Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9; 1.1.10.1.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.4.6.2.2; 2.1.10.1; 2.1.14.1; 2.1.14.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. gegužės 28 d.

mažametės nukentėjusiosios E. E. V. atstovei pagal įstatymą - Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovėms S. L., J. J.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus:

1) 2006 m. rugpjūčio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį – 5 MGL (375 Lt) dydžio bauda;

2) 2021 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda;

3) 2021 m. vasario 26 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 28 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su 2021 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 28 parų areštas ir 34 MGL (1 700 Eur) bauda; 2021 m. spalio 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams, bauda išieškota 2022 m. gruodžio 7 d.;

4) 2023 m. sausio 24 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams, iš Probacijos registro išregistruotas 2024-02-14, teistumas neišnykęs už ankstesnį nusikaltimą,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas sutuoktinei), BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas dviem mažamečiams vaikams), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodytą byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiams (BK 140 straipsnio 3 dalis).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvadoje Nr. G 1771/2024 (02) nurodyta, kad R. J. mechaninės traumos požymių nekonstatuota (2 t., b. l. 32-33).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2024 m. rugsėjo 4 d. specialisto išvadoje Nr. G 1829/2024 (02) nurodyta, kad E. E. V. konstatuoti odos nubrozdinimai dešinio sėdmens srityje, kairėje blauzdoje, poodinė kraujosruva dešinio sėdmens srityje. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu, buku daiktu ar paviršiumi metu. Odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje galėjo būti padarytas pačiai atsitrenkiant į bukus daiktus ar paviršius. Odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešinio sėdmens srityje galėjo susidaryti ir smūgiuojant per sėdmenis buku daiktu. Sužalojimai, vertinant jų pobūdį, padaryti prieš 5-8 dienas iki apžiūros. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (2 t., b. l. 38-39).

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo sutuoktinei (BK 140 straipsnio 2 dalis).

2024 m. liepos 28 d. įvyko vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei prie miegamojo kambario durų gulintis R. V. lavonas. Ant kūno matomi sužalojimai: kairės akies vokuose, rankose, kojose, kairiame šone, poodinės kraujosruvos, lūpose pogleivio kraujosruvos (1 t., b. l. 35-36, 39-49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. M 655/2024(02) tiriamojoje dalyje fiksuoti sužalojimai: kairės akies vokuose, labiau apatiniame ir vokų kampuose bei apimant skruostikaulio lanko sritį violetinė poodinė kraujosruva 6x4 cm ploto; apatinės lūpos kairėje iki lūpų kampo, odoje raudonojoje dalyje ir gleivinėje neintensyvi kraujosruva, kuri odoje melsvai gelsvos spalvos, lūpos pogleivyje ir raudonojoje dalyje rusvai rausvos spalvos ir bendrame 4x3 ploto. Šioje srityje gleivinės ir lūpos raudonosios dalies srityje gyjantis, rusvai neištisiniu šašu padengtas gleivinės nubrozdinimas 1,5x1 cm dydžio; dešinio žasto vidiniame paviršiuje nuo alkūnės iki vidurinio trečdalio viršaus violetinė poodinė kraujosruva 6x12 cm ploto, dalinai apimanti priekinį ir nugarinį paviršius; dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje pereinanti į riešą neryški, melsva poodinė kraujosruva 8x6 cm ploto; dešinės plaštakos antro piršto naginės falangos vidiniame paviršiuje ir trečio piršto vidurinės falangos nugarinio - išorinio paviršiaus riboje po rusvai melsvą, ovalų, vos įdubęs odos nubrozdinimas 0,5 x 0,4 cm dydžio, sausu kietoku dugnu; kairio klubo išoriniame paviršiuje, klubakaulio sparno projekcijoje skersinė ovalo formos violetinė kraujosruva 7,5x5 cm, kurios centrinė dalis šviesesnė; dešinėje krūtinės pusėje šonkaulių lanko aukštyje, tarp priekinės pažastinės ir vidurinės raktikaulio linijų neištisinė, melsva, neryški poodinė kraujosruva apie 10 cm skersmens ploto ir lyg sudaryta iš kelių susiliejančių kraujosruvų; kraujosruvos apatiniame krašte rusvas pergamentą primenantis ovalus odos plotas 1x0,7 cm, nepadengtas šašu. Analogiški pergamentiniai odos ploteliai yra krūtinkaulio projekcijoje - gaivinimo žymės. Kairės šlaunies viršutiniame ir viduriniame trečdaliuose, priekiniame, išoriniame ir dalinai pereinat į vidinį paviršius yra 10 neryškių, melsvų poodinių kraujosruvų nuo 1 cm iki 3 cm skersmens. Dešinės blauzdos vidiniame paviršiuje, viršutiniame trečdalyje neryški melsva kraujosruva 2,5 cm skersmens. Nugaroje sužalojimų nėra. Išvadoje nurodyta, kad R. V. kūne konstatuotos poodinės kraujosruvos tiek visumoje, tiek vertinant kiekvieną iš jų atskirai, yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti ne vienu metu. Šviežiausia kraujosruva yra dešiniame smilkinyje ir ji išsivystė kieto, buko daikto poveikyje kelių valandų iki mirties bėgyje ir galėjo išsivystyti traukulių metu. Kitos aprašytos išvados tiriamojoje dalyje poodinės kraujosruvos padarytos kietu, buku daiktu kelių parų iki mirties laikotarpyje. Sužalojimai veide, krūtinės dešinėje pusėje, dešinėje rankoje, kairio klubo, kojų srityse galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant rankomis, tiek ir griūnant ar atsitrenkiant į įvairius daiktus ar paviršius. Sužalojimai veide ir dešinėje rankoje labiau būdingi išorinės jėgos poveikiui - tai yra smūgių sudavimui; sužalojimai plaštakoje – savigynai. R. V. mirties priežastis - epilepsija su užsitęsusiu epileptiniu priepuoliu, sukėlusiu kvėpavimo ir širdies veiklos ūmų sutrikimą. R. V. piktnaudžiavo alkoholiu ir tai sukėlė kepenų suriebėjimą ir greičiausiai - epilepsiją. Tai įtakojo mirtį. Tarp patirtų paviršinių mechaninių kūno sužalojimų ir mirties nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Kelios - keliolika valandų iki mirties R. V. buvo vartojusi alkoholį - tai patvirtina etilo alkoholio radimas šlapime nesant jo velionės kraujyje. Spręsti apie suvartoto alkoholio kiekį, laiką, remiantis šiais duomenimis negalima (1 t., b. l. 53-57)

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad išklausytas greitosios medicinos pagalbos tarnybos pateiktas garso įrašas, kuriame girdisi operatorės ir pranešėjo pokalbis. Vyras kviečia pagalbą adresu (duomenys neskelbtini), praneša, kad moteris iškrito iš lovos, stringa liežuvis, mėlynuoja, nebekvėpuoja. Operatorė aiškina, kaip suteikti pagalbą (1 t., b. l. 66-69).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal POLIS duomenų sistemos informaciją, nustatyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), 5 metų laikotarpiu policijos pareigūnai kviesti tris kartus: 1. ROIK 0124000463461 2024 m. liepos 27 d. 20.22 val. pranešta, jog „Vakar ir šiandien gyventojai matė kaimynę, kuri vaikščiojo sužalota. Prieš ją smurtauja jos vyras neblaivus. Moteris turi 1 mažametę dukrą, kuri vakar pabėgo pas kaimynus. Iki šio vaikas pas kaimynus yra. Pranešė gyventoja, prašo patikrinti šeimą. Pranešė gyventoja, neprisistatė“. Papildoma informacija apie patikrinimą: Atliktas SAA pavojaus rizikos vertinimas. E. V. smurto orderis neišduotas. Smurtas naudotas nebuvo; 2. ROIK 0124000464931 2024 m. liepos 28 d. 10.45 val. pranešta, jog „VTAS (duomenys neskelbtini) gmp 1516 brigados felčeris po gaivinimo konstatavo mirtį moters R. V. sirgo epilepsija. Ant kūno daug mėlynių“; 3. ROIK 0124000505272 įregistravimo data ir laikas 2024 m. rugpjūčio 14 d. 9.46 val., pranešta, kad „Kauno apskr. VPK Kėdainių r. PK gautas Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas dėl galimo fizinio smurto nepilnamečių R. J. ir E. E. V. atžvilgiu“ (1 t., b. l. 31-32).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad: 2024 m. gegužės mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, E. V., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia delnu ne daugiau 13 smūgių sudavė sutuoktinės R. V. mažamečiui sūnui R. J., gim. (duomenys neskelbtini), į įvairias kūno vietas, tai yra į galvą, sėdmenis, kojas, rankas, nugarą, taip pat tyčia delnu ne daugiau 6 smūgių sudavė savo mažametei dukrai E. E. V., gim. (duomenys neskelbtini)., per sėdmenis bei ją suėmęs už rankos purtė, taip smurtaudamas sukėlė mažamečiams nukentėjusiesiems R. J. ir E. E. V. fizinį skausmą.

2024 m. liepos 25 d. apie 20.00 val., E. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), miegamojo kambario tarpduryje, tyčia tris kartus plaštaka sudavė savo šeimos narei - sutuoktinei R. V. į veidą ir dešinę ranką, taip smurtaudamas padarė R. V. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, apatinės lūpos kairėje, dešinės rankos žasto vidiniame paviršiuje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimą dešinės plaštakos antro piršto naginės falangos vidiniame paviršiuje ir trečio piršto vidurinės falangos nugarinio - išorinio paviršiaus riboje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. V. sveikatą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, o 3 dalyje - mažamečiui. Nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, o mažametis yra jaunesnis negu keturiolikos metų amžiaus asmuo (BK 141 straipsnio 2, 3 dalys).

Kaltinamasis E. V. kaltu neprisipažino ir dėl nieko savęs kaltu nelaikė, save įvertino, kaip nukentėjusį. Nurodė, kad gyveno su alkoholį vartojančia sutuoktine R. V., jam teko rūpintis ir vaikais R. ir E. E.. Vaikų jis nemušė, tik paragindavo, stumtelėdavo arba pabardavo. R. mušdavo jo mama, tai yra jau mirusi jo sutuoktinė. Pripažino, kad R. išsakė savo mintis, kurių didžioji dalis tiesa, bet jis ir pameluodavo. Jo ir R. santykiai buvo geri, vaikas juo pasitikėdavo, rašydavo, kad pasiilgo, išsipasakodavo. Mano, kad R. yra primokintas apkalbėti jį dėl smurto. Sutuoktinės R. V. jis irgi nemušė, tik kaltinime nurodytu laiku ją atstūmė, netyčia, atstūmė, kad atstotų, nes ji „lipo jam ant kaklo“ ir vis prašė parnešti alkoholio. Atstūmė kokius tris kartus. Jis taip pat buvo išgėręs 100-200 g degtinės, bet nesijautė neblaivus. Prieš tai alkoholį vartojo kartu su sutuoktine, iš užsienio buvo grįžęs 24 d. Atstumdamas sutuoktinę sakė, kad ši eitų miegoti. Atbula ranka užkabino jos skruostą. „Mėlynės“ ant sutuoktinės jau buvo prieš tai, nes ji dvi savaites gėrė, „blūdijo“, „kritinėjo“. Jis tris paras ją vedžiojo į tualetą, ji krito ir tualete. 25 dieną jis nebuvo piktas, bet buvo susinervinęs, kad sutuoktinė taip daro, nes dėl jos užgėrimų jis privalėdavo grįžti iš užsienio, negalėdavo dirbti. Bandė jai padėti, bet ji gydytis atsisakė. Sutuoktinė visa „mėlyna“ buvo, rankos, kojos, viskas, nes buvo kritusi. Ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti parodymai, kad „mėlynė“ atsirado nuo jo smūgio – neteisingi, nes tuo metu nesuvokė ką sako ir pasirašė. Nuo jo smūgio „mėlynė“ sutuoktinei neatsirado, gal tik paryškėjo, nes sutuoktinė jau buvo užsigavusi. Sutuoktinę tik atstūmė atbula plaštaka į veidą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. V. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku, būdamas neblaivus, sukonfliktavo su sutuoktine R. V. ir nesuvaldęs emocijų, būdamas piktas, ištiesta kairės rankos plaštaka sudavė du ar tris kartus R. V. į viršutinę galvos dalį. Galėjo suduoti smūgius į galvos sritį ir kairę ar dešinę ranką. Nepamena, į kurias tiksliai vietas sudavė. Po to matė, kad pas R. V. ties kaire akimi yra nedidelė mėlynė, suprato, kad ji nuo jo suduoto smūgio. Nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio. Taip pat parodė, kad būdamas blaivus, 2024 m. pavasarį, galėjo būti gegužės mėnuo, namuose, norėdamas kad R. J. kuo greičiau išvestų į lauką šunį, priliesdamas delnu pastarajam du kartus prie sėdmenų, taip jį paragino. R. dėl to neverkė. R. niekada nemušė, tik sudrausmindamas yra pakėlęs balso toną. Dukros E. E. V. niekada neskriaudė ir nemušė (3 t., b. l. 10-11, 30-31).

Nors kaltinamasis teisme kaltu smurtavęs sutuoktinės ir mažamečių vaikų atžvilgiu neprisipažino, jo kaltė įrodyta byloje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Nukentėjusysis R. J. - kaltinamojo posūnis, įvykio metu gyvenęs šeimoje kartu su kaltinamuoju, ir nukentėjusioji E. E. V. - kaltinamojo dukra yra mažamečiai vaikai, o mirusioji (3 t., b. l. 14) nukentėjusioji R. V. – įvykio laiku buvusi kaltinamojo sutuoktine, gyvenusi kartu - šeimos narė.

Nukentėjusysis mažametis R. J., gim. (duomenys neskelbtini)m., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tvirtino, kad patėvis jį mušdavo, mušdavo už bet kokį menkniekį, kartais mušdavo kelis kartus per savaitę. Mušti pradėjo nuo kokių penkerių metų, mušdavo tik ranka, mušdavo per užpakalį, per nugarą, ranką, tuo metu jis jausdavo skausmą, mušimo vietoje būdavo raudona arba nelabai matydavosi, kartais raudonumas kartais išlikdavo 1-2 dienas, jis verkdavo. Patėvis jį vadindavo „durniu, debilu“, sakydavo, kad jis niekam nereikalingas. Paskutinį kartą patėvis jį mušė prieš jo dešimtą gimtadienį. Mama matydavo, tačiau nieko nesakydavo. Patėvis jį mušdavo ir išgėręs, ir blaivas. Mušdavo ten, kur jie tuo metu gyvendavo. Patėvis dėl mušimo kelis kartus yra jo atsiprašęs. Taip pat patėvis mušdavo ir jo sesę, mušdavo už kiekvieną menkniekį, sesę mušė kokius šešis kartus. Mušė ranka per užpakalį, sesuo po to verkė. Nežiūrėdavo, ar pas sesę po mušimo likdavo žymių. Sesę patėvis mušė gal nuo kokių trejų metų. Nepamena, kada paskutinį kartą patėvis sesę mušė. Mama tai taip pat matydavo, tačiau nieko nesakydavo. Patėvis sesę vadindavo „durne“. Matė, kaip patėvis mušė ir jo mamą, tą matė du kartus. Paskutinį kartą patėvis mamą mušė prieš jo gimtadienį, kuris yra (duomenys neskelbtini) dieną. Patėvis mamą mušė per ranką, mušė su ranka, vieną ar du kartus trenkė mamai per ranką, o mama tada jam sakydavo „baik“. Apie patėvio mušimą jis pasipasakojo tetoms R. K. ir D. J., daugiau niekam nepasakojo.

Teismas, vertindamas nukentėjusiojo R. J. parodymus, pažymi, kad kai liudija tokio amžiaus vaikas (10 metų), akivaizdu, kad jis negali pasakyti visų juridiškai svarbiomis laikytinų aplinkybių (įvykio laiko, vietos, konkrečių kaltinamojo veiksmų), tačiau mažametis vaikas, apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, vienareikšmiškai patvirtino, kad kaltinamasis smurtavo jo atžvilgiu ir kaltinamojo panaudotas fizinis smurtas sukėlė jam skausmą. Taip pat mažametis nukentėjusysis R. J. patvirtino, kad kaltinamasis smurtavo ir jo mažametės sesers E. E. V. atžvilgiu.

Nagrinėjant bylą nebuvo nustatytas joks logiškas ir įtikinamas pagrindas, dėl ko mažametis R. J. turėtų pagrindą kaltinamąjį apkalbėti ir melagingai kaltinamąjį apkaltinti padarius kriminalinę veiką. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. J. net neužsiminė, kad jis pyksta ant kaltinamojo. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo gebėjimu teisingai suvokti įvykio aplinkybes, vaikui objektyviai nebuvo ir nėra nustatytas koks nors sveikatos, tame tarpe intelekto, sutrikimas, dėl ko vaikas negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų aplinkybių, jų įsidėmėti bei atgaminti apklausų metu. Teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad vaikas linkęs meluoti, fantazuoti, manipuliuoti, kad jis prisigalvoja nebūtų dalykų, kad turi polinkį į įtaigumą ar turi atminties sutrikimų. Taigi nebuvo nustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti bei remtis mažamečio R. J. duotais parodymais.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo nustatytas joks logiškas pagrindas, dėl ko nukentėjusysis siektų apkalbėti kaltinamąjį ir tyčia melagingai apkaltinti jį smurtavus – nukentėjusiojo R. J. parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, todėl jais remiasi.

Kadangi teismas padarė išvadą, kad mažamečio nukentėjusio R. J. parodymai yra patikimi ir jai remiasi, tai neturi jokio pagrindo netikėti ir R. J. parodymais dalyje - kad kaltinamasis smurtavo ir mažamečio R. J. mažametės sesers E. E. V. atžvilgiu, nors pati mažametė to ikiteisminio tyrimo teisėjui ir nepatvirtino.

Tačiau matant kaltinamojo manipuliacinį elgesį teisiamojo posėdžio metu, bandymą daryti įtaką liudytojams koreguojant liudytojų atsakymus, atsižvelgiant į byloje apklaustų liudytojų nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis po smurto aplinkybių išviešinimo bandė daryti poveikį ir mažamečiui nukentėjusiajam R. (rašė jam žinutes, vadino jo tetas blogomis, bandė pabendrauti su R. kartu su vaiko mažamete sese atvykęs į R. mokyklą), atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamajam po įvykio buvo suteikta teisė toliau auginti nukentėjusiąją - savo mažametę dukrą, teismas mano, kad mažametė mergaitė atsidūrė ir vis dar yra kaltinamojo, kuris nejaučia jokios savo kaltės dėl susiklosčiusios situacijos, poveikio įtakoje, todėl teismas įsitikinęs, kad mažametės nukentėjusiosios E. E. V. parodymai nėra ir negali būti objektyvūs.

Be to, pagrindo netikėti ir nesiremti mažamečio R. J. parodymais nėra dar ir dėl to, kad vaiko parodymai yra grindžiami ir kitų byloje išnagrinėtų įrodymų visuma, kuri teismui leido susiformuoti vidinį įsitikinimą ir leidžia vaiko parodymais tikėti neabejojant.

Taigi kaltinamajam pareikštus kaltinimus smurtavus mažamečių vaikų ir sutuoktinės atžvilgiu patvirtino tiesioginių bei netiesioginių liudytojų, kurie buvo įspėti ir dėl melagingų parodymų davimo, parodymai.

Nukentėjusioji mažametė E. E. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad su savo tėčiu (kaltinamuoju) sutaria, kad tėtis yra purtęs jos mamą, tačiau kai šiandien čia važiavo (pst. - į teismą), tėtė sakė, kad ji nesakytų, jog jis papurtė mamą. Kad jos mama yra mirusi, kad jai nepatinka, kai tėtis ją išgąsdina, bet daugiau nieko nedaro, paskui jos atsiprašo, jie su tėčiu nesipyksta. Tėtis jai nieko nedaro. Tėtis nieko skaudžiai nedarė ir R.. Kai R. (pst. – K.) išvažiavo, tai brolis verkė. Tėtis nėra ką nors mušęs, turi tokį draugą, kuris moka muštis, bet jos tėtis nelabai moka muštis (2 t., b. l. 5-7).

Tai yra mažametė nukentėjusioji aiškiai patvirtino, kad kaltinamasis prieš jos apklausą teisme darė jai poveikį prašydamas nesakyti, kaip jis elgėsi su mažametės motina. Todėl teismas dar kartą pasisako, kad mažametės nukentėjusiosios parodymai, tame tarpe, kad nei jos, nei brolio atžvilgiu kaltinamasis smurto nevartojo, negali būti laikomi patikimais.

Kad ant mažametės nukentėjusiosios kūno, nors ir ne kaltinime nurodytu laiku, buvo rasti smurtinės prigimties sužalojimai, patvirtina 2024 m. rugsėjo 4 d. teismo medicinos specialisto išvada, kad E. E. V. buvo konstatuoti odos nubrozdinimai dešinio sėdmens srityje, kairėje blauzdoje, poodinė kraujosruva dešinio sėdmens srityje, padaryti dviem trauminiais poveikiais, atsiradę 5-8 dienas iki apžiūros, kad sužalojimai padaryti kontakto su kietu, buku daiktu ar paviršiumi metu, kad tik odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje galėjo būti padarytas mergaitei pačiai atsitrenkiant į bukus daiktus ar paviršius, bet odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešinio sėdmens srityje galėjo susidaryti ir smūgiuojant per sėdmenis buku daiktu, kad sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį skausmą.

Tai yra šie pas nukentėjusiąją rasti sužalojimai, tame tarpe atsiradę smūgiuojant per sėdmenis buku daiktu, kai paminėtų sužalojimų atsiradimo laiku mergaitės motina jau buvo mirusi, o ji gyveno tik su kaltinamuoju, nors paminėtais smurtiniais veiksmais kaltinamasis ir nėra kaltinamas, tačiau, teismo manymu, taip pat iliustruoja, tai yra ne tik, kad nepaneigia, bet tik dar kartą patvirtina R. J. parodymus, jog kaltinamasis smurtavo prieš jo seserį. Be to, nukentėjusioji teismui pasisakė, kad matė, kaip tėtis yra purtęs jos mamą, kas rodo, jog matant mažametei mergaitei buvo kaltinamojo nepriimtinas elgesys su mirusia nukentėjusiąja.

Nukentėjusysis I. V. – mirusios kaltinamojo sutuoktinės R. V. tėvas, nurodė, kad jo mirusi dukra ir kaltinamasis vartojo alkoholį. Kaltinamasis nuo liepos 24 d. gėrė ištisai. 24 ar 25 dieną girtas bandė pasiimti R. iš jo tetos D. J., daužė duris, bet R. jam niekas nedavė. Žino, kad kaltinamasis prieš jo dukrą smurtavo ne vieną kartą, pats nei dukros, nei anūkų apie smurtą neklausinėjo. Matė pas vaikus ant kojų „mėlynes“, bet vaikai sakydavo, kad užsigavo. Suprasdavo, kad kaltinamasis smurtavo prieš dukrą, nes kai pas ją būdavo „mėlynė“, tai ji neatvažiuodavo. Vieną kartą pati dukra jam pasakojo, kad kaltinamasis ją muša, tai buvo maždaug pusė metų iki jos mirties. Dukra slėpė, kad kaltinamasis ją muša. Dukrai kartą per metus būdavo tokia kaip epilepsija, jai pasidarydavo bloga, bet ji nekrisdavo.

Tai yra nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamasis, kuris teisme tik mirusią sutuoktinę kaltino alkoholio vartojimu, pats pakankamai dažnai vartojo alkoholį, be to, patvirtino, kad ir pati dukra jam buvo pasakojusi, jog kaltinamasis jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, o ir iš aplinkybių, kaip tėvas, tai yra vienas artimiausių žmonių, todėl gerai pažįstantis nukentėjusiąją, pats suprasdavo, kad kaltinamasis smurtaudavo prieš jo dukrą.

Liudytoja/nepilnamečio nukentėjusiojo R. J. įstatyminė atstovė, mažamečio teta R. K. nurodė, kad R. yra jos mirusio brolio vaikas, kurį pasiimdavo pasisvečiuoti, su vaiku gerai sutarė. Patvirtino, jog liepos 28 d. sužinojo, kad mirė R. mama R.. Žinojo, kad R. su kaltinamuoju pavartodavo alkoholio. 2023 m. gruodžio mėn. pirmą kartą sužinojo apie kaltinamojo smurtą prieš R.. Paklausus, kaip jį mušė, R. kumštuką pridėjo sau prie kaktos ir apsiverkė. Dėl to ji paskambino R. mamai R., bet ši liepė nesikišti ir pagrasino daugiau nebeduoti jiems vaiko, todėl taip viskas ir liko. Po to, 2024 m. birželio mėnesį, jos sesuo D. J. parodė R. dienoraštį, kuriame vaikas rašė apie smurtą. Apie tai, kas parašyta dienoraštyje, pati R. neklausinėjo, nes nenorėjo jo skaudinti. R. nežinojo, kad jos matė jo dienoraštį. Po mamos mirties R. daugiau atsivėrė psichologui. Tada jai jis irgi pasipasakojo ir apie patirtą autoįvykį, ir kaip tris dienas neturėjo valgyti, ir kaip jis su mama gydėsi „mėlynes“, kurios buvo nuo patėvio, ir kaip kaltinamasis mušdavo per jo ranką ir kitur. Dienoraštyje net buvo nupiešta „mėlynė“ ir vaikas jai pasakė, kad ta „mėlynė“ buvo prie akies. Iš vaiko pasakojimo suprato, kad smurtą naudojo tik kaltinamasis. R. yra sakęs, kad mama jo niekada nemušė. Apie smurtą prieš mergaitę sužinojo tik R. apklausoje. Po to, kai R. po įvykio pas ją apsigyveno, kaltinamasis vaikui pradėjo rašyti ilgiausias žinutes, pasakoti apie teismus, kad jį susigrąžins, kad tetos yra blogos. Taip pat ji girdėjo, kaip pas teismo medicinos ekspertą vaikas taip pat pasakojo, kad patėvis jį mušė.

Tai yra liudytoja patvirtino, kad nukentėjusysis R., kurį charakterizavo, kaip uždarą vaiką, jai pasipasakojo apie kaltinamojo jo atžvilgiu naudotą fizinį smurtą, kurį jis aprašė ir savo dienoraštyje, kurį atsitiktinai rado ir jai parodė jos sesuo, kad pasipasakodamas R. rodė, kaip kaltinamasis smurtavo jo atžvilgiu, verkė. Taip pat liudytoja patvirtino, kad apie tai, jog kaltinamasis smurtavo ir R. sesers atžvilgiu, ji sužinojo R. apklausos teisme metu.

Liudytoja A. M.-E. - policijos pareigūnė, patvirtino, kad ant mirusios kaltinamojo sutuoktinės R. V. kūno matė smurto žymes, ant veido taip pat buvo kraujosruvos ir kaltinamasis paaiškino, kad jie vakar susimušė, kad ji prie jo lindo, o jis atžagaria ranka du-tris kartus jai sudavė, todėl ir atsirado tos „mėlynės“ ant veido. Sakė, kad buvo supykęs dėl to, kad mirusioji ištisai vartojo alkoholį, nes jam reikėjo grįžti iš užsienio. Kaimynė, pas kurią buvo kaltinamojo dukra, papasakojo, kad dieną prieš R. V. mirtį, mergaitės tėvas, išbėgęs į lauką, liepė mergaitei eiti namo, bet ši pradėjo verkti, nenorėjo eiti su tėvu, bijojo tėvo, kuris buvo neblaivus, todėl kaimynai užstojo ir ji pasiėmė mergaitę pas save nakvoti. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad pranešime policijai buvo nurodyta, jog kaimynai matė sužalotą mirusiąją, nurodė, kad prieš ją smurtauja jos vyras. Taip pat kaimynai liudijo, kad girtas kaltinamasis būna piktas ir agresyvus.

Tai yra liudytoja patvirtino, kad kaltinamasis įvykio vietoje prisipažino vartojęs fizinį smurtą prieš sutuoktinę, pripažino, kad kraujosruvos mirusios sutuoktinės veide buvo atsiradusios dėl jo suduotų smūgių, patvirtino, kad ir kaimynai liudijo, jog kaltinamasis smurtavo mirusiosios atžvilgiu, kad išgėręs kaltinamasis būdavo piktas ir agresyvus, kad kaltinamojo dukra prieš įvykį, tai yra nukentėjusiosios mirtį, atsisakė eiti namo su kaltinamuoju, verkė, kaltinamojo bijojo, net nakvojo pas svetimą žmogų - kaimynę.

Liudytoja D. L. – kaltinamojo kaimynė, parodė, kad iš kaimo gyventojos S. K., kuri, kaip anonimas dėl to skambino į policiją, sužinojo, kad V. namuose vyksta muštynės.

Tai yra liudytoja patvirtino, kad jai buvo žinoma, jog kaltinamojo namuose buvo smurtaujama.

Liudytoja S. K. – kaimo, kuriame gyveno kaltinamasis, gyventoja, parodė, kad matė, kaip prieš R. V. mirtį mergaitė nenorėjo eiti namo su neblaiviu kaltinamuoju, prašė jos neatiduoti kaltinamajam, pribėgusi prašė padėti, sakė, kad nenori eiti į namus pas mamą, sakė, kad ją skriaudžia, mergaitė sakė, kad nenori pas mamą, nes ją muš, ar tai pririš - kas taip elgsis – nenurodė, kad kaimynai mergaitės kaltinamajam neatidavė ir kaltinamasis išėjo, kad su D. L. aptarė, jog reikia pranešti, bet skambino ne ji, o D. L., kad namo kaimynai kalbėjo, jog kaltinamojo namuose mušamasi, triukšmaujama.

Tai yra liudytoja patvirtino, kad mažametė nukentėjusioji bijojo eiti namo su kaltinamuoju, būdama vos 5 metų amžiaus pati prašėsi kaimynų pagalbos, prašė kaimynų kaltinamajam jos neatiduoti, sakė, kad ją muš, pririš, skriaus, ir nors nenurodė – kad šitaip elgsis kaltinamasis, bet, kad šitaip elgsis jos motina – net neužsiminė, priešinosi būti atiduodama būtent kaltinamajam. Taigi akivaizdu, kad nukentėjusioji bijojo kaltinamojo, visiems pasakojo, kad yra mušama, skriaudžiama, tai yra nurodė priešingai, nei vėliau, palikta gyventi su kaltinamuoju, mergaitė liudijo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taip pat liudytoja patvirtino, kad ir ji iš kaimynų girdėjo, jog kaltinamojo namuose yra smurtaujama.

Liudytoja A. S. – kaltinamojo kaimynė, patvirtino, kad per langą matė, kaip mašinoje neblaivus kaltinamasis kokius tris kartus sudavė R. per galvą, po ko vaikas iš automobilio išlipo verkdamas, kad tą matė ir daugiau žmonių, kad kaltinamąjį tą kartą sutramdė E. J.. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2024 m. gegužės mėnesį, tikslios dienos negali pasakyti, tačiau buvo pietų laikas, pro savo buto langą matė, kaip kaltinamasis kieme kelis kartus sudavė R. per galvą ir rėkė ant jo, kad kažkas iš kaimynų išėjo kaltinamąjį apraminti, kad girtas kaltinamasis būdavo agresyvus, kad paskutinę savaitę atėjusi R. V. sakė, jog kaltinamasis ją tikrai užmuš, kai grįš, nes ji geria, kad kaltinamasis grįžo 2024 m. liepos 24 d. vakare, rėkė ant R., jog ji nustotų gerti, bet po to kelias dienas abu gėrė kartu.

Tai yra liudytoja patvirtino, kad matė, kaip kaltinamasis naudojo fizinį smurtą prieš mažametį R. J. ir vaikas dėl to verkė. Patvirtino, kad neblaivus kaltinamasis būdavo agresyvus, o mirusioji kaltinamojo sutuoktinė, savaitė prieš mirtį, jai buvo sakiusi, jog grįžęs kaltinamasis ją tikrai užmuš dėl jos girtavimo.

Liudytoja L. Š. - kaltinamojo kaimynė, patvirtino, kad 2024 m. liepos 26 d. vakare, kaltinamajam per langą sušukus, kad E. eitų namo, mergaitė pasakė, kad neis, nes jo bijo, po ko kaltinamasis išėjo į kiemą E. gaudyti, bet mergaitė bėgo į seną darželį, o kieme buvę vyrai mergaitę turėjo nuo girto ir agresyvaus kaltinamojo, kuris bandė mergaitę atplėšti, apginti, kad mergaitė verkė, prašė jos neatiduoti tėčiui, jo bijojo. Nurodė, jog mergaitė apsinakvojo pas ją. Kad ryte mergaitės motinai R. V., šios prašymu, nunešė mineralinio vandens ir matė, kad R. V. buvo visa sudaužyta, ant jos veido, rankos, kojos visur buvo kraujosruvos, kad į klausimą - ar ją sumušė, R. V. teigiamai palingavo galva, o sekmadienį jau buvo rasta mirusi. Nurodė, kad ji klausė E., kodėl ji bijo tėčio, tai mergaitė atsakė, kad kai tėtis geria, ji jo bijo.

Tai yra liudytoja patvirtino, kad matė, kaip neblaivus kaltinamasis agresyviai elgėsi mažametės dukros, kuri nenorėjo eiti su juo namo, bėgo nuo jo slėptis, atžvilgiu, kuri sakė, kad ji kaltinamojo bijo, verkė, prašė jos neatiduoti kaltinamajam, skundėsi, kad bijo girto kaltinamojo. Taip pat patvirtino, kad prieš mirtį matė sumuštą R. V., kuri galvos linktelėjimu patvirtino, kad buvo sumušta. Kito asmens, kuris būtų galėjęs vartoti smurtą prieš mirusią nukentėjusiąją, mirusiosios aplinkoje tuo metu nebuvo.

Liudytoja D. J. parodė, kad yra R. teta ir mirus broliui pasiimdavo R. pasisvečiuoti pas save. 2024 m. birželį rado R. dienoraštį, kuriame buvo parašyti baisūs dalykai. Labiausiai įstrigo tai, kad jie (kaltinamasis ir mirusi nukentėjusioji) geria, girti važiuoja, muša vaiką, kad jį mušė ne vieną kartą, kad maišo dienas su naktim, gulasi į vaikų lovą, nes šalta, vietoje to, kad kažką nupirkti valgyti, nusiperka sau šampano, kt. R. jai vieną kartą yra sakęs, lyg per 2023 m. Kalėdas, kad jį mušė E.. Mėlynių ant R. kūno tada nematė. Po tos knygelės radimo birželio mėnesį, R. vėl pasakė, kad buvo muštas, sakė, kad jam skaudėjo. R. pats pradėjo pasakotis, sakė, kad tėvai girtauja ir išsikalbėjo, kad E. jį mušė ir pavasarį, sudavė į akį, sakė, kad jam skaudėjo. R. apie tai ji nesakė, bet pasikalbėjo su savo sese R. K., kad reikia kažką daryti, kažkur kreiptis. Apie sesutę R. neklausinėjo, bet R. dienoraštyje buvo minima, kad buvo mušta ir sesė. Suprato, kad juos abu mušė tėtis. Prieš R. mirtį, penktadienį, jai skambino E., norėjo atvažiuoti ją paimti, kad ji pas save pasiimtų E., bet tada ragelį iš kaltinamojo perėmė kaimynė L. ir pasakė, kad jie geria, mergaitė verkia kieme, dreba, prašė atvažiuoti paimti. Kadangi mergaitė nėra jos giminė, pasiimti mergaitę ji atsisakė. Po kurio laiko E. pas juos į Kauną atvažiavo su taksi ir pradėjo daužyti duris, bet ji jo neįleido ir jis išvažiavo. Išsigando ir ji, ir jos namuose tuo metu buvęs R..

Tai yra liudytoja patvirtino, kad jau 2023 m. iš R. J. sužinojo, kad kaltinamasis jį muša, sužinojo, kad vaikas buvo sužalotas, kad jam skaudėjo. Apie smurtą tiek R. J., tiek ir jo sesers atžvilgiu perskaitė ir netyčia rastame R. dienoraštyje.

Liudytojai N. G. ir U. S. - policijos pareigūnai, parodė, kad 2024 m. liepos mėnesį vyko į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kas iškvietė – nežino, nuvykę ant moters veido, lyg, matė kraujosruvą, bet moteris neigė buvus smurtui, medikų atsisakė, sakė, kad serga epilepsija, o jos vyras taip pat nurodė, kad moteris krenta dėl epilepsijos.

Tai yra liudytojai patvirtino, kad prieš įvykį buvo nežinomo asmens iškvietimas dėl smurto kaltinamojo šeimoje, liudytojai prisiminė ir sužalojimus ant nukentėjusiosios veido.

Liudytoja E. J. – kaltinamojo kaimynė, patvirtino, kad girdėjo labai didelį berniuko riksmą ir pro savo virtuvės langą pamatė, kaip pro priekines mašinos dureles išlipo kaltinamasis ir prieš vaiką pakelė ranką, dėl ko ji ir išbėgo į lauką, nes vaiko riksmas buvo beprotiškas, ji suprato, kad vaikas yra mušamas. Kad kaltinamasis suduotų vaikui – nepamatė, bet vaikas buvo pasimetęs, nieko nekalbėjo. Kaltinamasis ir mirusioji, abu būdami girti, tuo metu ruošėsi kažkur važiuoti.

Tai yra liudytoja patvirtino, kad matė, kaip kaltinamasis buvo užsimojęs prieš nukentėjusįjį, patvirtino, kad iš vaiko rėkimo, kurį liudytoja apibūdino - kaip labai didelį, beprotišką, bei savo suaugusio žmogaus patirties suvokė, jog prieš vaiką buvo smurtaujama.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Teismas remiasi šių paminėtų tiesioginių/netiesioginių liudytojų aprašytais parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiojo mažamečio R. J. ir paminėtų liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to - juos patvirtina ir byloje išnagrinėti rašytiniai įrodymai, tai yra:

Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad išklausius vaiko R. J. nuomonės sužinojo, kad patėvis E. V. - jo ir sesers E. atžvilgiu naudojo psichologinį bei fizinį smurtą, tai yra neblaivus rėkdavo ant jų, abu juos mušdavo, mušdavo dėl niekų. Vaikas pasakojo, kokiu būdu ir kaip juos abu mušdavo, pasisakė, kad jam skaudėdavo, jis verkdavo, kad apie tai jis pasakydavo ir savo mamai, bet mama nekreipdavo dėmesio, o kartais tiesiog girta gulėdavo. Kad vaikas nurodė pamenantis, kaip E. V. jį mušė žiemą, tada buvo girtas ir pats su savimi kalbėjosi, kad vaikui tai matyti buvo baisu ir jis prašė jo nustoti taip daryti, tuomet E. V. ir sudavė jam ranka per jo ranką, dėl ko jis jautė skausmą, verkė.

Dvejose garso žinutėse, kurias mažamečiui R. J. dar iki abiejų vaikų motinos – kaltinamojo sutuoktinės mirties siuntė kaltinamasis, ką jis ir pats teisme pripažino, užfiksuota, kaip kaltinamasis žadėjo parvažiavęs R. ir jo motiną „išdaužyti“, o sesę dar palieka ant klaustuko (?), žadėjo padaryti „skausmingą žygį“ ir R., ir jo mamai.

Tokios žinutės akivaizdžiai vertintinos kaip ciniškas ir niekaip nepateisinamas suaugusio žmogaus psichologinis smurtas mažamečio atžvilgiu, kuriame aiškiai ir suprantamai buvo grasinama panaudoti fizinį smurtą tiek mažo vaiko, tiek ir vaiko motinos – kaltinamojo sutuoktinės atžvilgiu, ką kaltinamasis, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, ir padarė.

Labai svarbus įrodymas yra mažamečio nukentėjusiojo R. J. dienoraštyje, kurį atsitiktinai rado ir perskaitė vaiko tetos R. K. ir D. J., užfiksuoti duomenys, kuriuose R. J. rašo, kad „man ir mamai užstatė fanara“, „mane ir E. mušt visa diena mes verkiam nuo visko“, „mušė 3 kartus jau“, „sako aš nesveikas, beprotis“, „ryt rinksi prezidenta o mane mušė 2 kart rite ir vakare“, „sėdžiu su vatoke melynę“. Iš šių vaiko įrašų akivaizdu, kad kaltinamasis smurtavo tiek abiejų mažamečių, tiek ir savo sutuoktinės atžvilgiu.

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal policijos turimus duomenis, kaltinamojo adresu 5 metų laikotarpyje pareigūnai buvo kviesti tris kartus: 1) 2024 m. liepos 27 d. 20.22 val. policijai neprisistačiusios kaimynės buvo pranešta, jog vakar ir šiandien gyventojai matė kaimynę, kuri vaikščiojo sužalota, prieš ją smurtauja jos neblaivus vyras, moteris turi mažametę dukrą, kuri vakar pabėgo pas kaimynus ir iki šiol yra pas kaimynus yra. 2) 2024 m. liepos 28 d. 10.45 val. policijai pranešta, jog greitosios pagalbos felčeris konstatavo R. V. mirtį, ant mirusiosios kūno daug mėlynių. 3) 2024 m. rugpjūčio 14 d. 9.46 val. Kėdainių r. PK gautas Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas dėl galimo fizinio smurto nepilnamečių R. J. ir E. E. V. atžvilgiu. Taigi jau iš pirmojo pranešimo matyti, kad kaimynai žinojo, jog būtent kaltinamasis smurtauja R. V. atžvilgiu.

Įvykio vietos apžiūros protokole ant mirusiosios R. V. kūno buvo užfiksuoti sužalojimai kairės akies vokuose, rankose, kojose, kairiame šone, poodinės kraujosruvos, lūpose pogleivio kraujosruvos, tai yra sužalojimai ant mirusios nukentėjusiosios kūno buvo užfiksuoti, o teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai – kraujosruvos, užfiksuotos mirusios R. V. veido srityje (kairės akies vokuose, apimant skruostikaulį, lūpoje, kt.), ir kitose kūno vietose, išskyrus nugarą, tiek visumoje, tiek vertinant kiekvieną iš jų atskirai, yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatyta, kad sužalojimai buvo padaryti ne vienu metu. Poodinės kraujosruvos, išskyrus atskirai paminėtas, buvo padarytos kietu, buku daiktu kelių parų iki mirties laikotarpyje. Sužalojimai veide, krūtinės dešinėje pusėje, dešinėje rankoje, kairio klubo, kojų srityse galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant rankomis, tiek ir griūnant ar atsitrenkiant į įvairius daiktus ar paviršius, tačiau sužalojimai veide ir dešinėje rankoje labiau būdingi išorinės jėgos poveikiui - tai yra smūgių sudavimui, o sužalojimai plaštakoje – savigynai.

Taigi teismo medicinos specialistas patvirtino, kad sužalojimai veide nukentėjusiajai R. V. padaryti buvo ir tie sužalojimai buvo būdingi smūgių sudavimui. Todėl ir teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad R. V. buvo sužalota, ir, remiantis įrodymų visuma, teismui nekyla abejonių, kad konstatuotus sužalojimus R. V. padarė būtent kaltinamasis, nes ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino tai padaręs, o ir kito asmens, galėjusio tai padaryti, kaip teismas jau pasisakė, tuo metu nukentėjusiosios aplinkoje nebuvo.

Kadangi kaltinamojo kaltė, teismo įsitikinimu, buvo įrodyta byloje išnagrinėtų ir teismo jau aptartų įrodymų visuma, kaltinamojo E. V. neprisipažinimas smurtavus mažamečių vaikų ir sutuoktinės atžvilgiu vertintinas kritiškai, kaip kaltinamojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo padarytą nusikalstamą veiką.

Kaltinime nurodytas neapibrėžtas panaudotas fizinis smurtas naudojant sąvoką sudavė „ne mažiau“, kas reiškia daugiau, nei nurodyta kaltinime, keistinas į „ne daugiau“, nes kaltinimas negali būti formuojamas neapibrėžtai sunkinant kaltinamojo padėtį.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėdamas fizinį ir amžiaus pranašumą, kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes, tai yra, kad jo panaudotas fizinis smurtas mažamečiams vaikams ir sutuoktinei – moteriai, sukels fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė.

Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimai baigti, nes buvo sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – smurtaudamas kaltinamasis sukėlė mažamečiams vaikams fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo sutuoktinę.

Teismas, išanalizavęs surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad E. V. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimą dviem mažamečiams vaikams), ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymų sveikatos sutrikdymą sutuoktinei).

Dėl pripažinimo recidyvistu (BK 27 straipsnis).

Atsižvelgdamas į kaltinamojo anksčiau padarytų nusikaltimų pobūdį, kiekį ir sunkumą, teismas daro išvadą, kad pripažinti jo recidyvistu šiuo metu dar nėra pagrindo.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką prieš sutuoktinę padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes ir pats kaltinamasis neneigė vartojęs alkoholį, tame tarpe ir su sutuoktine, be to ir liudytojai tvirtino, kad kaltinamasis įvykio laiku buvo neblaivus, todėl kaltinamojo pavartotas alkoholis, teismo manymu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes ir apklausti asmenys liudijo, kad neblaivus kaltinamasis būdavo piktas ir agresyvus.

Duomenų, kad ir prieš vaikus kaltinamasis smurtavo būdamas neblaivus, byloje nepakanka, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padaryti du tyčiniai, nesunkūs, baigti nusikaltimai; į padarytų veikų motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas prieš fiziškai silpnesnę moterį bei prieš du mažamečius ir savęs apginti negalinčius vaikus, tai yra prieš akivaizdžiai už kaltinamąjį silpnesnius asmenis, dėl niekaip nepateisinamo pykčio; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių, bet yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, sveikas.

Išvadų iš ankstesnių teistumų nepadariusiam kaltinamajam už nusikaltimus skirtinos mažesnės nei vidurkis, tačiau griežčiausios - terminuotos laisvės atėmimo bausmės (BK 50 str.), kurios, esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, tarpusavyje subendrintinos visiško sudėjimo būdu (BK 63 str. 3 d.), ir, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nagrinėjama kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kokių nors sunkesnių pasekmių, kaip jos suprantamos teismų praktikoje, nesukėlė, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, į kaltinamojo šeiminę padėtį, teismas daro išvadą, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam gali būti atidėtas, atidedant vidutiniam laikui, nes teismas mano, jog kaltinamajam dar turi būti suteikta galimybė pasikeisti be nedelsiamos realios bausmės atlikimo, kaltinamajam neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau skiriant jo elgesį koreguojančius įpareigojimus (BK 75 str.).

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusiojo mažamečio R. J. atstovė pagal įstatymą R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1700 Eur neturtinės žalos, kuri grindžiama R. J. patirtu skausmu, baime, iki šiol jaučiamu nerimu, nesaugumu, padidėjusiu dirglumu, įsitempimu, emocijų slopinimu, po įvykio pasikeitusiu elgesiu (1 t., b. l. 170-171).

Nukentėjusiosios mažametės E. E. V. įgaliota atstovė advokatė R. Šmigelskytė vaiko vardu pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos, kuri grindžiama nukentėjusiosios patirtu skausmu, išgąsčiu, nesaugumo artimoje aplinkoje jausmu. Dėl to, kad nusikalstama veika padaryta šeimoje, tai sukėlė daug didesnes neigiamas pasekmes ir išgyvenimus (3 t., b. l. 165-166).

Kaltinamasis su civiliniais ieškiniais nesutiko, nes kaltės nepripažino.

Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis smurtavo savo mažamečių posūnio ir biologinės dukros atžvilgiu, sukėlė jiems skausmą, vaikai buvo mušami jiems turėjusioje būti saugioje aplinkoje – namuose, mušami asmens, kuris turėjo kelti vaikams pasitikėjimą, būti saugumo garantu, todėl teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų vaikai patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir išgąstį, stresą, neigiamus išgyvenimus, todėl mažamečiams nukentėjusiesiems neabejotinai neturtinė žala padaryta buvo.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad smurtas buvo panaudotas prieš vaikus, tai yra žmones, kurie dėl savo amžiaus ir psichikos savybių negalėjo adekvačiai ir lygiaverčiai pasipriešinti suaugusiam kaltinamajam, kurie dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų ne tik patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, bet, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo ir prieš vaikų motiną, kaltinamojo traumuojantį elgesį tikėtina kentė ir anksčiau, todėl, nors ir turėdami jaustis saugiais savo artimoje aplinkoje, vaikai dėl kaltinamojo elgesio patyrė moralinę žalą ne tik dėl šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos, bet šį vaikų patirtis, teismo įsitikinimu, turės neigiamos įtakos ir jų psichologinei gerovei ateityje.

Mažamečiams nukentėjusiesiems padaryti kūno sužalojimai kaltinime nurodytu laiku nustatyti nebuvo. Objektyvių duomenų apie vaikų dabartinę ypač neigiamą psichikos būklės dinamiką dėl jų atžvilgiu padaryto nusikalimo – teismas neturi.

Svarstant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra sveikas ir darbingas. Turtinės žalos iš kaltinamojo priteisti neprašoma.

Teismo įsitikinimu, mažamečiams nukentėjusiesiems turi būti priteista po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nes toks dydis, teismo manymu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja kasacinės bei apeliacinės instancijos teismų praktikai, yra adekvatus ir proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir nukentėjusiųjų patirtiems išgyvenimams, todėl tokios sumos priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiesiems, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

Nepilnamečiui nukentėjusiajam R. J. priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki jo pilnametystės skirtina jo atstovė pagal įstatymą – globėja R. K..

Nepilnametės nukentėjusiosios E. E. V. priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki jos pilnametystės skirtinas jos atstovas pagal įstatymą ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba nuosprendžiui įsiteisėjus įpareigotina teismui pranešti - kas bus nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą (dėl vykdomojo rašto išdavimo).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinių įrodymų nėra.

Proceso išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėją užtikrino teismas, į tai, kad jis nedirba, todėl dabartinė jo turtinė padėtis sudėtinga, į tai, kad kaltinamasis privalo atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiesiems - VGTPT kaltinamajam paskirto gynėjo ir nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidos (2025-03-27 VGTPT patikslinta pažyma Nr. APD-2025-03728 ir 2025-02-03 VGTPT pirminė pažyma Nr. APD-2025-01417) iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiams vaikams) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas sutuoktinei), ir nuteisti:

-pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 1 metų laisvės atėmimu;

-pagal BK140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu;

remiantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant visą švelnesnę bausmę, ir galutinę bausmę paskirti – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis BK 75 straipsnio 2-6 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laiku įpareigojant: 1) dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 2) dalyvauti elgesio pataisos (agresijos, pykčio valdymo) programoje, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bet kokio alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų be gydytojo paskyrimo).

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į kalėjimą atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo E. V. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam R. J., gim. (duomenys neskelbtini). Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiojo pilnametystės paskiriant jo atstovą pagal įstatymą – globėją R. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš kaltinamojo E. V. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai E. E. V., gim. (duomenys neskelbtini). Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiosios pilnametystės paskiriant jos atstovą pagal įstatymą ir Vaiko teisių apsaugos tarnybą įpareigoti, nuosprendžiui įsiteisėjus, teismui, dėl vykdomojo rašto išdavimo pranešti, kas bus nukentėjusiosios atstovu pagal įstatymą.

Proceso (VGTPT paskirto gynėjo ir nukentėjusiųjų atstovo) išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.

Nuosprendžio kopiją išsiųsti ir Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).