Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui K. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini)., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, neregistruotam Užimtumo tarnyboje, iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos Rasos Stonkuvienės 2021 m. lapkričio 25 d. rezoliucija pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2021 m. lapkričio 24 d. gautą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau-VMI prie FM) pareiškimą (toliau-Pareiškimas), iškelta administracinio nusižengimo byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui K. F. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 120 straipsnio 1 dalį dėl pareigos iškelti bankroto bylą nevykdymo

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Įmonių bankroto įstatymo (toliau- ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyta, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, teismų praktikoje priimtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-332/2018). Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-617-115/2013, pažymėjo, kad pareiga Bendrovės vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Nustatyta, kad Bendrovė yra VMI prie FM skolininkė. 2021 m. lapkričio 22 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 52 835,02 Eur. (b.l. 10-11) Atkreiptinas dėmesys, kad iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikimo teismui dienos Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 39 007,11 Eur. (b. l. 12-13) Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Pelno mokesčio skola 1 855, 00 Eur susidarė už 2015 metus. Pridėtinės vertės mokesčio skola 35 143,01 Eur susidarė už 2015 m. vasario, kovo, birželio, rugpjūčio, gruodžio mėnesius, taip pat už 2016 m. vasario, kovo, gegužės ir rugpjūčio mėnesius. Bendrovė, laikotarpiu nuo 2012-11-16 iki 2021-08-20 neteikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, nors tokia pareiga yra įtvirtinta ne tik įstatyminiame reglamentavime, bet ir teismų praktikoje. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad „ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatyta sankcija taikytina ne tik už esamų dokumentų ir turto neperdavimą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), bet ir už tai, kad įmonės vadovas tinkamai nevykdė savo pareigų, kurias privalėjo vykdyti pagal įstatymų reikalavimus: organizuoti buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės tvarkymą, vykdyti buhalterinių dokumentų apskaitą ir archyvavimą, teikti metines finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui, sudaryti kreditorių bei debitorių sąrašus ir t. t. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalis, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis)“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-505-186/2015). VĮ „Registrų centras“ duomenimis Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 20, 24). VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrovės vardu transporto priemonių registruotų nėra. (b. l. 25).

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. F. laikotarpiu nuo 2012-11-16 iki 2021-08-20 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus kreditoriui VMI prie FM, t.y. žinodamas, kad jo valdoma Bendrovė yra nemoki, neįvykdė savo kaip įmonės vadovo pareigos, numatytos JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio nuostatų ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Teismas sprendžia, kad apie tai, jog Bendrovė yra skolinga VMI prie FM, K. F. tapo žinoma nuo 2020-12-09, kai buvo priimtas VMI prie FM sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto, kuris buvo perduotas vykdyti antstoliams. K. F. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam buvo žinoma apie priimtą 2020-12-09 VMI prie FM sprendimą, bet jis jo neskundė, nes nežinojo kaip tai daryti. Bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta tik 2021-08-06 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2021-08-17) ne pagal įmonės vadovo pareiškimą, o pagal kreditorės –VMI prie FM pareiškimą. Be to, susipažinus su 2021-08-06 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritai neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registrui, įmonėje nėra darbuotojų, iš ko akivaizdu, kad Bendrovė jau buvo nemoki. K. F. vadovu dirbdamas nuo 2012 m. lapkričio mėnesio turėjo pakankamai laiko susipažinti su Bendrovės finansine padėtimi ir priimti atitinkamus sprendimus Bendrovės atžvilgiu. Bendrovės vadovas turėdamas pareigą kreiptis pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šio pareiškimo nepateikdamas, tokiu būdu pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus ir neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriumi VMI prie FM, kadangi nevykdė savo finansinių įsipareigojimų, nes jos mokestinė nepriemoka 2020-12-09 (VMI prie FM priimto sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto dieną) (b. l. 15) buvo 39 007,11 Eur, 2021-11-22 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 52 835,05 Eur. Sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo perduoti vykdyti antstoliui, tačiau atlikti išieškojimo veiksmai nebuvo rezultatyvūs, įsiskolinimas valstybės biudžetui nepadengtas, todėl atsižvelgiant į tai, darytina visiškai pagrįsta išvada, kad Bendrovės finansinė būklė yra sunki, o tai, sutinkamai su ĮBĮ nuostatomis, reiškia, kad Bendrovė yra ir buvo nemoki, todėl siekiant užkirsti kelią mokestinės nepriemokos didėjimui ir kreditoriaus VMI prie FM interesų pažeidimui, Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau šios pareigos neįvykdė.

K. F. kaltė įrodyta 2020-12-09 VMI prie FM priimto sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ( b.l. 15), Klaipėdos apygardos teismo 2021-08-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-723-513/202021, kuria Bendrovei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 17 d. (b. l. 17-19) ir kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Pažymėtina, kad bankroto byla iškelta pagal kreditorės VMI prie FM pareiškimą, kas taip pat įrodo, kad Bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. K. F. skirtina administracinė nuobauda.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės vadovas, Bendrovei negalint atsiskaityti su kreditoriumi, ir Bendrovei esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, konstatuotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas K. F., padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

K. F. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančių atsakomybių nustatyta viena, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimų pobūdį ir padarymo aplinkybes – nusižengimas savo esme buvo padarytas nesant tiesioginės tyčios, nes, kaip teismo posėdžio metu paaiškino K. F., jis pats įkūrė Bendrovę ir vienas joje atliko visus darbus, ieškojo klientų, organizavo Bendrovės veiklą, atliko buhalterio, teisininko funkcijas, nors šiose srityse neturi atitinkamo išsilavinimo ir reikiamų žinių. Dėl besitęsiančių ilgalaikių problemų asmeniniame gyvenime, K. F. nepiktybiškai, atidėliojo Bendrovės finansinių deklaracijų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Jis kreipėsi pagalbos į buhalterį, su kuriuo kartu pildė ir teikė deklaracijas jo vardu, planavo susitvarkęs asmenines problemas susisiekti su VMI prie FM ir išsiaiškinti situaciją dėl deklaracijose nurodytų sumų, dėl kurių jis nesutinka. Šiuo metu pagal VMI prie FM ieškinį Klaipėdos apygardos teisme yra iškelta Bendrovės bankroto byla, paskirtas Bendrovės bankroto administratorius, priteistos skolos, kurios yra išieškomos. Atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo K. F. asmenybę – byloje nėra duomenų, kad jis būtų baustas už administracinių nusižengimų padarymą, dabartinė finansinė situacija yra sunki, neteko savo namų, neturi darbo, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvena su šeima pas savo tėvų, gyvena iš pajamų gaunamų už vaikus. Anksčiau buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau išėjo, nes nepasiūlė nei vieno darbo, atitinkančio jo išsilavinimą. Planuoja per 3-4 metus susitvarkyti gyvenimą, atstatyti savo finansinę padėtį, išsiaiškinti dėl neteisėtai iš jo išieškomų sumų. Taip pat atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybių sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad iš esmės kaltę dėl nusižengimo pripažįsta, t.y., kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos jo įmonei iškėlimo, tačiau nesutinka su nurodyta skolos suma. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, į paties nusižengimo padarymo aplinkybes ir į K. F. asmenybę, jo dabartinę finansinę situaciją, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir K. F. ir paskirti švelnesnę nuobaudos rūšį, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas K. F. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti K. F. atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę nuobaudos rūšį, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, - įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi

nutaria:

K. F. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.