Utenos apylinkės teismo sprendimas

2013-03-21 · Civilinė byla Nr. 2-14-266/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-03-21Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-07-08Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-21
Bylos Nr.
2-14-266/2013
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00192-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Ieškovas
J. G., J. G.-V.
Atsakovas
M. V.
Išvadą teikia
Anykščių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Advokatai
Vida Leonovienė, Ramūnas Vanagas
Kategorijos
  • 75.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-14-266/2013 m.Proceso Nr.2-14-3-00192-2012-7 Procesinio sprendimo kategorijos:
75.4; 75.8; 78.2.1;113.8(N)Anykščių rajono apylinkės teismasSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2013 m. kovo 21 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė,sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei ,dalyvaujant ieškovei J. G.- V., jos atstovei advokatei Vidai Leonovienei,atsakovui M. V., jo atstovui advokatui Ramūnui Vanagui ,

institucijos, duodančios išvadą- Anykščių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Miškinytei ,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės J. G.-V. ieškinį atsakovui M. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės , turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovo M. V. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir kitų reikalavimų ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė su ieškiniu atsakovui M. V. kreipėsi į teismą ir prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, nustatyti dviejų mažamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams po 300 litų kiekvienam iki jų pilnametystės ir padalinti santuokoje įsigytą turtą. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė paaiškino , jog su atsakovu susituokė 2005m. rugpjūčio 6d., Santuokoje susilaukė dviejų vaikų- sūnaus M. ir dukters D. Po santuokos sudarymo iš pradžių šeimyninis gyvenimas klostėsi lyg ir normaliai. Po to pradėjo nebesutarti. Ji jam siūlė santuoką nutraukti bendru sutarimu, tačiau jis nesutiko, todėl ji kreipėsi į teismą. Posėdžio metu ieškovė nurodė, jog nori nutraukti santuoką nenurodant sutuoktinio kaltės. Paskirtas laikas susitaikymui, jų nesutaikė, todėl prašė santuoką nutraukti. Po santuokos nutraukimo prašė palikti dabartinę pavardę. Nutraukus santuoką , abiejų mažamečių vaikų gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ja, nes abu vaikai labai maži ir jiems būtina motinos globa , be to negalima išskirti brolio ir sesers. Ji niekada nedrausianti tėvui su vaikais bendrauti, jei tik jis to norės. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ja prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 300 litų kiekvienam. Vaikai auga, jų poreikiai didėja. Jie lanko darželį, reikia įvairių priemonių jų ugdymui. Ieškovė nurodė, kad gyvendami santuokoje jie įsigijo (duomenys neskelbtini) žemės sklypą ir pasistatė jame gyvenamąjį namą, kuriame visa šeima ir gyvena. Jo vertė pagal turto vertintoją yra 263 000Lt. Be to, dar įsigijo automobilį OPEL ZAFIRA 8000 litų vertės , tačiau jis šiuo metu sugedęs ir reikalingas remontas. Ieškinyje ieškovė buvo nurodžiusi, jog įsigijo ir butą (duomenys neskelbtini), tačiau posėdžio metu patvirtino, jog tai butas atsakovo motinos ir jis neturi būti įtraukytas į dalintino turto sąrašą. Kilnojamąjį turtą pasidalino gražiuoju, todėl jo neįtraukė į dalintino turto sąrašą. Kadangi su ja lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, todėl ji prašė jai paskirti didesnę turto dalį ,t.y. 2/3 , nes jai vienai teks rūpintis sūnaus ir dukters auklėjimu, lavinimu bei jų poreikių tenkinimu. Namas yra nedalus ir jo padalinti natūroje negalima, todėl ji sutinktų už vyrui tenkančio turto 1/3 dalį išmokėti piniginę kompensaciją 88 000 litus. Prasidėjus skyrybų procesui namą pardavinėja, tačiau iki šiol pirkėjų nesulaukė. Automobilį prašė priteisti atsakovui. Kreditorių neturi. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Su atsakovo priešieškiniu nesutiko.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdyje ieškinį pripažino iš dalies. Prašė tenkinti jo priešieškinį. Paaiškino , kad sutinka, jog būtų nutraukta jo ir ieškovės santuoka nenurodant kaltės, nes jie nebesutaria, paskirtas laikas susitaikymui jiems nepadėjo. Nutraukus santuoką, prašė abiejų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nes jis yra augęs daugiavaikėje šeimoje ir vaikams bus lengviau augti su juo. Vaikai galės daugiau bendrauti su jo gimine, vaikais ir bus didesnė jam pagalba. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su juo, prašė priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikams po 135 litus per mėnesį kiekvienam. Pripažino, jog santuokoje įsigijo žemės sklypą ir pasistatė gyvenamąjį namą, kur gyvena. Anykščių mieste jų vardu yra registruotas butas (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jo motina, tačiau šis turtas yra motinas ir jie nedalintinas. Sutiko su ieškovės pateiktu namo įvertinimu. Prašė santuokoje įsigytą žemės sklypą ir namą padalinti lygiomis dalimis. Jis sutiko su vaikais išeiti gyventi į motinos butą, nes motina turi kur gyventi (duomenys neskelbtini). Kuomet namas bus parduotas jis gaus pinigus už jam priklausančią namo dalį. Jis vaikais rūpinasi, todėl nėra pagrindo žmonai paskirti didesnę turto dalį. Prašė santuokoje įsigytą automobilį, kuris šiuo metu yra sugedęs, palikti žmonai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Bylos medžiaga, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, jog šalys susituokė 2005m. rugpjūčio 6d., Anykščių rajono civilinės metrikacijos skyriuje . (b.l. 12) Santuokoje susilaukė dviejų vaikų – sūnaus M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters D, gim. (duomenys neskelbtini) Santuokoje sutuoktiniai įsigijo 1.0000 ha žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė pagal atliktą įvertinimą 263 000 litai. (b.l. 98- 143 ) , bei automobilį Opel Zafira 8000 litų vertės. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), registruotą jų vardu, prašė neįtraukti į dalintino turto sąrašą, nes tai atsakovo motinos nuosavybė. Sutuoktiniai kreditorių neturi. Iki šiol gyvena tame pačiame name. Teismo paskirtas terminas sutuoktinių nesutaikė.

Teismas priimdamas sprendimą remiasi šiais motyvais:

1.Dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė paduodama ieškinį prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Tokį pat reikalavimą pareiškė ir atsakovas pateikdamas byloje priešieškinį. Nustatyta, jog santykiai tarp sutuoktinių jau kuri laiką pašliję, nors jie gyvena kartu, tačiau nebeveda bendro ūkio ir negyvena sutuoktinių gyvenimo. Teismo paskirtas terminas susitaikymui, sutuoktinių nesutaikė. Iš bylos medžiagos, ieškovės, atsakovo paaiškinimų, teismas daro išvadą, jog jų santuoka faktiškai iširo. Dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai prašė santuoką nutraukti nenurodant kaltės. Toks jų prašymas tenkintinas. Esant tokioms aplinkybėms, jų santuoka nutrauktina, nenurodant sutuoktinio kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė G.- V., o atsakovui V.

2. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo . Kaip nustatyta sutuoktiniai santuokoje susilaukė dviejų mažamečių vaikų-sūnaus M., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukters D., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina, t.y. ieškove. Atsakovas su tuo visiškai nesutiko. Prašo mažamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Nurodo, jog jis užaugo daugiavaikėje šeimoje, bute, turėjo daug draugų, todėl ir jo vaikams , gyvenant su juo mieste , bus didesnė galimybė bendrauti su kitais vaikais su jo gimine. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje ir teismo posėdžio metu skyrių atstovavusi atstovė nurodė, jog šioje situacijoje, mažamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. Nėra jokio pagrindo vaikus išskirti . Tokia išvada yra dėl to, kad pirmiausia yra atsižvelgiama į vaikų mažą amžių ir į tai, kad tokios amžiaus vaikams reikalinga didesnė motinos globa. Psichologė N. G. nurodė, kad abiems vaikams vienodai reikalingi abu tėvai ir, kad vaikai yra abu prisirišę prie abiejų tėvų. Todėl atstovė nurodė, jog nustačius vaikų gyvenamąją vietą su motina, atsakovui turi būti suteiktos sąlygos maksimaliai bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Atstovė pažymėjo, jog abu tėvai turėtų stengtis su abiem vaikais bendrauti ir nenuteikinėti vienas prieš kitą, taip pat nenuteikinėti prieš tėvus, bei ugdyti taikant vienodą leidimų, draudimų sistemą, netenkinti vaiko norų maksimaliai. Teismas priimdamas sprendimą dėl šio ginčo remiasi suformuota teismų praktika. Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios. (CK 3.156 straipsnis) Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tai reiškia, kad teismas , spręsdamas šio pobūdžio ginčą , turi nustatyti su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas sprendimą dėl šio ginčo turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplankos sąlygas, tarp jų tėvo( motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo ar motinos, brolių seserų ir kitų giminaičių, vaiko norus ir kitą. Kaip nustatyta iki šiol šalių abu vaikai gyvena kartu su abiem tėvais tuose pačiuose namuose , abu vaikai prie abiejų tėvų prisirišę. Jie lanko darželį . Sprendžiant ginčus dėl vaikų teismai privalo išklausyti vaikus, sugebančius išreikšti savo nuomonę. Šiuo atveju teismas vaikų neišklausė, nes jie pakankamai maži- sūnui M tik 5 metai, o dukrai D.- 4 metai. Psichologė N. G. (b.l. 145-146) savo išvadoje nurodė, jog abu vaikai prisirišę prie tėvų. Tarp jų susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Abu tėvai santykiuose su vaikais vienas kitą papildo . Teismas nustatė, jog abu tėvai rūpinasi savo vaikais , siekia užtikrinti jų teises ir pareigas. Skyrybų atveju tėvai turės gyventi atskirai. Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, jog ieškovė norėtų likti tuose namuose, kol bus parduotas namas, o atsakovas išsikeltų gyventi į miestą į motinos butą. Šiai dienai dirba tik ieškovė, atsakovas iš darbo atleistas, tačiau pateikė dokumentus, jog pradės dirbti kitoje įstaigoje, todėl laikytina, jog abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši. Nenustatyta, jog sutuoktiniai piktnaudžiauja alkoholiu , jų dorovinės nuostatos normalios. Nagrinėjant bylą , teismas nenustatė esminių neigiamų abiejų tėvų bruožų , kurie pagal savo pobūdį darytų įtaką sprendžiant šį ginčą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, psichologės motyvus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, daro išvadą, jog skyrybų atvejų, dviejų mažamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. Pagrindinis motyvas lėmęs tokią teismo išvadą yra vaikų amžius. Tokio amžiaus vaikams labai reikalinga motina, jos motiniška šiluma, rūpestis. Tėvų skyrybų metu vaikai praranda nedrumsčiamą ir raminamą aplinką, saugumą, praranda vieną iš tėvų. Šiuo atveju netikslinga ir vaikus išskirti , nes jie patirtų dar vieną netektį . Todėl nutraukus santuoką , abiejų vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina, todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas, o atsakovo prieieškinys atmestinas.

3. Dėl išlaikymo priteisimo Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui periodines išmokas po 300 litų kas mėnesį kiekvienam vaikiui iki jų pilnametystės. Atsakovas nesutiko su šiuo reikalavimu teismo, nes prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatytu su juo, o iš ieškovės priteisti vaikams išlaikymą po 135 litus kiekvienam kas mėnesį. Kadangi mažamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina, todėl atsakovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nesvarstytinas. Ieškovės reikalavimas tenkintinas. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Ieškovės reikalaujamos periodinės išmokos nėra didelės, atitinka minimalius vaikų poreikius. Abu vaikai auga, jų poreikiai vis didėja, abu lanko darželį, jiems reikia pavalgyti, apsirengti, reikia priemonių lavintis. Atsakovas sveikas, darbingas. Teismui pateikė duomenis, jog pradės dirbti, kitų išlaikytinių neturi. Be to , pažymėtina, jog tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis , tenka ir kasdieninė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams – sūnui M. V. , gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai D. V. gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokamomis po 300 litų kiekvienam , iki jų pilnametystės. Sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubai (CPK 282 str.). Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ar motina turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. Išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, o ne nuo ieškinio padavimo dienos, nes byloje nebuvo surinkta įrodymų, jog atsakovas vaikais nesirūpino.

4. Dėl santuokoje įsigyto turto padalijimo. Pagal Civilinio kodekso 3.59 straipsnio nuostatas teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. LR Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas , taikomas dalijant tokį turtą . Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypto tik CK nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti CK 3.123 straipsnyje: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuodamas praktiką šiuo klausimu, yra pasisakęs, jog neužtenka vien konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio , vaiko interesus, vadinasi turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams turto dalis. ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006m. balandžio 10d., nutartis Nr. 3K-3-251/2006, 2004m. kovo 8d., nutartis Nr. 3K-3-355/2003) Kaip nustatyta, sutuoktiniai gyvendami santuokoje įsigijo šį turtą- 1.0000 ha žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą 227,72 kv.m ploto su kiemo statiniais 263 000 litų vertės ir automobilį Opel Zafira 8000 litų vertės, viso turto už 271 000Lt ir tai laikytina jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, jog santuokoje įsigijo ir butą (duomenys neskelbtini), tačiau posėdžio metu sutuoktiniai sutarė, jog tai atsakovo motinos turtas, nežiūrint to, jog jis registruotas jų vardu, todėl šio buto neįtraukė į dalintino turto sąrašą ir jis nedalintinas. Sutuoktiniai nesutaria dėl turto padalijimo dalies dydžio. Ieškovė prašo dalinti turtą natūra, jai priteisti didesnę turto dalį- 2/3, nes su ja lieka nepilnamečiai vaikai, o atsakovui priteisti 1/3 dalį . Ji sutiktų atsakovui sumokėti piniginę kompensaciją apie 88 000 litų, jei bankas suteiktų jai paskolą. Baigiamosiose kalbose ieškovės atstovė nurodė, jog ieškovė sutiktų ir su tuo variantu, jei vaikams išlaikymas buvo priteistas atsakovui tenkančia turto dalimi. Automobilį prašė priteisti atsakovui, nes jis sugedęs. Atsakovas nesutiko tokiu ieškovės prašomu turto padalijimu. Nurodė, jog namą statė pats, jo giminės, todėl turtą prašė padalinti lygiomis dalimis. Kadangi namas yra pardavinėjamas, tai jį tenkintų gauti pinigai už parduotą jam tenkančią namo dalį. Gyvenamasis namas yra nedalus ir jį pasidalinus natūra dviems šeimoms gyventi neįmanoma. Norint jį pertvarkyti , reikalingi įdėjimai. Atsakovas nurodė, jog jis išsikelia gyventi į motinos butą, o ieškovę palieka gyventi name iki namas bus parduotas. Teismas įvertinęs sutuoktinių tarpusavio santykius, įvertinęs gyvenamojo namo statymo aplinkybes, jų kiekvieno įnašą , jų giminaičių įnašą, nenustatė aplinkybių, jog dalinant sutuoktinių turtą būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo. Nors mažamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina, tačiau taikydamas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą , skirdamas tiek ieškovei, tiek ir atsakovei po ½ dalį gyvenamojo namo su kiemo statinių, teismas prioritetą suteikę atsakovo, kaip bendraturčio teisei, bet ne vaikų interesams , kurie šiuo atveju yra ir taip visiškai užtikrinami. Abu sutuoktiniai patvirtino, jog , pasidėjus skyrybų procesui, žemės sklypas ir gyvenamasis namas yra pardavinėjamas, todėl jį pardavus , sutuoktiniai už jiems priklausančią turto dalį gaus pinigus, kuriuos galės panaudoti būsto įsigijimui, nes šiai dienai, išskyrus ginčo namą, sutuoktiniai kito gyvenamojo būsto nei vienas neturi. Nors ieškovė teigė, jog ji galėtų atsakovui sumokėti piniginę kompensaciją už jam priklausančią turto dalį apie 88 000 litų, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, jog pagal savo turtinę padėtį ji tokią sumą pinigų turi ar galės ją gauti iš banko ir iš kitur. Ieškovės atstovė baigiamose kalbose nurodė, jog teismas savo iniciatyva galėtų priteisti išlaikymą mažamečiams vaikams turtu , t.y. atsakovui tenkančio turto dalimi. Teismas , įvertinęs sutuoktinių turtinę padėtį, abiejų vaikų amžių tokio varianto nesvarsto ir mano, jog jis būtų niekuo nepagrįstas, pažeistų tiek atsakovo, tiek ir vaikų interesus. Vaikai yra labai maži, todėl jiems reikia piniginių lėšų šiuo metu, kad jie galėtų augti, vystytis tobulėti , o ne turto, kurį reikia prižiūrėti. Byloje nustatyta, jog sutuoktiniai iki šiol gyvena kartu ir abu vaikais rūpinasi. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo. Dėl santuokoje įsigyto automobilio, tai teismas mano, jog ir jį tikslinga priteisti sutuoktiniams lygiomis dalimis, nes nei vienam iš sutuoktinių jo nereikia. Todėl šioje dalyje ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Kadangi tiek ieškovės ieškinys , tiek atsakovo prieieškinys tenkintini iš dalies , tai jų turėtos žyminio mokesčio , atstovavimo, turto vertinimo išlaidos paliktinos šalims . Tačiau iš atsakovo valstybės biudžetui priteistinas žyminis mokestis už išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą nes nuo šio žyminio mokesčio ieškovė buvo atkleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 2 p.) ( 600x12x0,03=216)

Iš ieškovės ir atsakovo į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, tarp J. G. –V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir M. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 2005 m. rugpjūčio 6d., Anykščių rajono savivaldybės CM skyriuje, akto įrašo Nr. 73, nutraukti, nenurodant sutuoktinio kaltės.

Ieškovei po santuokos nutraukimo palikti jos santuokinę pavardę ”G- V. ”, o atsakovui V.

Nepilnamečių vaikų M. V. , gim. (duomenys neskelbtini), d. ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove – vaikų motina J. G.- V.

Priteisti nuo 2013m. kovo 21 iš atsakovo M. V. nepilnamečių vaikų M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters D. V. , gim. (duomenys neskelbtini)., atstovaujamiems motinos J. G. V., išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokamomis po 300 litų kiekvienam kas mėnesį iki jų pilnametystės , išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją .

Šioje dalyje sprendimą vykdyti skubai, sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Šalių santuokoje įgytą turtą padalinti ir :

- Ieškovei J. G. –V priteisti : ½ dalį 1.0000 arų žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo 1A1b 227,72 kv.m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pirties 27,50 kv.m. (teisiškai neįregistruota) , ½ kiemo statinių (kanalizacijos šulinys r ir šulinys k), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 131 500 litų vertės , registruotą J. G.- V ir M. V. vardu ir ½ automobilio Opel Zafira valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4000Lt vertės

- Atsakovui M. V. priteisti: ½ dalį 1.0000 arų žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo 1A1b 227,72 kv.m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pirties 27,50 kv.m. (teisiškai neįregistruota) , ½ kiemo statinių (kanalizacijos šulinys r ir šulinys k), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 131 500 litų vertės, registruotus J. G. V. ir M. V. vardu ir ½ automobilio Opel Zafira 2000m. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruota M. V. vardu, 4000 litų vertės.

Išieškoti iš M. V. į valstybės biudžetą 213 litų žyminio mokesčio už išlaikymo vaikams priteisimą.(sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660)

Išieškoti į valstybės biudžetą iš J. G. -V ir M. V. 31,85 Lt teismo turėtų pašto išlaidų, išieškoti iš kiekvieno lygiomis dalimis po 15,93 Lt. (sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660)

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja(parašasNuorašas tikras:Teisėja Zita Gavėnienė