- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- 2A-1447-889/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12370-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Pareiškėjas
- J. S., D. S.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.1Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
- 2.6.38Taikos sutartis
- 3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.19.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S.?o (J. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-22037-600/2025 pagal pareiškėjų D. S. ir J. S.?o prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai J. S. ir D. S. kreipėsi į teismą, prašydami bendru sutikimu nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis). Nurodė, kad nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo nuo (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 17 d. sprendimu prašymą patenkino. Nutraukė pareiškėjų sudarytą (duomenys neskelbtini) santuoką Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo šalims paliko pavardę „S“. Patvirtino pareiškėjų (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį tokiomis sąlygomis:
1. Šalių pareiškimai ir garantijos.
1.1. Mes, D. S., gimusi (duomenys neskelbtini), ir J. S., gimęs (duomenys neskelbtini)., sudarėme santuoką (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
1.2. Mes turime nepilnametį vaiką M. S., gimusią (duomenys neskelbtini).
1.3. Pareiškiame, jog nutraukiame santuoką šalių susitarimu laisva valia, šia sutartimi numatydami bendro turto pasidalijimo, vaiko išlaikymo ir jo ugdymo klausimus bei kitas mūsų santuokos nutraukimo teisines pasekmes.
2. Turto pasidalijimas.
2.2. Mums bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą pasidalijame tokiu būdu: po santuokos nutraukimo D. S. asmeninės nuosavybės teise atitenka santuokoje įgytas automobilis BMW X6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); kiekvienos iš šalių asmeninėse banko sąskaitose esančios lėšos yra kiekvieno asmeninė nuosavybė.
2.3. Asmeninės nuosavybės teise D. S. priklauso žemės sklypas, įgytas iki santuokos paveldėjimo būdu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).
2.4. Pareiškiame, jog daugiau jokio kito tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalytinas nutraukiant santuoką, neturime, o namų apyvokos daiktus pasidalijome. Abi šalys patvirtina, kad jokių pretenzijų vieną kitai neturi, o po santuokos nutraukimo ir ateityje jokių pretenzijų viena kitai neturės.
2.5. Pareiškiame, jog jokių kreditorių nei abu kartu, nei kiekvienas atskirai neturime.
3. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, gyvenimo sąlygos, išlaikymas.
3.1. Šalys susitaria, jog nepilnamečio vaiko, nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su mama – D. S.
3.2. Nepilnamečio vaiko išlaikymą paskyrė Norvegijos institucija „NAV Familie og pensjonsytelser Bidrag utland“, iki kol nepilnametis vaikas sulauks pilnametystės. Bylos numeris (duomenys neskelbtini). Išlaikymo suma yra 3 020 kr per mėnesį, bet kiekvienais metais įmoka indeksuojama atsižvelgiant į Norvegijos Karalystės pragyvenimo lygio indeksą.
3.3. Abi šalys susitaria, kad papildomos išlaidos (gydymo, mokslų, būrelių, stovyklų), skirtos nepilnamečiam vaikui, apmokamos per pusę.
3.4. Šalys susitaria dėl tokios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos: tėvo J. S.?o susitikimas su vaiku įvyks šalims susitarus.
4. Kitos sąlygos.
4.1. Šalys susitaria, jog po santuokos nutraukimo neįsipareigoja viena kitai dėl viena kitos išlaikymo.
4.2. Po santuokos nutraukimo D. S. pasiliks turimą pavardę – S.
4.3. Skyrybų išlaidas apmoka J. S..
4.4. Ši sutartis įsigalioja, įsiteisėjus ją tvirtinančiam teismo sprendimui.
3. Teismas nurodė, kad šiuo atveju egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos. Pažymėjo, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jų santuoka faktiškai iširo. Įvertinęs pareiškėjų pateiktą Sutartį, teismas padarė išvadą, kad ji atitinka CK 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, galiojantiems teisės aktams, nepažeidžia nė vieno sutuoktinio, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl pareiškėjų santuoką nutraukė sutuoktinių bendru sutikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas J. S. (toliau – apeliantas) prašo priimti atsisakymą nuo pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
3.1. Teigia, kad pareiškėjų sudarytoje Sutartyje nenurodyta dalytino turto vertė, o pati Sutartis dėl bendro turto padalijimo atitiktų apelianto valią ir interesus tik tuo atveju, jeigu apeliantui būtų buvusi išmokėta pusės automobilio BMW X6, kuris atiteko pareiškėjai, vertės kompensacija. Pareiškėjai sudarytoje Sutartyje nepaaiškino, kodėl nukrypstama nuo lygių dalių principo ir apeliantui nekompensuojama pareiškėjai atitenkanti didesnės vertės turto dalis. Anot apelianto, toks susitarimas dėl turto padalijimo nesilaikant lygių dalių principo neatitinka bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir pažeidžia apelianto teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad sutuoktinių pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka CK 3.117 straipsnio ir 3.123 straipsnio 1 ir 2 dalių normų.
3.2. Nurodo, jog šalių sudarytos Sutarties 3.3. punktu šalys susitarė, kad papildomos išlaidos (gydymo, mokslų, būrelių, stovyklų), skirtos nepilnamečiam vaikui, apmokamos per pusę. Pažymi, kad Sutarties 3.3 punkte nurodyti vaiko poreikiai yra kasdieniai, todėl jų tenkinimo išlaidos jau buvo įvertintos nustatant vaikui priteistą išlaikymą Norvegijoje ir nusprendžiant dėl mėnesinės išlaikymo sumos (Sutarties 3.2 punktas). Apelianto manymu, Sutarties 3.3 punktas nėra konkretus, kadangi neaišku, ar apeliantas turės nuolat apmokėti šias papildomas išlaidas, ar jos turi būti ir kokiu būdu iš anksto suderintos tarp šalių, ar pareiškėjai susitarė dėl baigtinio papildomų išlaidų sąrašo, per kiek laiko ir kokia tvarka jos turi būti apmokamos ir pan. Tokios papildomos sąlygos dėl papildomai patiriamų išlaidų apmokėjimo, apelianto vertinimu, lemia reikšmingus nesutarimus tarp tėvų, pradedant nuo negebėjimo bendrai sutarti ir nuspręsti dėl daiktų, paslaugų vaikui poreikio, specialistų pasirinkimo ir baigiant nesutarimais dėl patirtų išlaidų, dėl kurių dažnu atveju būna vienašališkai nusprendęs tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena, atlyginimo. Be to, šios išlaidos turi būti proporcingos tėvo turtinei padėčiai, tačiau teismo patvirtintoje Sutartyje į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta. Teigia, kad tokia susitarimo sąlyga, kokią patvirtino teismas, įteisino vienasmenį motinos sprendimą dėl tokių išlaidų, o tai reiškia, kad tokių išlaidų atlyginimas priklausys nuo motinos valios, nes jai nėra numatyta pareigos šių išlaidų iš anksto derinti su tėvu. Apelianto manymu, Sutarties 3.3. punktas turi būti naikinamas arba koreguojamas numatant, kad papildomų išlaidų sąrašas (gydymo, mokslų, būrelių, stovyklų) yra baigtinis, kad dėl šių išlaidų turi būti gautas išankstinis tėvo pritarimas, taip pat numatyta, per kiek laiko ir kokia tvarka tokios išlaidos kompensuojamos.
3.3. Teigia, kad Sutarties 3.4. punktu šalys susitarė, kad tėvo (apelianto) susitikimas su vaiku įvyks šalims susitarus. Apeliantas gyvena Norvegijoje, o pareiškėja su vaiku – Lietuvoje. Nurodo, kad šiuo metu apeliantui yra sudėtinga susitarti su pareiškėja dėl jo bendravimo su vaiku tvarkos. Apelianto vertinimu, ateityje galimi šalių ginčai šiuo klausimu, todėl toks šalių susitarimas neleis tėvui įgyvendinti savo teisės ir pareigos auklėti savo vaiką. Apeliantas mano, kad geriausiai vaiko interesus atitiktų šalių susitarimas, jog tėvas su vaiku bendrauja 7 (septynias) kalendorines dienas nepertraukiamai per vaiko mokslo atostogas, apie konkretų pageidaujamą bendrauti su vaiku laiką informavęs vaiko motiną ne vėliau kaip likus 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki planuojamų atostogų pradžios. Tuo atveju, jeigu tėvo pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų laikas sutampa su mamos planuojamomis atostogomis, poriniais metais prioritetas teikiamas motinos, neporiniais – tėvo pasirinkimui.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą pareiškėja D. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, priimti papildomus įrodymus ir priteisti pareiškėjai iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
4.1. Nurodo, kad apeliantas laisva valia pasirašė šalių sudarytą Sutartį, kurią patvirtino teismas. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo suklaidintas, spaudžiamas ar kitaip priverstas pasirašyti Sutartį. Apeliantas turėjo galimybę Sutartį įvertinti ir pareikšti prieštaravimus pirmosios instancijos teisme.
Šalies argumentai
4.2. Pareiškėjos nuomone, apelianto procesinis elgesys parodo, kad jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai D. S. ir J. S. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, taip pat patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas nutartimi prašymą priėmė ir paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio J. S. pateikė teismui prašymą, kuriame jis nurodė, kad nesutinka su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir atšaukia savo sutikimą nutraukti santuoką, kadangi nesutinka su sutarties sąlygomis. Dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliko nenagrinėtą. Antrą kartą (2025 m. balandžio 30 d.) apeliantui pasirašius Sutartį su pareiškėja, pastarasis dėl jos pateikė apeliacinį skundą ir vėl su ja nesutikdamas ir ginčydamas savo išreikštą valią. Teigia, kad dėl tokio apelianto elgesio pareiškėja patiria išlaidas ir nepavyksta nutraukti šalių santuokos. Mano, kad toks apelianto procesinis elgesys rodo, kad jis siekia vilkinti procesą, sąmoningai pasirašo sutartis su pareiškėja ir vėliau inicijuoja teismo sprendimų panaikinimą.
4.3. Pareiškėjos vertinimu, net ir tais atvejais kai nukrypstama nuo lygių dalių turto padalijimo principo, nenumatant kompensacijos, nereiškia, kad buvo pažeistos imperatyvios įstatymų normos. Šalys pasirašydamos sutartį gali susitarti dėl bet kokios turto padalijimo tvarkos, su kuria sutinka. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl dalytino turto vertės, dėl to ta vertė ir nenurodyta. Kita vertus, šiuo atveju faktiškai net nebuvo nukrypta nuo lygių dalių principo. Nurodo, kad elektromobilis po santuokos nutraukimo šalių susitarimu atiteko pareiškėjai nenumatant kompensacijos sutuoktiniui, šalims žinant aplinkybę, kad kitas santuokos metu įgytas elektromobilis Nissan Leaf, 2017 m., yra Norvegijoje ir juo visą laiką apeliantas naudojasi ir naudosis vienasmeniškai, taigi Norvegijoje esantis elektromobilis atiteko apeliantui. Pareiškėja dėl to jokių pretenzijų nereiškė. Abiejų automobilių rinkos vertės yra maždaug vienodos. Be to, apeliantas teikdamas apeliacinį skundą nutyli aplinkybę, kad jam liko kitas turtas, esantis Norvegijoje.
4.4. Pareiškėjos teigimu, šalių vaikas gauna minimalią sumą, kuri pagal Norvegijos teisės aktus padengia tik būtinus pagrindinius vaiko poreikius ir neapima visų kitų. Nustatant vaiko išlaikymo sumą Norvegijoje nebuvo atsižvelgta į papildomas išlaidas ir specialius poreikius. Būtent dėl to šalys Sutartyje numatė galimybę dengti per pusę papildomas išlaidas vaikui. Apeliantas moka mažiau nei pusę minimalios mėnesinės algos Lietuvoje išlaidymo dydį vaikui. Sutarties 3.3 punkte aiškiai įvardytos papildomų išlaidų rūšys. Pareiškėja nesutinka, kad tokia Sutarties sąlyga nėra konkreti ir teismas jos negalėjo tvirtinti. Pažymi, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma.
4.5. Nurodo, kad apeliantas gyvena Norvegijoje, o į Lietuvą grįžta vieną kartą per metus. Iki šiol šalys sutarė dėl tėvo matymosi su vaiku, pareiškėja niekada neprieštaravo susitikimams apeliantui patogiu ir jo pageidaujamu metu, vaikas su tėvu leisdavo laiką tėvui pageidaujant. Būtent tai įvertinus šalys numatė Sutartyje, jog ir toliau bus bendraujama su vaiku šalių susitarimu. Apeliantas nepagrindžia, kad tarp šalių kyla ar anksčiau yra kilę kokie nors ginčai dėl vaiko bendravimo tvarkos su tėvu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgęs į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimo, kuriuo teismas patenkino pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino šalių sudarytą Sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
8. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus – elektromobilio Nissan Leaf 2017 m. vasario 13 d. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, anot pareiškėjos, patvirtina aplinkybę, kad santuokos metu yra įgyta dar viena transporto priemonė.
9. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir nuspręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
10. Pirmiausiai pažymėtina, kad Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos pateiktu nauju įrodymu, pažymi, kad pareiškėja teikiamą papildomą įrodymą turėjo galimybę pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjos teikiamas papildomas įrodymas, neturi esminės reikšmės tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai atsisakytina priimti pareiškėjos teikiamą papildomą įrodymą apeliacinės instancijos teisme.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
12. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, jog šalys turi nepilnametį vaiką M. S., gimusią (duomenys neskelbtini). Iš 2025 m. gegužės 2 d. Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad pareiškėjai neturi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, įmonių akcijų, dalininko teisių ir nario įnašų. Remiantis 2025 m. gegužės 2 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenimis, pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso viena transporto priemonė BMW X6 xDrive40d, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
13. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintos 2025 m. balandžio 30 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygas.
14. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Taigi sutarties laisvės principas leidžia susitarti ne tik dėl CK nenustatytų sutarčių rūšių, bet ir apibrėžti jų sąlygas. Tačiau sutarties laisvės principas, nebūdamas absoliutus teisės principas, turi tam tikras ribas. Sutarties laisvė ribojama imperatyvių įstatymų normų teisiniu reguliavimu. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis dėl neprieštaravimo įstatymams aiškintina kaip apimanti neprieštaravimą ne tik imperatyvioms įstatymų normoms, bet ir neprieštaravimą viešajai tvarkai bei gerai moralei. Be to, šalių sudaromos sutartys neturi turėti valios ydų, t. y. neturi būti sudarytos apgaulės, grasinimo, klaidos, esminės nelygybės pagrindais ir neturi būti simuliacinio pobūdžio, nes tokiu atveju neegzistuotų vienas iš būtinųjų sutarties sudarymo elementų – šalių suderinta valia.
15. Civilinio proceso įstatymas numato, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šalių sudaryta ir teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis savo esme prilygsta taikos sutarčiai, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu sutarties sąlygose pačios nusistato savo teises ir pareigas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis).
16. Sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo. Šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią, todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, nebūtų aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią. Tai reiškia, jog, esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus.
17. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo patvirtinta Sutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas patvirtindamas tokią Sutartį neatsižvelgė į tai, kad Sutartyje tarp šalių padalytas turtas neatitinka lygių dalių principo, todėl neatitinka apelianto valios, nes jis neteko kompensacijos, kuri turėjo būti sumokėta šalims pasidalijus automobilį BMW X6. Teigia, kad šalių sudarytos Sutarties sąlyga dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo nėra aiški ir konkreti, nes nėra aišku, kokie kiti vaiko poreikiai bus apmokami papildomai. Apelianto vertinimu, Sutarties sąlyga dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku taip pat yra ydinga, sukurianti prielaidas ateityje kilsiantiems konfliktams tarp šalių dėl bendravimo tvarkos su vaiku. Apeliantas nurodo, kad jis gyvena Norvegijoje, o šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl jis siūlo tokią vaiko ir tėvo bendravimo tvarką: tėvas su vaiku bendrauja 7 (septynias) kalendorines dienas nepertraukiamai per vaiko mokslo atostogas, apie konkretų pageidaujamą bendrauti su vaiku laiką informavęs vaiko motiną ne vėliau kaip likus 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki planuojamų atostogų pradžios; tuo atveju, jeigu tėvo pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų laikas sutampa su mamos planuojamomis atostogomis, poriniais metais prioritetas teikiamas motinos, neporiniais – tėvo pasirinkimui.
18. Vadovaujantis CK 3.51 straipsniu, santuoka bendru sutuoktinių sutikimu gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Santuoka šiame straipsnyje numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka.
19. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kitų tikslų, siekiant taip pat užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007).
20. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus turėtų būti įvertinta, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia pareiškėjų ir jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta Sutartis negalėjo būti tvirtinama. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad jis nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir pateikė paaiškinimus, pagrindžiančius jo nesutikimo motyvus. Apelianto nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad sudaryta Sutartis turi trūkumų. Ginčas tarp šalių kilo svarbiais klausimais, t. y. dėl santuokos metu įgyto turto pasidalijimo, nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymo bei nepilnamečio vaiko papildomo išlaikymo dydžio ir šių išlaidų apmokėjimo tvarkos. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neišklausant pačių pareiškėjų pozicijos, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tikroji pareiškėjų valia dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties turinio šiuo atveju nebuvo nustatyta. Yra pakankamas pagrindas manyti, kad apeliantas galėjo neįvertinti Sutarties sudarymo pasekmių. Pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškinta tikroji sutuoktinių valia, byloje iš esmės lieka ginčas dėl pareiškėjų santuokos metu įgyto turto pasidalijimo, nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymo bei nepilnamečio vaiko papildomo išlaikymo dydžio ir šių išlaidų apmokėjimo tvarkos, taigi teigtina, kad patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių gali neatitikti pareiškėjo valios, pažeisti pareiškėjo bei vaiko teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, siekiant ekonomiškiau ir operatyviau išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus, turinčius įtakos ir pareiškėjų vaiko interesams, apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamas sprendimas naikintinas.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pirmosios instancijos teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neatitinka vieno iš sutuoktinių – apelianto – valios, į tai, jog supaprastinto proceso tvarka santuoka gali būti nutraukta tik esant abiejų sutuoktinių sutarimui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nutaria, kad minėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą panaikinti priimtą teismo sprendimą. Akcentuotina, jog šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos didžiosios dalies nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitiktų apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) ir apribotų pareiškėjų teisę į apeliaciją, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas tenkinamas – skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
22. Papildomai pažymėtina ir dėl apelianto prašymo nutraukti bylą ieškinio atsisakymo pagrindu. Konkrečiu atveju svarbu pabrėžti esminį skirtumą tarp ieškinio, kuriam taikomas CPK 140 straipsnis, ir bendro pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu (CPK 385 straipsnis). Ieškinys yra vienašalis asmens kreipimasis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės gynybos, kai yra ginčas tarp šalių. Tuo tarpu bendras pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu yra dviejų asmenų (sutuoktinių) bendras valios pareiškimas, kuriuo jie siekia teisinio santykių nutraukimo abipusiu sutarimu. Vienam asmeniui atsisakius savo pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu procesas dėl santuokos nutraukimo nenutrūksta. Nagrinėjant bylą iš naujo pareiškėjai turi galimybę patikslinti ir iš naujo suderinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Be to, ši nutartis neatima galimybės kreiptis į teismą pasirinkus kitą teisių gynimo būdą. Nesutariant dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vienas iš pareiškėjų gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs galutinio teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018). Todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, spręstinas pirmosios instancijos teisme, išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.