Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lauretos Ulbienės ir Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorės (toliau – ir prokurorė) ir nuteistojo J. I. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. I. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkiems mėnesiams;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu keturiasdešimt penkioms paroms;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (K. O. turto vagystė) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (V. V. turto vagystė) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu trisdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir J. I. buvo paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir trims mėnesiams.

J. I. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

J. I. ir J. I. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį (V. K. ir A. K. priklausančio turto vagystė ir turto sugadinimas) buvo išteisinti, neįrodžius, kad jie padarė šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. I. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. liepos 26 d., apie 04.45 val., veikdamas kartu su V. D. (kuris dėl šios nusikalstamos veikos pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2741-1035/2018), automobiliu Opel Vivaro, v. n. (duomenys neskelbtini) atvyko į 421 garažų savininkų ir eksploatacijos bendrijos požeminių garažų masyvą, esantį S. Stanevičiaus g. 86B, Vilniuje, kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu išlaužę (duomenys neskelbtini) garažo vartų rakinimo mechanizmą įsibrovė į patalpą – R. N. priklausantį garažą, iš kur pasikėsino pagrobti šešis vienetus variklio galvučių, du karterius, variklio dangtelį, metalinę automobilio termo apsaugą, t. y. apie 80 kg spalvoto metalo laužo, kurio bendra vertė 150 Eur, automobilio BMW M5 išmetimo kolektorių, kurios vertė 300 Eur, automobilio įsiurbimo kolektorių, kurio vertė 50 Eur, dėžę (kartoninę), nukentėjusiojo nevertintą dėl mažareikšmiškumo, su joje buvusiais: dviem motociklo akumuliatoriais, kurių vieno vertė 25 Eur, bendra vertė 50 Eur, dvi metalinėmis grandinės žvaigždėmis ir jos dalimis, kurių vienos vertė 10 Eur, bendra vertė 20 Eur, motociklo apdailos detalę, kurios vertė 10 Eur, ir kitomis smulkiomis detalėmis, nukentėjusiojo nevertintomis dėl mažareikšmiškumo, vandens pompą (siurblį), kurios vertė 50 Eur, plastmasinę dėžę, nukentėjusiojo nevertintą dėl mažareikšmiškumo, su joje buvusiomis: automatinės greičių dėžės dalimis ir smulkiomis detalėmis, buvusiomis baltos spalvos nupjautame plastikiniame bakelyje, nukentėjusiojo nevertintame dėl mažareikšmiškumo, iš viso 30 Eur vertės, motociklo kojele, kurios vertė 20 Eur, motociklo žibintu, kurio vertė 30 Eur, automobilio garso kolonėle, kurios vertė 5 Eur, motociklo kojele su bėgių perjungimo svirtimi, kurios vertė 50 Eur, plastikinį maišelį, nukentėjusiojo nevertintą dėl mažareikšmiškumo, su jame buvusiais trimis motociklo laidų komplektais, kurių vieno vertė 30 Eur, iš viso 90 Eur vertės, motociklo kojelę juodos spalvos, kurios vertė 50 Eur, motociklo kojelę, kurios vertė 20 Eur, dvi motociklo kojeles, kurių vienos vertė 40 Eur, iš viso 80 Eur vertės, dėžę (kartoninę), nukentėjusiojo nevertintą dėl mažareikšmiškumo, su joje buvusiomis plastmasinėmis detalėmis: dviem vienetais motociklo galinių atšvaitų su numerio laikikliu, kurių vieno vertė 30 Eur, viso 60 Eur vertės, motociklo veidrodėliu, kurio vertė 30 Eur, motociklo kairės pusės vairo rankena su valdymo jungikliais, kurios vertė 100 Eur, oro filtro dėže, kurios vertė 10 Eur, motociklo Yamaha duslintuvą „MIG“, kurio vertė 50 Eur, motociklo Kawasaki duslintuvą juodos spalvos, kurio vertė 100 Eur, keturis vienetus ratų su lietais ratlankiais su užrašu Opel bei vasarinėmis padangomis: trys „Michelin“ bei viena „Mareliai“ gamintojų, kurių matmenys 205/60/R15, vieno rato vertė 40 Eur, iš viso 160 Eur vertės, du vienetus ratų su lietais ratlankiais su užrašu „BMW“ bei vasarinėmis gamintojo „PIRELLI“ padangomis, kurių matmenys 225/50/R16, vieno rato vertė 50 Eur, iš viso 100 Eur vertės, tris vienetus ratų su lietais ratlankiais su užrašu „DRAG“ bei „UNIROYAL“ markės padangomis, kurių matmenys 185/65/R15, vieno rato vertė 40 Eur, iš viso 120 Eur vertės, ratą su lietu ratlankiu bei padanga „BF GOODRICH“, kurios matmenys 185/65 R14, kurio vertė 40 Eur, ratą su lietu ratlankiu bei padanga, kurios matmenys 205/60 R15, kurio vertė 40 Eur, ratą su lietu ratlankiu su užrašu „ATA“ ant ratlankio dangtelio bei padanga, kurios matmenys 225/40 R18, kurio vertė 60 Eur, lietą ratlankį su Acura logotipu ant ratlankio dangtelio, kurio vertė 60 Eur, motociklo galinę šakę su grandine, grandinės apsauga ir amortizatoriumi, kurios vertė 150 Eur, motociklo Kawasaki rėmą su valstybiniu numeriu 018VE ir detalėmis: vairu, galine šake, grandine, grandinės žvaigžde, galiniu amortizatoriumi, trimis kojelėmis, stabdžių disku, stabdžių kaladėlėm, suportu, galinio rato ašimi, galiniu ratu, kurių vertė 500 Eur, dvi motociklo padangas, kurių kiekvienos vertė po 30 Eur, iš viso 60 Eur vertės, motociklo ratą su padanga „Supermaxx Radial“, ratlankiu ir stabdžių disku, kurios vertė 100 Eur, motociklo ratą su padanga „Dunlop“, kurios matmenys 180/55 R17, stabdžių disku ir lūžusiu ratlankiu, kurio vertė 40 Eur, automobilio vairą, nukentėjusiojo nevertintą dėl mažareikšmiškumo, automobilio akumuliatorių, kurio vertė 15 Eur, motociklo spoilerį, kurio vertė 100 Eur, tris stabdžių diskus: du priekinius, kurių vieno vertė 50 Eur, ir vieną galinį, kurio vertė 100 Eur, iš viso 200 Eur vertės, vairo stiprintuvo siurblį, kurio vertė 50 Eur, motociklo įsiurbimo kolektorių, kurio vertė 50 Eur, motociklo krovimo relę, kurios vertė 30 Eur, padarydami nukentėjusiajam R. N. 3230 Eur turtinę žalą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi juos sulaikė atvykę policijos pareigūnai. Tokiais savo veiksmais J. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat J. I. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. liepos 25 d., nuo 23.00 val. iki 24.00 val., automobilyje Opel Vivaro, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausančiame jo tėvui F. I., radęs VĮ „Regitra“ 2015 m. spalio 8 d. J. T. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), jį laikė su savimi ir neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo, 2016 m. liepos 26 d., apie 04.47 val., pateikė pastarąjį kaip savo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiesiems patruliams R. K. ir S. T. 421-osios garažų savininkų ir eksploatacijos bendrijos požeminių garažų masyve, esančiame S. Stanevičiaus 86B, Vilniuje, sulaikiusiems jį įtariant pagrobus svetimą turtą, įsibraunant į patalpą – garažą. Tokiais savo veiksmais J. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat J. I. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, čigonų tabore, esančiame Dariaus ir Girėno 185, Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens įgijo narkotinę medžiagą – kanapių dervą, kurios masė 0,736 g, ją atgabeno ir laikė pas save bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2017 m. balandžio 25 d. atliekant kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), minėta narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų. Tokiais savo veiksmais J. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

4. Taip pat J. I. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 1 d. tikslu pagrobti svetimą turtą atvyko į garažų masyvą, esantį Šimelionio g. 23, Lentvaryje, Trakų rajone, kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu išlaužus garažo Nr. (duomenys neskelbtini) vartų pakabinamą spyną bei sulenkus vidinę spyną apie 03.06 val. įsibrovė į patalpą – garažą, iš kur pagrobė K. O. priklausančius daiktus: valties variklį „Yamaha“, kurio vertė 1500 Eur, tepalinį oro kompresorių „Kraft and dele“, kurio vertė 100 Eur, keturis ratus su lietais ratlankiais bei vasarinėmis padangomis, kurių bendra vertė 200 Eur, aliuminines kopėčias, kurių vertė 50 Eur, penkias meškeres, kurių bendra vertė 15 Eur, du spiningus su ritėmis, kurių bendra vertė 400 Eur, aliumininę dėžutę, nukentėjusiojo neįvertinta dėl mažareikšmiškumo, su trimis vienetais ričių, kurių bendra vertė 40 Eur, ir trimis vienetais žvejybinių signalizacijos daviklių, kurių bendra vertė 40 Eur, „Behr“ gamintojo stovą meškerėms su dėklu, kurio vertė 100 Eur, mėlynos spalvos krepšį, kurio vertė 50 Eur, su jame buvusiomis žvejybinėmis blizgėmis, kurių bendra vertė 300 Eur, automobilio akumuliatorių, kurio vertė 50 Eur, kuro siurblį, kurio vertė 45 Eur, GSM signalizaciją „Pitbull“, kurios vertė 120 Eur, su operatoriaus „Telia“ Sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo neįvertinta dėl mažareikšmiškumo, žibintuvėlį, kurio vertė 14 Eur, graibštą, kurio vertė 15 Eur, automobilio užvedimo laidus, kurių vertė 15 Eur, echolotą, kurio vertė 10 Eur, dėžutę, nukentėjusiojo neįvertintą dėl mažareikšmiškumo, kurioje buvo plūdės, kurių bendra vertė 15 Eur, juodos spalvos tašę su žvejybos įrankiais, nukentėjusiojo neįvertintus dėl mažareikšmiškumo, tašę „Larus“, nukentėjusiojo nevertintą dėl mažareikšmiškumo, kurioje buvo žvejybiniai įrankiai, kurių vertė 30 Eur, penkis lietpalčius nuo lietaus, kurių bendra vertė 15 Eur, padarydamas nukentėjusiajam K. O. 3124 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais J. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

5. Taip pat J. I. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 1 d. tikslu pagrobti svetimą turtą būdamas garažų masyve, esančiame Šimelionio g. 23, Lentvaryje, Trakų rajone, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 03.11 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu išlaužus garažo Nr. (duomenys neskelbtini) vartų pakabinamą spyną bei atrakinus vidinę plokštelinę spyną, įsibrovė į patalpą – garažą, iš kur pagrobė V. V. priklausančius daiktus: kultivatorių „RIDER“ su papildomais padargais, kurių bendra vertė 800 Eur, elektrinę drėlę su grąžtais, kurio vertė 20 Eur, 5 metrus elektros laidų, bendra vertė 3 Eur, lempą, kurios vertė 10 Eur, tris vienetus pjovimo diskų, kurių bendra vertė 12 Eur, automobilio užvedimo laidus, kurių vertė 10 Eur, sumuštinių keptuvą, kurio vertė 15 Eur, padarydamas nukentėjusiajai V. V. 870 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais J. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

6. Taip pat J. I. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. spalio 31 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, čigonų tabore, esančiame Dariaus ir Girėno 185, Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens įgijo nemažiau kaip 0,015 g narkotinės medžiagos – heroino, jį laikė su savimi folijos lankstinuke, įdėtame į cigarečių pakelį „Rothmans“, iki tol, kol 2017 m. lapkričio 1 d., apie 06.35 val., Sietyno g. 8, Vilniuje, minėta narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų, vykdžiusių savo tarnybines pareigas. Tokiais savo veiksmais J. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

7. J. I. buvo kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo šovinį – C kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtą šaudmenį, kurį neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki tol, kai 2017 m. balandžio 25 d. C kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtas šaudmuo, pramoniniu būdu pagamintas 8 mm kalibro garsinis šovinys, skirtas šaudyti iš 8 mm kalibro dujinių pistoletų, atliekant kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų, vykdžiusių savo tarnybines pareigas. Tokiais savo veiksmais J. I. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

8. J. I. ir J. I. buvo kaltinami tuo, kad jie 2017 m. rugsėjo 19 d., apie 13.00 val., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, automobiliu Opel Vivaro, v. n. (duomenys neskelbtini) atvyko į 16-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos garažų masyvą, esantį Justiniškių g. 124, Vilniuje, kur prikabinę trosą prie aukščiau nurodyto automobilio ir 106 sekcijoje bokse (duomenys neskelbtini) esančio garažo vartų, jį traukdami automobiliu, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: garažo duris išlauždami tris vartų vyrius, kurių vieneto vertė 5 Eur, bendra vertė 15 Eur, du vidinius vartų kaiščius, kurių vieneto vertė 15 Eur, bendra vertė 30 Eur, išlenkė metalinius garažo vartus padarydami 60 Eur žalą, nupjovė vartų išorinės spynos užstumiamo kaiščio, kurio vertė 20 Eur, dalį ir sugadino pakabinamą vartų spyną, kurios vertė 25 Eur, viso padarydami 150 Eur turtinę žalą, po ko įsibrovė į patalpą – A. K. ir V. K. priklausantį garažą, iš kur pagrobė: pjūklą „Makita“, kurio vertė 200 Eur, 50 metrų ilgio prailgintuvą, kurio vertė 30 Eur, trimerio variklį su dėžutėje buvusiomis atsarginėmis variklio dalimis (cilindriukais ir kt.), kurių vertė 100 Eur, viso pagrobė turtą, kurio bendra vertė yra 330 Eur. Tokiais savo veiksmais J. I. ir J. I. buvo kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

14. Prokurorė pažymi, kad vadovautis vien tik įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo paaiškinimais apie įvykio aplinkybes negalima. Akivaizdu, jog, gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų analizuojamo įvykio aplinkybių, todėl tokiu atveju reikia įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo parodymus vertinti kitų objektyvių nagrinėjamoje byloje esančių duomenų kontekste.

18. Apeliaciniame skunde J. I. tvirtina, kad teismo paskirtos subendrintos bausmės terminas yra neproporcingai ilgas, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimais padaryta žala buvo savanoriškai atlyginta, dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, be to, jis supranta savo veiksmų žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog paskutinis iš nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų buvo padarytas beveik prieš du metus, o kiti dar anksčiau.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria J. I. ir J. I. buvo išteisinti dėl V. K. ir A. K. priklausančio turto sugadinimo ir turto pagrobimo, neįrodžius, kad jie padarė šias nusikalstamas veikas, yra teisėta ir pagrįsta, esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų nepadaryta.

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, remiantis byloje surinktais duomenimis, be jokių pagrįstų abejonių teigtina, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. (ne anksčiau nei įvykio dienos rytą po to, kai V. L. patikrino garažų masyvo teritoriją (t. 7, b. l. 157)) buvo išlaužti A. K. ir V. K. priklausančio garažo vartai bei iš šio garažo ne anksčiau nei nurodytą dieną buvo pagrobtas nukentėjusiesiems priklausantis turtas. Taip pat byloje yra nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 19 d., apie 13.00 val., netoli įvykio vietos buvo J. I. bei J. I., kurie tuo metu naudojosi automobiliu Opel Vivaro, v. n. (duomenys neskelbtini) Dėl šių faktų iš esmės jokių ginčų nekyla, todėl duomenys, užfiksuoti asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką bei apžiūros protokoluose, liudytojų V. L., J. R., nukentėjusiųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, ir kt., kurie patvirtina paminėtus faktus, nėra detaliau aptariami.

25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje surinkti įrodymai leidžia kelti pagrįstą hipotezę, kad J. I. ir J. I. galėjo sugadinti garažo vartus bei pagrobti nukentėjusiesiems priklausantį turtą, tačiau šios hipotezės neginčytinai nepatvirtina. Kaip jau minėta, liudytojas J. R. girdėtą triukšmą įvertino kaip laužiamo metalo garsą ir pamatęs nuo garažo, kurio vartai buvo išlaužti, nuvažiuojantį mikroautobusą su trosu šias aplinkybes susiejo bei padarė prielaidą, kad būtent mikroautobusiuku ir buvo išlaužti garažo vartai. Vis tik vien liudytojo prielaidos, kurių neginčytinai nepatvirtina jokie kiti byloje užfiksuoti duomenys ir kurios gali būti klaidingos, nėra pakankamos tam, jog būtų galima konstatuoti, kad J. I. ir J. I. padarė nusikalstamas veikas. Čia pastebėtina, jog faktą, kad J. R. gali klysti net ir dėl objektyvių aplinkybių, akivaizdžiai patvirtina tai, jog šis liudytojas pirmosios instancijos teisme buvo visiškai įsitikinęs, kad įvykio vietoje matė Mercedes Benz markės mikroautobusą, nors iš tikrųjų įvykio vietoje buvo Opel Vivaro. Taigi yra visiškai tikėtina, jog liudytojas galėjo klysti ir vertindamas girdėto triukšmo pobūdį bei pan.

26. Sutiktina su prokurore, jog pirmosios instancijos teismo teiginys, kad mažai tikėtina, jog J. I. bei J. I., supratę, kad apie jų nusikalstamus veiksmus žino sargas, kuris apie įvykį galėjo pranešti policijai ar turto savininkui, būtų ir toliau likę garaže, yra prielaida. Tuo pačiu konstatuotina, jog tokia pirmosios instancijos teismo prielaida yra logiška (pasišalinimas iš įvykio vietos, ko šiuo atveju nebuvo, po neteisėtų veiksmų padarymo paprastai apsunkina kaltininko identifikavimą, įkalčių suradimą bei pan.) ir leidžia abejoti tuo, kad J. I. bei J. I. iš tikrųjų padarė nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati prokurorė nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas išteisindamas J. I. bei J. I. rėmėsi prielaida, iš esmės jų kaltę grindžia vieno iš byloje apklaustų liudytojų padarytomis prielaidomis, subjektyviu susidariusios situacijos vertinimu. Čia dar kartą pabrėžtina, jog J. R. parodymai nei juos vertinant atskirai, nei kartu su liudytojo V. L. parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais svetimo turto sugadinimo ir pagrobimo faktą, taip pat aplinkybėmis, jog garažų masyve vagystės itin dažnos, jame gyvena benamiai, įvykio metu garažų masyve buvo ir kitų asmenų bei transporto priemonių, neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, jog nusikalstamus veiksmus padarė būtent J. I. bei J. I..

27. Iš tikrųjų liudytojas V. L. 2018 m. lapkričio 8 d. vykusios apklausos metu nurodė, jog jis įvykio vietoje pastebėjo automobilio padangų pėdsakus, likusius staigiai padidinus greitį „pagazavus“, kurie vedė link tos vietos, kur stovėjo mikroautobusiukas. Tuo pačiu čia būtina pastebėti, jog šią aplinkybę liudytojas nurodė apie įvykį apklausiamas trečią kartą, prieš tai vykusiose apklausose tokios aplinkybės jis nenurodė. Be to, liudytojas paaiškino, kad parodymų patikrinimo vietoje su juo nėra tikslinga atlikti, kadangi nuo įvykio praėjo daug laiko, garažų masyve būna daug vagysčių, apie kurias tenka duoti parodymus, todėl dėl jų padarymo vietų gali klysti (t. 4, b. l. 182-183). Taigi šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių, ar liudytojas iš tikrųjų prie garažo, kurio vartai buvo išlaužti, matė automobilio padangų pėdsakus, ar jis neklysta dėl konkretaus įvykio aplinkybių. Kita vertus, net jeigu ir būtų galima be jokių abejonių konstatuoti, kad transporto priemonės pėdsakai prie garažo iš tikrųjų buvo, vis tiek nebūtų pakankamo pagrindo tvirtinti, jog tokius pėdsakus paliko J. I. bei J. I. naudota transporto priemonė ar šie pėdsakai atsirado laužiant garažo vartus.

28. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, teigtina, jog nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia konstatuoti, jog J. I. bei J. I. turėjo galimybę padaryti nusikalstamas veikas, dėl kurių pirmosios instancijos teismas jiems priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Vis tik tuo pačiu atveju kyla pagrįstų abejonių dėl tikslaus turto sugadinimo bei įsibrovimo į garažą laiko, o tuo pačiu ir dėl to, kas iš tikrųjų šiuos veiksmus atliko, taip pat kyla abejonių dėl to, kada ir kas pagrobė garaže buvusį nukentėjusiesiems priklausantį turtą, kuris po to, kai garažo vartai buvo išlaužti, pakankamai ilgą laiką buvo paliktas be apsaugos. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-97-895/2019 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nustatytų abejonių pašalinti nėra galimybės, todėl jos pagrįstai buvo aiškinamos J. I. bei J. I. naudai. Taigi prokurorės apeliacinis skundas yra atmestinas.

Nuteistojo J. I. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

29. Nepagrįstas nuteistojo teiginys, jog K. O. ir V. V. priklausančio turto pagrobimas turėtų būti vertinama kaip tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių paprastai laiko atžvilgiu viena nuo kitos nenutolusių analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis padarytų veikų, kurių kiekviena, atskirai paėmus, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visas jas sieja vienas nusikalstamas sumanymas, vieninga tyčia (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-436/2014, 2K-7-96/2012 ir kt.). Paprastai tęstinė veika svetimo turto pagrobimo atveju yra tuomet, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą (vieningą tyčią), siekdamas pagrobti turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tas pats nusikalstamos veikos padarymo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp veikų, ta pati ar greta esanti veikų padarymo vieta ir pan. nėra esminiai požymiai, kurie leidžia atriboti tęstinę nusikalstamą veiką nuo pavienių nusikalstamų veikų. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį tęstinė nusikalstama veika yra atribojama nuo pavienių nusikaltimų, yra vieningas nusikalstamas sumanymas (vieninga tyčia). Pastebėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad paprastai vieningo sumanymo turinys yra sukonkretinamas iki sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, kuris įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2013, 2A-7-6/2013 ir kt.). Be to, svetimo turto pagrobimo atveju nusikalstama veika vertinama kaip tęstinė, jei be kitų požymių nustatoma, kad ji padaryta dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko, t. y. turtas grobiamas iš to paties šaltinio ir žala padaroma tam pačiam asmeniui.

30. Byloje surinkti įrodymai patvirtina ir dėl to jokių ginčų nekyla, kad abu garažai, į kuriuos buvo įsibrauta ir iš kurių buvo pagrobtas svetimas turtas, yra tame pačiame garažų masyve, netoli vienas kito, turtas iš šių garažų buvo pagrobtas tą pačią dieną, tokiu pačiu būdu, nuteistojo nusikalstamus veiksmus skyrė nedidelis laiko tarpas. Vis tik šie faktai neleidžia daryti išvados, jog J. I. nusikalstami veiksmai yra vertintini kaip viena tęstinė veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, jog nusikalstamus veiksmus jungė vieninga tyčia. Nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, kad J. I. nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į skirtingus dalykus, turtas buvo grobiamas iš skirtingų šaltinių ir žala buvo padaryta skirtingiems turto savininkams. Be to, ir iš paties J. I. parodymų, duotų 2017 m. lapkričio 2 d. (t. 5, b. l. 184-185), kuriuos jis patvirtino apklausiamas 2018 m. rugsėjo 26 d., dalyvaujant gynėjui (t. 6, b. l. 183), matyti, jog jis nuvyko į garažų masyvą vienas, nusprendė pagrobti svetimą turtą iš garažo, prie kurio nebuvo žmonių. Mikroautobusą, kuriuo atvyko į įvykio vietą, pasistatė prie pat garažo. Sukrovęs į mikroautobusą garaže buvusius daiktus, nuvažiavo prie kito garažo, kuris buvo už kelių eilių nuo pirmojo ir, įsibrovęs į šį garažą, pagrobė jame buvusius daiktus. J. I. negalėjo nurodyti, kodėl jis nuvažiavo prie antrojo garažo. Iš teisiamojo posėdžio metu nuteistojo duotų parodymų matyti, jog jis atsitiktinai pasirinko garažus, į kuriuos nusprendė įsibrauti ir pagrobti juose buvusį turtą (t. 7, b. l. 141). Taigi tokie J. I. parodymai leidžia daryti išvadą, kad apeliantas iš tikrųjų neturėjo išankstinio sumanymo pagrobti turtą (ir tuo labiau apibrėžtą turtą) iš dviejų garažų, tyčia įsibrauti į antrąjį garažą ir iš jo pagrobti svetimą turtą atsirado tik po to, kai turtas buvo pagrobtas iš pirmojo garažo. Apeliantas pabaigęs vieną nusikalstamą veiką, vėl ieškojo garažo, į kurį galėtų įsibrauti, t. y. pagrobus turtą iš vieno garažo, tačiau jame neradus reikalingo kiekio vertingų daiktų, jam iš naujo susiformavo nauja tyčia pagrobti turtą iš kito garažo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pats nuteistais nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad jis veikė vieninga tyčia, t. y. dar prieš pardedant grobti turtą iš pirmojo garažo, jau buvo sumanęs pagrobti turtą ir iš kito garažo. Taigi K. O. ir V. V. priklausančio turto pagrobimas nebuvo siejamas vieningo sumanymo, todėl nuteistojo veiksmai pagrįstai buvo įvertinti kaip pavieniai nusikaltimai, numatyti BK 178 straipsnio 2 dalyje.

31. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o pagal antrąją šio straipsnio dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Aptartų normų dispozicijas sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal šias normą. Taigi apeliaciniame skunde yra visiškai teisingai nurodoma, kad kiekviena iš aptariamoje normoje numatytų alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Be jokios abejonės, teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 259 straipsnio 1 bei 2 dalyse nurodytų veikų padarymą, privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

32. J. I. nesutinka, kad baudžiamojoje byloje buvo įrodyta, jog jis įsigijo ir gabeno narkotines medžiagas – 0,736 g kanapių dervos bei 0,015 g heroino. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog su tokia apelianto pozicija sutiktina iš dalies. Pats J. I. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad tiek kanapių dervą, tiek heroiną jis įsigijo čigonų tabore. Kanapes jis parsinešė namo, kur jas ir laikė, o heroiną laikė cigarečių pakelyje. (t. 7, b. l. 140-141). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog J. I. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kanapių dervą įsigijo 2016 m. vasarą čigonų tabore, esančiame Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, iš nepažįstamo romų tautybės asmens, šią medžiagą jis atsivežė į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur šią medžiagą laikė (t. 4, b. l. 130). Heroiną jis įsigijo 2017 m. spalio 31 d. Vilniaus tabore pas nepažįstamą asmenį, narkotines medžiagas visada perka čigonų tabore pas atsitiktinius asmenis (t. 6, b. l. 87). Taigi nuteistasis nuosekliai nurodė narkotinės medžiagos 0,736 g kanapių dervos įgijimo ir gabenimo aplinkybes bei narkotinės medžiagos – 0,015 g heroino įgijimo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tokiais nuteistojo parodymais nėra jokio pagrindo nesivadovauti ir jų, vertinant kartu su įrodymais patvirtinančiais šių medžiagų laikymo faktą, visiškai pakanka konstatuoti vienos narkotinės medžiagos įgijimo bei gabenimo faktus ir kitos narkotinės medžiagos įgijimo faktą.

33. Nepagrįstas teiginys, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad narkotines medžiagas J. I. įgijo ir gabeno nenustatytomis aplinkybėmis. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. I. vienas narkotines medžiagas iš nenustatyto asmens įgijo 2016 metų vasarą, čigonų tabore, esančiame Dariaus ir Girėno 185, Vilniuje, ir šią medžiagą nusigabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), o kitas narkotines medžiagas įgijo taip pat iš nenustatyto asmens 2017 m. spalio 31 d. čigonų tabore, esančiame Dariaus ir Girėno 185, Vilniuje. Aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje nepavyko nustatyti tikslesnių vienos narkotinės medžiagos įgijimo (būdo, tikslaus laiko, tikslesnės vietos ir pan.) bei gabenimo (būdo) ir kitos narkotinės medžiagos įgijimo (būdo, tikslaus laiko, tikslesnės vietos ir pan.) aplinkybių, nėra pagrindas tvirtinti, jog narkotinių medžiagų įgijimo ar gabenimo faktai nėra įrodyti. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio šalinti aplinkybes dėl kanapių dervos įgijimo bei gabenimo ir heroino įgijimo nėra jokio pagrindo.

34. Narkotinių medžiagų gabenimas – tai šių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas. Gabenimu paprastai nelaikomas medžiagų perkėlimas iš vienos vietos į kitą toje pat patalpoje, iš vieno pastato į kitą pastatą toje pat namų valdoje, iš namo į kiemą ar lauką kaltininko sodyboje, nedidelio kiekio narkotinių medžiagų nešiojimas sau suvartoti ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2006, 2K-353/2007 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta, kad J. I. turėjo tikslą pakeisti laikomos narkotinės medžiagos – heroino buvimo/laikymo vietą. Iš byloje surinktų įrodymų galima daryti tik išvadą, jog jis laikė nedidelį kiekį šios narkotinės medžiagos turėdamas tikslą šią medžiagą suvartoti. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamame nuosprendyje apskritai nėra nurodytos jokios šios narkotinės medžiagos gabenimo aplinkybės. Taigi iš nuosprendžio šalintina aplinkybė, jog J. I. gabeno narkotinę medžiagą – heroiną.

35. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog J. I. atsakomybę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje bei 302 straipsnio 1 dalyje, padarymo sunkina tai, kad šias veikas nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Skundžiame nuosprendyje nurodyta, jog tokia aplinkybė yra vertintina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.

36. Kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų laikomas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tik tais atvejais, jeigu toks apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi konstatuojant, jog asmens atsakomybę sunkina aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, būtina nustatyti ne tik asmens apsvaigimo nuo alkoholio ar kitų medžiagų faktą, bet ir tai, kad toks apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

37. Faktas, jog J. I. 2017 m. liepos 26 d., kai buvo pasikėsinta padaryti nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir padarytas nusikaltimas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, buvo neblaivus, abejonių nekelia. Šio fakto neginčija ir nuteistasis. Vis tik byloje nebuvo surinkta jokių duomenų bei nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų tvirtinti, jog J. I. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos minėtų nusikalstamų veikų padarymui, kad apsvaigimas jį paskatino elgtis nusikalstamai ar jam nepavartojus alkoholio nusikalstamos veikos nebūtų padarytos. Įvertinus J. I. charakterizuojančius duomenis (jo ankstesnius teistumus, baustumus administracine tvarka, faktą, jog jis nuo 2015 metų nedirba), konstatuotina, jog iš tikrųjų nusikalstamus apelianto veiksmus nulėmė ne jo apsvaigimas nuo alkoholio, o netinkamas požiūris į visuomenėje galiojančią tvarką bei gyvenimo būdas. Pastebėtina, jog iš liudytojo R. K. tarnybiniame pranešime (t. 3, b. l. 130) užfiksuotų duomenų, tiek iš asmens duomenų išrašo (t. 3, b. l. 157-159) matyti, kad nuteistasis įvykio dieną buvo paieškomas. Jo paieška buvo paskelbta 2016 m. balandžio 5 d., o nutraukta 2016 m. liepos 26 d. Taigi akivaizdu, jog J. I. pateikdamas svetimo asmens dokumentą siekė, jog nebūtų nustatyta jo asmens tapatybė. Tvirtinti, kad tokiam J. I. elgesiui įtakos turėjo pavartotas alkoholis, nėra pagrindo. Taigi nuosprendžio dalis, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, naikintina.

38. J. I. neginčija už atskiras nusikalstamas veikas jam paskirtų bausmių rūšių ir dydžių, tačiau mano, jog subendrinta bausmė yra aiškiai per griežta. Apeliacinės instancijos teismas čia visų pirma pažymi, jog iš tikrųjų nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad nuteistajam už jo padarytas atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės galėtų būti vertinamos kaip aiškiai per griežtos. Tuo pačiu nėra pagrindo tvirtinti, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, nustatė neteisingą galutinės bausmės dydį.

39. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, jog J. I. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo subendrintos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų. Čia atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes už keturių apysunkių nusikaltimų, vieno nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą, taikė nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą (bausmė paskirta už baudžiamąjį nusižengimą buvo apimta (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad J. I. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė, nei BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kuris galėtų būti skiriamas net ir už vienos nusikalstamos veikos padarymą (šiuo atveju nuteistasis pasikėsino padaryti vieną ir padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje).

40. Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų motyvų, susijusių su bausmės nuteistajam skyrimu, matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes, kurios yra nurodytos apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiesiems pagrobti daiktai buvo grąžinti arba jiems buvo atlyginta žala, įvertino, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo gailisi. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurias detaliai aptarė skundžiamame nuosprendyje, kurios net ir įvertinus tai, jog nepagrįstai buvo nustatyta, jog nuteistasis gabeno vieną narkotinę medžiagą bei nepagrįstai buvo nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, neleidžia apeliantui dar labiau švelninti nei bausmių paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas, nei subendrintos bausmės.

41. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aplinkybė, kad nuteistasis supranta savo veiksmų žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, nelengvina jo teisinės padėties, kadangi nusikalstamų veiksmų žalingumas įstatymo saugomoms vertybėms ir taip yra akivaizdus. Nusikalstamų veiksmų pavojingumas ir žalingumas nuteistajam, įvertinus jo gyvenimišką patirtį, turėjo būti žinomas ir suprantamas dar gerokai iki nusikalstamų veikų, už kurias jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo. Švelninti nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo ir įvertinus tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas. Nuteistajam paskirta galutinė bausmė atitinka jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, ji yra tinkama ir būtina norint įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo J. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti jo dalį, kuria buvo nustatyta, kad nuteistojo J. I.atsakomybę sunkina aplinkybė, jog nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį bei 302 straipsnio 1 dalį, jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 63 straipsnio 1 dalis 9 punktas) ir dalį, kuria J. I. buvo nuteistas už nemažiau kaip 0,015 g narkotinės medžiagos – heroino gabenimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.