- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-22
- Bylos Nr.
- 2-1050/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Donatas Šernas, Vytas Milius
- Ieškovas
- UAB „Litesko“
- Atsakovas
- UAB „Saulės sonata“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Litesko“ ir atsakovo UAB „Saulės sonata“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino atsakovo UAB „Saulės sonata“ prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-2908-553/2008, iškeltoje pagal ieškovo UAB „Litesko“ ieškinį atsakovui UAB „Saulės sonata“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Litesko“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Saulės sonata“ 169 690,14 Lt skolos, 3937, 04 Lt delspinigių (viso - 173 627,18 Lt) bei procesines palūkanas. Nurodė, kad įvykdė sutartinius įsipareigojimus pagal 2007 m. birželio 22 d. tarp šalių sudarytą sutartį dėl inžinierinių centralizuoto šilumos tiekimo tinklų tiesimo ir nutiesė šiuos tinklus, tačiau atsakovas nesumokėjo už atliktus darbus visos sutartyje numatytos pinigų sumos. Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą. Prašymą motyvavo tuo, kad reikalavimo suma yra didelė, atsakovas vengia įvykdyti sutartines prievoles, neatsako į ieškovo prašymą sumokėti sutartyje sutartą visą pinigų sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą bei turtines teises ne didesnei kaip 173 628 Lt sumai, o nesant ar nepakankant tokio turto, areštavo UAB „Saulės sonata“ pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, uždraudžiant disponuoti ar kitaip suvaržyti turtą, išskyrus teisę atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus. Nutartį motyvavo tuo, kad ieškinio suma didelė, o tai gali padidinti ieškovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nėra.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Saulės sonata“ pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Prašė įpareigoti ieškovą pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 351 256,80 Lt sumai. Prašymą motyvavo tuo, kad vykdydamas projektą dėl aštuonių gyvenamosios paskirties pastatų statybos, atsakovas sudarė statybos rangos sutarčių, pagal kurias rangovai pradėjo vykdyti statybos darbus. Be to, dėl kai kurių būsimų patalpų su pirkėjais sudarė preliminariąsias sutartis. Nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus atsakovui priklausančias pinigines lėšas bendrai 173 628 Lt sumai, gali sutrikti atsiskaitymai su rangovais ir dėl to UAB „Saulės sonata“ turėtų mokėti netesybas, t.y. patirtų tiesioginius nuostolius. Be to, sutrikus atsiskaitymų su rangovais terminams, gali užsitęsti ir darbų užbaigimas, o tai reikštų papildomus nuostolius – netesybas rangovams ir pirkėjams, didesnes sąnaudas. Nuostolių apskaičiavimą grindė rangos sutartyse įtvirtinta 0,2 procento dydžio delspinigių suma, apskaičiuodamas ją atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo vidutinę trukmę. Netiesioginius nuostolius atsakovas apskaičiavo atsižvelgdamas į preliminariosiose būsimo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyse numatytus baudų, kurias turėtų mokėti pirkėjams dėl netinkamo sutarties vykdymo, dydžius.
Ieškovas šį atsakovo prašymą prašė atmesti. Mano, jog atsakovo piniginių lėšų areštas nereiškia kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros pažeidimo. Atsakovo nurodoma nuostolių atlyginimo užtikrinimo suma yra nepagrįsta, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Rangos sutartyse nurodyti 0,2 procento dydžio delspinigiai yra nepagrįstai dideli, pagal susiformavusią teismų praktiką jie skaičiuotini 0,02 procento dydžio. Atsakovo nurodomi netiesioginiai nuostoliai negali būti skaičiuojami, nes ieškovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 31 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkino iš dalies. Teismas įpareigojo ieškovą iki 2008 m. lapkričio 28 d. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 20 000 Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti arba pateikti banko garantiją tokiai sumai bei pateikti teismui įrodymus apie įvykdytą įpareigojimą. Pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentus dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, laikė pagrįstais. Nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad įsiteisėjusią teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdantis antstolis patvarkymu areštavo atsakovo UAB „Saulės sonata“ pinigines lėšas, esančias sąskaitoje 173 628 Lt sumai. Teismo nuomone, apribojus atsakovo galimybes naudotis turimomis piniginėmis lėšomis, gauti iš jų pajamas ir vykdyti ūkinę-finansinę veiklą, yra pagrindas manyti, kad atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, kadangi turės skolintis lėšas iš bankų, todėl privalės mokėti palūkanas. Be to, dėl piniginių lėšų arešto atsakovui gali tekti potencialiems pirkėjams pagal preliminariąsias nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis atlyginti nuostolius dėl būsimo nekilnojamojo turto pavėluoto perdavimo pirkėjams. Nustatydamas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo dydį, teismas įvertino piniginių lėšų arešto mastą, ginčo išnagrinėjimui ir sprendimo įsiteisėjimui objektyviai būtiną laiką bei VILIBOR skolinimosi palūkanų normą.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Litesko“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas turi teisę taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tik tuomet, kai pagal bylos duomenis realiai prognozuojama, kad tokie nuostoliai gali atsirasti ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui būtų sudėtinga išieškoti iš ieškovo patirtus nuostolius. Ieškovas yra itin didelė įmonė, centralizuotai tiekianti šilumą keliasdešimčiai tūkstančių gavėjų Lietuvoje. Įmonė priklauso didžiausiai Europoje energetikos paslaugų kompanijos grupei, jos metinė apyvarta viršija šimtą trisdešimt milijonų litų. Todėl nėra pagrindo manyti, jog ieškovas yra ar gali būti finansiškai nepajėgus atlyginti atsakovo nuostolius, kurie gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Net ir sutikus su teismo argumentu, kad atsakovui nuostoliai gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir juos reikia apskaičiuoti remiantis VILIBOR skolinimosi palūkanų norma, šie atsakovo galimi nuostoliai turėtų būti daugiau kaip du kartus mažesni. Tuo tarpu teismo argumentas, jog atsakovo nuostoliai gali atsirasti ir jam vykdant preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis, nepagrįstas, nes byloje nėra duomenų apie tokių sutarčių sudarymą.Teismas nepagrįstai apsunkino ieškovo padėtį, nes sumokėjus atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, ieškovas patirs nuostolių.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Saulės sonata“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartį pakeisti ir nustatyti, kad atsakovas turi įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 351 260,80 Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti arba pateikti banko garantiją tokiai sumai. Skundą grindžia šiais motyvais:
Teismas, nustatydamas atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo dydį, nepagrįstai atsakovo negautų pajamų nevertino kaip jo galimų nuostolių, kurie atsirado dėl teismo taikyto piniginių lėšų arešto. Teismas neįvertino aplinkybės, kad dėl byloje taikyto atsakovo turto arešto gali susidaryti tokia situacija, kai UAB „Saulės sonata“ turės nutraukti preliminariąsias sutartis dėl būsimų poilsio patalpų pardavimo, sumokėti baudas, o dėl nukritusių nekilnojamojo turto kainų turės šias patalpas parduoti naujiems pirkėjams už mažesnę kainą. Nūdienos ekonominė situacija yra itin sudėtinga ir skolintis pinigų pagal teismo nustatytą VILIBOR palūkanų normą, pagal kurią ir apskaičiuoti galimi nuostoliai, praktiškai neįmanoma. Teismas neprotingai ir nepagrįstai nustatė tik 20 000 Lt atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kadangi dėl užtrukusio bylos nagrinėjimo atsakovas gali nesuspėti tinkamai įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir laiku užbaigti aštuonių pastatų komplekso statybos darbus.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Litesko“ atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismo nutartį prašo panaikinti, atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo bei atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo tuos pačius argumentus kaip ir pateiktame atskirajame skunde. Papildomai pažymi, jog atsakovo pateikiamų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo dydis – daugiau kaip 350 000 Lt yra nelogiškas ir nepagrįstas, du kartus viršija ieškinio sumą bei atsakovo turimą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini.
Siekiant patikrinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumą ir pagrįstumą, būtina analizuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutų tikslus, paskirtį, jų tarpusavio ryšį, įvertinti bylos faktines aplinkybes. Tik išsamiai ištyrus šias aplinkybes, galima nustatyti, ar teismas vienos šalies teisių ir teisėtų interesų negynė labiau negu kitos šalies šalies teisių, t.y. ar nebuvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir jų interesų pusiausvyros principai.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas paprastai susijęs su tam tikrais apribojimais atsakovo atžvilgiu, todėl būtina išlaikyti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, kad šios priemonės būtų pagrįstos bei užtikrintų tiek ieškovo, tiek ir atsakovo teisių bei turtinių interesų apsaugą. Todėl teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ar po jų taikymo, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą jas taikyti padavęs asmuo, pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję, tačiau nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto tikslas nėra apsunkinti ieškovą ar privalomai taikyti ieškovui priemones, analogiškas atsakovui taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis galima pagrįstai prognozuoti, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-402/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-695/2008)). Taigi, civilinio proceso įstatymas, apsaugodamas ieškovo turtinius interesus, siekia apsaugoti ir atsakovo turtinius interesus, kurie gali būti pažeisti įsiteisėjus teismo baigiamajam aktui, kuriuo ieškinys atmestas. Tokiu būdu užtikrinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimas. Pastebėtina, kad šalių procesinis lygiateisiškumas nereiškia faktinės šalių lygybės, kadangi visiška lygybė tarp skirtingą procesinį teisinį statusą turinčių asmenų negalima. Šalių procesinio lygiateisiškumo principas civiliniame procese tinkamai įgyvendinamas tuomet, kai teismas procesinį sprendimą priima išklausęs abi šalis, taip pat, kai abiems šalims garantuoja vienodas tiesos įrodinėjimo priemones (CPK 17 str.).
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, todėl įsiteisėjusią teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdantis antstolis 2008 m. spalio 20 d. patvarkymu areštavo UAB „Saulės sonata“ pinigines lėšas ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui (b.l. 43). Ši faktinė situacija leidžia spręsti, kad atsakovas, būdamas privatusis juridinis asmuo, t.y. verslo subjektas, kurio tikslas – pelno siekimas, neturi registruotino turto, o areštavus įmonės pinigines lėšas, sutrinka mokėjimai, gali būti sutrikdoma įmonės veikla, nes įmonės piniginių lėšų areštas sutrikdo jos normalią ūkinę-komercinę veiklą. Kita vertus, ieškovas nėra atsakingas už atsakovo turtinę padėtį, t. y. ne dėl jo kaltės atsakovas neturi registruotino turto, kurio areštas iš esmės nesutrikdytų įmonės normalios veiklos. Tačiau vien ši aplinkybė neeliminuoja poreikio užtikrinti atsakovo galimų patirti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurias teismas taikė siekdamas užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, atlyginimą. Taip pat ir aplinkybė, jog ieškovas yra gerą ar labai gerą turtinę padėtį turinti įmonė savaime dar nereiškia, jog teismas negali įpareigoti jo užtikrinti kitos šalies galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dinamiškame verslo pasaulyje itin gera įmonės finansinė padėtis šiandien dar nereiškia, jog po kurio laiko ji nepablogės tiek, kad ši įmonė nebebus pajėgi atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius, nes verslas– tai veikimas savo rizika. Tačiau labai gera ieškovo finansinė padėtis gali sudaryti pagrindą mažinti atsakovo pagal CPK 147 straipsnio nuostatas prašomų nustatyti galimų nuostolių dydį. Kita vertus, ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie itin gerą savo finansinę padėtį, todėl atsisakyti taikyti atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą nėra pagrindo (CPK 12 str.).
Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas taip pat nepateikė duomenų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl galimų nuostolių, netinkamai vykdant būsimų patalpų pirkimo-pardavimo sutartis, atsiradimo, taip pat neįrodė galimų nuostolių atsiradimo vykdant įsipareigojimus rangovams (CPK 12 str.). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo galimus nuostolius nustatė atsižvelgdamas į areštuotų piniginių lėšų dydį, VILIBOR skolinimosi palūkanų normą, bylos nagrinėjimo tikėtina trukmę bei rinkoje susidariusią sudėtingą ekonominę situaciją (CPK 3 str. 1 d., 147 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, žemesnės instancijos teismo nustatyta šiek tiek didesnė kaip dešimties procentų dydžio (lyginant su ieškinio suma) nuostolių atlyginimo užtikrinimo suma yra pagrįsta, nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Kiti atskiruosiuose skunduose išdėstyti šalių argumentai nėra reikšmingi teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl pasisakyti dėl jų nėra pagrindo.
Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti jos atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.