Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-829-81/2012

2012 m. gruodžio 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam A. M., jo gynėjui advokatui Arūnui Petrauskui, nukentėjusiesiems E. D. ir M. D., jų atstovei advokatei Ilonai Leketienei, nukentėjusiosios J. D. S. atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 3 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į civilinio atsakovo nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus 122595 litų sumai paliktas galioti iki tol, kol nuosprendžio dalis dėl civiliniams ieškovams priteistos neturtinės žalos bus visiškai įvykdyta.

Iš A. M. priteista E. D. 3000 litų advokato pagalbai apmokėti.

Iš civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini), veikiančios per filialą Lietuvoje, priteista: 645,33 Lt nukentėjusiajai J. D.-S., 64,57 Lt nukentėjusiajai L. S., paliekant jos atstovei pagal įstatymą motinai J. D.-S.teisę šias lėšas tvarkyti vaiko interesais, 96,68 Lt nukentėjusiajam B. S., 64,57 Lt nukentėjusiajam M. D., paliekant jo atstovei pagal įstatymą motinai V. D. teisę šias lėšas tvarkyti vaiko interesais, 2581,66 Lt nukentėjusiajam E. D. neturtinei žalai atlyginti ir 13081,90 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 1035,84 Lt nukentėjusiajai J. D.-S. bei 9297,32 Lt nukentėjusiajam E. D. turtinei žalai atlyginti.

Iš A. M. priteista: 9354,67 Lt nukentėjusiajai J. D.-S., 935,43 Lt nukentėjusiajai L. S., paliekant jos atstovei pagal įstatymą motinai J. D.-S. teisę šias lėšas tvarkyti vaiko interesais, 1403,32 Lt nukentėjusiajam B. S., 935,43 Lt nukentėjusiajam M. D., paliekant jo atstovei pagal įstatymą motinai V. D. teisę šias lėšas tvarkyti vaiko interesais, ir 37418,34 Lt nukentėjusiajam E. D. neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad jis, 2008 m. birželio 21 d. apie (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 50-ajame kilometre, vairuodamas J. M. vardu įregistruotą automobilį Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (galiojusių iki 2008 m. rugsėjo 1 d.) 53 punkto reikalavimus, t. y. būdamas eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdytų eismo, taip pat pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (galiojusio iki 2008 m. liepos 1 d.) 7 straipsnio 4 dalies reikalavimus, t. y. prieš pradėdamas važiuoti, nepatikrino, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu nestebėjo transporto priemonės techninės būklės, dėl to įvyko eismo įvykis, t. y. nuo jo vairuojamo automobilio VW Golf nukrito galinis kairės pusės ratas, kuris atsitrenkė į priešpriešine eismo juosta priešpriešiais atvažiuojančio automobilio VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo E. D., priekinį stiklą, dėl to automobilis VW LT 35 įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į ta juosta priešpriešiais važiuojantį automobilį Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą B. S.. Eismo įvykio metu sunkiai sutrikdyta VW LT 35 vairuotojo E. D. sveikata dėl klubakaulio sparno skeveldrinio bei abiejų dešinio gaktikaulio šakų lūžio, dėl ko buvo suardytas dubens žiedo vientisumas, taip pat išsivystė pavojinga gyvybei būklė - trauminis šokas; nežymiai sutrikdyta automobilio VW LT 35 keleivio M. D. sveikata dėl muštinės žaizdos dešinio riešo srityje, dešinės pėdos sumušimo; nesunkiai sutrikdyta automobilio Opel Meriva keleivės J. D.-S. sveikata dėl kompresinio stuburo juosmeninės dalies 3-io slankstelio lūžio, nesunkiai sutrikdyta keleivės K. D. sveikata dėl nosies kaulų lūžio, nežymiai sutrikdyta keleivės L. S. sveikata dėl veido sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies apatiniame voke, kaktoje, nežymiai sutrikdyta Opel Meriva vairuotojo B. S. sveikata dėl krūtinės sumušimo.

Kauno apygardos teisme gautame nukentėjusiojo E. D. 2012-09-18 atsikirtime į apeliacinį skundą nurodoma, kad su apeliacinio skundo motyvais nesutinkama, kadangi byloje surinkti įrodymai, kurie ištirti teisiamajame posėdyje ir aptarti nuosprendyje, neabejotinai įrodo apelianto kaltę. Akivaizdu, kad apeliantas nesiėmė jokių būtinų atsargumo priemonių iki nusimovė ratas. Apelianto teiginys, kad jis prieš važiuodamas į kelionę 2008-06-21 patikrino automobilį, paveržė ratus, nepagrįstas įrodymais. Kita vertus, šis jo teiginys netiesiogiai patvirtina jau tuomet buvus automobilio VW rato gedimą: galimai A. M. patikrino automobilį, nes dėl dylančio guolio jau buvo girdimas ūžesys ir tai jam kėlė abejones dėl automobilio techninės būklės patikimumo. Taigi, A. M. suvokė veikos pavojingumą. Ši aplinkybė taip pat patvirtina teismo išvadą, jog prieš kelionę deramai automobilis nebuvo patikrintas, nes ratas nusimovė ir sukėlė eismo įvykį su padariniais. A. M. eismo įvykio metu jam jokios pagalbos nesuteikė, iki šios dienos neatsiprašė ir neatlygino jam padarytos žalos.

Kauno apygardos teisme gautame nukentėjusiosios Jolitos - D. S. 2012-10-05 atsikirtime į apeliacinį skundą nurodoma, kad su apeliacinio skundo motyvais nesutinkama. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, ekspertizės aktai) bei eksperto I. G. paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina kad A. M. vairavo transporto priemonę, kurios kairės pusės galinio rato guolis buvo stipriai sudilęs ir vairavo iki guolio suirimo, sąlygojusio rato nusimovimą. A. M. nurodė, kad, prieš išvažiuodamas iš Panevėžio, 2008-06-21 priveržė ratus ir tuo patvirtino, kad prieš išvykdamas į kelionę, buvo susirūpinęs automobilio technine būkle, ratų stabilumo ir tvirtinimo problema. Tai reiškia, kad jis jautė ir rato vibraciją, ir ūžesį, ir pats savo jėgomis, prieš išvykdamas į kelionę, bandė suremontuoti automobilį. Apeliantas skunde rėmėsi oro sąlygomis, kelio danga, kurios buvo eismo įvykio metu, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad guolio dilimas yra ilgas procesas, tai reiškia, kad automobilis VW Golf buvo eksploatuojamas ne vien esant šlapiam asfaltui ir lietui. Todėl apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad gendančio guolio gausmas (ūžesys) priklauso nuo eksploatavimo sąlygų, kelio dangos (jos būklės), kurios apriboja pašalinio triukšmo girdėjimo galimumą, neturi nei faktinės nei teisinės reikšmės. Apeliantas ūžesį, vibraciją vertina per savo subjektyvių pojūčių prizmę nurodydamas, kad jų nejautė. Ši gynybinė versija yra paneigta byloje esančiais kategoriškais įrodymais. Esminis klausimas byloje dėl VW Golf kairės pusės galinio rato guolio susidėvėjimo, ištirtas visapusiškai. Ant vidinio guolio žiedo rasti apsilydę metalo elementai, žiedo darbinio paviršiaus pažeidimai - tai yra objektyvūs duomenys, kuriuos teismo posėdžio metu patvirtino ir paaškino šių duomenų esmę ir reikšmę ekspertas. Šie duomenys patvirtina, kad A. M. vairavo automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su sudilusiu guoliu ir guolio dilimo procesas vyko ilgą laiko tarpą, laipsniškai. Vairuodamas seną transporto priemonę, A. M. turėjo būti ypatingai atsargus, rūpestingas ir, atsiradus bet kuriam pašaliniam garsui ar gedimo požymiui, kreiptis į specialistus, o ne spręsti problemą pats.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, atlikusi įrodymų tyrimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokurorę, nukentėjusiuosius ir jų gynėjus, prašiusius apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003 m. birželio 20 d. „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ (toliau - Nutarimo) 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino, nustatė tikrąsias įvykio aplinkybes bei nuteistojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar LR BPK normų pažeidimu.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog, nors nuteistasis A. M. kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigia, jo kaltė padarius LR BK 281 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir objektyviais bylos duomenimis – kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, protokolais apie transporto priemonių apžiūras ir techninės būklės patikrinimus, specialisto išvadomis, VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacija, ekspertizės aktais ir kita byloje esančia medžiaga, kurie gauti įstatymo nustatyta tvarka, patikrinti ir ištirti teisiamajame posėdyje.

Apeliacinės isntancijos teismo posėdyje atnaujinus įrodymų tyrimą nuteistojo A. M. prašymu buvo apklausta nuteistojo sutuoktinė liudytoja J. M., kuri parodė, kad tą dieną automobiliu VW Golf su vyru vyko iš Panevėžio į Alytų. Automobilis važiavo tyliai, ramiai, gedimo požymių nesijautė, vyras visada patikrina mašiną prieš išvykstant. O šiaip tuo automobiliu važinėja ji, tad jo garsus žino. Kelias iki Alytaus ilgas, todėl ties Kaunu užsipilam kuro degalinėje, apžiūri vyras mašiną, apžiūri ratus. Ir šį kartą taip buvo, sustojo, užsipylė kuro, apžiūrėjo ratus, ar oro netrūksta ir vyko toliau. Jokių pokalbių didelių ar ginčų nebuvo, nebuvo pašalinių garsų. Automobilyje radijas yra muzikinio fono palaikymui, negarsiai groja, bet ar buvo įjungta tuo metu, pasakyti negali. Važiavo apie 70 km/h greičiu, nes ten toks greitis leistinas ir buvo lietinga diena. Kelio danga šlapia buvo, mano, kad lijo, faktiškai lijo visą kelią. Už Balbieriškio kylant į kalną, prieš pat Alytų, staigiai pakrypo į šoną mašina, ašis lietėsi į kelią ir buvo gergždesys, garsas toks kaip metalas braukiasi, prieš pasukimą nieko tokio nebuvo, nes mašina akimirksniu nusileido į šoną, tada vyras sustojo šalikelėje. Vyras pasakė, kad nukrito ratas, nesuprato, kodėl taip staigiai nukrito. Išlipę pamatė eismo įvykį, tai buvo toli, vos matoma, net nesuprato, kad tai dėl jų kaltės. Kur buvo jų ratas nematė, bet vyras jį rado gale už jų mašinos, gana toli. Pati vairuoja 8 metai, o tą kartą sėdėjo šalia vairuotojo. Mašina 1992 m. laidos, nuo jo įsigijimo nebuvo remontuota važiuoklė, nebuvo tai daliai daromas remontas. Automobiliu ji važinėjo kiekvieną dieną iki įvykio, jokių pašalinių garsų negirdėjo, nesklandumų nebuvo. Prieš kelionę į Alytų vyras tikrai tikrino ir veržė ratus, net ir degalinėje tikrino ratus prie Kauno, tikrino ir padangas. Jokios konkrečios priežasties ratų tikrinti nebuvo, bet jis kiekvieną kartą pusiaukelėje pasitikrina, kad ramiai toliau važiuotų.

LR BK 281 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių neatsargų pažeidimą, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Dėl A. M. sukelto eismo įvykio kilo LR BK 281 straipsnio 1 ir 3 dalių dispozicijose numatyti padariniai: sunkiai sutrikdyta E. D. sveikata, nesunkiai sutrikdyta J. D.-S. ir K. D. sveikata, nežymiai sutrikdyta M. D., B. S. ir L. S. sveikata. Kilusius padarinius visiškai patvirtina specialistų išvados, nukentėjusiųjų parodymai, nuteistasis taip pat neneigia šių padarinių kilimo. Eismo įvykio metu sukėlus skirtingose BK 281 straipsnio dalyse numatytus padarinius pagal specialiųjų normų konkurencijos taisykles, A. M. teisingai inkriminuota tik LR BK 281 straipsnio 3 dalis, nustatanti atsakomybę už sunkiausius iš šių padarinių, t. y. sunkų E. D. sveikatos sutrikdymą. Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog A. M. veiksmai buvo kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis. Jeigu A. M. susidariusioje eismo situacijoje būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimų ir, girdėdamas dylančio guolio skleidžiamą ūžesį, nebūtų važiavęs automobiliu iki visiško guolio suirimo ar ėmęsis atitinkamų atsargumo priemonių, būtų galėjęs išvengti nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M., vairuodamas automobilį VW Golf, dėl neatsargumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 275, Žin., 2008, Nr. 40-1456) 53 punkto reikalavimus laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2043 (2008 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. X-1455 redakcija, Žin., 2008, Nr. 36-1274) 7 straipsnio 4 dalies reikalavimus prieš pradedant važiuoti, patikrinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Nuteistasis vairavo transporto priemonę, kurios kairės pusės galinio rato guolis buvo stipriai sudilęs, iki guolio suirimo, sąlygojusio rato nusimovimą. Kaip teismo posėdyje paaiškino ekspertas I. G. ir savo išvadoje nurodė specialistas R. Š., dylantis rato guolis skleidžia stiprų garsą – ūžesį, kuris tolydžio stiprėja, o toks garsas liudija apie gedimo atsiradimą. Kelionės metu A. M. privalėjo stebėti savo vairuojamos transporto priemonės būklę, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėlto ji neatitinka Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintų kelių transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų ir gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus Kelių eismo taisyklėse numatytus atvejus. Tačiau A. M. nesiėmė jokių būtinų atsargumo priemonių, nestabdė automobilio iki nusimovė jo ratas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. neigia pirmos instancijos teismo padarytą išvadą, kad jis turėjo objektyvią galimybę išgirsti guolio ūžesį ir dėl to atkreipti dėmesį į automobilio gedimą bei privalėjo įvertinti, kad važiavimas sudilusiu guoliu turės įtakos eismo saugumui. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas įvykio mechanizmas, kuriuo nustatyta, kad važiuojant automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš eismo įvykį pradėjo strigti užpakalinio kairiojo rato guolis, kuris pradėjo suktis apie ašį ir trinti atraminės poveržlės vidinę pusę. Nuo trinties įkaitus poveržlei, tikėtina, buvo nusklembtas jos vidinis liežuvėlis, dėl ko poveržlė taip pat pradėjo suktis apie savo ašį ir išorine puse pradėjo trintis į ašies veržlę. Dėl šio poveikio atsisukus veržlei, nuo ašies nusimovė ratas. Iš byloje esančių objektyvių duomenų negalima nustatyti priežasties, dėl kurios pradėjo strigti išorinis rato guolis. Judant automobiliui su sudilusiu ir stringančiu rato guoliu, pastarasis skleidžia stiprų ūžesį. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurie duotų pagrindą teigti, jog vairuotojas A. M. neturėjo galimybės išgirsti guolio skleidžiamą ūžesį (2 t., b.l. 10-13). Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad stringant važiuojančio automobilio rato guoliui, jo skleidžiamas ūžesys palaipsniui intensyvėja. Rato nusimovimas nuo stebulės negalėjo įvykti iš karto po ūžesio atsiradimo (2 t., b.l. 17-18). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. vasario 27 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tirti pateiktas išorinis ritininio guolio žiedas ir guolio separatoriaus dalis yra pagaminti iš plienų, atitinkančių standartų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) reikalavimus, minėtos guolio detalės neturi metalurginių arba gamybos defektų požymių, galėjusių sąlygoti guolio gedimą, guolio žiedo apžiūros metu nustatyti būdingi guolių eksploatacinio dilimo požymiai (5 t., b.l. 64-68).

Pirmosios instancijos teismo posėžio metu apklaustas ekspertas I. G. patvirtino specialisto R. Š. pateiktas išvadas, taip pat jo paties atliktos ekspertizės aktą, nurodė, kad guolis, kuris nėra tinkamai tepamas, skleidžia ūžesį. Dėl tepalų stygiaus ar jų nebuvimo rutuliukai, riedėdami tarp išorinių ir vidinių sienelių, įkaista. Trintis skleidžia garsą. Ūžesio, kurio nebuvo transporto priemonėje, atsiradimas yra gedimas atsiradimo ar transporto priemonės būklės pasikeitimo požymis. Vairuotojas, išgirdęs ūžesį, privalėjo diagnozuoti ir nustatyti priežastį. Guolio gedimas atsiranda palaipsniui eksploatacijos eigoje ir palaipsniui stiprėja. Pirma pradeda strigti guolis, po to nusimauna ratas. Tinkamai pagaminti ir sutepti guoliai negali subyrėti. Guolio skleidžiamo garso stiprumas priklauso nuo automobilio judėjimo greičio. Važiuojant 70 km greičiu, garsas girdisi. Garsas, kuris eksploatacijos metu stiprėja, yra gedimo požymis. Jeigu guolis tinkamai pagamintas, jis dyla palaipsniui. Eksploatavimo sąlygos, važiavimo greitis, automobilio pakrovimas sąlygoja guolio susidėvėjimą. Guolio ūžesys priklauso nuo važinėjimo intensyvumo, kelio dangos. Ratas negali staigiai nusimauti, nes guolis yra surinkimo vienetas – viršuje šoninė apkaba ir vidinė apkaba, tarp kurių separatoriuje yra kamuolio arba cilindro formos ritinėliai. Jų išsimovimas negalimas staiga, turi subyrėti separatorius, išbyrėti ritinėliai, tada išsimauti vidinis žiedas iš išorinio žiedo. Metalo drožlės ir likučiai užpakalinio rato stebulėje yra susidarę dėl trinties, dėl guolio dilimo. Pagal pateiktą medžiagą, dilo guolio sudedamosios dalys. Jeigu guolis nebūtų sudilęs, ratas nebūtų nusimovęs nuo stebulės. Dilimas yra normalus dalykas. Jeigu guolis laiku nepakeičiamas, jis gali subyrėti ir gali būti pažeistas jo vientisumas.

Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto A. M. teiginys, kad ekspertas I. G. nurodė, jog tyrimui buvo pateiktos ne visos guolio sudedamosios dalys, o tai reiškia, jog tyrimas nebuvo išsamus ir visapusiškas. Klausimas dėl VW Golf kairės pusės galinio rato guolio susidėvėjimo ištirtas visapusiškai. Ant vidinio guolio žiedo rasti apsilydę metalo elementai, žiedo darbinio paviršiaus pažeidimai - tai yra objektyvūs duomenys, kuriuos teismo posėdžio metu patvirtino ir paaškino šių duomenų esmę ir reikšmę ekspertas. Iš bylos medžiagos matyti, kad tyrimui buvo pateiktos guolio dalys, kurių apžiūros metu nustatyti būdingi guolių eksploatacinio dilimo požymiai, iš ko galima spręsti, kad A. M. vairavo automobilį VW Golf, (duomenys neskelbtini), su sudilusiu guoliu ir guolio dilimo procesas vyko ilgą laiko tarpą, laipsniškai.

A. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad per visą automobilio eksploatacijos laikotarpį jis guolio nekeitė. Tai patvirtino ir apeliacinės instancios teismo posėdžio metu jo sutuoktinė J. M., nurodžiusi, kad nuo jos vairavimo pradžios automobilio važiuoklė taisyta ar keista nebuvo. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. vasario 27 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tyrimui pateiktos guolio detalės neturėjo metalurginių ar gamybos defektų požymių, galėjusių sąlygoti guolio gedimą, kas patvirtina, kad guolis buvo pagamintas tinkamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. eismo įvykio metu vairuotas atomobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 1992 m. gamybos, nuo jo įsigijimo, kaip apklausti nurodė nuteistasis ir jo sutuoktinė, jo važiuoklė taisyta ir guolis keistas nebuvo, todėl, vairuodamas ne naują automobilį, A. M. turėjo būti ypatingai atsargus, rūpestingas ir, atsiradus bet kuriam pašaliniam garsui ar gedimo požymiui, kreiptis į specialistus, o ne spręsti problemą pats. Nors nuteistasis A. M. nurodė, kad, prieš išvažiuodamas iš Panevėžio 2008-06-21, jis priveržė ratus, o liudytoja J. M. patvirtino, kad sutuoktinis taip darydavo prieš kiekvieną kelionę, tačiau netamestina aplinkybė, kad automobilis galėjo būti tikrinamas prieš kelionę ir kelionės metu degalinėje, kaip nurodė liudytoja J. M., pastebėjus galimą automobilio gedimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. M. turėjo objektyvią galimybę išgirsti guolio ūžesį ir dėl to atkreipti dėmesį į automobilio gedimą ir privalėjo įvertinti, kad važiavimas sudilusiu guoliu turės įtakos eismo saugumui. Jis nesuvokė savo neveikimo pavojingumo, tačiau, būdamas vairuotoju, turėjo suprasti ir elgtis rūpestingai, tai yra laiku ir tinkamai pasirūpinti vairuojamo automobilio technine būkle. A. M. teiginiai, neva, nebuvo dylančio guolio ūžesio, nieko, keisto, neįprasto ar keliančio nerimą yra paneigti specialisto išvadomis, ekspertizės aktais, eksperto paaiškinimais ir pačio A. M. parodymais. A. M., nors ir nenumatė, jog dėl jo neveikimo (prieš pradėdamas važiuoti nepatikrino, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu nestebėjo transporto priemonės techninės būklės) gali atsirasti BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyti padariniai, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti, t. y. veikė nusikalstamai nerūpestingai.

Apelianto teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog buvo dylančio guolio ūžesys, vadovaudamasis tik eksperto samprotavimais, tačiau vien tokios eksperto prielaidos apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti nepakanka. Šis apelianto teiginys vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi išvadą apie priežastinio ryšio buvimą, kuris yra LR BK 281 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis, daro teismas, o ne ekspertai, sprendžiantys tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus. Skunde nurodoma, kad teismo apklaustas ekspertas I. G. nurodė, jog jis nėra guolių eksploatavimo, judėjimo, techninio tvarkingumo žinovas, nes tai nėra jo kompetencija. Tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo pirmosios instancijos teisme matyti, kad ekspertas I. G. teigė, jog jis neturi kompetencijos kalbėti tik apie guolio judėjimą techniškai tvarkingame automobilyje, nurodė, kad ekspertai nesprendžia, ar automobilis buvo techniškai tvarkingas (5 t., 151 b.l.). Nepagrįstas ir kitas apeliacinio skundo argumentas, kad, kalbėdamas apie galimą gendančio guolio gausmą ir ūžesį ekspertas daro ne kategorišką išvadą, o tik prielaidą, nurodydamas, jog dėl padidėjusios trinties guolis turėtų skleisti garsą, tačiau jo stiprumo ar intensyvumo nurodyti negali. Iš bylos duomenų matyti, kad ekspertas I. G. tiksliai nurodė, kad guolis, kuris nėra tinkamai tepamas, skleidžia ūžesį, kadangi dėl tepalų stygiaus ar jų nebuvimo rutuliukai, riedėdami tarp išorinių ir vidinių sienelių, įkaista ir jų trintis skleidžia garsą. Taip pat jis nurodė, kad negali pasakyti garso stiprumo decibelais, tačiau nurodė, kad važiuojant 70 km/h greičiu toks garsas girdimas. Tai, kad, eksperto teigimu, gendančio guolio gausmas (ūžesys) priklauso ne tik nuo guolio kokybinių parametrų, eksploatavimo sąlygų, bet ir nuo kelio dangos, jos būklės, priešingai nei nurodo apeliantas, nepaneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad automobilio guolio gedimo garsas buvo. Nors guolio strigimo priežastis byloje esančiais duomenimis nenustatyta, tačiau guolio strigimas turėjo sukelti palaipsniui intensyvėjantį garsą, kurį vairuotojas turėjo girdėti.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui pareikalavus, gauta UAB Panevėžio techninės apžiūros centro pažyma, patvirtinanti, kad nuteistojo automobilio VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra atlikta 2006-10-26(6t. b.l.47), o autoįvykis įvyko 2008-06-21, automobilio važiuoklė per 8 metus remontuota nebuvo, nors automobilis pagamintas 1992m., ką pripažino ir patvirtino nuteistojo sutuoktinė liudytoja J. M..

Bylos medžiaga, nustatyta, kad A. M. turėjo objektyvią galimybę išgirsti guolio ūžesį ir dėl to atkreipti dėmesį į automobilio gedimą bei privalėjo įvertinti, kad važiavimas sudilusiu guoliu turės įtakos eismo saugumui. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo A. M. parodymai ir kaltės dėl padaryto nusikaltimo neigimas pagrįstai vertinti kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys ir jie prieštarauja objektyviais duomenimis nustatytoms bylos aplinkybėms. Nors apeliantas teigia, kad apylinkės teismo padaryta išvada yra grindžiama tik nepagrįsta ekspertų prielaida, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog būtent įrodymų visuma leidžia spręsti apie A. M. kaltę dėl LR BK 281 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymo.

Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu dalyvavusi nukentėjusiųjų E. D. ir M. D. atstovė advokatė Ilona Leketienė prašė iš nuteistojo A. M. priteisti atstovavimo išlaidas pagal pridedamus pinigų mokėjimo kvitus. LR BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad, pripažinęs asmenį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltininko išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš A. M. priteistinos nukentėjusiojo E. D. patirtos 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) ir nukentėjusiojo M. D. patirtos 500 Lt (penkių šimtų litų) išlaidos atstovės advokatės Ilonos Leketienės paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d. Nuosprendžio išvados pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

- nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti;

-nukentėjusiųjų E. D. ir M. D. apeliaciniame procese turėtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis, vadovaujantis LR BPK 103 str.;

- iš nuteistojo A. M. nukentėjusiajam E. D. priteisti jo turėtas 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) išlaidas atstovės paslaugoms apmokėti;

- iš nuteistojo A. M. nukentėjusiajam M. D. priteisti jo turėtas 500 Lt (penkių šimtų litų) išlaidas atstovės paslaugoms apmokėti.