- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-30
- Bylos Nr.
- e2YT-14426-862/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09392-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Pareiškėjas
- L. S., A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. S. ir A. S. pareiškimą dėl civilinės būklės akto registravimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, valstybės įmonė „Registrų centras“, išvadą duodanti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2024-06-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus pranešimą Nr. A133- /24(3.3.26E-CMS „Dėl vaiko gimimo registravimo“, kuriuo buvo atsisakyti registruoti L. S. ir A. S. dukrą, gimusią 2024 m. birželio 2 d., kaip S. S.); bei įpareigoti VĮ „Registrų centras“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių registruoti pareiškėjų L. S. ir A. S. dukros gimimą, įregistruojant vaiko vardą S., o pavardę S.
Pareiškėjai nurodo, jog 2024-06-02 pareiškėjams gimė dukra, kurią pareiškėjai buvo nusprendę pavadinti vardu „S.“. 2024-06-08 sutuoktiniai nusprendė pavadinti savo dukrą S. S. ir norėjo užregistruoti gimusią dukrą per elektroninius valdžios vartuose esančią, sudėtinę registracijos paslaugą „Gimus vaikui“. 2024-06-11 pareiškėjai gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus pranešimą Nr. A133- /24(3.3.2.26E-CMS „Dėl vaiko gimimo registravimo“ (toliau – Pranešimas)), jog neregistruos dukros vardo S. ir pasiūlė registruoti vardą S. Pareiškėjams atrodo, kad būdami savo dukros tėvais, turi teisę suteikti savo vaikui jų pasirinktą vardą – tokį vardą, kuris, vaiko tėvų nuomone, yra tinkamas vaikui, kuriuo jie nori, kad vaikas būtų žinomas, pristatomas, kad dukra savo identifikuotų būtent kaip S. S. – trumpas, aiškus, elegantiškas ir gyvas sąskambis, pareiškėjų nuomone, leisiantis dukrai save aplinkiniams ir pasauliui pristatyti tinkamai ir netrukdomai judant Europos Sąjungoje naudotis tarptautiniu vardu, kurio prasmė ir rašyba bus identifikuojama lengviau ir vienodai suprantamai visoje Europos Sąjungoje bei kitose pasaulio šalyse. Lietuvos Respublikoje kasmet įregistruojami vardai praleidus jotą, todėl pareiškėjų pagrįstas lūkestis, jog ir jų pasirinktas dukros vardas nėra išskirtinis lyginant su A., V. ir t.t., todėl negali būti atsisakyta jo registruoti. Akivaizdu ir tai, kad vardo S. suteikimas pareiškėjų dukrai netrukdys identifikuoti asmenį, nesukels nepatogumų ir netrukdys visuomenės gerovei, dėl ko kiltų praktinių sunkumų, ir/ar neproporcingai pažeistų valstybines kalbos taisykles, sudarytų grėsmę jos saugumui, prieštarautų viešajai tvarkai ir/ar gerai moralei. Teismas, vertindamas pareiškėjų argumentus, privalo atsižvelgti į tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje jau ne vieną kartą yra registruotas vardas S.: 2017 m. 46 kartus, 2018 m. 58 kartus, 2019 m. 60 kartų, 2023 m. 12 kartų. Todėl pareiškėjų dukra nebūtų vienintelė, turinti tokį vardą Lietuvoje. Iš žiniasklaidoje nuskambėjusių atvejų yra žinoma, kad tikrai ne visais atvejais S. vardas buvo suteiktas vaikams, kurie turėjo tarptautinį elementą, tokie vardai buvo duoti – ir registruoti – ir vaikams, kurie yra lietuviai ir kurių abu tėvai yra lietuviai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2024-06-19 pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo dėl pareiškimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Asmens vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka. Įstatymuose įtvirtinta, kad lietuviška vardo ir pavardės forma yra asmens vardas ir pavardė, parašyti lietuviškais rašmenimis ir turintys lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius. Valstybinės kalbos vartojimo ir apsaugos taisyklės yra priskirtinos prie viešosios tvarkos valstybėje, o lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė, todėl vardai neturi prieštarauti lietuvių kalbos darybos principams ir lietuvių kalbos tradicijoms. Pažymėjo, kad taisyklėse yra numatyta išimtis dėl asmenvardžių rašymo ne pagal lietuvių kalbos taisykles – t. y. ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų tautinio vardyno vardai ir pavardės gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), išskyrus tokias pat raides su diakritiniais ženklais, kaip lietuvių kalbos abėcėlėje, ir pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles, jeigu Lietuvos Respublikos piliečio, o kai rašomi vaiko vardas ir pavardė, ? vaiko tėvų ar vieno iš jų tautybė Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodyta kita negu lietuvių. Pareiškėjai nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jų tautybė yra kita negu lietuvių ir kad vardas, kurį norima suteikti vaikui, yra įrašytas atitinkamos tėvų tautybės vardyne. Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, pareiškėjams negalėjo būti taikomos teisės aktuose nustatytos išimtys. Lietuvių kilmės tautiniame vardyne vardo „S.“ nėra. Valstybinė lietuvių kalbos komisija jau yra pasisakiusi dėl šios vardo formos, nurodydama, kad pageidaujamas vardas „S.“ pateiktas ne lietuvių kalba – lietuviškai taisyklingai rašoma „S.“. Taip pat Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo oficialiame interneto tinklapyje skelbia Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadą, kuriame vardas „S.“ nurodytas kaip neteiktinas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius patenkinti pareiškėjos prašymo, t.y. įregistruoti vaiko gimimą vardu „S.“, neturėjo teisinio pagrindo.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Registrų centras“ 2024-06-26 pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė pareiškimo reikalavimą „įpareigoti Registrų centrą <...> registruoti Pareiškėjų L. S. ir A. S. dukros gimimą, įregistruojant vaiko vardą S., o pavardę S.“ atmesti kaip nepagrįstą; dėl kitų prašymų spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime paaiškino, jog valstybės įmonė „Registrų centras“, kaip Gyventojų registro tvarkytojas, nepriima jokių sprendimų registruojant civilinės būklės aktą – gimimą, nes pagal teisės aktus nėra priskirta jo kompetencijai įrašyti ir keisti duomenis, kuriuos teikia duomenų tiekėjai.
Išvadą teikianti institucija 2024-07-22 pateikė išvadą. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjų, Lietuvos Respublikos piliečių, prašymas netenkintinas, nes vardas „S.“ neatitinka Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos „Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Asmens vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka“ ir Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos lietuviškos vardo formos sampratos – asmens vardas turi būti parašytas lietuviškais rašmenimis ir turėti lietuvių kalbos vardo gramatinius požymius. Pažymėjo, kad pareiškėjai pageidauja vardą užrašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Vardai gali būti skolinami iš kitų kalbų, gali būti ir sukuriami naujai, tačiau vienu ir kitu atveju turi būti užrašomi laikantis bent minimalių rašybos ir gramatikos reikalavimų. Pageidaujamas vardas „S.“ neatitinka lietuvių kalbos rašybos normų: lietuvių kalbos taisyklių požiūriu joto praleidimas prieš galūnę – rašybos klaida. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre fiksuojamus atvejus, kai vardas pateikiamas nelietuviškais rašmenimis ar ne pagal lietuvių kalbos taisykles reikėtų vertinti kaip išimtinius, turint omenyje, kad registras sudarytas iš įvairių laikotarpių įrašų, taip pat remiantis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje išduotais dokumentais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo.
Nustatyta, kad pareiškėjams 2024-06-02 gimė dukra. Pareiškėjai 2024-06-08 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui prašymą dėl gimusio vaiko įregistravimo, kuriame nurodė, kad gimusiai dukrai išrinko vardą „S.“.
Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius 2024-06-11 raštu Nr. A133-1549/24(3.3.2.26E-CMS) atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą dėl vardo „S.“ suteikimo, nurodęs, kad pareiškėjų pasirinktas vardas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Rašte Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius nurodė, kad VLKK interneto tinklapyje skelbiamomis rekomendacijomis dėl vardų, kuriose įvardinti nelietuviškos ir neteiktinos rašybos vardų požymiai, tariamo joto praleidimas prieš vardo galūnę – rašybos klaida. Išimtys šiems teisės aktų reikalavimams gali būti taikomos ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams. Išnagrinėjus pareiškėjos prašymą, buvo nustatyta, kad tiek pareiškėjos, tiek vaiko tėvo tautybė gyventojų registre yra lietuviai. Pareiškėjai nesutinka su tokia suinteresuoto asmens pozicija ir teigia, kad atsisakymas registruoti jų dukros vardą jų pasirinktu rašymo būdu pažeidžia pareiškėjų teisę į privatų gyvenimą, ginamą Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos 8 straipsniu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo (toliau ir – CBARĮ) 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Asmens vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka.
Pagal Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį, piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).
Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad Civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimas Sayn-Wittgenstein, C-208/09, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendimas byloje Znamenskaya prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 77785/01, 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Johansson prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 10163/02).
EŽTT 2007 m. sprendime, priimtame byloje Johansson prieš Suomiją (paraiškos Nr. 10163/02), pripažino Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą ir konstatavo, kad su vardo pakeitimu susiję teisiniai ribojimai gali būti pateisinami visuomenės gerove (pavyzdžiui, siekiant užtikrinti tikslų gyventojų surašymą arba tam, kad būtų galima tinkamai nustatyti asmens tapatybę) bei pabrėžė, kad Konvencija yra gyvas instrumentas, kuris turi būti interpretuojamas šios dienos aktualijų šviesoje. Jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia duoti savo vaikui vardą „S“. Teismo vertinimu, šio vardo rašyba yra gana paprasta, aiškiai suprantama. Vardas yra sudarytas vien iš lotyniškų raidžių. Iš byloje esančios Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statistikos matyti, kad vardas „S“ laikotarpiu nuo 1990 m. iki 2020 m. buvo įregistruotas iš viso 574 kartus. Į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad dėl tokio vardo registravimo yra padarytas koks nors neigiamas poveikis kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui. Byloje nėra duomenų, kad vardas „S“ prieštarautų gerai moralei, darytų žalą kultūriniam ar kalbiniam identitetui. Jau įregistruotų atvejų faktas liudija, kad techninių kliūčių įrašyti vardą viešajame registre nėra.
Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Štai Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1749-560/2023 pripažino, kad pareiškėjos noras pasikeisti vardą iš „V“ į „V“, t. y. pakeisti jo rašybą, kad vardas labiau atitiktų ne lietuvišką, o tarptautinę šio vardo versiją, nedaro žalingos įtakos lietuvių kalbos identitetui ir kalbos išsaugojimui.
Atsižvelgiant į išdėstytą, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjų prašymą, panaikinti 2024-06-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. A133-1549/24(3.3.2.26E-CMS) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti pareiškėjų L. S. ir A. S. gimusio vaiko vardą „S“, o pavardę „S“ bei tuo pagrindu išduoti gimimą liudijantį dokumentą.
Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 3 straipsnis nustato tokią civilinės būklės aktų registravimo tvarką: 1) CK 2.18 straipsnio 1–8 punktuose nustatyti civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. 2) Civilinės būklės aktai registruojami pagal dokumentus, patvirtinančius tam tikrą veiksmą ar įvykį, remiantis asmens prašymu ar pareiškimu arba civilinės metrikacijos įstaigos iniciatyva (ex officio). 3) Civilinės būklės aktus registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, o šiame įstatyme nustatytais atvejais – ir Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos. 4) Civilinės būklės aktą motyvuotai atsisakoma registruoti, jeigu jo registravimas neatitiktų šiame įstatyme ar Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatytų reikalavimų ar prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose nustatytai viešajai tvarkai. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo”, (toliau – Taisyklės) 1 punktas numato, kad Taisyklės reguliuoja civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką, kitų šiose taisyklėse nurodytų civilinės metrikacijos įstaigų paslaugų teikimo tvarką.
Kadangi valstybės įmonės „Registrų centro“ funkcijoms nėra priskirta registruoti civilinės būklės aktus – reikalavimas „įpareigoti VĮ „Registrų centrą“ registruoti pareiškėjų dukros gimimą, įregistruojant vaiko vardą S., o pavardę S.“ atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, 442 straipsnio 7 punktu, 516 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjų L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2024-06-11 priimtą pranešimą Nr. A133-1549/24(3.3.2.26E-CMS).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti pareiškėjų L. S. ir A. S. gimusio vaiko vardą „S“ ir tuo pagrindu išduoti gimimą liudijantį dokumentą.
Kitos pareiškimo dalies netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.