- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-11
- Bylos Nr.
- 1A-239-593/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41584-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį – 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio bauda, ją sumokant per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. M. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 10 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 68 straipsnis); turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis) ir iš jos konfiskuotas nusikaltimo padarymo įrankis – jai nuosavybės teise priklausantis automobilis “F. F.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
Teisėjų Kolegija nustatė:
A. M. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteista už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d., apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) mieste vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės, t. y. 1,81 promilės etilo alkoholio.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad būtent 30 MGL dydžio baudos paskyrimas padės pasiekti bausmės paskirties tikslus ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, o paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas padės įgyvendinti prevencinę bausmės paskirtį, užkirs kelią daryti naujus nusikaltimus, susijusius su autotransporto priemonės vairavimu esant neblaiviam.Apeliaciniame skunde nuteistoji prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir sumažinti paskirtą baudą, sutrumpinti uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą bei netaikyti jai priklausančio automobilio konfiskavimo.Skunde A. M. teigia, kad savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo iš esmės pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau teismas jai paskyrė per griežtą bausmę, nes ji išlaiko nepilnametį sūnų, turi įsipareigojimų bankui (kas mėnesį moka po 163 Eur) už būsto kreditą. Todėl net ir 6 mėnesių terminui išdėstyta bauda (190 Eur mėnesiui, iš viso 1129,80 Eur) yra per didelė. Be to, teismas turėjo vertinti jos materialinę, šeiminę padėtį, jos ir vyro sveikatos būklę, todėl turėjo netaikyti jai priklausančio automobilio, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, konfiskavimo. Dėl to nukentės ir jos sutuoktinis, kurio poreikiams tenkinti automobilis yra būtinas, nes jos vyras yra neįgalus, 20 proc. darbingas, ligotas, dažnai vežiojamas pas gydytojus, taip pat tvarkomi dokumentai dėl kreipimosi į teismą dėl sutuoktinio neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo. Be to, konfiskavimas automobilio, kurio vertė apie 4000 Eur, daugiau nei tris kartus viršija paskirtos baudos dydį, kas neatitinka teisingos pusiausvyros ir protingumo kriterijų.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistosios A. M. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.Nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas.
Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. M. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmę.Skundžiamu nuosprendžiu A. M. nuteista už tai, kad nustatytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės, t. y. 1,81 promilės etilo alkoholio. Šį tyčinį nesunkų nusikaltimą A. M. padarė būdama neteista. Byloje nebuvo nustatyta jos atsakomybe lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nors nuteistoji pripažino savo kaltę ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, tačiau įvykio aplinkybes ji pasakojo iš sau palankios pusės, taip siekdama sumažinti savo atsakomybę. Todėl toks prisipažinimas negali būti įvertintas kaip nuoširdus, o tai kartu neleidžia kaltininkės prisipažinimo vertinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 dalį. Be to, skirdamas A. M. bausmę, apylinkės teismas jau atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad ji nusikaltimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, charakterizuojama teigiamai, turi sutuoktinį, kuriam nustatytas 20 proc. darbingumo lygis ir nepilnametį vaiką, dirba, gauna netekto darbingumo pensiją, jai nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, turi finansinių įsipareigojimų. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai parinko pačią švelniausią BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydį nustatė gerokai mažesnį nei baudos už nesunkų nusikaltimą vidurkis, t. y. paskirta tik 30 MGL bauda, kai BK 47 straipsni 3 dalies 2 punkte už nesunkų nusikaltimą numatyta bauda iki 500 MGL (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. spalio 6 d.). Todėl dar labiau mažinti paskirtą baudą, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistoji, pagrindo nėra. Juo labiau, kad šią baudą apylinkės teismas įpareigojo nuteistąją sumokėti per 6 mėnesių terminą.Apeliaciniame skunde A. M. prašo sutrumpinti uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą. Tačiau toks prašymas taip pat negali būti tenkinamas. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise galimas nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju A. M., vairavusiai transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje rasta 1,81 prom. etilo alkoholio, t. y. vidutinis girtumas, uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams 10 mėnesių. Svarstant nuteistajai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės dydžio klausimą pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 9 dalis numato, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. vairavimą esant neblaiviam, kai girtumas neviršija 1,5 promilės, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Kaltinamosios padarytas nusikaltimas pagal savo pavojingumo laipsnį yra pavojingesnis už aukščiau paminėtą administracinį nusižengimą. Todėl įvertinęs tai, apylinkės teismas A. M. nustatė teisingo dydžio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kuris yra net kiek mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas tokio termino vidurkis.Skunde nuteistoji prašo, kad nebūtų konfiskuotas jai priklausantis automobilis. Tačiau ir šis prašymas negali būti tenkinamas. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės savo esme panašios su bausmėmis, tačiau netapačios, jos turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė, rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas nedraudžia skirti daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę – pavyzdžiui, uždraudimą vairuoti transporto priemones ir automobilio konfiskavimą (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 6 dalis).Pažymėtina, kad automobilio, kuris yra didesnio pavojaus šaltinis, vairavimas esant neblaiviam, t. y. tyčinis nusikaltimas, už kurį nuteista A. M., kelia grėsmę eismo saugumui, aplinkinių sveikatai ar gyvybei, turtui. Be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas būtų neįmanomas. Konfiskuotas automobilis atitinka pirmiau nurodytus konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Priešingai nei teigia A. M., nagrinėjamu atveju taikyti pastarajai priklausančio automobilio konfiskavimą teismas privalėjo (BK 72 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgus į pirmiau minėtas bylos aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeisti teisingumo, proporcingumo principai. Tai, kad turto (automobilio) konfiskavimas suvaržė nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja minėtiems principams. Įvertinus tai, daroma išvada, kad A. M. priklausančio automobilio konfiskavimas taikytas teisėtai, tinkamai aiškinant BK 72 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas ir jų taikymo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-39-222/2018). Skunde nuteistoji nurodo, kad jai automobilis, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, reikalingas, nes jos sutuoktinis neįgalus, ribotai darbingas, todėl reikalinga jį vežioti pas medikus, tačiau nuteistoji apie tai privalėjo pagalvoti prieš darydama nusikalstamą veiką ir vairuodama automobilį esant tokiai (1,81 promilės) alkoholio koncentracijai kraujyje, nuteistoji akivaizdu, kad prisiėmė visas iš to išplaukiančias rizikas.Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai teisingai išspręstas bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimas. Todėl keisti skundžiamą nuosprendį, kaip to prašoma A. M. apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistosios A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.