Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Medienos daktarai“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Reniva“, ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, įteikiant šeimos nariui. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovo prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „Medienos daktarai“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2007 m. balandžio 3 d., bendrovės direktoriumi nuo 2007 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. buvo atsakovas V. K. Paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centras buvo pateikti 2008 m. gruodžio 18 d. d. (už 2007 metus). Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2193-657/2019, UAB „Medienos daktarai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Reniva“. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi nustatyta, kad ieškovė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2008 m. neteikė, todėl nebuvo galimybės nustatyti įmonės finansinę situaciją pagal balansus, įregistruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra, apdraustųjų asmenų nėra, dėl to konstatuota, kad įmonė realiai veiklos nevykdo ir yra nemoki. Teismas, remdamasis viešaisiais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat nenustatė, jog UAB ,,Medienos daktarai“ turėtų kokio nors kito turto. Byloje taip pat nėra duomenų, kad įmonė gautų pajamas ar turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 27 d. ir 2020 m. gegužės 5 d. nutartimis patvirtino ieškovės finansinius reikalavimus 7119,51 Eur sumai. Ieškovės bankroto byloje ieškovės dokumentai nebuvo perduoti bankroto administratorei, todėl 2020 m. birželio 18 d. Kauno apygardos teismas skyrė atsakovui 300 Eur baudą už teismo įpareigojimo perduoti administratoriui ieškovės dokumentus ir turtą nevykdymą. Pažymėtina, jog į Kauno apygardos teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą kreipėsi ieškovės kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV). VSDFV skyriaus duomenimis paskutinės įmokos į valstybės biudžetą ieškovės buvo sumokėtos 2013 m. gruodžio 16 d., o skolos pradėjo didėti nuo 2012 m., ieškovei nevykdant įsipareigojimų kreditoriams. Paskutinis ieškovės darbuotojas, t. y. atsakovas buvo atleistas 2017 m. vasario 1 d. Ieškovę atstovaujantis bankroto administratorius teikia ieškinį UAB „Medienos daktarai“ paskutiniam buvusiam vadovui V. K. dėl 7119,51 Eur žalos, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7119,51 Eur žalą, nes žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo vadovaujamai bendrovei, neteikiant įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, neperduodant įmonės finansinės apskaitos ir kitų dokumentų įmonės bankroto administratoriui.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.

Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiškais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir 7 dalies 2 punktą.

Byloje nustatyta, kad UAB „Medienos daktarai“ neteikė valstybės įmonei Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2008 metų. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį. Nustatyta, kad šių pareigų atsakovas nevykdė. Šie faktai yra pakankamas pagrindas manyti apie sąmoningą atsakovo kaip įmonės vadovo pareigų – sudaryti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus – nevykdymą. Todėl atsakovo civilinę atsakomybę lemia neteisėtų veiksmų, netinkamai organizuojant buhalterinę apskaitą, neteikiant privalomųjų finansinės atskaitomybės ataskaitų, visuma.

Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas <...> privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 ir kt.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad BUAB „Medienos daktarai“ kreditoriniai reikalavimai ieškinio pateikimo dieną sudaro 7119,51 Eur, jų susidarymo pradžia nuo 2012 metų pabaigos (įsipareigojimai kreditoriui UAB „FRC Media“ pagal 2012 m. balandžio 9 d. ir 2013 m. liepos 8 d. PVM sąskaitas – faktūras, J. D. pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-21714-894/2012, UAB „Kauno vandenys“ pagal 2015 m. vasario 24 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1428-748/2015). Kauno apygardos teismas, keldamas bankroto bylą nustatė, kad ieškovė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2008 m. neteikė, todėl nėra galimybės nustatyti įmonės finansinę situaciją pagal balansus, įregistruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra, apdraustųjų asmenų nėra, dėl to konstatuota, kad įmonė realiai veiklos nevykdė ir yra nemoki. Dėl nurodyto darytina išvada, kad bendrovės skolos kreditoriams, atsakovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, padidėjo ir nebegali būti išieškomos, t. y. kreditoriams padaryta žala. Jeigu atsakovas laiku būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, įsiskolinimas kreditoriams nebūtų išaugęs, todėl darytina išvada, kad byloje nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė bei žalos dydis. Dėl nurodyto ieškovo ieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 7119,51 Eur žalos suma, kurią sudaro teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 2.87 straipsnis, 6.246 - 6.249 straipsniai).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. rugpjūčio 21 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 160 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7119,51 Eur (septynių tūkstančių vieno šimto devyniolikos eurų 51 ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7119,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 21 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Medienos daktarai“, juridinio asmens kodas 300666845.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 160 Eur (vieno šimto šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus