Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje A. (A.) N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini) išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiemsargiu, teistas:

1. 1991-05-08 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nuosprendžiu (toliau-1991-05-08 nuosprendis) pagal ankščiau galiojusios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcijos (toliau- ankščiau galiojusios BK redakcija) 111 straipsnio 1 dalį-3 metų laisvės atėmimo bausme; 1992-06-17 atliko bausmę;

2. 1994-06-07 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirtas bausmes šiuo nuosprendžiu ir 1991-05-08 nuosprendžiu, pagal ankščiau galiojusios BK redakcijos 90 straipsnio 2 dalį,– 8 mėnesių laisvės atėmimu; 1994-08-09 atliko bausmę;

3. 1996-12-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal ankščiau galiojusios BK redakcijos BK 271 straipsnio 2 dalį, – 2 metų pataisos darbais;

4. 2008-02-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (toliau-2008-02-25 nuosprendis) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, – 2 metų laisvės atėmimu ir kuriuos BK 75 straipsniu vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2009-12-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo 2008-02-25 nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo;

5. 2013-12-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 215 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį– 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimu ir kuriuos BK 75 straipsniu vykdymas atidėtas 1 metams; 2015-01-08 išregistruotas iš Probuojamų asmens duomenų registro (teistumas išnykęs); kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 1 dalį (2020-06-11 fizinio skausmo sukėlimas ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas L. T.); BK 145 straipsnio 1 dalį (2020-06-11 grasinimas nužudyti L. T.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. parodė, kad atsakymą girdėjo, bet ne su viskuo sutinka. Netiesa yra tai, kad jis reikalavo iš L. telefono. Nieko užmušti nenorėjo, tiesiog norėjo pagąsdinti, kad L. naktimis į namus nesivedžiotų vyrų. Peilį jis laikė rankose, jo nebuvo priglaudęs prie L. kaklo. Nepamena, kad jis būtų L. sudavęs kumščiu į krūtinės sritį. Dėl smaugimo veiksmo irgi nesutinka, kadangi, kaip jis galėjo laikydamas peilį ją smaugti ? Uždavus klausimą kaip dėl kokios priežasties tarp jos ir jos buvusio sutuoktinio kilo konfliktas.

L. T. atsakė, kad ji nežino. Kai jis yra blaivas, su juo galima normaliai bendrauti. Bet kas tada, jam būnant neblaiviam, užėjo, ji nežino.

A. N. parodė, kad atsakymą girdėjo. Tarp jų kilo konfliktas dėl to, kad L. naktimis į namus atvesdavo svetimus vyrus.

Uždavus klausimą ar jos buvęs sutuoktinis A. N. 2020-06-11 apie 23:30 val. konflikto metu jai grasino? Jei taip, kokiais konkrečiai žodžiais.

A. N. parodė, kad atsakymą girdėjo, bet su juo nesutinka. L. konflikto metu negrasino (b. l. 33-34).

Liudytoja N. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra A. N. ir L. T. dukra. 2020-06-11 jai paskambino motina L.ir pasakė, kad tėvas, būdamas neblaivus ir turėdamas peilį, norėjo ją papjauti. Motina verkė. Taip pat motina pasakė, kad šiuo metu yra išėjusi iš namų, stovi prie mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini). Ji su sutuoktiniu A. V. nieko nelaukdami nuvyko motinos nurodyti adresu. Motina atrodė išsigandusi, pasakojo, kad sutuoktinis atėjo pas ją į kambarį, norėdamas su ja pasikalbėti. Vėliau viskas įvyko labai greitai. Dėl ko tarp jų įvyko konfliktas, neminėjo. Greičiausiai dėl to, kad jis buvo girtas. Daugiau apie įvykį nieko jiems nepasakojo. Motina turėjo su savimi pasiėmusi peilį, kuriuo sutuoktinis norėjo ją papjauti, jiems jį parodė. Policija jau buvo iškviesta iki jiems atvykstant. Šiuo metu jos tėvas gyvena su ja, adresu (duomenys neskelbtini) bet pageidautų, kad jis išsikeltų, kadangi ji turi keturis vaikus ir jie visi septyniese gyvena dvejuose kambariuose. Pageidautų, kad būtų leista jos tėvui grįžti namo, adresu (duomenys neskelbtini)., kadangi ten gyvenant yra visos sąlygos nesimatyti su motina L. bei neieškoti su ja ryšių, nes yra du skirtingi įėjimai, su broliu ji gali pastatyti aukštą tvorą bei įrengti tokias duris, kad jie net nesimatytų (b. l. 30).

Liudytoja A. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ trečiosios kuopos vyriausiąja patrule. 2020-06-11 patruliuodama pagal iš anksto nustatytą grafiką kartu su vyriausiuoju patruliu I. V., apie 23:39 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini) r. Buvo informuoti, kad pranešėja yra išėjusi iš namų, nes bijo, ir laukia jų adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko nukentėjusioji L. T., taip pat kartu su ja buvo jos dukra su savo vyru. Liudmila paaiškino, kad be jokios priežasties jos neblaivus buvęs vyras A. N., gim. (duomenys neskelbtini)., pradėjo su ja konfliktuoti, bandydamas patekti į jos kambarį, grasino jai žodžiais: „Tu negyvensi“. Konflikto metu grasino jai peiliu, smaugė bei suplėšė palaidinę, šių veiksmų metu L. T. patyrė fizinį skausmą. Moteris buvo susijaudinusi, atrodė išsigandusi, emocionali. Ant pranešėjos veido, ant skruosto po akimi matėsi žymė, kaip pranešėja paaiškino, padaryta grumtynių metu su peiliu. Rankos ties riešais buvo paraudusios, bet kažkokių ryškių žymių (mėlynių ar kraujosruvų) nesimatė. Daugiau sužalojimų nepastebėjo. Moters dukra paaiškino, kad paties konflikto nematė, jai po visko paskambino motina, prašydama pagalbos, ir tik tada ji su vyru atvyko. Jiems bendraujant su pranešėja, jos dukrai paskambino vaikai, kurie informavo, kad į jų namus, adresu (duomenys neskelbtini), bando patekti jų ieškomas asmuo – L. buvęs sutuoktinis A.. Nuvykus minėtu adresu, rado A. N., rankoje laikantį alaus butelį. Vyras buvo visiškai ramus, atsipūtęs, net nesuprato, kodėl jie pas jį atvažiavo. Jiems paaiškinus vizito priežastį, Anatolijus neigė smurtavęs prieš buvusią sutuoktinę. Sulaikomas nesipriešino. Daugiau nieko papildomai apie įvykį papasakoti negali (b. l. 32).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra peilis, paimtas 2020-06-12 įvykio vietos apžiūros metu. Paimamas baltos spalvos vokas, ant kurio užrašyta „Peilis paimtas įvykio vietos apžiūros metu 2020-06-12, vyriausioji patrulė A. C. 01-1-22830-20“, kurio viduje yra objektas, paimtas 2020-06-12 įvykio vietos apžiūros metu – peilis. Vizualiai apžiūrėjus baltos spalvos voką, specialioje vietoje atplėšiama voko dalis. Naudojant gumines pirštines iš voko išimamas į baltos spalvos popierinį rankšluostį įvyniotas peilis. Iš popieriaus išvyniojamas ir apžiūrimas peilis. Peilis yra sudarytas iš metalinės geležtės ir metalinės rankenos. Bendras objekto ilgis 265 mm. Geležtė yra pagaminta iš pilkos spalvos metalo. Didžiausias geležtės ilgis iki rankenos – 140 mm, maksimalus plotis – 20 mm, maksimalus penties storis - 3 mm. Rankena yra iš pilkos spalvos metalo, centrinė rankenos dalis padengta pilkos spalvos plastmase. Didžiausias rankenos ilgis - 123 mm, didžiausias rankenos plotis – 27 mm, didžiausias storis – 13 mm. Rankena nėra tiesi, su išlenktu galu. Ant rankenos galo matomi ornamentai. Per visą peilio ilgį, visame jo plote matomos juodos spalvos smulkios naudojimo dėmės. Baigus peilio apžiūrą, peilis įvyniojamas į baltos spalvos popierinį rankšluostį bei supakuojamas į popierinį baltos spalvos voką. Ant popierinio voko užrašytas objektas, paėmimo data, ikiteisminio tyrimo numeris, pasirašyta (b. l. 53-54).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų iš įvykio vietos užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūrėti 5 vaizdo – garso įrašai, 4 -asis iš kurų nereikšmingas. Trijuose užfiksuotas pareigūnų pokalbis su nukentėjusiąja L. T. bei jos dukra ir šios sutuoktiniu, o penktajame įtariamojo A. N. sulaikymas. Apžiūrėjus įrašus nustatyta, kad L. T. pareigūnams parodo peilį, jos dukters sutuoktinis aiškina, kad A. N. girtas būna agresyvus, nurodo pareigūnams, kad A. N. pasišalino. L. T. pareigūnams paaiškina rusų kalba analogiškas aplinkybes kaip ir apklausų metu, taip pat nurodo, kad prieš 30 metų ją buvo sužalojęs, atleido, vaikai buvo maži. penktame įraše užfiksuota kaip sulaikomas A. N.. Pareigūnai nurodo šiam padėti alų ant žemės, praneša, kad sulaikomas už buvusios žmonos užpuolimą peiliu, o šis nurodo, kad peiliu prie jos niekada nelindo (b. l. 50-52).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuotų nusikaltimų įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 8, 35-49, 97).

BK 145 str. 1 dalyje numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-403/2006).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo grasinimas buvo realus, teismas netikėti nukentėjusiosios L. T. parodymais, policijios pareigūnės A. C., liudytojos N. V. parodymais neturi pagrindo, jų parodymai detalūs, išsamūs, nuoseklūs, nekeliantys jokių abejonių. Jų nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės atitinka rašytinę nagrinėjamos bylos medžiagą. Pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais nėra teisinio pagrindo, juo labiau, kad nukentėjusioji apklausiama teisiamojo posėdžio metu liudytoja buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad buvo girtas, todėl visų aplinkybių galėjo ir neprisiminti bei neneigia sužalojęs nukentėjusiąją bei grasinęs nužudyti.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis A. N. 2020-06-11 apie 23:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,64 ‰), panaudojo fizinį smurtą savo buvusios sutuoktinės L. T. atžvilgiu, t.y. įsiveržęs į buvusios sutuoktinės L. T. kambarį su peiliu, kumščiu sudavė jai į krūtinę, po to suėmęs viena ranka už kaklo jį spaudė bei ją baugino grasindamas nužudyti žodžiais: „Aš dabar tave papjausiu“, smaugdamas, grumtynių metu peiliu įbrėžė kairįjį skruostą bei kaklą dešinėje pusėje, tuo padarė sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu bei savo veiksmais sudarė realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti L. T. sveikatą gali būti įvykdytas, tuo padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (b.l. 97).

Kaltinamojo padaryti du nesunkūs nusikaltimai iš idealiosios sutapties, sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamasis, teistas 5 kartus, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, kaltu dėl inkriminuotų nusikaltimų prisipažino, dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi bet kritiškai nevertina savo elgesio, todėl jis nuoširdžiai nesigaili, senatvės pensininkas, dirbantis, turintis sveikatos sutrikdymus. Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis A. N. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, t. y. jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir tokiu būdu skirtina galutinė laisvės atėmimo bausmė (toliau-galutinė bausmė).

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti A. N. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos galutinės bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Galutinės bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad galutinės bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

Pažymėtina, kad A. N. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė du tyčinius nesunkūs nusikaltimus, jam šiuo nuosprendžiu skiriama galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. N. siekia keisti gyvenimo būdą, kritiškai vertina savo elgesį. Spręsdamas galutinės bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas aktualia pripažįsta teismų praktiką, kurioje pastebima, kad bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015). Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog galutinės bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos galutinės bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos, paskirtos laisvės atėmimo galutinės bausmės vykdymas atidėtinas nežymiai ilgesniam, nei minimalus teisės normoje numatytas, laikotarpiui, kartu nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1, 6, 10 punktuose (b.l. 62, 72-82, 140-142).

Galutinės bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į galutinės bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020-06-12 01:00 val. iki 2020-06-12 14:02 val. (b.l. 100-101).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji L. T. byloje pateikė civilinį ieškinį, kurio prašo priteisti iš kaltinamojo 3000,00 Eur neturtinę žalą ir 150 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (b. l. 21-25).

Nukentėjusiajai L. T. buvo padaryta ir neturtinė (moralinė) žala. A. N., tyčia suduodamas jai smūgius, ne tik ją sužalojo, bet ir pažemino, įžeidė, demonstravo savo fizinę jėgą ir nebaudžiamumą. Jis patyrė pažeminimą, baimę, stresą ir gėdą dėl atsiradusių mėlynių veido srityje. Dėl stipriai skaudančios sumuštos krūtinės ji savaitę laiko turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Jaučia iki šiol nerimą, įtampą, padidėjo jautrumas. Neturtinė žala vertina 3000,00 Eur ir prašo ją priteisti iš A. N..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai L. T. buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl jai padarytų sužalojimų buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įvykio metu nukentėjusioji L. T. patyrė psichologinį šoką, stresą, po įvykio ji dėl sužaloto veido patyrė pažeminimą, patyrė įvairius nepatogumus dėl darbo santykių, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad dėl vienkartinių A. N. veiksmų L. T. patyrė dvasinius išgyvenimus. Taip pat, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji gydėsi dėl sukrėtimo, kad ilgą laiką ir iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad jos emocinė pusiausvyra dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiosios fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiui gyvenimui, todėl nukentėjusiosios nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu ir vėliau sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, kaltinamojo turtinę padėtį, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 800 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai L. T. atmestina.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatė J. D. (toliau-advokatė) pagal susitarimą pradėjo atstovauti nukentėjusiąją L. T. ikiteisminio tyrimo metu. Iš pateikto pinigų priėmimo 2020-08-26 kvito serija LAT Nr. 1071213 (b. l. 23-24) matyti, kad nukentėjusioji yra sumokėjusi už teisines paslaugas – 150 EUR, todėl, atsižvelgiant į tiek į padarytos veikos pobūdį, tiek ir į nukentėjusiajai nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, laikytina, kad nukentėjusiosios L. T. byloje patirtos išlaidos advokatės, dalyvavusios nukentėjusiosios atstove byloje, paslaugoms apmokėti nėra aiškiai per didelės ir atitinka protingumo kriterijus, kurios nepažeidžia ir kaltinamojo teisių ar teisėtų interesų, todėl šios išlaidos, pripažinus jas proceso išlaidomis, visa apimtimi yra priteistinos iš kaltinamojo BPK 104 straipsnio 2 dalies ir 106 straipsnio 2 dalies pagrindu.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje siekiant užtikrinti kaltinamojo, kuris nežino valstybinės kalbos, teisę į gynybą, privalėjo dalyvauti ir buvo paskirta gynėja advokatė L. K. (b.l. 122-123, 128, 132-136). BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad tokiais atvejais gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir tai reiškia, kad kaltinamojo galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Advokato dalyvavimas nagrinėjamoje byloje - šios teisės įgyvendinimas. Išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš nuteistojo gali būti traktuojamas kaip kaltinamojo galimybės pasinaudoti teise gintis nuo pareikšto kaltinimo ribojimas, o tai būtų tarptautinės teisės, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Peilis, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje (2020-06-30 Kvitas B serija BBB VRPK003982 (b.l. 55-56, 119), sunaikintinas.

Dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinė laikmena su telefono pranešimo gauto iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo kopija laikytinas byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 36-52, 111, 119, voke prie bylos viršelio).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus vykdyti paskirtos galutinės bausmės vykdymo atidėjimą (b.l. 102-104).

Teismas vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. (A.) N. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams.

A. (A.) N. pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, bausmes subendrinti griežtesnė bausme apimant švelnesnę bausmę ir A. (A.) N. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A.(A.) N. paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Pritaikyti BK 75 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1, 6 ir 10 punktus ir galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A.(A.) N.:

- atsiprašyti nukentėjusiosios L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Galutinės bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į galutinės bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020-06-12 01:00 val. iki 2020-06-12 14:02 val.

A. (A.) N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti paskirtos galutinės laisvės bausmės atidėjimą.

Galutinės bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios L. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, nukentėjusiajai L. T. iš A.(A.) N. priteisti 800 (aštuonių šimtų) EUR neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti nukentėjusiajai L. T. iš A. (A.) N. 150 (vieno šimto penkiasdešimt) EUR teisinės pagalbos išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pagal šios tarnybos pažymą 2021-08-12 Nr. (12.32Mr) PT-5352 atmesti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinę laikmeną su telefono pranešimo gauto iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo kopija, nuosprendžiui įsiteisėjus, laikyti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.