Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1469-291/2017, kuria netenkintas pareiškėjo G. B. skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolė V. Š. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo G. B. skundą dėl antstolės veiksmų, nurodydama, kad nėra pagrindo panaikinti patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą, kadangi jis buvo priimtas vykdyti nenustačius LR CPK 651 str. 2 d. nurodytų kliūčių. Panaikinti raginimą įvykdyti sprendimą taip pat nėra pagrindo, nes jis buvo siųstas skolininkui laikantis LR CPK 659 str. 1 d. įtvirtintų nuostatų. Vykdymo išlaidos buvo apskaičiuotos tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 punktu, todėl naikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimą taip pat nėra pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas iš esmės nesuformulavo atskirojo skundo pagrindo. Nors apeliantas teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2017-02-15 nutartimi, tačiau nesuformulavo teisinių argumentų, kuriais pagrindžiamas 2017-02-15 nutarties ar jos dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, o tik atkartojo skundo dėl antstolio veiksmų argumentus (CPK 306 str. 1 d. 4 p.).

13. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, kad antstolė V. Š. nebegalėjo priimti vykdyti 2011-04-18 išduoto Pakruojo rajono apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-232-284/2011, nes vykdomasis raštas turėjo būti pateiktas vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

14. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str.). Galimybė priverstinai įvykdyti vykdomąjį dokumentą yra ribojama tam tikru terminu. CPK 606 straipsnyje nustatyti terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai gali būti pateikti vykdyti. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. CPK 607 straipsnis, reglamentuojantis senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti nutraukimą, numato, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti. Senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą (CPK 607 str. 1 d.). Tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos (3 d.).

15. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2011-03-10 Pakruojo rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-232-284/2011 dėl 64801,24 Lt skolos, 8032,35 Lt delspinigių ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš G. B., A. V. ir UAB „Vilvygė“ pateiktas vykdyti antstolės V. Š. kontorai 2012 m. balandžio 12 d. Vykdomajame rašte, grafoje „Teismo antstolio atžymėjimai apie sprendimo įvykdymą arba apie vykdomojo rašto grąžinimą išieškotojui, nurodant grąžinimo priežastis“ yra atžyma apie tai, kad skolininko G. B. individualiai įmonei „M.g.“ iškelta bankroto byla, todėl, vadovaujantis CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui. Minėtoje grafoje taip pat nurodyta, kad skolos išieškota – 1306,92 Eur, nurodyta data – 2015-05-12. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad vykdomasis raštas antstolei V. Š. pirmą kartą pateiktas vykdyti 2012-04-12. Skolininko G. B. individualiai įmonei „M.g.“ iškėlus bankroto bylą, vykdomasis raštas buvo išsiųstas Šiaulių apygardos teismui, tačiau bankroto byloje išieškotojo Pakruojo ūkininkų kredito unijos reikalavimas nebuvo patenkintas, skola neišieškota. 2016-12-08 prašymu išieškotojas Pakruojo ūkininkų kredito unija kreipėsi į antstolę, prašydamas priimti vykdomąjį raštą ir toliau tęsti priverstinio išieškojimo veiksmus. 2016-12-20 Patvarkymu antstolė V. Š., patikrinusi, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, priėmė vykdyti išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-232-284/2011. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad išieškotojas vykdomąjį dokumentą pirmą kartą antstolei V. Š. pateikė vykdyti 2012-04-12, 2015-05-12 vykdomasis dokumentas buvo išsiųstas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, po ko, priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, pakartotinai šis vykdomasis raštas vykdymui buvo pateiktas 2016-12-08, todėl konstatuotina, kad nebuvo pažeistas penkerių metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti (CPK 606 str. 2 d.).

16. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad apeliantas prašė įpareigoti Pakruojo ūkininkų kredito uniją pateikti duomenis, kiek buvo išieškota iš kitų skolininkų ir ar buvo kokie nors susitarimai tarp Pakruojo ūkininkų kredito unijos ir šių asmenų, tačiau duomenys nebuvo pateikti.

17. Išieškotojas, pateikdamas antstolei V. Š. vykdyti vykdomąjį raštą, pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad G. B. skoliniai įsipareigojimai 2016 m. gruodžio 15 d. yra: pagal 2012-04-24 Pakruojo rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-339-284/2012 – 5256,48 Eur negrąžinta skola ir 5 procentų metinės palūkanos; pagal 2011 m. balandžio 18 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-232-284/2011 – 14999,41 Eur negrąžinta skola ir 5 procentų metinės palūkanos. Šioje civilinėje byloje pateiktas Pakruojo ūkininkų kredito unijos 2014-05-08 raštas, kuriame taip pat nurodytas G. B. įsiskolinimo dydis pagal kiekvieną paskolos ir laidavimo sutartis (39–40 b. l.). Pažymėtina, kad CPK 643 straipsnio 1 punktas numato, kad skolininkas turi teisę dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus, o taip pat susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga bei gauti pažymas apie vykdymo eigą ir kt. CPK 643 straipsnio 4 punktas numato vieną iš skolininko pareigų – aktyviai domėtis vykdymo eiga. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nevykdė pareigos aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga, o taip pat nepasinaudojo įstatymų suteikta teise susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga.

18. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad Pakruojo ūkininkų kredito unija G. B. įmonės „M.g.“ bankroto byloje tuo pačiu pagrindu buvo pareiškusi kreditorinį reikalavimą apelianto atžvilgiu, todėl, pasibaigus bankroto procesui, jokie veiksmai dėl bankroto proceso metu nepatenkintų kreditorinių reikalavimų naujai negalimi.

19. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 28 d. iškėlė bankroto bylą G. B. individualiai įmonei „M.g.“, 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi į G. B. individualios įmonės „M. g. bankroto bylą bendraatsakoviu įtraukė G. B.. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtino Pakruojo ūkininkų kredito unijos kreditorinį reikalavimą, o 2016 m. gegužės 31 d. teismas sprendimu pripažino, jog bankrutavusios G. B. individualios įmonės „M.g.“ veikla pasibaigė. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog Pakruojo ūkininkų kredito unijos kreditorinis reikalavimas bankroto byloje yra asmeninės G. B. skolos pagal paskolų ir laidavimo sutartis, todėl, baigus G. B. individualios įmonės „M.g.“ bankroto procesą, įmonės kreditorių teisė reikalauti grąžinti skolas baigėsi, tačiau bankrutavusios individualios įmonės savininko kreditoriai, dalyvavę bankroto procese, gali tęsti skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus iš bankrutavusios įmonės savininko CPK vykdymo proceso nustatyta tvarka, jeigu įmonės savininko skolos yra asmeninio pobūdžio. Šiuo konkrečiu atveju vykdomasis raštas išieškotojui išduotas pagal pareiškėjo, kaip fizinio asmens, prievoles, dėl to skolininkui priklausiusios individualios įmonės pabaiga negali lemti skolininko, kaip fizinio asmens, prievolės kreditoriui pabaigos, nes pareiškėjo asmeninės prievolės nėra pasibaigusios.

20. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nenustačius nei CPK 651, 659 straipsniuose, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 punkte numatytų pagrindų panaikinti patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą, raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, antstolė atliko teisėtus ir pagrįstus veiksmus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.

21. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.