas suvartoto vandens vidurkis (ieškinio 4-5 priedai, o taip pat e. b. l. 25-26, 61-62, 65).
22. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovė nereguliariai deklaruoja vandens suvartojimą, taip pat nereguliariai atsiskaito už suteiktas paslaugas. Šią aplinkybę savo atsiliepime į ieškinį pripažino ir pati atsakovė (e. b. l. 40). Atsakovės į bylą pateikti įrodymai – rodmenų deklaravimo, sąskaitų mokėjimo istorijos, mokėjimai ir kt. (e. b. l. 42-48) nepaneigia ieškovės nurodytų aplinkybių, jog ieškovė rodmenis deklaruoja nereguliariai, todėl tam tikru laikotarpiu ieškovė paskaičiavo už suteiktas paslaugas mokėtiną vidurkį, kuris yra koreguojamas atsakovei deklaravus faktinius rodmenis. Be to, atsakovės pateiktuose mokėjimų nurodymuose nenurodoma, už kurį laikotarpį atsakovė dengė savo įsipareigojimus ieškovei, todėl atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog atsakovė už jai suteiktas paslaugas mokėjo savalaikiai ir nepaneigia ieškovės pateiktų įrodymų apie atsakovės įsiskolinimo likučius atitinkamo periodo pradžiai ir pabaigai.
23. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovė būtų pareiškusi nepagrįstus reikalavimus, vilkinusi procesą ar kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu padengė susidariusį įsiskolinimą, todėl ieškovė ir pateikė ieškinio atsisakymą.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
25. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.