- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-08-03
- Bylos Nr.
- 1-12-878/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00240-2008-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Civilinis ieškovas
- E. D., M. D., J. D.-S., B. S.
- Nukentėjusysis
- K. D.
- Civilinis atsakovas
- „BTA“
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Andrejus Vavilovas, Ilona Leketienė, Audra Lukoševičiūtei-Krantz
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams E. D. ir M. D., jų atstovei advokatei Ilonai Leketienei,
nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. D.-S., B. S. ir L. S. atstovei advokatei Audrai Lukoševičiūtei-Krantz,
civilinės atsakovės „BTA“ ADB, veikiančios per filialą Lietuvoje, (UAB „BTA draudimas“ teisių perėmėjos) atstovui Rokui Tverijonui,
Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Aldonai Krušinskienei ir Ingridai Bražiūnienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., gimęs(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialiojo vidurinio išsilavinimo, vedęs, senatvės pensininkas, gyvenantis(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. M. 2008 m. birželio 21 d. apie 14.00 val. Prienų rajone, kelio Kaunas-Prienai-Alytus 50-ajame kilometre, vairuodamas J. M. vardu įregistruotą automobilį Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (galiojusių iki 2008 m. rugsėjo 1 d.) 53 punkto reikalavimus, t.y. būdamas eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdytų eismo, taip pat pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (galiojusio iki 2008 m. liepos 1 d.) 7 straipsnio 4 dalies reikalavimus, t.y. prieš pradėdamas važiuoti, nepatikrino, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu nestebėjo transporto priemonės techninės būklės, dėl to įvyko eismo įvykis, t.y. nuo jo vairuojamo automobilio VW Golf nukrito galinis kairės pusės ratas, kuris atsitrenkė į priešpriešine eismo juosta priešpriešiais atvažiuojančio automobilio VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo E. D., priekinį stiklą, dėl to automobilis VW LT 35 įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į ta juosta priešpriešiais važiuojantį automobilį Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą B. S.. Eismo įvykio metu sunkiai sutrikdyta VW LT 35 vairuotojo E. D. sveikata dėl klubakaulio sparno skeveldrinio bei abiejų dešinio gaktikaulio šakų lūžio, dėl ko buvo suardytas dubens žiedo vientisumas, taip pat išsivystė pavojinga gyvybei būklė - trauminis šokas; nežymiai sutrikdyta automobilio VW LT 35 keleivio M. D. sveikata dėl muštinės žaizdos dešinio riešo srityje, dešinės pėdos sumušimo; nesunkiai sutrikdyta automobilio Opel Meriva keleivės J. D.-S. sveikata dėl kompresinio stuburo juosmeninės dalies 3-io slankstelio lūžio, nesunkiai sutrikdyta keleivės K. D. sveikata dėl nosies kaulų lūžio, nežymiai sutrikdyta keleivės L. S. sveikata dėl veido sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies apatiniame voke, kaktoje, nežymiai sutrikdyta Opel Meriva vairuotojo B. S. sveikata dėl krūtinės sumušimo.
Kaltinamasis A. M. kaltę neigė ir paaiškino, kad 2008 m. birželio 21 d. apie 14 val. VW Golf su žmona iš Panevėžio važiavo į Alytų. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, prieš važiuodamas automobilį buvo patikrinęs, pavaržė ratus. Visą kelią lijo, buvo smarki liūtis. Jis per liūtį negirdėjo, ar guolis ūžė, automobilio salone nėra geros garso izoliacijos. Jokio ūžimo nebuvo, viskas buvo stabilu, kelionės metu jis kalbėjosi su žmona, veikė grotuvas. Pravažiavus degalinę prie Balbieriškio nukrito kairės pusės galinis ratas, pasikreipė automobilis. Jis staigiai sustojo kelkraštyje. Tuo metu lietus jau buvo į pabaigą. Pamatė, kad už kokių 300 metrų įvykusi avarija, autobusas įvirto į griovį. Nesuprato, dėl ko įvyko avarija, iki rado ratą žolėse. Per jo vairavimo praktiką guolis nebuvo užstrigęs. Automobilis pirktas 2006 m., techninės apžiūros talonas galiojo. Rato guolio nebuvo keitęs.
Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad A. M. Prienų rajone, Balbieriškio seniūnijoje, Mardosų kaime, kelio Kaunas-Prienai-Alytus 50-ajame kilometre parodė vietą, kur jis išgirdo automobilyje girgždesį, vietą, kur sustojo su automobilis, vietą, kur rado nukritusį ratą, bei vietą, kur įvyko eismo įvykis (2 t., b.l. 124-128).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina kiti žemiau aptarti bylos duomenys.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje 2011 m. kovo 10 d. apklausta nukentėjusioji J. D.-S. parodė, kad su vyru, dukra ir mama važiavo iš Palangos į Lazdijus, sėdėjo priekyje šalia vairuotojo. Oras buvo geras, nelijo, buvo ūkana. Jie važiavo gal 70 km/h greičiu paskui VW Golf, šis automobilis buvo tolokai. Vyras pasakė, kad nukrito automobilio ratas. Ji pakėlė galvą ir pamatė, kad ratas juda į kalniuką dešinėje pusėje prie kelkraščio, o automobilis važiuoja toliau, eina žiežirbos. Vyrui pasakė, kad jis pristabdytų, ir jie važiavo labai lėtai. Autobusiuką pamatė prieš pat susidūrimą, kelias sekundes, gal 30-40 metrų nuo jų. Jis mėtėsi po kelią, važiavo šiek tiek zigzagais. Pradžioje jis važiavo savo eismo juosta, o paskui visai prieš pat juos išvažiavo į priešingą pusę. Jos vyras stengėsi išvengti susidūrimo, pasuko į kairę pusę, tačiau autobusiukas trenkėsi į jų automobilį, daugiau į J. D.-S. pusę. Ratas lėkė greitai, paskui jis pasisuko ir grįžo atgal. Padanga artėjo į juos, kaip tik tada trenkėsi autobusiukas. Jai lūžo stuburas, nevaldė kojų, buvo sulaužyti rankos sąnariai, šonkauliai, nubrozdinti keliai. Autobusiukas prieš pasisukdamas į priešingą pusę lyg ir pristabdė. VW Golf buvo 100 metrų prieš juos, kai įvyko susidūrimas, jis paskui sustojo.
Nukentėjusysis B. S. 2011 m. kovo 10 d. teismo posėdyje parodė, kad jam apie 14 val. važiuojant Alytaus kryptimi, kelias buvo geras. Jo automobilio greitis buvo apie 70 km/h. Nuo prieš juos važiavusio automobilio VW Golf kairės pusės atsiskyrė padanga ir įstrižai išlėkė į priešingą kelio pusę. Atstumas tarp jo ir VW Golf tuo metu buvo 60-80 metrų. Pradėjo stabdyti savo automobilį ir pamatė, kad iš priekio atvažiuoja autobusiukas, į šį atsitrenkė padanga ir tada ratas pradėjo lėkti atgal. Ratas iki autobusiuko riedėjo gal 20-30 metrų, judėjo įstrižai. Mikroautobusas gal šiek tiek stengėsi išvengti susidūrimo ir daryti lengvą manevrą. Po rato atsitrenkimo į autobusą nuo jų iki šio buvo 70-90 metrų, todėl nematė, ar stiklas buvo sudužęs. Autobusas pradėjo mėtytis po kelią, išvažiavo į priešingą kelio pusę ir atsitrenkė į juos. Jis pats, mėgindamas išvengti susidūrimo, suko į kairę, 3-4 sekundėms prarado sąmonę. VW Golf vairuotojas jiems niekuo nepadėjo. Automobilio keleivio pusės dureles padėjo atidaryti svetimi žmonės. Jį nuvežė į Prienų ligoninę. Po 5-6 dienų išvyko su dukra namo į Vokietiją.
Nukentėjusysis M. D. 2011 m. kovo 10 d. teismo posėdyje parodė, kad su tėčiu važiavo į Kauną, sėdėjo priekinėje sėdynėje šalia tėvo. Vežė gėles, važiavo gal 80 km/h greičiu. Prieš juos važiavo automobilis, nuo jo atitrūko ratas, atriedėjo jiems priešais ir trenkėsi į juos. Ratą pamatė gal 15-20 metrų prieš automobilį. Daugiau nieko nepamena. Po susidūrimo su ratu nukentėjo priekinis stiklas.
Nukentėjusysis E. D. parodė, kad 2008 m. birželio 21 d. su sūnumi Martynu apie 80 km/h greičiu važiavo UAB „Gėlių sala“ priklausančiu jo išsinuomotu automobiliu VW Transporter keliu Alytus-Kaunas, vežė gėles, kuriomis prekiauja pagal patentą. Išvažiavus iš Alytaus lijo. Įkalnėje prie Balbieriškio prasilenkinėjant su priešpriešiais atvažiuojančiu VW Golf automobiliu, nuo lengvojo automobilio atitrūko galinis ratas, aplenkė VW Golf, ritosi įstrižai ir su milžiniška jėga ir greičiu atsitrenkė į E. D. automobilio kapotą ir stiklą ties vairuotojo vieta. Iššoko oro pagalvė, ir jis jau nebegalėjo automobilio valdyti, nieko nuo to momento neprisimena, atsipeikėjo jau griovyje. Jo automobilio priekinis stiklas įmuštas į vidų, sudaužytas. Viskas įvyko akimirksniu. Įvykio vietoje nelijo, kelio danga buvo gera. Nepamena, ar stabdė savo automobilį. Į priešingo eismo juostą išvažiavo, nes po smūgio išsiskleidus oro pagalvei, nebegalėjo valdyti automobilio, prarado sąmonę. Jam buvo sulaužyti dubens kaulai, sužalota galva.
Nukentėjusioji K. D. parodė, kad su dukra J. D.–S., jos vyru ir jų dukra važiavo iš Palangos į Lazdijus. K. D. sėdėjo automobilio, kurį vairavo dukros vyras, gale, šalia kėdutėje sėdėjo anūkė. Priekyje jų važiavo VW Golf. Kelias buvo sausas, nelijo, kažkiek lynojo prie Kauno. Privažiavus Balbieriškio degalinę, dukra pasakė, kad nukrito ratas. Žentas tuo metu lėtino greitį. Tada staiga priešais pamatė baltą autobusiuką. Nepastebėjo, ar autobusiukas stabdė, žentas lyg minėjo, kad autobusiukas bandė sukti į šoną. Ji prarado sąmonę. Po traumos negalėjo pajudėti, nes buvo sumušta koja, stuburas.
Liudytojas A. S. 2011 m. kovo 10 d. teismo posėdyje parodė, kad jam važiuojant iš Alytaus link Kauno, prieš jį važiavo baltas autobusiukas, kuris staiga pasidavė į kelkraštį, jį sumėtė, ir jis metėsi į priešingą pusę. Nematė, dėl ko autobusiukas metėsi į kelkraštį, bet spėja, kad pamatė kliūtį. Jokio rato jis pats nematė.
Ekspertas Irmantas Granskas patvirtino specialisto R. Švarco pateiktas išvadas, taip pat jo paties atliktos ekspertizės aktą. Nurodė, kad guolis, kuris nėra tinkamai tepamas, skleidžia ūžesį. Dėl tepalų stygiaus ar jų nebuvimo rutuliukai, riedėdami tarp išorinių ir vidinių sienelių, įkaista. Trintis skleidžia garsą. Vairuojantis asmuo aplinką supranta ne tik vizualiai, bet ir klausos pagalba skiria vairuojamos transporto priemonės garsus. Ūžesio, kurio nebuvo transporto priemonėje, atsiradimas yra gedimas atsiradimo ar transporto priemonės būklės pasikeitimo požymis. Vairuotojas, išgirdęs ūžesį, privalėjo diagnozuoti ir nustatyti priežastį, netęsti toliau kelionės. Guolio gedimas atsiranda palaipsniui eksploatacijos eigoje ir palaipsniui stiprėja. Pirma pradeda strigti guolis, po to nusimauna ratas. Tinkamai pagaminti ir sutepti guoliai negali subyrėti. Iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti nusimovusio rato trajektorijos, todėl negalima nustatyti, ar autobusiuko vairuotojas, pamatęs ratą, galėjo išvengti susidūrimo, manevruodamas automobiliu. 72 km/h greitis reiškia, kad per sekundę nuvažiuojama 20 metrų. Šiuo greičiu važiuojant, sureaguoti tokioje situacijoje galima ne mažiau kaip per 1 sekundę. Tai buvo vienas eismo įvykis, kuris prasidėjo nuo kliūties sudarymo momento, kai atsiskyrė ratas, išriedėjo ir susidūrė su automobiliu. Jeigu automobilis buvo 20-40 m atstumu nuo riedančio rato, kalbėti apie galimybę išvengti susidūrimo su ratu negalima, nes per tą laiką galima tik pradėti reaguoti į situaciją. E. D. neužteko laiko išvengti susidūrimo su ratu. Automobilio VW LT 35 judėjimo trajektorijos pasikeitimą sąlygojo susidūrimas su ratu, po kurio automobilio judėjimo kryptis pasikeitė prieš laikrodžio rodyklę, o to pasekmės - išvažiavimas į priešingą eismo juostą. Automobilis tapo nevaldomas po susidūrimo su kliūtimi. Jeigu ratas atsitrenkia į kairę automobilio pusę, atsirado sukimas prieš laikrodžio rodyklę. Rato atsitrenkimo pasekmė - sutrūkinėjęs stiklas, išsiskleidusi oro pagalvė. Manevras laikomas priimtinu, kai apvažiuojama ta pačia kryptimi judantį automobilį. Geriausia tokiu atveju stabdyti. Guolio skleidžiamo garso stiprumas priklauso nuo automobilio judėjimo greičio. Iš asmeninės patirties ir ekspertinės padėties teigia, kad važiuojant 70 km greičiu, garsas girdisi. Garsas, kuris eksploatacijos metu stiprėja, yra gedimo požymis. Jeigu guolis tinkamai pagamintas, jis dyla palaipsniui. Eksploatavimo sąlygos, važiavimo greitis, automobilio pakrovimas sąlygoja guolio susidėvėjimą. Guolio ūžesys priklauso nuo važinėjimo intensyvumo, kelio dangos. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nebuvo duomenų, kad automobilis WV LT 35 iki susiduriant su ratu būtų sugadintas, deformuotas, kad buvo kitų pėdsakų, dėl to teigiama, kad pėdsakai ant variklio dangčio susidarė šio eismo įvykio metu. Ratas negali staigiai nusimauti, nes guolis yra surinkimo vienetas – viršuje šoninė apkaba ir vidinė apkaba, tarp kurių separatoriuje yra kamuolio arba cilindro formos ritinėliai. Jų išsimovimas negalimas staiga, turi subyrėti separatorius, išbyrėti ritinėliai, tada išsimauti vidinis žiedas iš išorinio žiedo. Metalo drožlės ir likučiai užpakalinio rato stebulėje yra susidarę dėl trinties, dėl guolio dilimo. Pagal pateiktą medžiagą, dilo guolio sudedamosios dalys. Jeigu guolis nebūtų sudilęs, ratas nebūtų nusimovęs nuo stebulės. Dilimas yra normalus dalykas. Jeigu guolis laiku nepakeičiamas, gali būti, kad jis subyrės, bus pažeistas jo vientisumas.
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2008 m. birželio 21 d. protokole ir jo prieduose (fotonuotraukose, eismo įvykio vietos plane) užfiksuota, jog nusikalstamos veikos vieta yra Balbieriškio seniūnijoje, Prienų rajone, kelio Kaunas-Prienai-Alytus 50,100-ajame kilometre, kelio danga – asfaltas, šlapia, apsiniaukę, važiuojamosios dalies plotis 7,80 m, 100 m atstumu nuo kilometrinio ženklo Alytaus kryptimi ir 13 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto priekine dalimi į Alytaus pusę stovi automobilis VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant dešinio kelkraščio priekine dalimi į Kauno pusę, 1,60 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto stovi automobilis Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , 135,50 m atstumu nuo kilometrinio ženklo Alytaus kryptimi dešiniajame kelkraštyje 1 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto priekine dalimi į Alytaus pusę stovi automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant dešinio kelkraščio 1,10 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto guli rato guolis, 90 m atstumu nuo VW Golf; nuo VW Golf 102 m atstumu ir 17,50 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto pievoje guli VW Golf ratas, stiklo šukės ant važiuojamosios dalies ties automobiliu Opel Meriva, 1,30 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto, apžiūrėjus įvykio vietą, paimti VW LT 35 variklio dangtis, VW Golf galinis ratas, guolio dalis (1 t., b.l. 3-26), fotonuotraukose (1 t., b.l. 6, 10, 12, 13, 14) matyti išsiskleidusi VW LT 35 oro pagalvė.
Protokole apie transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą užfiksuota, jog nėra galinio rato, padangos, vairo mechanizmas, apšvietimo signaliniai prietaisai, priekiniai ir šoniniai stiklai, langų valytuvai ir užpakalinio vaizdo veidrodžiai techniškai tvarkingi (1 t., b.l. 27-28).
Protokole apie transporto priemonės Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą užfiksuota bendra kėbulo deformacija, padangos techniškai tvarkingos, vairo mechanizmas, kojinis stabdis, apšvietimo signaliniai prietaisai, priekiniai ir šoniniai stiklai, langų valytuvai ir užpakalinio vaizdo veidrodžiai sugadinti (1 t., b.l. 29-30).
Protokole apie transporto priemonės VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą užfiksuota bendra kėbulo deformacija, padangos žymė ant priekinio variklio dangčio, padangos techniškai tvarkingos, vairo mechanizmas, kojinis stabdis, apšvietimo signaliniai prietaisai, priekiniai ir šoniniai stiklai, langų valytuvai ir užpakalinio vaizdo veidrodžiai sugadinti, į automobilį pakrautos gėlės (1 t., b.l. 31-32).
Įvykio registracijos kortelė patvirtina, jog policija pranešimą apie eismo įvykį kelyje Prienai-Alytus gavo 2008 m. birželio 21 d. 14.05 val. (1 t., b.l. 33).
Specialisto išvada Nr. T-A 2238/08(02) patvirtina, kad E. D. kraujyje, paimtame 2008 m. birželio 21 d. 16 val., etilo alkoholio nerasta (1 t., b.1. 37).
Specialisto išvada Nr. T-A 2237/08(02) patvirtina, kad A. M. kraujyje, paimtame 2008 m. birželio 21 d. 16.50 val., etilo alkoholio nerasta (1 t., b.1. 40).
Specialisto išvada Nr. T-A 2236/08(02) patvirtina, kad B. S. kraujyje, paimtame 2008 m. birželio 21 d. 15.45 val., etilo alkoholio nerasta (1 t., b.1. 44).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacija patvirtina, jog automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas J. M. vardu (1 t., b.l. 49).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacija patvirtina, jog automobilis VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas UAB „Gėlių sala“ vardu (1 t., b.l. 50).
Specialisto išvada Nr. G 3453/08(02) patvirtina, kad E. D. konstatuota politrauma: galvos sumušimas, dešinio klubakaulio sparno skeveldrinis, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai; pjautinė pakaušio žaizda, poodinės kraujosruvos kapšelyje, dešinės gaktos pusėje, dešinio klubo srityje, pilve, odos nubrozdijimai kaktoje, nosyje, rankoje, dešinio klubo srityje. Dėl klubakaulio sparno skeveldrinio bei abiejų dešinio gaktikaulio šakų lūžio, dėl ko buvo suardytas dubens žiedo vientisumas, taip pat išsivysčius pavojingai gyvybei būklei - trauminiam šokui E. D. konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 59-60).
Specialisto išvada Nr. G 3454/08 (02) patvirtina, kad K. D. konstatuota nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimai veide, kūne, galvos ir krūtinės sumušimas, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėms ir jos laikui, nėra; dėl nosies kaulų lūžių konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.1. 65).
Specialisto išvada Nr. G 3241/08 (02) patvirtina, kad J. D.-S. konstatuota kompresinis trečio juosmeninio slankstelio lūžis, muštinė kairės plaštakos žaizda, galvos sumušimas, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėms ir jos laikui, nėra; dėl kompresinio stuburo juosmeninės dalies trečio slankstelio lūžio konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 70).
Specialisto išvada Nr. G 3540/08 (02) patvirtina, kad B. S. konstatuota krūtinės sumušimas, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėms ir jos laikui, nėra; dėl krūtinės sumušimo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 95).
Specialisto išvada Nr. G 3576/08 (02) patvirtina, kad L. S. konstatuota veido sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies apatiniame voke, kaktoje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėms ir jos laikui, nėra; konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 102).
Specialisto išvada Nr. G 268/11 (06) patvirtina, kad M. D. konstatuota muštinė žaizda dešinio riešo srityje, dešinės pėdos sumušimas, kurie galėjo būti padaryti kietu buku daiktu galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko, t.y. 2008 m. birželio 21 d. autoįvykio metu, sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (4 t., b.l. 54).
Specialisto išvadoje Nr. 11-1306(09) konstatuota, kad nukritus užpakaliniam kairės pusės ratui visiškai sustabdyti automobilį VW Golf, važiuojantį A. M. nurodytu 70 km/h greičiu šlapiu asfaltu, reikia ne mažesnio kaip 60 m atstumo. Eismo įvykio mechanizmas buvo toks: A. M., vairuodamas automobilį VW Golf, važiavo keliu Kaunas-Prienai-Alytus link Alytaus. Automobiliui VW Golf važiuojant ties 50-uoju kelio kilometru, nuo užpakalinio kairiojo rato stebulės kartu su stabdžių būgnu nusimovė ratas ir išriedėjo į priešpriešinio eismo juostą, kurioje tuo metu priešinga kryptimi - link Kauno važiavo automobilis VW LT 35, vairuojamas E. D.. Nusimovęs automobilio VW Golf ratas atsitrenkė į automobilio VW LT 35 variklio dangtį, po to vairuotojas E. D. nesuvaldęs vairuojamo automobilio VW LT 35 išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su Alytaus kryptimi važiavusiu automobiliu Opel Meriva, vairuojamu B. S.. Pirminio kontakto metu automobilis VW LT 35 priekiniu dešiniuoju kampu kontaktavo su automobilio Opel Meriva priekiniu kairiuoju kampu, o tarp automobilių išilginių ašių buvo bukasis kampas, atviras į dešinę kelio pusę, žiūrint automobilio VW LT 35 važiavimo kryptimi - link Kauno. Po šio smūgio automobilis Opel Meriva, besisukdamas apie vertikalią ašį pagal laikrodžio rodyklę, priekine plokštuma kontaktavo su prieš laikrodžio rodyklę apie vertikalią ašį besisukančio automobilio VW LT 35 priekiniu dešiniuoju sparnu bei priekinėmis dešinės pusės durimis. Po susidūrimo automobilis Opel Meriva sustojo kairiajame kelkraštyje, priekine dalimi nukreiptas link Kauno, o greta jo, kairėje šalikelėje, sustojo priekiu link Alytaus nukreiptas automobilis VW LT 35. Nustatytomis eismo įvykio aplinkybėmis pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui techniniu požiūriu buvo tai, kad nusimovus užpakaliniam kairiajam automobilio VW Golf ratui ir jam atsitrenkus į priešinga kryptimi važiuojančio automobilio VW LT 35 variklio dangtį, pastarojo automobilio vairuotojas E. D. nesuvaldė vairuojamo automobilio VW LT 35 ir, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, susidūrė su automobiliu Opel Meriva. Nukritus užpakaliniam kairės pusės ratui, visiškai sustabdyti automobilį VW Golf, važiuojantį A. M. nurodytu 70 km/h greičiu šlapiu asfaltu, reikia nemažesnio kaip 60 m atstumo (2 t., b.l. 3-6).
Specialisto išvadoje Nr. 11-182(10) konstatuota, kad važiuojant automobiliui VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš eismo įvykį pradėjo strigti užpakalinio kairiojo rato guolis, kuris pradėjo suktis apie ašį ir trinti atraminės poveržlės vidinę pusę. Nuo trinties įkaitus poveržlei, tikėtina, buvo nusklembtas jos vidinis liežuvėlis, dėl ko poveržlė taip pat pradėjo suktis apie savo ašį ir išorine puse pradėjo trintis į ašies veržlę. Dėl šio poveikio atsisukus veržlei, nuo ašies nusimovė ratas. Iš byloje esančių objektyvių duomenų negalima nustatyti priežasties, dėl kurios pradėjo strigti išorinis rato guolis. Judant automobiliui su sudilusiu ir stringančiu rato guoliu, pastarasis skleidžia stiprų ūžesį. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurie duotų pagrindą teigti, jog vairuotojas A. M. neturėjo galimybės išgirsti guolio skleidžiamą ūžesį (2 t., b.l. 10-13).
Specialisto išvadoje Nr. 11-1703(10) konstatuota, kad stringant važiuojančio automobilio rato guoliui, jo skleidžiamas ūžesys palaipsniui intensyvėja. Rato nusimovimas nuo stebulės negalėjo įvykti iš karto po ūžesio atsiradimo. Saugaus eismo požiūriu transporto priemonės vairuotojas privalo kelionės metu stebėti vairuojamo automobilio techninę būklę. Atsiradus rato guolio skleidžiamam garsui, vairuotojui važiuoti nedraudžiama, tačiau tęsti važiavimą galima tik laikantis būtinų atsargumo priemonių (2 t., b.l. 17-18).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. gruodžio 21 d. ekspertizės akte Nr. 11-1656(11) konstatuota, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-58-878/2011 medžiagoje (1 t., foto Nr. 4, 11, 18, 19) esančiose fotografijose užfiksuota ir matosi, kad automobilio VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo saugos pagalvė buvo išsiskleidusi. Tikėtina, kad automobilio VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo saugos pagalvė išsiskleidė dėl susidūrimo su automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakaliniu kairės pusės ratu. Automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinis kairės pusės ratas atsitrenkė į automobilio VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangčio kairę pusę. Automobilio VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą techniniu požiūriu sąlygojo tai, kad nuo automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskyręs kairės pusės užpakalinis ratas atsitrenkė į priešpriešinio eismo juosta važiavusio automobilio VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę dalį (variklio dangčio kairę pusę), dėl ko, tikėtina, išsiskleidė automobilio VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo saugos pagalvė ir pastarojo automobilio vairuotojas E. D. nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės (5 t., b.l. 54-58).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. vasario 27 d. ekspertizės akte Nr. 11-2507(11); 11-481(12) konstatuota, kad tirti pateiktas išorinis ritininio guolio žiedas ir guolio separatoriaus dalis yra pagaminti iš plienų, atitinkančių standartų ISO 683-17:1999 ir EN 10025:1990+A:1993 reikalavimus; minėtos guolio detalės neturi metalurginių arba gamybos defektų požymių, galėjusių sąlygoti guolio gedimą (5 t., b.l. 64-68). Akte nurodoma, kad guolio žiedo apžiūros metu nustatyti būdingi guolių eksploatacinio dilimo požymiai.
Draudimo liudijimas LT/AJA 1576566 patvirtina, jog automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta nuo 2007 m. gruodžio 5 d. iki 2008 m. gruodžio 4 d. UAB „BTA draudimas“ (2 t., b.l. 54, 55, 60-61).
Automobilio nuomos 2008 m. balandžio 30 d. sutartis Nr. 2008/04-30 patvirtina, kad UAB „Gėlių sala“ automobilį VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. išnuomojo E. D. (2 t., b.l. 79-80).
Aukščiau aptarti įrodymai gauti įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir ištirti teisiamajame posėdyje ir patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje. BK 281 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių neatsargų pažeidimą, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. A. M., vairuodamas automobilį VW Golf, dėl neatsargumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 275, Žin., 2008, Nr. 40-1456) 53 punkto reikalavimus laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2043 (2008 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. X-1455 redakcija, Žin., 2008, Nr. 36-1274) 7 straipsnio 4 dalies reikalavimus prieš pradedant važiuoti, patikrinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kurios kairės pusės galinio rato guolis buvo stipriai sudilęs, iki guolio suirimo, sąlygojusio rato nusimovimą. Kaip teismo posėdyje paaiškino ekspertas I. Granskas ir savo išvadoje nurodė specialistas R. Švarcas, dylantis rato guolis skleidžia stiprų garsą – ūžesį, kuris tolydžio stiprėja, o toks garsas liudija apie gedimo atsiradimą. Kelionės metu A. M. privalėjo stebėti savo vairuojamos transporto priemonės būklę, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėlto ji neatitinka Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintų kelių transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų ir gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus Kelių eismo taisyklėse numatytus atvejus. Tačiau A. M. nesiėmė jokių būtinų atsargumo priemonių, nestabdė automobilio, iki nenusimovė jo ratas.
Dėl A. M. sukelto eismo įvykio kilo BK 281 straipsnio 1 ir 3 dalių dispozicijose numatyti padariniai: sunkiai sutrikdyta E. D. sveikata, nesunkiai sutrikdyta J. D.-S. ir K. D. sveikata, nežymiai sutrikdyta M. D., B. S. ir L. S. sveikata. Kilusius padarinius visiškai patvirtina specialistų išvados, nukentėjusiųjų parodymai, kaltinamasis taip pat neneigia šių padarinių kilimo. Eismo įvykio metu sukėlus skirtingose BK 281 straipsnio dalyse numatytus padarinius pagal specialiųjų normų konkurencijos taisykles, A. M. teisingai inkriminuota tik BK 281 straipsnio 3 dalis, nustatanti atsakomybę už sunkiausius iš šių padarinių, t.y. sunkų E. D. sveikatos sutrikdymą.
Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamojo A. M. veiksmai buvo kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis. Jeigu A. M. susidariusioje eismo situacijoje būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimų ir, girdėdamas dylančio guolio skleidžiamą ūžesį, nebūtų važiavęs automobiliu iki visiško guolio suirimo ar ėmęsis atitinkamų atsargumo priemonių, būtų galėjęs išvengti nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo. Vadinasi, A. M. veika buvo eismo įvykio metu kilusių pasekmių priežastis.
Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu A. M. vairuojamo automobilio nukritęs ratas nebūtų trenkęsis į E. D. vairuojamą automobilį, nebūtų kilusios nurodytos pasekmės. A. M. veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga. Jeigu A. M. nebūtų važiavęs automobiliu, kurio kairio rato guolis akivaizdžiai dilo, dėl dilimo suirus rato guoliui, nuo stebulės nusimovęs ratas nebūtų išlėkęs į kelią ir sudaręs netikėtą kliūtį priešpriešiais savo eismo juosta leistinu greičiu atvažiuojančiam E. D. automobiliui, nebūtų sukėlęs oro pagalvės išsiskleidimo ir VW LT 35 išvažiavimo į priešingą eismo juostą bei susidūrimo su Opel Meriva, taigi, eismo įvykis, dėl kurio sutrikdyta žmonių sveikata, nebūtų įvykęs. Transporto priemonę vairuojantis asmuo privalo imtis papildomų atsargumo priemonių (pvz., sulėtinti greitį, sustabdyti transporto priemonę) tada, kai kyla pavojus eismo saugumui. A. M. turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvyko, t.y. jis, išgirdęs guolio skleidžiamą specifinį garsą, galėjo sustabdyti automobilį ir laiku kreiptis techninės pagalbos. A. M. parodė, jog automobilį vairuoja nuo 1968 metų (vairuotojo pažymėjime nurodyta, jog stažas nuo 1967 m. (1 t., b.l. 45)), taigi, jis turėjo reikiamus vairavimo įgūdžius. A. M. tiek pirminiuose parodymuose (2 t., b.l. 118), tiek teisme teigė, jog jo klausa gera. Nors kaltinamasis aiškino, kad eismo įvykio metu buvo stiprus liūtis, dėl lietaus keliamo garso jis galėjo ir negirdėti jokių pašalinių garsų, nukentėjusieji E. D., J. D.-S., K. D., B. S. parodė, kad tuo metu nelijo, kelio danga buvo gera. Kaip paaiškino ekspertas, dylantis guolis skleidžia stiprų ūžesį, o vairuotojas transporto priemonės būklę turi galimybę sekti ne tik vizualiai, bet ir klausos organų pagalba. Taip pat paaiškino, kad guolis dyla pakankamai ilgą laiką. Jokių guolio pagaminimo defektų nebuvo nustatyta, metalografinė ekspertizė patvirtino, kad plienai, iš kurių buvo pagamintos tirtos guolio dalys, t.y. išorinis ritininio guolio žiedas ir guolio separatoriaus dalis, atitinka standartų ISO 683-17:1999 ir EN 10025:1990 sudėties reikalavimus rutulinių ir ritininių guolių gamybai, šios detalės neturi metalurginių arba gamybos defektų požymių, galėjusių sąlygoti guolio gedimą. Šiame ekspertizės akte konstatuoti būdingi guolių eksploatacinio dilimo požymiai (5 t., b.l. 65). Taigi, staigaus guolio sugedimo galimybė atmestina kaip nepagrįsta, ir yra pakankamas pagrindas pritarti ekspertų išvadoms ir teismo posėdyje pateiktiems paaiškinimams, jog guolio suirimas buvo jo eksploatacinio sudilimo pasekmė.
Asmens pareiga (turėjimas) ir galėjimas numatyti galimus padarinius leidžia patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už veiką, kurios pavojingumo jis nesuvokė ir nenumatė bei nenorėjo galimų padarinių. Turėjimas numatyti padarinius reiškia asmens pareigą būti atsargiam vairuojant transporto priemonę. Iš eksperto I. Gransko paaiškinimų ir specialisto R. Švarco išvados Nr. 11-182(10) akivaizdu, kad važiuojant automobiliui su dylančiu ir stringančiu guoliu, šis skleidžia stiprų, tolydžio garsėjantį ir pakankamai ilgai trunkantį ūžesį, kuris yra aiškiai girdimas. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, jog kaltinamasis neturėjo klausos problemų, nenustatyta kitų veiksnių, galėjusių nuslopinti skleidžiamą ūžesį, darytina išvada, kad kaltinamasis turėjo objektyvią galimybę išgirsti guolio ūžesį ir dėl to atkreipti dėmesį į automobilio gedimą. Guolio dilimo procesas yra pakankamai ilgas, eksploatacinis, todėl A. M. turėjo galimybę dar iki guoliui visiškai suyrant aptikti transporto priemonės gedimą. Kaltinamojo gynėjo versijos, kad rato guolis galėjo subyrėti netikėtai, nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Ekspertizės aktas, kuriame buvo tirtas guolio atitikimas standartams, atitinka BPK 88 reikalavimus, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jo patikimumu. A. M. taip pat privalėjo įvertinti, kad važiavimas sudilusiu guoliu turės įtakos eismo saugumui. Nepaisant to, jis, kaip pats nurodė, toliau važiavo praktiškai artimu maksimaliai leistinam greičiu, t.y. apie 70 km/h, tai rodo, kad nebuvo imtasi jokių atsargumo priemonių. Taip pat teismas atsižvelgia ir į asmenines kaltinamojo savybes - profesinę ir gyvenimišką patirtį, dėmesingumą. A. M. eismo įvykio metu turėjo ilgametę (44 metų) vairavimo patirtį, kaip pats parodė, buvo ne kartą matęs, kaip nuo kitų automobilių nusimauna ratas, todėl yra pagrindas išvadai, kad jis žinojo ir suprato esminius techninius automobilio saugaus eksploatavimo reikalavimus, todėl galėjo ir turėjo numatyti, kad ūžesį skleidžiantis guolis šių reikalavimų neatitiko. Įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, jog A. M. nors ir nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti, t. y. veikė nusikalstamai nerūpestingai.
Kelių eismo taisyklių 14.2 punktas įpareigoja automobilio vairuotoją atsiradus kliūčiai ar iškilus eismo saugumo grėsmei sulėtinti greitį ar net visiškai sustabdyti transporto priemonę ar ją saugiai apvažiuoti, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šis įpareigojimas transporto priemonės vairuotojui nustatytas nepriklausomai nuo to, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė grėsmę eismo saugumui. Tačiau kartu pažymėtina, kad savo eismo juosta važiuojančios transporto priemonės vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai, kurie taip pat įpareigoti laikytis eismo taisyklių, nepažeis jų ir savo veiksmais nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams, neįvažiuos priešpriešiais jį į jo užimamą kelio dalį (eismo juostą) ar nesudarys kitokios kliūties. Bylos duomenimis nustatyta, kad VW LT 35 vairuotojas E. D. važiavo leistinu greičiu. Jis savo automobilio valdymo kontrolę prarado būtent dėl A. M. automobilio rato smūgio į vairuojamo mikroautobuso priekinę dalį, t.y. variklio dangčio ir priekinio stiklo kairę (vairuotojo) pusę, būdamas apsvaigintas staiga išsiskleidusios oro pagalvės. Tai, kad išsiskleidė oro pagalvė, patvirtino ne tik pats E. D., bet ir šalia jo tuo metu sėdėjęs jo sūnus M. D., kurie tą nuosekliai teigė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios (1 t., b.l. 53, 56), taip pat tai nurodyta ir 2011 m. gruodžio 21 d. ekspertizės akte Nr. 11-1656(11) (5 t., b.l. 55, 58). Protokole apie transporto priemonės VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą bei fotonuotraukose užfiksuota padangos žymė ant priekinio variklio dangčio (1 t., b.l. 31-32). E. D. ir M. D. parodė, kad ratas trenkėsi būtent į VW LT 35 priekinį stiklą. Ekspertizės akte Nr. 11-1656(11) pateikta tikėtina išvada, jog VW LT35, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo saugos pagalvė išsiskleidė dėl susidūrimo su VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakaliniu kairės pusės ratu, teismo posėdyje ekspertas tokią išvadą palaikė. Ekspertizės akte nurodyta, jog mažai tikėtina, kad buvusioje situacijoje VW LT 35 vairuotojo saugos pagalvė būtų suveikusi susidūrimo su Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , metu nuo artimo statmenam smūgio į šios transporto priemonės dešiniojo šono durelių sritį, nes nebuvo atitinkamo stiprumo poveikio reikiamu kampu (atsižvelgiant į pagalvės daviklio sumontavimo vietą) į VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę frontalinę plokštumą. Ekspertas, remdamasis pėdsakų ant VW LT 35 variklio dangčio bylos forma ir spalva, taip pat Opel Meriva automobilio priekinės dalies, su kuria eismo įvykio metu kontaktavo VW LT 35, konstrukcija, padarė išvadą, kad minėtus pėdsakus paliko būtent į VW LT 35 atsitrenkęs VW Golf užpakalinis kairės pusės ratas.
Liudytojas A. S. parodė, kad mikroautobusiukas staiga metėsi į dešinį kelkraštį, tik po to, kai jį sumėtė, išvažiavo į priešingo eismo juostą. Iš liudytojų K. D. ir B. S. parodymų taip pat matyti, kad E. D. mėgino manevruoti, pasukdamas į šoną, siekdamas išvengti kliūties. Ekspertas patvirtino, jog pagal bylos medžiagą laiko tarpas nuo to momento, kai E. D. galėjo pastebėti į jo automobilį atriedantį ratą, iki rato atsitrenkimo į VW LT35, buvo labai trumpas. Taip pat ir K. D., J. D.-S., E. D. parodė, kad viskas įvyko labai greitai. B. S. parodė, kad ratas iki autobusiuko riedėjo gal 20-30 metrų. Kaip nurodė ekspertas, automobilis, važiuojantis 70 km/h greičiu, tokį atstumą nuvažiuoja per 1 sekundę. Tai patvirtina, kad VW LT 35 vairuotojas negalėjo laiku pastebėti jo kelyje atsiradusios kliūties ir jos išvengti.
Nukentėjusysis E. D. nurodė, jog buvo apsvaigintas išsiskleidusios oro pagalvės ir dėl to prarado automobilio kontrolę. Ekspertas I. Granskas nurodė, kad automobilis nuo smūgio į jo kairę pusę keičia judėjimo kryptį, sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę, t.y. kairėn. Šiuo atveju tai sąlygojo E. D. vairuoto automobilio VW LT 35 išvažiavimą į priešingos krypties juostą, kuria tuo metu važiavo Opel Meriva, ir šių transporto priemonių susidūrimą. Taigi, nors žmonės buvo sužaloti dėl to, kad VW LT 35 išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir dėl šios priežasties susidūrė su Opel Meriva, VW LT 35 važiavimo trajektorijos pasikeitimą nulėmė ne šio automobilio vairuotojo E. D., o A. M. padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas.
Bausmės skyrimo klausimai
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis A. M. padarė neatsargių kategorijai priskiriamą nusikaltimą (BK 281 straipsnio 6 dalis, 11 straipsnio 2 dalis), dėl kurio nukentėjo net šeši asmenys, patirdami įvairaus sunkumo laipsnio sveikatos sutrikdymą. A. M. savo kaltės nepripažino, nukentėjusiesiems nei iš karto po eismo įvykio, nei vėliau jokios pagalbos neteikė. Jis anksčiau neteistas (2 t., b.l. 95), psichiatro - narkologo įskaitoje neįrašytas (2 t., b.l. 97). Buvusio darbdavio UAB „Šneka“ charakterizuotas teigiamai (2 t., b.l. 99), yra senatvės pensininkas. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas mano, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, daugiau nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekta paskyrus A. M. straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį - terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis nei bausmės, numatančios atsakomybę už nusikalstamą veiką, vidurkis. Įvertinus tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, yra jau senyvo amžiaus, teigiamai charakterizuojamas, manoma, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas).
Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010). A. M. nusikaltimą padarė blaivus, o jo padarytas KET pažeidimas, dėl kurių įvyko eismo įvykis, nelaikytinas piktybišku. Bylos medžiagoje jokių duomenų, kad A. M. būtų baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano nesant pagrindo A. M. uždrausti vairuoti transporto priemones.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) turi būti priežastinis ryšys.
Pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. CK 6.254 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Taigi civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Šiame straipsnyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė nuo 2007 m. gruodžio 5 d. iki 2008 m. gruodžio 4 d. buvo apdrausta UAB „BTA draudimas“ (2 t., b.l. 54, 55, 60-61). Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). 2011 m. sausio 1 d. UAB ,,BTA Draudimas“ teises ir pareigas perėmė AAS ,,BTA“, veikianti per savo filialą Lietuvoje, kuri atlygina žalą esant draudiminiam įvykiui civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu. Draudiminis įvykis atsitiko 2008 m. birželio 21 d., tai pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2007 m. gegužės 17 d. įstatymo redakcija) iki 2009 m. gruodžio 10 d. maksimali galima neturtinės žalos atlyginimo dėl vieno eismo įvykio suma yra 1000 eurų (3452,80 Lt), o dėl žalos turtui - 100000 eurų.
Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Kauno teritorinės ligonių kasos, byloje pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b.l. 25) UAB „BTA draudimas“ dėl 13081,90 Lt žalos atlyginimo už nukentėjusiesiems teiktas gydymo paslaugas VšĮ Prienų ligoninėje, VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose, B. S. suteikta gydymo paslaugų už 42,10 Lt (2 t., b.l. 28), L. S. suteikta paslaugų už 42,10 Lt (2 t., b.l. 29), K. D. suteikta paslaugų už 61,90 Lt (2 t., b.l. 30), E. D. suteikta paslaugų už 112 2,80 Lt (2 t., b.l. 31-33), J. D.-S. suteikta paslaugų už 1663,00 Lt (2 t., b.l. 34). Už gydymą sumokėjo Kauno teritorinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkintinas, todėl kaltinamojo civilinę atsakomybę apdraudusi įmonė privalo atlyginti minėtas gydymo išlaidas, kurių suma neperžengia nustatytos draudimo sumos ribų. Civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš civilinės atsakovės „BTA“ ADB, veikiančios per filialą Lietuvoje, priteistina 13081,90 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusioji J. D.-S. byloje kaltinamajam ir civilinei atsakovei pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl jai padarytos 300 eurų (1035,84 Lt) turtinės žalos atlyginimo ir 55000 Lt neturtinės žalos jai ir 5000 Lt neturtinės žalos jos dukrai L. S. atlyginimo (4 t., b.l. 2-6). Ieškinyje nurodė, jog dėl eismo įvykio patyrė 1036 Lt dydžio turtinę žalą, nes jos automobilis Opel Meriva, apgadintas eismo įvykio metu, pagal transporto priemonių savanorišką draudimo sutartį buvo apdraustas transporto priemonių savanoriškuoju draudimu draudimo bendrovėje Provinzial (Provinzialplatz 1, D-40195, Dusseldorf, Vokietija), o šios draudimo bendrovės sumokėta draudimo išmoka sumažinta besąlygine 300 Eur (1036 Lt) išskaita. Avarijos metu patirtą stiprų fizinį skausmą, išgąstį įvertina 5000 Lt. Dėl 2008 m. birželio 30 d. patirtos trečiojo slankstelio stuburo juosmens srityje operacijos Monchengladbacho miesto klinikose, sulaužyto dešinės rankos delnakaulio, pooperacinių ir reabillitacinės mankštos bei pratimų terapijos metu patiriamų skausmų, silpnos sveikatos būklės, du mėnesius patirtų nepatogumų, kol negalėjo vaikščioti ar viena atsisėsti, pati pasirūpinti savo asmenine higiena, bendravimo ir fizinio aktyvumo galimybių sumažėjimo, gyvenimo kokybės šeimoje suprastėjimo patirtus stiprius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą vertina 25000 Lt. Dėl 2009 m. gegužės 5 d. atliktos stuburo implanto pašalinimo operacijos, periodinių skausmų, ribotų veiksmų ar judėjimo galimybių, neigiamų gydytojų ir ateities prognozių (vengtinas aktyvus sportas, sunkesnių daiktų kilnojimas, galintys įtakoti greitą tarpslankstelinių diskų susidėvėjimą, netekta galimybė studijuoti ir tapti sporto trenere) patirtus stiprius dvasinius išgyvenimus, depresiją vertina 15000 Lt. Dukros L. S. avarijos metu patirtą labai stiprų stresą, išgąstį ir atsiradusią baimę važiuoti greitkeliais įvertina 5000 Lt. Dėl negalėjimo bendrauti su dukra, kuri beveik metus laiko buvo prižiūrima svetimų žmonių (samdomos auklės, senelės), visapusiškai dalyvauti jos auklėjime ir priežiūroje, patirtus stiprius dvasinius išgyvenimus matant dukters nuolatinį stresą, rūpestį dėl to, kad ateityje dukrai gali atsiliepti patirtas stresas, vertina 5000 Lt, baimę vairuoti ir važiuoti automobiliu vertina 2000 Lt, didelius dvasinius išgyvenimus dėl nukentėjusio jos ir sutuoktinio intymaus gyvenimo, vyro nervingumo ir įtampos judviejų santykiuose vertina 3000 Lt.
J. D.-S. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Tai, kad ji patyrė 300 eurų (1035,84 Lt) dydžio turtinę žalą, patvirtina draudimo sutartis su draudimo bendrove Provincial (4 t., b.l. 13-26, 1 t., b.l. 88-89), kuri atlygino turtinę žalą dėl sudaužyto automobilio, apdrausto pilnu kasko draudimu su 300 eurų savimoka. Ši turtinės žalos suma neperžengia Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2007 m. gegužės 17 d. įstatymo redakcija) iki 2009 m. gruodžio 10 d. nustatytos maksimalios galimos žalos turtui atlyginimo dėl vieno eismo įvykio draudimo sumos ribų. Todėl J. D.-S. padaryta 300 eurų (1035,84 Lt) dydžio turtinė žala priteistina iš kaltinamojo civilinę atsakomybę apdraudusios civilinės atsakovės „BTA“ ADB, veikiančios per filialą Lietuvoje.
Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai jinai padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką asmens sveikatai, kaip fundamentaliai asmeninei neturtinei vertybei. Asmens sveikata yra viena svarbiausių ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl yra itin saugoma. Iš Kauno medicinos universiteto klinikų pateiktos gydymo stacionare istorijos matyti, kad J. D.–S. buvo gydyta ligoninės stacionare Lietuvoje, kur pasirinko konservatyvaus (ne operacinio) gydymo taktiką, jai išvykstant iš klinikų, rekomenduotas gulimasis režimas 2 mėnesiams (4 t., b.l. 78). Vėliau ji ilgą laiką gydyta Vokietijoje (1 t., b.l. 81-87), kur buvo du kartus (2008 m. ir 2009 m.) operuota, skirtas postacionarinis gydymas, vėliau nukentėjusioji buvo gydoma bendrosios praktikos kabinete, teikiama išvada, jog ateityje gali anksčiau susidėvėti tarpslanksteliniai diskai, esantys tarp L2 ir L3, pažeista stuburo dalis gali apriboti kai kuriuos judėjimo judesius, šios pasekmės gali turėti didesnę ar mažesnę įtaką skausmo simptomatikai. Iš ligos istorijos išrašų ir pažymų matyti, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų (stuburo traumos) be jokios abejonės patyrė didelius skausmus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, buvo apribotos jos judėjimo, bendravimo su artimaisiais, mažametės dukros auklėjimo ir priežiūros galimybės. Nukentėjusioji K. D. parodė, kad jos dukrai J. D.-S. depresija, ji kenčia skausmus, skauda koją, tirpsta ranka, nepajėgia dirbti, negali pavaikščioti, tempia stuburą, kad atpalaiduotų. Namų darbus ruoštis jai turi padėti samdytas žmogus, šeimoje yra problemų, ji su vyru miega atskiruose kambariuose, nėra tikimybės turėti antrą kūdikį, dėl to kyla nesutarimai. Dukra jaučia baimės jausmą, pati vairuoti bijo, pavažiuoja tik trumpai.
Iš 2011 m. vasario 9 d. medicininės pažymos matyti, kad J. D.–S. sveikatos būklė po patirtų sužalojimų reabilitacijos eigoje stabilizavosi, pagerėjo, jai siūloma terapija buvo raumenų stiprinimas, judėjimas, kitokios nei amžių atitinkančios artrozės J. D.-S. nėra (4 t., b.l. 59). Taip pat byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų neatstatomus padarinius ir J. D.–S. sveikatos būklės blogėjimą, kurie jai kurtų vis didesnius nepatogumus. Byloje vėl gi nėra tokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl patirtų sužalojimų jos emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus. J. D.-S. dukra L. S. eismo įvykio metu patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko neabejotinai patyrė fizinį skausmą, išgąstį, tačiau byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių dėl to kilusias ilgalaikes neigiamas fizines ar emocines pasekmes.
Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (baudžiamosios bylos Nr. 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010 ir kt.). Kaltinamasis eismo įvykį sukėlė, būdamas blaivus, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo esamą turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu: jis turėtą nekilnojamąjį turtą bylos nagrinėjimo metu perleido kitiems asmenims, nedirba, yra senatvės pensininkas. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų - nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyra, kad žalos dydis netaptų nepakeliama našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiųjų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajai J. D.-S. priteistinos neturtinės žalos dydį 10000 Lt, o nukentėjusiajai L. S. – 1000 Lt. Tokios sumos užtikrins balansą tarp padarytos veikos bei jos sukeltų padarinių ir kaltinamojo turtinės padėties bei kitų teismo vertintų kriterijų. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. D.-S. iš kaltinamojo civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės „BTA“ ADB, veikiančios per filialą Lietuvoje, priteistina proporcingai 645,33 Lt neturtinei žalai atlyginti, o likusi neturtinės žalos dalis – 9354,67 Lt priteistina iš kaltinamojo A. M., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. S. iš draudimo bendrovės „BTA“ ADB, veikiančios per filialą Lietuvoje, priteistina 64,57 Lt neturtinei žalai atlyginti, o likusi neturtinės žalos dalis – 935,43 Lt priteistina iš kaltinamojo A. M. (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusysis B. S. kaltinamajam ir civilinei atsakovei pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (4 t., b.l. 7-10). Ieškinyje nurodė, jog avarijos metu patirtą stiprų fizinį skausmą ir išgąstį įvertina 5000 Lt. Dėl patirtų krūtinės sumušimo skausmų ne visada galėjo produktyviai ir visaverčiai atlikti įprastus ūkininko darbus, todėl vėluodavo vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir iš užsakovų sulaukdavo įspėjimų. Neigiamos įtakos jo profesiniam gyvenimui turėjo ir gyvenimo būdo pasikeitimai šeimoje (sutuoktinės nebuvimas namuose, jos traumos padariniai, mažametės dukros stresas, svetimų ir skirtingų auklių namuose buvimas ir priežiūra). Dėl to patirtą prastą savijautą ir skausmus, stresą dėl nepatogumų profesiniame gyvenime bei šeimoje vertina 2000 Lt. Išgyvenimus dėl sutuoktinės ir mažametės dukros patirtos traumos, skausmų, patirto streso, taip pat dėl eismo įvykio neišnykusių padarinių sveikatai vertina 3000 Lt.
Nukentėjusysis B. S. eismo įvykio metu patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko neabejotinai patyrė fizinį skausmą, išgąstį, dėl ilgo sutuoktinės gydymo jam teko pagrindinė ūkio, buities ir mažamečio vaiko priežiūros našta. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų kilusias ilgalaikes neigiamas fizines ar emocines pasekmes, taip pat nepateikta įrodymų, jog dėl jų patyrė kokių nors nuostolių savo versle. Todėl, atsižvelgiant į jau aptartą įstatymo nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį ir kt.), teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajam B. S. priteistinos neturtinės žalos dydį 1500 Lt. Tokia suma užtikrins balansą tarp padarytos veikos bei jos sukeltų padarinių ir kaltinamojo turtinės padėties bei kitų teismo vertintų kriterijų. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui B. S. iš kaltinamojo civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės „BTA“ ADB, veikiančios per filialą Lietuvoje, priteistina 96,68 Lt neturtinei žalai atlyginti, o likusi neturtinės žalos dalis – 1403,32 Lt priteistina iš kaltinamojo A. M. (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusieji E. D. ir M. D., atstovaujamas pagal įstatymą V. D., kaltinamajam ir civilinei atsakovei UAB „BTA draudimas“ pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b.l. 114-117). E. D. prašo jam priteisti 12595 Lt turtinės žalos ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o M. D. prašo jam priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
E. D. ieškinyje nurodė, jog eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas, tapo neįgalus. Jam po eismo įvykio iki 2008 m. lapkričio 18 d. buvo skirtas stacionarinis ir reabilitacinis gydymas, patyrė operaciją, negalėjo judėti, prarado 60 procentų darbingumo. Nuo 2009 m. rugpjūčio 2 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. jam nustatytas darbingumo 55 procentų darbingumo lygis, netektas darbingumas 45 procentai. Turtinę žalą sudaro 1676,22 Lt išlaidų vaistams, 592,51 Lt išlaidų už ligonio pervežimą, 2867,73 Lt išlaidų kurui, 356,50 Lt išlaidų maistui, 105,25 Lt išlaidų optikos prekėms, 59,98 Lt už ramentus, 6936,89 Lt už eismo įvykio metu sugadintas E. D. priklausiusias prekes (gėles), kurios buvo vežamos automobilyje. Iki šios dienos E. D. jaučia nepatogumus dėl neįgalumo, dažnus skausmus dubens srityje, neturtinė žala pasireiškė išgąsčiu, fiziniu ir moraliniu skausmu, dvasiniais sukrėtimais ir išgyvenimais, nepatogumais, sumažėjo bendravimo galimybės, tapo sunkiau judėti, dirbti įprastinius darbus, nuolat galvoja apie įvykį ir jo sukeltas pasekmes, kamuoja nemiga, jaučiasi blogai, atsirado nerimas, įtampa, yra susirūpinęs ir būsimomis pasekmėmis, kaip patirti sužalojimai paveiks jo sveikatą, koks bus tolimesnis jo gyvenimas. Gydymui išleistos visos jo šeimos santaupos, nepatogumus patyrė ir šeimos nariai, nes reikėjo rūpintis E. D., jį vežioti po gydymo įstaigas, procedūras, sanatoriją. Nukentėjusiojo sutuoktinė V. D. taip pat patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, kančias dėl nukentėjusiojo E. D. sveikatos sutrikdymo, turėjo nepatogumų ir turtinių nuostolių. M. D. eismo įvykio metu patyrė stresą, išgąstį, fizinį skausmą - dešinės pėdos sutrenkimą, po įvykio išgyveno dvasinę traumą, baimę, pergyveno dėl tėvo E. D. sunkaus sužalojimo pasekmių, dėl didelių dvasinių išgyvenimų lankėsi pas psichologą.
Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius turtinės žalos dydį, teismas sprendžia, kad turtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės „BTA“ ADB, veikiančios per filialą Lietuvoje, E. D. priteistina iš viso 9297,32 Lt (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusysis pateikė medikamentų įsigijimo kvitus, pagal kuriuos bendra išlaidų jiems suma yra 1781,47 Lt (3 t., b.l. 120-121, 123-129, 141, 5 t., b.l. 138). Pagal šiuos kvitus matyti, jog su patirtos traumos, padarytos neteisėtais kaltinamojo veiksmais, gydymu susiję priteistinos išlaidos vaistams yra 1707,94 Lt, nes vienas iš pateiktų kvitų dėl 73,53 Lt yra neįskaitomas (3 t., b.l. 120), todėl teismas negali nuspręsti šias 73,53 Lt išlaidas esant susijusias su dėl eismo įvykio patirto sužalojimo gydymu. Taip pat E. D. priteistina 592,51 Lt dokumentais pagrįstų išlaidų už ligonio pervežimą (3 t., b.l. 130-133) ir 59,98 Lt už ramentus (3 t., b.l. 122). Taip pat priteistina 6936,89 Lt už eismo įvykio metu sugadintas mikroautobuse gabentas E. D. priklausiusias prekes (gėles) (1 t., b.l. 13-15, 3 t., b.l. 119, 142-146, 148, 4 t., b.l. 132). Atsisakytina priteisti 2867,73 Lt išlaidų kurui, nes iš pateiktų kvitų akivaizdu, jog nukentėjusysis šių išlaidų nepatyrė, nes buvo tuo laiku (pagal pateiktų kvitų datas, 3 t., b.l. 134-137) gydomas ligoninėse stacionare, pervežamas greitosios pagalbos automobiliais, ir nėra jokių objektyvių duomenų manyti, kad visas už 2867,73 Lt sumą įsigytas kuras buvo sunaudotas būtent ir tik kaltinamojo nuvežimui į gydymo įstaigas. Atsisakytina priteisti ir 356,50 Lt išlaidų maistui pagal pateiktus kvitus (3 t., b.l. 138-139), nes išlaidos maistui yra neišvengiamos tiek sveiko, tiek sužaloto asmens kasdieniams gyvybiniams poreikiams tenkinti, o byloje nepateikta duomenų, jog E. D. dėl patirtų sužalojimų būtų paskirtas specialus maitinimas, ko, beje, nėra pagrindo matyti ir iš pirktų maisto produktų (saldumynų ir pan.), E. D. neįrodė, kad turėjo būtinų išlaidų kokiam nors specifiniam maistui, taip pat nepriteistina 105,25 Lt už optikos prekes (3 t., b.l. 140), nes nėra įrodyta, jog šios išlaidos turi tiesioginį priežastinį ryšį su padaryta kaltinamojo nusikalstama veika.
Susiklosčiusi teismų praktika šios kategorijos bylose įtvirtina, kad nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30000 iki 80000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010 ir kt.). E. D. dėl eismo įvykio buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis buvo ilgą laiką gydomas stacionare, skirta ilgalaikė reabilitacija. E. D. teisme parodė, kad jis iki šiol šlubuoja, koja plonesnė už kitą. Gydėsi reabilitacijoje Alytaus slaugoje, Vilniuje Santariškėse, po to Birštone sanatorijoje. Jam uždžiūvęs keturgalvis kojos raumuo, reikalinga operacija. Po eismo įvykio kaltinamasis jam pagalbos nesuteikė, nesidomėjo jo sveikata, žalos neatlygino. Jis išleido pinigų vaistams, jį vežiojo specialūs greitosios pagalbos automobiliai, nes negalėjo sėdėti, judėti. Patyrė moralinę žalą – po eismo įvykio išgyveno stiprius skausmus iki operacijos, nėra pilnavertis žmogus, negali net pasilenkti. Sumažėjo bendravimo galimybės. Negali vairuoti autobuso. Dabar jam nustatytas 80 procentų darbingumas. Sveikata gerėja. Savo verslu vėl rūpintis pradėjo, po avarijos praėjus trims mėnesiams. E. D. 2009 m. vasario 3 d. nustatytas pirminis 40 procentų darbingumas, nuo 2009 m. rugpjūčio 13 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. nustatytas 55 procentų darbingumas (3 t., b.l. 150, 151, 152), 2011 m. balandžio 20 d. nustatytas 80 procentų darbingumas ir E. D. pripažintas darbingu (5 t., b.l. 137). Dėl padarytų sunkių kūno sužalojimų, ypač įvertinant tai, jog dėl patirtos traumos buvo suardytas dubens žiedo vientisumas ir nukentėjusysis ilgą laiką negalėjo vaikščioti, taip pat dirbti ir taip aprūpinti didelę šeimą, jo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo žymiai pablogėjusi dėl operacijų, skausmų ir sutrikusio judėjimo galimybių bei gydymo šalinant sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinius. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog E. D. sveikatos būklė tolygiai gerėja, jis šiuo metu jau pripažintas darbingu, vaikšto, dirba, taigi, itin sunkių pasekmių po gydymosi neliko. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų - nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyra, kad žalos dydis netaptų nepakeliama našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, aukščiau aptartas bylos aplinkybes, priteistos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo E. D. ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį 40000 Lt. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. D. iš kaltinamojo civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės „BTA“ ADB, veikiančios per filialą Lietuvoje, priteistina 2581,66 Lt neturtinei žalai atlyginti, o likusi neturtinės žalos dalis – 37418,34 Lt priteistina iš kaltinamojo A. M. (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. D. eismo įvykio metu sveikata sutrikdyta nežymiai, jis taip pat neabejotinai patyrė fizinį skausmą ir išgąstį. Jis parodė, kad savaitę po avarijos nepaėjo, skaudėjo koją. Dabar dažnai skauda galvą, ji svaigsta. Naktimis kartais sapnuoja košmarus, po įvykio du mėnesius lankėsi pas psichologą. Tačiau, vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, konstatuotina, kad byloje duomenų apie jo gydymąsi, taip pat tai, kad jo patirti išgyvenimai dėl įvykio būtų peraugę į mediciniškai konstatuotus susirgimus, sukėlusius ilgalaikes pasekmes, kurios įtakotų paties M. D. tolesnio gyvenimo kokybę, nėra, jokio pagrindo išvadai, kad galvos skausmai ir svaigimas kaip nors susijęs su eismo įvykio metu patirtu pėdos ir riešo sumušimu, nėra. Todėl, atsižvelgiant į jau aptartą įstatymo nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį ir kt.), teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajam M. D. priteistinos neturtinės žalos dydį 1000 Lt. Tokia suma užtikrins balansą tarp padarytos veikos bei jos sukeltų padarinių ir kaltinamojo turtinės padėties bei kitų teismo vertintų kriterijų. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. D. iš kaltinamojo civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės „BTA“ ADB, veikiančios per filialą Lietuvoje, priteistina 64,57 Lt neturtinei žalai atlyginti, o likusi neturtinės žalos dalis – 935,43 Lt priteistina iš kaltinamojo A. M. (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).
Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Byloje yra pateikti advokato orderis ir pinigų priėmimo kvitas (3 t., b.l. 77, 4 t., b.l. 130), iš kurių matyti, jog nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. D. atstovavimo teisme išlaidos sudaro 3000 litų. Ši suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. D. naudai.
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: guolio dalis, atraminė poveržlė, guolio separatorius, saugomi prie baudžiamosios bylos esančiame pakete, sunaikintini, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į civilinio atsakovo nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus 122595 litų sumai paliktinas galioti iki tol, kol nuosprendžio dalis dėl civiliniams ieškovams priteistos neturtinės žalos bus visiškai įvykdyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 308, 312 -313 straipsniais,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į civilinio atsakovo nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus 122595 litų sumai palikti galioti iki tol, kol nuosprendžio dalis dėl civiliniams ieškovams priteistos neturtinės žalos bus visiškai įvykdyta.
Iš A. M. priteisti E. D. 3000 litų advokato pagalbai apmokėti.
Iš civilinės atsakovės „BTA“ ADB, veikiančios per filialą Lietuvoje, priteisti: 645,33 Lt nukentėjusiajai J. D.-S., 64,57 Lt nukentėjusiajai L. S., paliekant jos atstovei pagal įstatymą motinai J. D.-S. teisę šias lėšas tvarkyti vaiko interesais, 96,68 Lt nukentėjusiajam B. S., 64,57 Lt nukentėjusiajam M. D., paliekant jo atstovei pagal įstatymą motinai V. D. teisę šias lėšas tvarkyti vaiko interesais, 2581,66 Lt nukentėjusiajam E. D. neturtinei žalai atlyginti ir 13081,90 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 1035,84 Lt nukentėjusiajai J. D.-S. bei 9297,32 Lt nukentėjusiajam E. D. turtinei žalai atlyginti.
Iš A. M. priteisti: 9354,67 Lt nukentėjusiajai J. D.-S., 935,43 Lt nukentėjusiajai L. S., paliekant jos atstovei pagal įstatymą motinai J. D.-S. teisę šias lėšas tvarkyti vaiko interesais, 1403,32 Lt nukentėjusiajam B. S., 935,43 Lt nukentėjusiajam M. D., paliekant jo atstovei pagal įstatymą motinai V. D. teisę šias lėšas tvarkyti vaiko interesais, ir 37418,34 Lt nukentėjusiajam E. D. neturtinei žalai atlyginti.
Guolio dalį, atraminę poveržlę, guolio separatorių, saugomus prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.