Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

1.1. 2024 m. sausio 2 d., apie 19.25 val., Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, tai yra alkotesteriu „DRAGER ALCOTEST 7510“ 2024 m. sausio 2 d., 20.04 val. nustatytas 1,99 promilės neblaivumas, o 2024 m. sausio 2 d., 20.20 val. nustatytas 1,86 promilės neblaivumas;

1.2. 2024 m. sausio 2 d., apie 19.35 val., Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) kaime, atsisakydamas vykdyti savo pareigas einančios uniformuotos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorės M. R. teisėtą reikalavimą pasitikrinti blaivumą, jo nevykdė ir bandė pasišalinti, pareikalavus likti įvykio vietoje ir bandant sulaikyti, panaudojo fizinį smurtą, tai yra tyčia ranka sudavė Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorei M. R. į dešinę ranką, padarė poodinę kraujosruvą dešinės plaštakos II-ame piršte ir nežymiai sutrikdė M. R. sveikatą, tokiais savo veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojai panaudodamas fizinį smurtą.

Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikacija

2. Kaltinamasis T. C. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad tada savo sodyboje buvo neblaivus. Vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jis sodyboje užkūrė pirtį ir išvažiavo iš sodybos ant kelio, nes sodyboje nebuvo telefono ryšio. Norėjo skambinti žmonai, kad atvažiuotų. Tai ir buvo jo klaida, kad išvažiavo. Kai iš sodybos išvažiavo į kelią, buvo sustabdytas. Kai prie automobilio priėjo M. R. iš karto nesuprato, kad ji pareigūnė. Suprato, kad ne policijos pareigūnė. Kai išlipo iš mašinos, pamatė, kad tai aplinkosauga. Kaip tiksliai padarė sužalojimus nukentėjusiajai neprisimena. Galėjo padaryti besisukdamas rankos mostu. Neneigia, kad sužalojo pareigūnę. Dėl to jam labai gėda. Su pareigūne susitaikė, žalą atlygino. Neturėjo tikslo sužaloti pareigūnės. Gal būt buvo afekto būsenoje. Tikslo pabėgti neturėjo. Prašė teismo taikyti laidavimą, laiduotoja skiriant jo žmoną. Žmona jam turi teigiamą įtaką. Prašė nekonfiskuoti automobilio, nes jis reikalingas darbinėms pareigoms vykdyti. Prašė konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią sumą. Kitos transporto priemonės neturi. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Prašė teismo palikti teisę vairuoti transporto priemones su įrengtais antialkoholiniais vairo užraktais.

4. T. C. visiškai prisipažinus kaltu padarius nusikalstamas veikas ir davus išsamius parodymus, nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorui, kaltinamajam ir jo gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

5.1.1. T. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad 2024 m. sausio 2 d. buvo savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), Pasvalio r. Išgėrė vienas 3-4 butelius alaus. Vakare norėjo paskambinti savo žmonai, tačiau sodyboje nėra telefono ryšio, todėl apie 19.30 val. sėdo į savo automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo ant kelio, kur yra ryšys. Tuo keliu pavažiavęs kelis metrus, jis iš galo pamatė įjungtus švyturėlius ir suprato, kad yra stabdomas. Iš karto sustojo, tačiau nepamena, ar išjungė variklį. Nepamena, ar tuo metu, kai buvo sustabdytas, jis kažkiek pavažiavo į priekį, tačiau gali būti, kad taip ir buvo. Sustojus, prie jo priėjo moteris, kaip vėliau suprato, tai buvo aplinkos apsaugos pareigūnė. Išlipęs iš automobilio matė aplinkos apsaugos pareigūnų tarnybinį automobilį su skiriamaisiais ženklais. Galbūt dėl buvusio neblaivumo ar dėl susinervinimo jis negali atsiminti visų aplinkybių, tačiau pamena, kad moteris paprašė duoti automobilio raktelius, kuriuos jis pats padavė. Po to buvo kalbama apie girtumo nustatymą, tačiau jis nesutiko su pareigūnės prašymu ir reikalavimo pasitikrinti blaivumą nevykdė. Neblaivumą jam nustatė vėliau atvykę policijos pareigūnai. Pirmu tikrinimu jam buvo nustatytas 1,99 prom. neblaivumas, antru – 1,86 prom. neblaivumas. Jis sutinka, kad neblaivus vairavo savo automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 150 - 153);

5.1.2. Liudytoja M. R. apklausos metu parodė, kad 2024 m. sausio 2 d. Panevėžio, Biržų, Pasvalio rajonuose ji, kaip aplinkos apsaugos pareigūnė, vykdė medžioklės kontrolės reidą. Dirbo kartu su Š. R., kuris yra neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius. Apie 19.30 val. tarnybiniu automobiliu važiavo per mišką nuo (duomenys neskelbtini) miestelio link (duomenys neskelbtini) kaimo. Važiuojant miško keliuku, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, Pasvalio r., pastebėjo priekyje važiuojantį automobilį. Nusprendė automobilį sustabdyti ir patikrinti dėl galimų medžioklės taisyklių pažeidimų. Ji stabdė pastebėtą automobilį važiuodama tarnybiniu automobiliu iš paskos ir naudodama garso bei šviesos signalus. Vairuotojas pastebėjo, kad yra stabdomas ir sustojo arčiau dešiniojo kelkraščio. Ji priėjo prie sustojusio mikroautobuso „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Už automobilio vairo sėdėjo jai nepažįstamas vyriškis. Vyriškis buvo vienas. Vairuotojui atidarius automobilio dureles, ji prisistatė, kad yra aplinkos apsaugos inspektorė. Vairuotojas pradėjo neadekvačiai elgtis – po sustojimo buvo neužgesinęs variklio ir, jai stovint prie vairuotojo durelių, dar kelis metrus pavažiavo į priekį. Jeigu būtų neatšokusi nuo automobilio, vairuotojas jai būtų pervažiavęs kojas. Kalbantis su vairuotoju, ji pajuto alkoholio kvapą, suprato, kad vairuotojas yra neblaivus. Vairuotojas to neneigė ir jai patvirtino, kad yra neblaivus. Vairuotojas sakė, kad važiavo nuo netoliese esančios savo sodybos gaudyti telefono ryšio. Pasakiusi, kad kvies policijos pareigūnus, ji paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie sustabdytą galimai neblaivų vairuotoją. Iš pradžių vairuotojas buvo ramus, sėdėdamas savo automobilyje su kažkuo kalbėjosi telefonu. Paprašius ateiti prie jos tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumo, nes turėjo išduotą alkoholio kiekio matuoklį, vairuotojas nesutiko tikrintis blaivumo ir pradėjo agresyviai elgtis. Paskambino pagalbos telefonu, prašydama, kad greičiau atvyktų policijos pareigūnai, nes vairuotojas bando pasišalinti. Atvykę policijos pareigūnai vairuotojui atliko blaivumo patikrinimą. Pirmu tikrinimu vairuotojui buvo nustatytas 1,99 prom. neblaivumas. Po 15-20 minučių atlikus antrą tikrinimą, vairuotojui buvo nustatytas 1,86 prom. neblaivumas. Nustatyta, kad neblaivus automobilį vairavo T. C. (t. 1, b. l. 70 – 72, 76-79);

5.1.3. Liudytojas Š. R. apklausos metu parodė, kad daug metų yra neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, todėl kartais važiuoja su gamtos apsaugos inspektoriais į bendrus reidus. 2024 m. sausio 2 d. M. R., kuri yra Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė, pakvietė važiuoti į medžioklės kontrolės reidą. Tikslaus laiko neatsimena, bet kažkur apie 19.30 val., važiavo miško keliu, esančiu Pasvalio r., važiavo nuo (duomenys neskelbtini) miestelio link (duomenys neskelbtini) kaimo. M. R. vairavo tarnybinį automobilį, kuris yra su skiriamaisiais gamtos apsaugos tarnybos ženklais, taip pat dėvėjo tarnybinę uniformą. Jis pats dėvėjo civilinius rūbais, ant kurių buvo užsidėjęs liemenę. Važiuojant mišku, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje pamatė priekyje lėtai važiuojantį automobilį. Prisivijus automobilį, M. R. nusprendė patikrinti šį automobilį, tad įsijungė švyturėlius, garsinį signalą ir važiuodama iš paskos stabdė automobilį. Pastebėjęs, kad yra stabdomas, automobilio vairuotojas sustojo. M. R. sustojo automobiliui iš galo ir išlipusi iš tarnybinio automobilio nuėjo prie vairuotojo. Tuo metu jis liko automobilyje. M. R. tik priėjus prie vairuotojo, automobilis pajudėjo į priekį ir kelis metrus pavažiavęs sustojo. Tada jis suprato, kad kažkas negerai ir išlipęs iš tarnybinio automobilio priėjo prie sustabdyto automobilio. Vairuotojas jam buvo nepažįstamas, pastarąjį matė pirmą kartą. Automobilyje vairuotojas buvo vienas. Tuo metu M. R. vairuotojo paklausė, ar šis vartojo alkoholį ir paprašė atiduoti automobilio raktelius. Vairuotojas atidavė raktelius ir pasisakė, kad vartojo alkoholį. Automobilio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas. M. R. pasakė, kad kvies policiją ir paskambino pagalbos telefonu 112. Pradžioje vairuotojas elgėsi ramiai, sėdėjo savo automobilyje ir kalbėjo su kažkuo telefonu. Pasakiusi, kad reikėtų patikrinti vairuotojo blaivumą, M. R. nuėjo į tarnybinį automobilį atsinešti bekontakčio alkoholio matuoklio. Sugrįžusi prie sustabdyto automobilio, M. R. vairuotojui pasakė, kad reikės pasitikrinti blaivumą. Vairuotojas nesutiko pasitikrinti blaivumo ir, būdamas perspėtas laukti policijos pareigūnų, bandė pasišalinti, pradėdamas eiti link miško. Tada M. R. vairuotoją pasivijo ir sugriebė už rūbų, kad nepabėgtų. M. R. viena ranka laikė vyriškį, kita ranka laikydama telefoną vėl skambino pagalbos telefonu 112, prašė, kad greičiau atvyktų policijos pareigūnai, informavo, kad vairuotojas bando pasišalinti. Vairuotojas muistėsi, stumdėsi su M. R. ir bandė ištrūkti. Tuo metu vairuotojas išmušė M. R. iš rankos telefoną. Viskas įvyko labai greitai ir jis nepastebėjo, kaip telefonas buvo išmuštas, tačiau telefonas už kelių metrų nukrito ant kelio ir buvo sudaužytas šio ekranas. M. R. kelis kartus perspėjo vairuotoją, kad nesipriešintų, bet pastarasis nepakluso ir vis tiek stumdėsi. M. R. sakė, kad jam bus uždėti antrankiai. Vairuotojas buvo agresyviai nusiteikęs ir neleido uždėti antrankių, kuriuos M. R. turėjo su savimi prie uniformos. Jis padėjo M. R. uždėti antrankius ir vairuotoją pasodino į sustabdytą automobilį. Po kokių 5-10 minučių atvyko policijos pareigūnai. Tuo metu vairuotojas jau buvo ramus, todėl antrankiai buvo nuimti. Policijos pareigūnai atliko vairuotojo blaivumo patikrinimą. Pirmu tikrinimu vairuotojui buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, antru - 1,86 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 106-109);

5.1.4. Policijos pareigūnas R. Š. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2024 m. sausio 2 d. prieš 20.00 val., tikslaus laiko nepamena, dirbant su Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule A. L., iš budėtojo gavo pranešimą, kad aplinkos apsaugos inspektorė sustabdė galimai neblaivų vairuotoją. Važiuojant į vietą, budėtojas radijo ryšiu pasakė, kad paskubėtų, nes vairuotojas bando pasišalinti iš įvykio vietos, esančios Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) kaimą. Jis su kolege vieškeliu važiavo nuo (duomenys neskelbtini) miestelio pusės link miško ir kažkur ties tuo mišku ant kelio pamatė stovinčius automobilius. Sustojus ir išlipus iš tarnybinio automobilio, pamatė Aplinkos apsaugos tarnybinį automobilį, kuris buvo su ženklinimais. Priekyje stovėjo mikroautobusas „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie mikroautobuso stovėjo pranešėja - Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė M. R., kuri buvo su Aplinkos apsaugos uniforma ir liemene, ant kurios buvo užrašas „Aplinkos apsauga“. Kartu su M. R. buvo Š. R., kuris dėvėjo šviečiančią liemenę su tokiais pat užrašais. Mikroautobuso viduje sėdėjo dar vienas vyras, kuris buvo surakintomis rankomis. Vyras buvo ramus, tačiau matėsi, kad priešinosi aplinkos apsaugos pareigūnams, kadangi vyro rūbai buvo aplipę žolėmis, matėsi, kad voliojosi ant pievos. Aplinkos apsaugos pareigūnė paaiškino, kad vykdant medžioklės kontrolės reidą buvo sustabdytas automobilis „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. C.. M. R. priėjus prie automobilio ir pradėjus bendrauti su vairuotoju, šis pradėjo važiuoti, o pavažiavęs kelis metrus sustojo, vos nekliudydamas jai kojų. Vairuotojas pats pasisakė, kad yra vartojęs alkoholio ir geranoriškai atidavė automobilio raktelius. Kiek suprato iš aplinkos apsaugos pareigūnės aiškinimo, po kurio laiko mikroautobuso vairuotojas bandė pasišalinti iš įvykio vietos, sudaužė pareigūnės telefoną. Pareigūnė bandė sulaikyti vairuotoją ir tada automobilio vairuotojui buvo uždėti antrankiai, kad pastarasis nepasišalintų. Po kiek laiko aplinkos apsaugos pareigūnė M. R. automobilio vairuotojui nuėmė uždėtus antrankius, kadangi šis buvo ramus ir sakė, kad nebandys pasišalinti. Jis su kolege patikrino vairuotojo blaivumą. 20.04 val. alkotesteriu DRAGER ALCOTEST 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), T. C. nustatytas 1,99 prom. neblaivumas, o antru tikrinimu, atliktu 20.20 val., nustatytas 1,86 prom. neblaivumas. Nustačius neblaivumą automobilis „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 112-115);

5.1.6. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) k. Automobilis „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi pietryčių kryptimi. Automobilio bagažinėje yra 2 kartoninės dėžės, iš kurių vienoje yra sudėta tara. Apžiūros metu paimtas automobilis „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo užvedimo raktelis, ir nuvežtas saugojimui į policijos saugojamų automobilių aikštelę (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (t. 1. b. l. 19-22, 23-29);

5.1.7. Iš nutarimo dėl objektų perdavimo saugoti, matyti, kad automobilis „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo užvedimo raktelis perduoti į (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelę (t. 1, b. l. 30-31);

5.1.8. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2024 m. sausio 2 d. T. C. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija – gali; stovėdamas pataikyti pirštu į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – gali. Alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 20.04 val. T. C. nustatytas 1,99 prom. alkoholinis girtumas, o 20.20 val. – 1,86 prom. alkoholinis girtumas. T. C. aktą pasirašė, su tikrinimo rezultatais sutiko (t. 1, b. l. 13-14, 15);

5.1.9. Internetinės svetainės http://www.emprekis.lt/ duomenimis pagal transporto priemonės techninius duomenis, gamybos periodas 2009-2015 m., transporto priemonės „VW Caravelle“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 14 520,00 Eur (t. 1, b. l. 34);

5.1.10. Iš tarnybinio pranešimo, matyti, kad iš Bendrojo pagalbos centro gauti garso įrašai (t. 1, b. l. 36-37);

5.1.11. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro sistemoje 2024 m. sausio 2 d., laikotarpiu nuo 19.25 val. iki 19.48 val., esančių trijų pokalbių garso įrašai. Pirmame garso įraše užfiksuota, kaip 2023 m. sausio 2 d. 19.25 val. aplinkos apsaugos inspektorė M. R., pranešė, kad Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) k., važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) k. šalutiniu keliuku į mišką, sustabdė galimai neblaivų vairuotoją. Patikslina, kad sustabdė netoli (duomenys neskelbtini) upės. Skambinusiosios teigimu, stabdomas vairuotojas sustojo, o sustojęs dar važiavo. M. R. paaiškina, kad asmuo vairavo automobilį VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Operatoriui pasiteiravus, ar vairuotojas yra neagresyvus, nesipriešina, pranešėja atsako, jog ne ir patikslina, kad vairuotojas jau buvo sustojęs ir automatiškai vėl pradėjo važiuoti, todėl sukėlė įtarimą (t. 1, b. l. 38-42);

5.1.12. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad prie bylos prijungti pareigūnų A. L. ir R. Š. kūno kamerų vaizdo įrašai, 2 vnt. (t. 1, b. l. 43-44);

5.1.13. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Vaizdo įrašuose užfiksuotos pareigūnų darbo įvykio vietoje aplinkybės. Nustatyta, kad automobilį vairavo T. C.. T. C. nustatytas 1,99 promilės neblaivumas, ir po 20 minučių – 1,86 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 45-47);

5.1.14. Iš VĮ „Regitra“ 2024 m. sausio 3 d. duomenų išrašo matyti, kad T. C. vardu registruota transporto priemonė – keleivinis automobilis „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 33);

5.1.15. Iš V. V.-C. prašymo, kurį teismas pagarsino teismo posėdžio metu, matyti, kad ji sutinka būti sutuoktinio T. C. laiduotoja. Nurodo, kad sutuoktinis būdamas neblaivus vairavo automobilį ir pasipriešino pareigūnei bei ją sužalojo. Nurodo, kad T. C. labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pripažino savo kaltę, dėl to kas įvyko labai pergyvena, savo elgesį vertina kritiškai, padarytą žalą atlygino, pareigūnės atsiprašė. Prašo T. C. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be užstato (t. 1, b. l. 165-166).

6. Dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui

6.1. Kaltinamojo kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

6.1.1. T. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad 2024 m. sausio 2 d., būdamas sodyboje, esančioje Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), išgėrė 3-4 butelius alaus. Vakare norėjo paskambinti savo žmonai, tačiau sodyboje nėra telefono ryšio, todėl apie 19.30 val. jis sėdo į savo automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo ant kelio, kur yra ryšys. Tuo keliu pavažiavęs kelis metrus, jis iš galo pamatė įjungtus švyturėlius ir suprato, kad yra stabdomas. Jis iš karto sustojo, tačiau nepamena, ar išjungė variklį. Gali būti, kad kažkiek pavažiavo į priekį. Sustojus, prie jo priėjo moteris, kaip vėliau suprato, tai buvo aplinkos apsaugos pareigūnė. Išlipęs iš automobilio matė aplinkos apsaugos pareigūnų tarnybinį automobilį su skiriamaisiais ženklais. Galbūt dėl buvusio neblaivumo ar dėl susinervinimo jis negali atsiminti visų aplinkybių, tačiau pamena, kad moteris paprašė duoti automobilio raktelius, kuriuos jis pats padavė. Po to buvo kalbama apie girtumo nustatymą, tačiau jis nesutiko su pareigūnės prašymu ir reikalavimo pasitikrinti blaivumą nevykdė. Neblaivumą jam nustatė vėliau atvykę policijos pareigūnai. Pirmu tikrinimu jam buvo nustatytas 1,99 prom. neblaivumas, antru – 1,86 prom. neblaivumas. Sutinka su visomis įtarime nurodytomis aplinkybėmis ir nenori šių detalizuoti, nes neatsimena, kaip viskas įvyko. Įtarime nurodyta, kad jis tyčia ranka sudavė pareigūnei ir tokiu būdu ją sužalojo, tačiau jis tikrai neturėjo jokios tyčios ir tikslo prieš pareigūnę smurtauti bei šią sužaloti. Neneigia, kad vyko ginčas, kurio metu dėl jo veiksmų pareigūnei galėjo iškristi telefonas. Šiuo metu negali pasisakyti dėl įtarime nurodyto pasišalinimo iš įvykio vietos, bet jam atrodo, kad to nebuvo. Pamena, kad jam buvo uždėti antrankiai, tačiau antrankių uždėjimo aplinkybių detaliai nepamena. Pamena, kad po sustabdymo, jis telefonu bendravo su savo žmona, tačiau daugiau niekam neskambino. Labai apgailestauja, kad buvo sužalota pareigūnė ir nuoširdžiai gailisi. Sutinka atlygti civilinį ieškinį ir esant galimybei atsiprašyti pareigūnės (t. 1, b. l. 143-145, 150-156);

6.1.2. Nukentėjusioji M. R. liudytojo apklausų metu parodė, kad ji yra Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė. Ji yra valstybės tarnautoja ir atlieka viešojo administravimo funkcijas. Savo darbe vadovaujasi savo pareigybės aprašymu, reidų organizavimo instrukcija. Pareigybės aprašyme nurodyta, jog turi teisę organizuoti ir vykdyti reidus siekiant užtikrinti teisėtą gamtos išteklių naudojimą, medžioklės, mėgėjų žvejybos, verslinės žvejybos, specialiosios žvejybos vykdymą, aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis kontrolę. Taip pat turi teisę medžioklės reido metu stabdyti automobilius, tikrinti įtartinus asmenis dėl gamtos išteklių naudojimo teisėtumo, jeigu turi prie savęs ar transporto priemonėse išimti draudžiamus daiktus, ginklus, jeigu jie buvo naudojami medžioklėje, neturint tam leidimo. Be to, turi teisę sulaikyti asmenį ir pristatyti į policijos įstaigą asmenybės nustatymui. Reiduose dalyvauja vilkėdama tarnybinę uniformą, šviesą atspindinčią liemenę, ant kurios tiek priekio, tiek nugaros yra užrašas „APLINKOS APSAUGA“. Dirba tarnybiniu automobiliu, kuris yra su aplinkos apsaugos logotipais, garso ir šviesos švyturėliais. Reiduose naudoja tarnybos išduotas priemones – kūno kamerą, tarnybinį telefoną, žibintuvėlį, alkoholio kiekio matuoklį, antrankius. 2024 m. sausio 2 d. Panevėžio, Biržų, Pasvalio rajonuose ji vykdė medžioklės kontrolės reidą. Dirbo kartu su Š. R., kuris yra neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius. Apie 19.30 val. Pasvalio r. tarnybiniu automobiliu važiavo per mišką nuo (duomenys neskelbtini) miestelio link (duomenys neskelbtini) kaimo. Važiuojant miško keliuku, gali būti (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, Pasvalio r., pastebėjo priekyje važiuojantį automobilį. Nusprendė automobilį sustabdyti ir patikrinti dėl galimų medžioklės taisyklių pažeidimų. Automobilį stabdė važiuodama tarnybiniu automobiliu iš paskos ir naudodama garso bei šviesos signalus. Vairuotojas pastebėjo, kad yra stabdomas ir sustojo arčiau dešiniojo kelkraščio. Ji priėjo prie sustojusio mikroautobuso „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Už automobilio vairo sėdėjo jai nepažįstamas vyriškis. Vyriškis buvo vienas. Vairuotojui atidarius automobilio dureles, ji prisistatė, kad yra aplinkos apsaugos inspektorė. Vairuotojas pradėjo neadekvačiai elgtis – po sustojimo buvo neužgesinęs variklio ir, jai stovint prie vairuotojo durelių, dar kelis metrus pavažiavo į priekį. Jeigu būtų neatšokusi nuo automobilio, vairuotojas jai būtų pervažiavęs kojas. Kalbantis su vairuotoju, ji pajuto alkoholio kvapą, suprato, kad vairuotojas yra neblaivus. Vairuotojas to neneigė ir jai patvirtino, kad yra neblaivus. Vairuotojas sakė, kad važiavo nuo netoliese esančios savo sodybos gaudyti telefono ryšio. Pasakiusi, kad kvies policijos pareigūnus, paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie sustabdytą galimai neblaivų vairuotoją. Iš pradžių vairuotojas buvo ramus, sėdėdamas savo automobilyje su kažkuo kalbėjosi telefonu. Paprašius ateiti prie jos tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumo, nes turėjo išduotą alkoholio kiekio matuoklį, vairuotojas nesutiko tikrintis blaivumo ir pradėjo agresyviai elgtis. Vairuotojas nevykdė jos reikalavimo pasitikrinti blaivumą ir išlipęs iš savo automobilio ėmė eiti link sodybos, eidamas link netoliese tekančios (duomenys neskelbtini) upės. Ji kelis kartus perspėjo vairuotoją, kad liktų vietoje, kad nesišalintų iš įvykio vietos ir lauktų policijos. Vairuotojas nevykdė jos reikalavimų ir ėjo tolyn, todėl ji viena ranka suėmė ir laikė vairuotojui už rankos, tiksliau už rūbų. Tuo pačiu metu ji skambino pagalbos telefonu, prašydama, kad greičiau atvyktų policijos pareigūnai, nes vairuotojas bando pasišalinti. Kalbėdama telefonu ji kaire ranka laikė vairuotoją, tuo metu dešinėje rankoje buvo telefonas. Vairuotojas buvo supykęs, muistėsi, stumdėsi, bandė ištraukti savo ranką ir pasišalinti. Kol dar kalbėjo telefonu, vairuotojas trenkė savo laisva ranka per jos ranką, kurioje laikė telefoną, ir telefonas nukrito ant žemės. Tada prišoko Š. R. ir abu bandė laikyti vairuotoją. Mano, kad vairuotojo smūgis jai į ranką buvo tyčinis, kadangi pastarasis norėjo, kad ji neiškviestų policijos pareigūnų, kad nutrauktų pokalbį su bendrosios pagalbos centru, todėl išmušė jai iš rankos telefoną. Be to, vairuotojas norėjo pasišalinti, todėl trenkė į ranką, kad jį paleistų. Viskas vyko labai greitai, todėl negali tiksliai pasakyti su kuria savo rankos dalimi - delnu, ar delno išorine puse - vairuotojas kliudė jos ranką ir sužalojo dešinės rankos pirštą. Iš streso ir susijaudinimo ji iš karto skausmo nejuto, bet po kažkiek laiko pradėjo skaudėti, vėliau atsirado kraujosruva. Dešinės rankos pirštas (smilius) jai skaudėjo kelias dienas, ypač skausmą jautė pirštą liečiant. Kadangi vairuotojas nevykdė jos reikalavimų likti įvykio vietoje ir vis bandė pabėgti, ji iš liemenės kišenės išsitraukė antrankius ir pasakė, kad šiuos panaudos. Su Š. R. pagalba vairuotojui buvo uždėti antrankiai, nors pastarasis priešinosi ir neleido šių uždėti. Vairuotojas su antrankiais buvo tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Tuo metu vairuotojas jau buvo nusiraminęs, todėl antrankiai buvo nuimti. Policijos pareigūnai vairuotojui atliko blaivumo patikrinimą. Pirmu tikrinimu vairuotojui buvo nustatytas 1,99 prom. neblaivumas. Po 15-20 minučių atlikus antrą tikrinimą, vairuotojui buvo nustatytas 1,86 prom. neblaivumas. Pakėlusi nuo žemės savo tarnybinį telefoną „Redmi“, ji pamatė, kad yra sudaužytas ekranas ir telefonas yra nebetinkamas naudojimui. Nukritusi kūno kamera apgadinta nebuvo. Dėl vairuotojo, kaip vėliau sužinojo iš policijos pareigūnų T. C., veiksmų ji nukentėjo tarnybos metu - sustabdyto automobilio vairuotojas nevykdė jos teisėtų, kaip valstybės tarnautojo, vykdančio viešojo administravimo funkcijas, reikalavimų pasitikrinti blaivumą, po to likti įvykio vietoje ir laukti atvykstančių policijos pareigūnų, bei priešindamasis ir bandydamas pabėgti panaudojo prieš ją fizinį smurtą - sudavė smūgį į ranką. Šio įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji nukentėjo atlikdama savo pareigas, tačiau dėl padarytos moralinės žalos civilinio ieškinio nereikš. Dar nori papildyti, kad savanoriškai pateiktuose įvykio metu kūno kamera darytuose vaizdo įrašuose viena valanda neatitinka laikas. Įrašai daryti valanda anksčiau, nei nurodyta įrašuose (t. 1, b. l. 70-75, 76-94);

6.1.3. Liudytojas Š. R. apklausos metu parodė, kad daug metų yra neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, todėl kartais važiuoja su gamtos apsaugos inspektoriais į bendrus reidus. 2024 m. sausio 2 d. M. R., kuri yra Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė, pakvietė važiuoti į medžioklės kontrolės reidą. Tikslaus laiko neatsimena, bet kažkur apie 19.30 val., važiavo miško keliu, esančiu Pasvalio r., važiavo nuo (duomenys neskelbtini) miestelio link (duomenys neskelbtini) kaimo. M. R. vairavo tarnybinį automobilį, kuris yra su skiriamaisiais gamtos apsaugos tarnybos ženklais, taip pat dėvėjo tarnybinę uniformą. Jis pats dėvėjo civilinius rūbais, ant kurių buvo užsidėjęs liemenę. Važiuojant mišku, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje pamatė priekyje lėtai važiuojantį automobilį. Prisivijus automobilį, M. R. nusprendė patikrinti šį automobilį, tad įsijungė švyturėlius, garsinį signalą ir važiuodama iš paskos stabdė automobilį. Pastebėjęs, kad yra stabdomas, automobilio vairuotojas sustojo. M. R. sustojo automobiliui iš galo ir išlipusi iš tarnybinio automobilio nuėjo prie vairuotojo. Tuo metu jis liko automobilyje. M. R. tik priėjus prie vairuotojo, automobilis pajudėjo į priekį ir kelis metrus pavažiavęs sustojo. Tada jis suprato, kad kažkas negerai ir išlipęs iš tarnybinio automobilio priėjo prie sustabdyto automobilio. Vairuotojas jam buvo nepažįstamas. Automobilyje vairuotojas buvo vienas. Tuo metu M. R. vairuotojo paklausė, ar šis vartojo alkoholį ir paprašė atiduoti automobilio raktelius. Vairuotojas atidavė raktelius ir pasisakė, kad vartojo alkoholį. Automobilio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas. M. R. pasakė, kad kvies policiją ir paskambino pagalbos telefonu 112. Pradžioje vairuotojas elgėsi ramiai, sėdėjo savo automobilyje ir kalbėjo su kažkuo telefonu. Pasakiusi, kad reikėtų patikrinti vairuotojo blaivumą, M. R. nuėjo į tarnybinį automobilį atsinešti bekontakčio alkoholio matuoklio. Sugrįžusi prie sustabdyto automobilio, M. R. vairuotojui pasakė, kad reikės pasitikrinti blaivumą. Vairuotojas nesutiko pasitikrinti blaivumo ir, būdamas perspėtas laukti policijos pareigūnų, bandė pasišalinti, pradėdamas eiti link miško. Tada M. R. vairuotoją pasivijo ir sugriebė už rūbų, kad nepabėgtų. M. R. viena ranka laikė vyriškį, kita ranka laikydama telefoną vėl skambino pagalbos telefonu 112, prašė, kad greičiau atvyktų policijos pareigūnai, informavo, kad vairuotojas bando pasišalinti. Vairuotojas muistėsi, stumdėsi su M. R. ir bandė ištrūkti. Tuo metu vairuotojas išmušė M. R. iš rankos telefoną. Viskas įvyko labai greitai ir jis nepastebėjo, kaip telefonas buvo išmuštas, tačiau telefonas už kelių metrų nukrito ant kelio ir buvo sudaužytas šio ekranas. M. R. kelis kartus perspėjo vairuotoją, kad nesipriešintų, bet pastarasis nepakluso ir vis tiek stumdėsi. M. R. sakė, kad jam bus uždėti antrankiai. Vairuotojas buvo agresyviai nusiteikęs ir neleido uždėti antrankių, kuriuos M. R. turėjo su savimi prie uniformos. Jis padėjo M. R. uždėti antrankius ir vairuotoją pasodino į sustabdytą automobilį. Po kokių 5-10 minučių atvyko policijos pareigūnai. Tuo metu vairuotojas jau buvo ramus, todėl antrankiai buvo nuimti. Policijos pareigūnai atliko vairuotojo blaivumo patikrinimą. Pirmu tikrinimu vairuotojui buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, antru - 1,86 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 106-109);

6.1.4. Policijos pareigūnas R. Š. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2024 m. sausio 2 d. prieš 20.00 val., tikslaus laiko nepamena, dirbant su Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule A. L., iš budėtojo gavo pranešimą, kad aplinkos apsaugos inspektorė sustabdė galimai neblaivų vairuotoją. Važiuojant į vietą, budėtojas radijo ryšiu pasakė, kad paskubėtų, nes vairuotojas bando pasišalinti iš įvykio vietos, esančios Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) kaimą. Jis su kolege vieškeliu važiavo nuo (duomenys neskelbtini) miestelio pusės link miško ir kažkur ties tuo mišku ant kelio pamatė stovinčius automobilius. Sustojus ir išlipus iš tarnybinio automobilio, pamatė Aplinkos apsaugos tarnybinį automobilį, kuris buvo su ženklinimais. Priekyje stovėjo mikroautobusas „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie mikroautobuso stovėjo pranešėja - Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė M. R., kuri buvo su Aplinkos apsaugos uniforma ir liemene, ant kurios buvo užrašas „Aplinkos apsauga“. Kartu su M. R. buvo Š. R., kuris dėvėjo šviečiančią liemenę su tokiais pat užrašais. Mikroautobuso viduje sėdėjo dar vienas vyras, kuris buvo surakintomis rankomis. Vyras buvo ramus, tačiau matėsi, kad priešinosi aplinkos apsaugos pareigūnams, kadangi vyro rūbai buvo aplipę žolėmis, matėsi, kad voliojosi ant pievos. Aplinkos apsaugos pareigūnė paaiškino, kad vykdant medžioklės kontrolės reidą buvo sustabdytas automobilis „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. C.. M. R. priėjus prie automobilio ir pradėjus bendrauti su vairuotoju, šis pradėjo važiuoti, o pavažiavęs kelis metrus sustojo, vos nekliudydamas jai kojų. Vairuotojas pats pasisakė, kad yra vartojęs alkoholio ir geranoriškai atidavė automobilio raktelius. Kiek suprato iš aplinkos apsaugos pareigūnės aiškinimo, po kurio laiko mikroautobuso vairuotojas bandė pasišalinti iš įvykio vietos, sudaužė pareigūnės telefoną. Neatsimena, kaip pareigūnė aiškino, kokiu būdu vairuotojas sudaužė telefoną, kadangi praėjo daug laiko ir jis smulkiai įvykio aplinkybių neatsimena. Pareigūnė bandė sulaikyti vairuotoją ir tada automobilio vairuotojui buvo uždėti antrankiai, kad pastarasis nepasišalintų. Po kiek laiko aplinkos apsaugos pareigūnė M. R. automobilio vairuotojui nuėmė uždėtus antrankius, kadangi šis buvo ramus ir sakė, kad nebandys pasišalinti. Su kolege patikrino vairuotojo blaivumą. 20.04 val. T. C. nustatytas 1,99 prom. neblaivumas, o antru tikrinimu, atliktu 20.20 val., nustatytas 1,86 prom. neblaivumas (t. 1, b. l. 112-115);

6.1.5. Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2024 m. sausio 2 d. apie 19.30 val., Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, T. C. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, nustatyti dar vienos nuskalstamos veikos pažymiai - T. C. pasipriešino valstybės tarnautojui, tai yra 2024 m. sausio 2 d., apie 19.25 val., nevykdė teisėtų reikalavimų, panaudojo fizinį smurtą ir pasipriešino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorei M. R., tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje (t. 1, b. l. 16-18);

6.1.6. Iš savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. R. pateikė 2024 m. sausio 2 d. kūno kamera darytus vaizdo įrašus (t. 1, b. l. 48-50, 51);

6.1.7. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti nukentėjusiosios M. R. savanoriškai pateikti tarnybos metu 2024 m. sausio 2 d. kūno kamera daryti vaizdo įrašai. Pirmame vaizdo įraše, kurio pradžia 20.31 val., užfiksuotas aplinkos apsaugos pareigūnės ir automobilyje už vairo sėdinčio T. C. pokalbis. Pokalbio metu M. R. paklausus, ar vairuotojas yra vartojęs alkoholio, T. C. atsako: „taip“. Tuomet M. R. vairuotojui sako: „Jūs čiut nenutrenkėt manęs“. T. C. kažką nerišliai kalba apie šalia esančią jo sudegusią sodybą. T. C. judesiai nekoordinuoti, iš išvaizdos atrodo, kad yra neblaivus. Priėjęs Š. R. paprašo vairuotojo duoti automobilio užvedimo raktelį. Vairuotojas paduoda raktelį ir išlipęs iš automobilio klausia, ar jis ką nors nutrenkė. M. R. atsako: „Jūs čiut manęs neparvažiavot“. T. C. atsako: „nejuokaukit“. R. R. paaiškina, kad niekas nejuokauja, kad jis buvo stabdomas ir kad sustojęs vėl pradėjo važiuoti. Pokalbio metu T. C. teigia, kad išvažiavo iš netoliese esančios savo sodybos ant kelio, nes sodyboje nėra ryšio, jis girtas nevairuoja. M. R. sako, kad taip daryti negalima, eina prie savo tarnybinio automobilio ir skambina telefonu, kitą telefoną laiko rankoje. M. R. praneša apie sustabdytą galimai neblaivų vairuotoją. Antrame vaizdo įraše, kurio pradžia 21.04 val., užfiksuotas prie automobilio stovinčio T. C. ir aplinkos apsaugos pareigūnės M. R. pokalbis. M. R. sako, kad pradžioje T. C. ramiai sėdėjo kokią minutę, po to pradėjo lakstyti nuo vienų durelių prie kitų ir bandė pabėgti. T. C. be kepurės (pirmame įraše dėvėjo kepurę), rūbai aplipę sausomis žolėmis, rankos už nugaros. T. C. neigia mėginęs pabėgti, paaiškindamas, kaip jis galėjo pabėgti, jeigu jo mašinos rakteliai paimti. M. R. sako, kad priėjus prie sustabdymo automobilio jis vos neparvažiavo jai kojų. T. C. neigia, kad taip buvo. M. R. sako, kad jis gal neatsimena savo neadekvačių veiksmų. T. C. vėl kalba apie sudegusią savo sodybą. M. R. atsako, kad tai nepateisina jo veiksmų gerti ir važiuoti su transporto priemone. Atvyksta policijos pareigūnai, kurie pasiteirauja, kas čia buvo. T. C. atsako, kad jį sustabdė. Pareigūnui paklausus, kodėl jis aplipęs žolėmis, T. C. atsuka nugarą ir rodo, kad jam surakintos rankos. M. R. paaiškina, kad T. C. nuo jų bėgo, todėl jį bandė sulaikyti. T. C. trenkė per ranką ir sudaužė jos telefoną. M. R. patikslina, kad ji sustabdė vairuotoją, ėjo jo tikrinti ir pastarasis pradėjo važiuoti, vos ne per kojas ir vos jos nenutrenkė, vairuotojas elgėsi neadekvačiai. T. C. paaiškina, kad iš jo buvo paimti automobilio rakteliai, kad jis niekur nebėgo, visą laiką buvo vietoje, kelių žingsnių atstumu, kad kalbėjo normaliai. M. R. atsako, kad iš pradžių viskas buvo gerai, bet vėliau pradėjo priešintis ir bėgti, tai darė po to, kai ji pasakė, kad yra iškviesti policijos pareigūnai. T. C. pasakius, kad iš jo buvo paimti rakteliai, M. R. paaiškina, kad jis vairavo neblaivus, todėl iš karto dėl saugumo paėmė raktelius. Pareigūnai tikrina T. C. blaivumą. Pirmu tikrinimu, T. C. nustatytas 1,99 prom. neblaivumas. T. C. nuimami antrankiai. M. R. policijos pareigūnams sako, kad reikia užfiksuoti dėl jos telefono ir paaiškina, kad jai skambinant į BPC T. C. nušveitė jos telefoną, dėl ko šis sudužo (t. 1, b. l. 52-55);

6.1.8. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. R. padaryta poodinė kraujosruva dešinės plaštakos II-ame piršte, paveikus kietu buku daiktu (paviršiumi), 1 trauminiu poveikiu, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir nurodytu laiku. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 65);

6.1.9. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad sugadintas mobilaus ryšio telefonas „Xiaomi Redmi 9 ES“, už kurį materialiai atsakinga M. R., įsigytas 2021 m. gegužės 12 d. Mobilaus ryšio telefono kaina – 145,20 Eur (t. 1, b. l. 56-57);

6.1.10. T. C. Aplinkos apsaugos departamentui prie aplinkos ministerijos 145,20 Eur dydžio žalą dėl sugadinto telefono atlygino (t. 1, b. l. 58-59);

6.1.11. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro sistemoje 2024 m. sausio 2 d., laikotarpiu nuo 19.25 val. iki 19.48 val., esančių trijų pokalbių garso įrašai. Antrame garso įraše užfiksuota, kaip 19.39 val. pranešėja, prisistačiusi kaip neseniai skambinusi aplinkos apsaugos pareigūnė, teiraujasi, ar gali policijos pareigūnai paskubėti, nes neblaivus vairuotojas priešinasi ir nori pabėgti. Pranešėja kalbėdama garsiai šnopuoja. Fone girdisi automobilio durelių trinktelėjimas. Pranešėja kažkam šaukia: „prašom niekur neiti!“. Operatorei pasiteiravus, ar vairuotojas bando pabėgti, fone girdisi riksmai, triukšmas. Niekas operatorei neatsako. Trečiame garso įraše užfiksuota, kaip 19.48 val. pranešėja, skambindama iš kito telefono numerio, prisistato aplinkos apsaugos pareigūne (kalba pridususi, garsiai šnopuodama). Paaiškina, kad numušė kitą telefoną ir teiraujasi, ar jau vyksta policijos pareigūnai. Skambinusioji šaukia, kad asmuo priešinasi ir nori pabėgti. Operatorei pasitikslinus, ar buvo pasakyti valstybiniai numeriai, pranešėja paaiškina, kad vairuotojas dabar yra sulaikytas, bet priešinasi. Operatorės teigimu, paprašys, kad policijos pareigūnai paskubėtų (t. 1, b. l. 38-42);

6.1.12. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Vaizdo įrašuose užfiksuotos pareigūnų darbo įvykio vietoje aplinkybės. Nustatyta, kad automobilį vairavo T. C.. Policijos pareigūnui paklausus, kas atsitiko, kodėl yra aplipęs žolėmis, T. C. atsako, kad nieko neatsitiko, jis važiavo, jį sustabdė. Pasisukęs rodo, kad jam už nugaros yra surakintos rankos. M. R. paaiškina, kad jis visas išsivoliojęs, nes bėgo, trenkė jai per ranką, telefoną sudaužė, neadekvačiai elgėsi. M. R. teigimu, vairuotoją pasivijo, sustabdė, ėjo tikrinti, o jis pradėjo važiuoti, „čiut ne per kojas“, spėjo atsitraukti. M. R. policijos pareigūnui sako, kad reikia užfiksuoti, jog tuo metu, kai skambino Bendruoju pagalbos telefonu, buvo sudaužytas jos telefonas. Matyti, kad sudaužytas telefono ekranas. T. C. nustatytas 1,99 promilės neblaivumas, ir po 20 minučių – 1,86 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 45-47);

6.1.13. Iš Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos gyvosios gamtos apsaugos departamento direktoriaus pareigybės aprašymo matyti, kad šias pareigas einantis asmuo yra valstybės tarnautojas (t. 1, b. l. 87-86);

6.1.14. Iš susitaikymo protokolo matyti, kad T. C. susitaikė su nukentėjusiąja M. R., jos atsiprašė, padarytą žalą pilnai atlygino (t. 2, b. l. 47).

6.2. Pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Šio straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467/2014). Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, t. y. teisėtais būdais ir tvarka, bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be kaltinamojo prisipažinimo, aukščiau minėti byloje surinkti duomenys patvirtina, kad T. C. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį, kadangi jis, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, atsisakydamas vykdyti savo pareigas einančios uniformuotos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorės M. R. teisėtą reikalavimą pasitikrinti blaivumą, jo nevykdė ir bandė pasišalinti, pareikalavus likti įvykio vietoje ir bandant sulaikyti, panaudojo fizinį smurtą, tai yra tyčia ranka sudavė Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorei M. R. į dešinę ranką, padarė poodinę kraujosruvą dešinės plaštakos II-ame piršte ir nežymiai sutrikdė M. R. sveikatą, tokiais savo veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojai panaudodamas fizinį smurtą.

7. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnis), ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis) taikymo

7.2. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas.

7.3. Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kad būtų taikomas šis straipsnis, yra būtinos visos keturios BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.

7.4. Lietuvos Respublikos BK 38 ir 40 straipsniuose kalbama apie nusikalstamos veikos padarymą vienaskaitos forma, taip pabrėžiant pakartotinumo negalimumą ir galimybę vertinti, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8.2. Padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį yra nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis).

8.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

9.1. Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise, t. y. vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminą prašė nustatyti – 3 metams. Kaltinamasis ir jo gynėjas teismo posėdžio metu prašė šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatyti 6 mėnesiams ir leisti kaltinamajam vairuoti transporto priemones su įrengtais antialkoholiniais variklio užraktais ir nurodė, kad tada T. C. galėtų normaliai funkcionuoti, gyventi, vykdyti darbinę veiklą.