- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-15
- Bylos Nr.
- 2-1733-550/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01452-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Kondratjevas
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- T. S.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos - Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Inai Aleksandravičei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei T. S. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos pakeitimo, institucija, teikiančia išvadą, įtraukiant Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. S. teismui pateiktu ieškiniu prašė pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-10-19 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 p., nurodant, kad V. S. įsipareigoja mokėti nepilnametės dukters K. S., gimusios 2008-05-07, išlaikymui po 50 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad su atsakove sudaryta santuoka buvo nutraukta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-10-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1357-336/2009. Šiuo teismo sprendimu taip pat buvo patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria jis sutiko mokėti dukrai K. S., gimusiai 2008-05-07, išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Iš jo pajamų dukters išlaikymui yra išskaičiuojama po 269,03 Lt kas mėnesį, o jo pajamos yra tik 538,06 Lt dydžio netekto darbingumo pensija. Šių metų gegužės mėn. iš Varėnos rajono apylinkės teismo gavo ieškinį iš gyvenimo draugės R. M., kuri prašo teismo priteisti išlaikymą kitiems 2 vaikams – sūnui L. S., gim. 2004-03-23, ir dukrai S. S., gim. 2005-03-07, po 200 Lt kiekvienam vaikui. Jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ir iš gautų pajamų pragyventi, neturi. Gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su neįgalumą turinčiais tėvais, yra skolingas BIGBANK, moka paskolą po 80 Lt kas mėnesį. Daugiau pajamų negali gauti, nes yra tik iš dalies darbingas, jam pačiam reikia lėšų maistui, būsto išlaikymui, aprangai ir avalynei, vaistams, todėl vaikams skirti po 200 Lt neturi jokių galimybių. Žino, kad Vaikų išlaikymo fondas skiria po 195 Lt, tačiau tokių pajamų jis neturi.
Atsiliepimas
Atsakovė T. S. pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jos šeimą sudaro 4 asmenys – ji ir trys jos nepilnametės dukros: J. N., gimusi 1994 metais, S. N., gimusi 1999 metais, ir K. S., gimusi 2008 metais. Ji visas dukras išlaiko ir jomis rūpinasi. Dirba AB „Lietuvos paštas“, gauna vidutiniškai 1092,17 Lt darbo užmokestį per mėnesį, taip pat kas mėnesį gauna po 52 Lt išmokas už vaikus, dukrų J.os ir S.os tėvas moka išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį kiekvienai mergaitei. Be to, mergaičių tėvas padeda ir kitais būdais, pvz. šiuo metu už savo pinigus atlieka vaikų kambario remontą. Taip pat yra gavusi paramą mokinio reikmėms įsigyti bei kompensaciją už kurą. Viena išlaikyti dukrą K.ą negali, atsakovas privalo durai teikti bent jau minimalų išlaikymą. Vaikų išlaikymo fondas moka po 195 Lt. Nurodė, kad atsakovas klaidina teismą, nurodydamas, kad negali dirbti. Jų santuoka buvo sudaryta 2007 metais, jau po autoįvykio, kurio metu ieškovas buvo sužalotas. Santuokoje pragyveno daugiau nei dvejus metus ir per tą laiką atsakovas dirbo dviejose įmonėse, tačiau niekur ilgai neišdirbdavo. Pagrindinė problema buvo ne jo sveikatos būklė, o besaikis girtavimas. 50 litų, kuriuos sutinka mokėti ieškovas, yra nepakankama suma tenkinti bent pačius minimaliausius vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išlaikymo vaikams bylose formuodamas teismų praktiką yra nurodęs, kad vaiko poreikiams patenkinti reikia 800 Lt. Suprasdama ieškovo padėtį niekada nereikalavo mokėti vaiko išlaikymui 400 Lt, t. y. pusę išlaikymui reikalingos sumos, tačiau kategoriškai nesutinka, kad išlaikymo suma būtų sumažinta iki 50 Lt.
Teismo posėdžio metu ieškovas V. S. sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė nustatytą išlaikymo dydį sumažinti iki 100 Lt, šią sumą mokant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Palaikydamas savo ieškinio reikalavimą, pateikė paaiškinus, analogiškus išdėstytiems ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad pasikeitus jo darbingumo lygiui, šiuo metu gauna dvigubai mažesnę netekto darbo pensiją, tačiau jo sveikata iš esmės nepagerėjo. Supranta, kad 100 Lt sumos per mėnesį vaiko išlaikymui nepakanka, tačiau teikti didesnio išlaikymo neturi jokių galimybių. Tokio dydžio sumą jis skiria ir kitiems dviems vaikams pagal sudarytą taikos sutartį.
Teismo posėdžio metu atsakovė T. S. nurodė nesutinkanti, kad išlaikymas būtų sumažintas iki 100 Lt, kadangi jos pajamos yra labai nedidelės, ji augina dar du nepilnamečius vaikus, šiuo metu net ir tų mokamų 200 litų neužtenka dukters K.os poreikiams patenkinti. Nurodė, kad anksčiau ieškovas dirbo, tačiau pradėjo girtauti, būtent dėl ieškovo girtavimo ji nutraukė santuoką. Supranta, kad ieškovo padėtis yra sudėtinga, tačiau ir jai pačiai su nepilnamečiais vaikais iš gaunamų pajamų pragyventi labai sunku, vien už dukters K.os darželį kas mėnesį reikia mokėti po 100 Lt. Nurodė, kad turi dviejų kambarių butą, kuris kūrenamas malkomis, už malkas gauna kompensaciją.
Išvadą teikiančios institucijos - Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė pateiktą 2012-07-23 išvadą Nr. VT-1-1211 ir nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus nesutinka, jog būtų sumažintas išlaikymo dydis. Nurodė, kad 2009-10-19 buvo žinoma V. S. sveikatos būklė ir jo galimybės prisidėti prie dukters materialinio išlaikymo, taip pat jis žinojo, kad turi dar du vaikus ir privalo juos materialiai išlaikyti. Pasirašant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, V. S. nebuvo nustatytas darbingumo lygis ir paskirta netekto darbingumo pašalpa, bet vyras jau tuomet geranoriškai sutiko mokėti dukters išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį. Siekiant, kas suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Kadangi nepilnamečiai vaikai yra nedarbingi, tėvų teikiamas išlaikymas yra vienintelis jų gyvenimo šaltinis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
CK 3.201 str. 1 d. numato, jog teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Sprendžiant klausimą išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010-06-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006).
Nustatyta, kad šalys yra nepilnametės K. S., gimusios 2008-05-07, tėvai (gimimo liudijimas AA Nr. 768947; b.l. 7). Šalių santuoka buvo nutraukta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-10-19 sprendimu, šiuo teismo sprendimu taip pat buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių nepilnametės dukters K. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su motina T. S., o V. S. įsipareigojo mokėti nepilnametės dukters K.os išlaikymui dviejų šimtų litų dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką iki jos pilnametystės (duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, civilinė byla Nr. 2-1357-336/2009).
V. S. prašo teismo sumažinti minėta sutartimi nustatyto išlaikymo dukrai dydį iki 100 Lt, šį reikalavimą motyvuojant tuo, kad ženkliai sumažėjo jo gaunama netekto darbingumo pensija, kitų pajamų negauna, be to, po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo, kitų dviejų jo nepilnamečių vaikų motina pareiškė teisme reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir šiuo metu pagal teismo patvirtintą taikos sutartį jis privalo mokėti po 100 Lt šių nepilnamečių vaikų išlaikymui.
Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas turi rimtų sveikatos problemų, atsiradusių po 2006-05-16 patirtos galvos traumos autoavarijos metu, jam atlikta ne viena operacija (išrašas iš medicininių dokumentų, b.l. 10). Tačiau pažymėtina, kad ši trauma buvo patirta dar iki dukters K.os gimimo ir šalių santuokos nutraukimo, todėl tai nėra nauja aplinkybė, kuri iš esmės lemtų ieškovo turtinės padėties pablogėjimą. Nustatyta, kad ieškovas yra tik iš dalies darbingas, laikotarpiu nuo 2010-09-19 iki 2012-09-13 jam buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0516424, b.l. 11), nuo 2012-09-12 iki 2013-09-11 ieškovui nustatytas 50 proc. darbingumas (b.l. DL-1 Nr. 0702968). Tačiau nors ieškovo darbingumo lygis padidėjo 10 proc., tai nesudaro pagrindo išvadai, kad šis sveikatos pagerėjimas yra esminis ir lemia didesnes ieškovo galimybes teikti išlaikymą. Iš 2012-04-06 VSDFV Alytaus skyriaus pažymos apie asmens gautas išmokas matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2012-03-31 ieškovui kas mėnesį buvo mokama 538,06 Lt netekto darbingumo pensija (b.l. 14). Pasikeitus ieškovo darbingumo lygiui, netekto darbingumo pensija buvo sumažinta ir kaip matyti iš 2012-10-05 VSDFV Alytaus skyriaus pažymos apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas už 2012 m. spalio mėn. jam buvo pakirta išmokėjimui tik 269,03 Lt netekto darbingumo pensija, t. y. pensija sumažėjo per pusę. Nustatyta, kad ieškovas gyvena kartu su savo tėvais Algirdu ir J. S., pastariesiems nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovo tėvai taip pat yra tik iš dalies darbingi, jiems yra mokama netekto darbingumo pensija (b.l. 5, 6, 8, 12, 13, 16-17, 18-19). Iš 2012-04-10 turto deklaracijos matyti, jog laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2012-03-31 ieškovo vienintelės pajamos buvo netekto darbingumo pensija (538 Lt per mėnesį), jokio privalomo registruoti turto ieškovas neturi, turi pasiėmęs paskolą iš BIG BANK, negrąžinta paskolos dalis deklaracijos pildymo dieną sudarė 5975 Lt (b.l. 21-24). Pažymėtina, kad vartojimo kreditas iš kreditoriaus BIG BANK AS, į. k. 301048563 (ankstesnis pavadinimas - Balti Investeeringute Grupi Bank AS) buvo paimtas šalių santuokos metu ir pagal šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 p. po santuokos nutraukimo šią paskolą įsipareigojo grąžinti ieškovas V. S. (2010-08-11 susitarimu buvo tik padidinta kredito suma, tačiau papildomai suteikta 305,31 Lt kredito suma buvo panaudota padengti V. S. vėluojamus mokėjimus, realiai šių pinigų jis negavo; b.l. 25-31). Tuo tarpu kaip matyti iš šios šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinio, atsakovei T. S. po santuokos nutraukimo atiteko vienintelis santuokos metu įgytas turtas – automobilis VW Passat, kurio vertė 5000 litų. Ieškovas nedirba, nedarbo draudimo išmokos negauna (Alytaus teritorinės darbo biržos 2012-10-04 pažyma apie nedarbo draudimo išmokos gavimą už paskutinius tris mėnesius). Neabejotina, kad dėl sveikatos problemų, ypač įvertinus tai, jog ieškovas yra patyręs rimtą galvos traumą, ieškovui darbo paieška yra apsunkinta. Todėl, esant šiandieninei sunkiai ekonominei situacijai Lietuvoje, ieškovui yra pakankamai sudėtinga rasti nuolatinį ir gerai apmokamą darbą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas šiuo metu gauna kitų pajamų, išskyrus 269,03 Lt netekto darbingumo pensiją, jas slepia ar neteisingai nurodo savo turtinę padėtį. Todėl nustatyta aplinkybė, jog perpus sumažėjo vienintelės atsakovo gaunamos pajamos (invalidumo pensija), leidžia teismui daryti išvadą apie esminį ieškovo turtinės padėties pablogėjimą. Be to, iš ieškovo paaiškinimų ir pateiktoje 2012-07-04 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovas turi dar du nepilnamečius vaikus – sūnų L. S., gimusį 2004 m., ir dukrą S. S., gimusią 2005 metais. Pagal šių vaikų motinos R. M. ir ieškovo sudarytą bei minėta Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, šių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų motina R. M., o ieškovas įsipareigojo mokėti išlaikymą kiekvienam vaikui po 100 Lt kas mėnesį. Taigi ieškovas privalo teikti išlaikymą iš viso trims nepilnamečiams vaikams, kas pagal šiuo metu nustatytą išlaikymo vaikams dydį sudaro iš viso 400 Lt. Tuo tarpu, kaip nustatyta byloje, jo vienintelės gaunamos pajamos yra 269,03 Lt netekto darbingumo pensija, iš kurios jis privalo pragyventi ir pats (nusipirkti maisto, reikalingų medikamentų, mokėti kredito įmokas). Visa tai rodo, kad ieškovas šiuo metu objektyviai neišgali teikti 2009-10-19 teismo sprendimu nustatyto 200 Lt dydžio išlaikymo dukrai K. S..
Duomenų, jog po 2009-10-19 teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė atsakovės T. S. turtinė padėtis, byloje nėra. Nustatyta, kad atsakovė dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, jos vidutinis darbo užmokestis yra 1092,17 Lt (b.l. 45). Atsakovės teigimu, jai nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, kuris yra šeimos gyvenamoji patalpa. Kaip minėta aukščiau, po šalių santuokos nutraukimo atsakovei atiteko 5000 Lt vertės automobilis VW Passat. Iš atsakovės paaiškinimų ir pažymos apie šeimos sudėtį Nr. 17-896 matyti, kad kartu su atsakove, be šalių nepilnametės dukters K.os, gyvena dvi jos dukros iš ankstesnės santuokos. Atsakovės teigimu, šių dukrų išlaikymui mergaičių tėvas kas mėnesį moka 500 Lt (po 250 Lt kiekvienai). Tačiau pažymėtina, kad atsakovės dukra J. N. yra gimusi 1994 metais (tiksli gimimo data pažymoje apie šeimos sudėtį nenurodyta), todėl ne vėliau kaip 2012-12-31 ji taps pilnamete. Iš Kėdainių r. sav. admin. Socialinės paramos skyriaus 2012-07-25 pažymos apie pajamas matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-06-01 iki 2012-07-01 atsakovei buvo išmokėta 2028 Lt išmokų vaikams (t.y. po 52 Lt kas mėnesį už kiekvieną vaiką), skirta 312 Lt parama mokinio reikmėms įsigyti ir 998,01 Lt šildymo išlaidų kompensacija (b.l. 44). Duomenų, jog atsakovė turi rimtų sveikatos sutrikimų, byloje nėra. Taigi, nors atsakovės pajamos nėra didelės, ji taip pat išlaiko tris nepilnamečius vaikus kaip ir ieškovas (nors kaip minėta viena iš dukterų ne vėliau kaip 2012-12-31 taps pilnametė) ir jos turtinė padėtis sunki, tačiau įvertinus tai, kad atsakovė yra sveika ir darbinga, turi nekilnojamojo turto, jos gaunamas darbo užmokestis (1092,17 Lt) yra kelis kartus didesnis už ieškovo gaunamas pajamas, darytina išvada, kad atsakovės materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovo ir sudaro galimybę jai šiuo metu prisiimti didesnę dalį dukters K.os išlaikymo išlaidų.
Aplinkybės, jog po 2009-10-19 teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė nepilnametės K. S. poreikiai (padidėjo ar sumažėjo), šalys neteigė ir neįrodinėjo. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Nors vaikas per šį laiką paaugo, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia spręsti apie esminį vaiko poreikių padidėjimą, juolab įvertinus tai, kad vaikas dar yra ikimokyklinio amžiaus.
Todėl atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, jog ieškovo V. S. turtinė padėtis yra iš esmės pablogėjusi ir šiuo metu jis objektyviai neišgali teikti 2009-10-19 teismo sprendimu nustatyto 200 Lt dydžio išlaikymo dukrai K. S., tai, jog atsakovės T. S. turtinė padėtis sudaro galimybę jai šiuo metu prisiimti didesnę dalį vaiko išlaikymo išlaidų, teismas sprendžia, jog yra pagrindas sumažinti nustatytą V. S. teikiamo išlaikymo dukrai K. S. dydį (CK 3.201 str.). Tačiau reikalavimas dėl išlaikymo dydžio visa apimtimi negali būti tenkinamas, kadangi tokio dydžio išlaikymas (po 100 Lt per mėnesį) nepatekintų net būtiniausių vaiko poreikių, o atsakovei būtų perkelta neproporcingai didelė našta vaiko išlaikymo prievolėje. Pažymėtina, kad byloje nei viena iš šalių nepateikė konkrečių savo paskaičiavimų dėl to, kokie yra jų dukters poreikiai. Pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovė tik nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išlaikymo vaikams bylose formuodamas teismų praktiką yra nurodęs, kad vaiko poreikiams patenkinti reikia 800 Lt. Tačiau teismas pažymi, kad šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos, konkretaus vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Duomenų apie tai, kad šalių dukra dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių turėtų specialių poreikių, kas lemtų papildomas išlaidas, byloje nėra. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į sunkią abiejų tėvų materialinę padėtį ir jų galimybes, racionaliai naudojant lėšas patenkinti būtiniausius 4 metų amžiaus vaiko poreikius galima būtų už 450-500 litų per mėnesį. Kadangi nustatyta, jog atsakovė iš valstybės kas mėnesį gauna po 52 Lt dydžio išmoką vaikui, abu tėvai turėtų kas mėnesį skirti iš viso 400-450 Lt dydžio išlaikymą. Nustačius, jog ieškovo dalis išlaikymo prievolėje yra 100 Lt, atsakovei tektų dukters išlaikymui kas mėnesį skirti 300-350 Lt. Tačiau nors ir nustatyta, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo, atsakovė, atsižvelgiant į tai, kad kartu su ja gyvena dar dvi dukterys, kurioms taip pat reikalingas išlaikymas, pagal savo pajamas (1092,17 Lt) tokios sumos skirti neturi galimybės. Be to, atsakovei tenka ir kasdienė šalių dukters priežiūra bei rūpinimasis ja, todėl tokio dydžio išlaikymas pažeistų net tik nepilnametės šalių dukters interesus, jo teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, bet ir atsakovės teises ir interesus. Pažymėtina tai, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaikais. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, ieškovas iš dalies darbingu tapo po 2006-05-16 patirtos autoavarijos, t. y. dar prieš santuokos su atsakove sudarymą ir dukters gimimą, todėl ieškovas, būdamas suaugusiu, už savo veiksmus atsakingu asmeniu, galėjo ir privalėjo įvertinti savo galimybes pasirūpinti vaiku, ypač įvertinti tai, kad jis jau turėjo du nepilnamečius vaikus iš ankstesnių santykių (2004 ir 2005 metais gimusius vaikus). Todėl ta aplinkybė, jog ieškovas yra tik iš dalies darbingas ir gauna tik 269,03 Lt netekto darbo pensiją bei turi pareigą išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, nėra pagrindas atleisti ieškovą nuo pareigos teikti išlaikymą nepilnametei dukrai ar nustatyti tik simbolinį išlaikymo dydį. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nėra nedarbingas, jo darbingumo lygis yra 50 proc., kas rodo, jog pagal savo sveikatos būklę jis turi galimybę dirbti ir gauti pajamų. Todėl teismas, nors ir suprasdamas, kad ieškovo galimybės įsidarbinti yra ribotos, mano, jog ieškovas gali ir privalo susirasti darbą ar kitą legalų pajamų šaltinį, kad būtų patenkinti nepilnamečių vaikų bei jo paties poreikiai.
Remiantis išdėstytais motyvais, ieškinys tenkintinas iš dalies, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-10-19 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte nustatytas 200,00 Lt dydžio išlaikymas, kurį V. S. kas mėnesį turi teikti nepilnametei dukrai K. S. iki jos pilnametystės, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumažintinas iki 170,00 Lt. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Išaiškintina, kad pagerėjus ieškovo turtinei padėčiai ar iš esmės padidėjus vaiko poreikiams, išlaikymo dydis gali būti padidintas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Ieškovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo 50 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Kadangi bylose dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ieškovai nėra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškovas paduodamas ieškinį turėjo sumokėti pusę už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio sumos, tačiau žyminis mokestis sumokėtas nebuvo. Todėl ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovo turėtų būti priteistas žyminis mokestis, proporcingas atmestų sumažintų ieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovės turėtų būti priteistas žyminis mokestis, proporcingas teismo patenkintų reikalavimų daliai. Iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, valstybei turėtų būti priteistos ir išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-10-09 pažymoje nurodyta, kad išlaidos šioje byloje yra 609,38 Lt (pažymėtina, kad į šias išlaidas nepagrįstai įtraukta 80,00 Lt suma už taikos sutarties sudarymą, kadangi taikos sutartis byloje nebuvo sudaryta). Iš šalių proporcingai atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų daliai taip pat turėtų būti priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Tačiau atsižvelgus į labai mažas šalių pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, šalys nuo minėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei atleistinos (CPK 96 str. 5 d., 7 d.).
Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad šis sprendimas nereiškia, kad jis neprivalo apmokėti 50 procentų jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka (įstatymo 19 straipsnis). Kadangi šių išlaidų apmokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso nuostatomis, negali atleisti ieškovo nuo šių išlaidų mokėjimo.
Iš pateikto 2012-07-27 pinigų priėmimo kvito matyti, kad atsakovė šioje byloje turėjo 500 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Kadangi rašytinis prašymas dėl šių išlaidų priteisimo ir šių išlaidų apskaičiavimas nebuvo pateiktas, šios išlaidos atsakovei iš ieškovo nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).
Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 268 str., 270 str., 282 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1357-336/2009 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte nustatytą 200,00 Lt dydžio išlaikymą, kurį V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį turi teikti nepilnametei dukrai K. S., gim. 2008-05-07, iki jos pilnametystės, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumažintinas iki 170,00 Lt (vieno šimto septyniasdešimt litų).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.