Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-12-30 · Civilinė byla Nr. 2S-1613-538/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-30
Bylos Nr.
2S-1613-538/2009
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10745-2009-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis, Žydrūnas Bertašius, Erika Misiūnienė
Atsakovas
UAB „Vilmstata“
Ieškovas
UAB „Betono Mozaika“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-1613-538/2009Teisėja E. Kazlauskienė (Proceso Nr. 2-06-3-10745-2009-9)
Procesinio sprendimo kategorijos 110.1; 122.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gruodžio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Almantas Padvelskis, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Erika Misiūnienė, kolegijos posėdyje rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Vilmstata“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Betono Mozaika“ ieškinį atsakovei UAB „Vilmstata“ dėl skolos, netesybų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti 40267,27 Lt skolos, 1449,62 Lt delspinigių, 17,70 procentų palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ir ieškiniui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės UAB „Vilmstata“ turtui. Nurodė, kad atsakovė vengia vykdyti prievolę, turi kitų kreditorių.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-09-18 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir areštavo atsakovei UAB „Vilmstata“ priklausantį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas neviršijant ieškinio ribų – 41716,89 Lt. Nurodė, kad ieškinys yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma yra didelė, todėl padarė išvadą, kad ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Vilmstata“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-18 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, ieškovė nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo sprendimo vykdymas gali pasunkėti. Vien ta aplinkybe, kad ieškovo reikalavimas yra didelis - negalima remtis, nes šis kriterijus tur būti vertinamas kartu vertinant ir atsakovo turtinę padėtį. Nurodo, kad pagal 2009-08-22 balansą atsakovo turtą sudaro 2 576 940 Lt, o mokėtinos sumos sudaro tik 612 487 Lt. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones prieš tai nepranešus astakovui. Ir atsižvelgiant į šias aplinkybes nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nesant jokių faktinių duomenų apie jų taikymo būtinybę, yra neteisėtas ir nepagrįstai varžo atsakovo teises bei teisėtus interesus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Betono Mozaika“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad aiškiai argumentavo savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė rašytinius įrodymus dėl atsakovo sutartinės prievolės nevykdymo, dėl ko pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl būtinumo, siekiant išvengti neigiamų padarinių, taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005-08-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2006-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007).

Nagrinėjamoje byloje reikalavimą dėl 41716,89 Lt pinigų sumos priteisimo vienas privatusis juridinis asmuo pareiškė kitam privačiajam juridiniam asmeniui (b. l. 3–5). Tokia pinigų suma laikytina didele ir vien ši aplinkybė gali apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Kita vertus, atsakovės itin gera turtinė padėtis taip pat gali būti reikšminga, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo. Vis dėlto vien tik ši aplinkybė savaime nesudarytų pagrindo atsisakyti tenkinti ieškovės prašymą dėl atsakovės turto arešto, siekiant užtikrinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo dėl skolos priteisimo įvykdymą, nes dinamiškame verslo pasaulyje itin gera įmonės finansinė padėtis šiandien dar nereiškia, jog po kurio laiko ji nepablogės tiek, kad ši įmonė nebebus pajėgi atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1050/2008). Taip pat pažymėtina, kad teismas nevertina ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo, nes klausimą, ar reikalavimas pagrįstas, teismas išsprendžia išnagrinėjęs bylą iš esmės.

CPK 148 str. 1 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakavui tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomu. Ieškovas pareiškė ieškinį ir prašė jį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. CPK 427 str. 5 d. nustatyta, kad kai yra pagrindas, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, apie jų taikymą nepranešdamas atsakovui. Bylą nagrinėjant dokumentinio proceso tvarka ir preliminarus teismo sprendimas priimamas pagal ieškovo pateiktus įrodymus (CPK 428 str. 1 d.), t.y. iš anksto nepranešus atsakovui. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad reikalavimo suma yra didelė, atsakovas vengia sumokėti kolą, nors ieškovas kreipėsi dėl skolos sumokėjimo ( b.l. 46, 47), todėl kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepranešė atsakovui.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad teismas turi užtikrinti tokį teisinį režimą, kuris garantuotų abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, įvertino tai, kad, įmonei turint kitokio turto, piniginių lėšų areštas būtų netikslingas, nes jis sustabdytų įmonės įprastinę veiklą, todėl pirmiausia areštavo įmonei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant – pinigines lėšas, todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas suvaržė atsakovo teises. Be to pirmosios instancijos teismas leido atsakovei iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, įvykdyti prievolę ieškovei.

Apeliantei išaiškintina galimybė pasinaudoti įstatymo suteikiamomis teisėmis, t. y. kreiptis į teismą su prašymu leisti atlikti operacijas su areštuotomis pinigų sumomis (CPK 145 str. 6 d.), taip pat prašyti pirmosios instancijos teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įpareigoti įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, nurodyti materialųjį turtą, kuris gali būti areštuojamas, arba panaikinti laikinąją apsaugos priemonę, jeigu atsirastų bent vienas CPK 150 straipsnio antrojoje dalyje numatytas pagrindas (CPK 146–147, 150 str.). Neatsižvelgiant į tai, ar skolininkas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, pareikš prašymą pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio prašymo nepareikš, įstatymas jam suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusErika Misiūnienė