Kauno apygardos teismo nutartis

2025-09-02 · Civilinė byla Nr. e2S-2262-945/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2025-09-02Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-11-27Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-02
Bylos Nr.
e2S-2262-945/2025
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02914-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Juvitransa“
Atsakovas
G. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2262-945/2025Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02914-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.1; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juvitransa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juvitransa“ ieškinį atsakovui G. T. (G. T.) dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Juvitransa“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atmesti atsakovo G. T. (toliau – ir atsakovas) prašymą skaičiuoti 80 Eur atlyginimą už dieną pagal žodinį sutarimą (nepriteisti atsakovui iš ieškovės 1 326,64 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, dienpinigių, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 1 672 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų), priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. birželio 16 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovės atsakovui 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. liepos 15 d. nutartimi ištaisė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytą apsirikimo klaidą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juvitransa“ atsakovui G. T. (G. T.) 1 326,64 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt šešis eurus 64 ct), atskaičius mokesčius, darbo užmokesčio, dienpinigius bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriemoką, 1 672 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt du eurus 00 ct), neatskaičius mokesčių, netesybų; priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juvitransa“ atsakovui G. T. (G. T.) 300 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juvitransa“ 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai“.

4. Teismas konstatavo, kad darbo ginčų komisijos sprendimas dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo atsakovui yra teisėtas ir teisingas, tačiau rezoliucinėje dalyje teismas neįrašė priteistinų sumų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas negalėjo palikti galioti darbo ginčų komisijos sprendimo, nes, teismui priėmus sprendimą, darbo ginčų komisijos sprendimas neteko galios. Teismas turėjo išspręsti klausimą iš esmės, tačiau neatliko jokių skaičiavimų sprendime.

1.2. Teismas, praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnyje nustatytą papildomo sprendimo priėmimo 20 dienų terminą, nusprendė savo iniciatyva ištaisyti klaidas, tačiau iš esmės pakeitė sprendimą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas (atsakovo atsiliepimu į atskirąjį skundą pavadintas procesinis dokumentas (registracijos Nr. DOK-38976) yra atsakovo atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimo).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ištaisyti rašymo apsirikimai pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. CPK 276 straipsnyje, reglamentuojančiame rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymą, nustatyta, kad: paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti (1 dalis); teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės; ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka (2 dalis).

10. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CPK 276 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų, padarytų teismo sprendime, ištaisymo galimybė, su sąlyga, kad toks klaidų ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Tokia įstatymo nuostata apriboja rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų sampratos aiškinimą, užkirsdama kelią bet kurį teiginį ar kitą teismo sprendimo elementą įvardyti kaip klaidą arba rašymo apsirikimą ir iš esmės keisti sprendimo turinį sprendimui jau įsiteisėjus. Taigi taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, įgyvendinimo sąlygų. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008).

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – darbo ginčų komisija) dėl nesumokėto atlyginimo ir dienpinigių. Darbo ginčų komisija 2024 m. spalio 3 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-20950/2024 patenkino atsakovo prašymą ir nusprendė išieškoti atsakovui iš ieškovės 1 326,64 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, dienpinigių ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriemoką, 1 672 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atmesti atsakovo reikalavimus, kadangi, ieškovės teigimu, ji yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu.

12. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-701/2024).

Žemesnės instancijos teismas

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog ieškovė pateikė atsakovui pasirašyti darbo sutartį išimtinai lietuvių kalba, tokiu būdu padarydama DK 25 straipsnio 3 dalies pažeidimą, ieškovė ir vėliau nepateikė atsakovui darbo sutarties papildymo, kuris apimtų jos vertimą į rusų kalbą, atsakovas susidomėjo darbu ieškovės įmonėje pagal darbo skelbimą, apimantį tris darbo pozicijas, įskaitant darbą Lietuvoje, 2025 m. birželio 16 d. sprendime konstatavo, kad atsakovas turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, jog jam už darbą bus apmokama skelbime nurodytomis sąlygomis, o ne tomis, kurios pateiktos į rusų kalbą neišverstoje darbo sutartyje. Išdėstytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovo, kaip darbuotojo, teisės buvo pažeistos ir šiuo pagrindu atmetė ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas motyvavo savo sprendimą dėl iš darbo santykių kylančių sumų priteisimo, iš esmės nurodęs, kad atsakovas pagrįstai prašo priteisti jam 1 326,64 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, dienpinigių, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriemoką, todėl rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo instituto pagalba pirmosios instancijos teismas galėjo papildyti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį sakiniu dėl nurodytos sumos priteisimo atsakovui iš ieškovės. 2025 m. birželio 16 d. sprendime esant su tuo susijusiems motyvams, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, šioje dalyje ištaisydamas savo padarytą rašymo apsirikimą, iš esmės pakeitė sprendimą.

14. Vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių; jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių; jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Žemesnės instancijos teismas

15. Pirmosios instancijos teismas, taisydamas rašymo apsirikimą, skundžiama nutartimi, be kita ko, nurodė priteisiantis atsakovui iš ieškovės 1 672 Eur dydžio netesybas. Vadovaujantis darbo ginčų komisijos sprendimu, 1 672 Eur dydžio netesybos apskaičiuotos už 20,9 darbo dienų. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo nebuvo sumokėjusi atsakovui viso jam priklausiančio darbo užmokesčio, todėl akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo priteistos netesybos yra apskaičiuotos už žymiai trumpesnį terminą, nei yra numatyta DK 147 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 16 d. sprendime nenurodė jokių motyvų dėl atsakovui priteistinų netesybų dydžio, nors šį klausimą privalėjo išnagrinėti iš esmės. Net pirmosios instancijos teismui nusprendus sumažinti DK nustatyta tvarka apskaičiuotą vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydį, toks sprendimas turi būti motyvuotas konkrečiais argumentais, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė.

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutartyje dėl rašymo apsirikimo ištaisymo nurodė priteisiantis atsakovui iš ieškovės 1 672 Eur netesybas, kadangi, kaip minėta, pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendime nėra su netesybų priteisimu susijusių motyvų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies papildymas dėl 1 672 Eur netesybų priteisimo pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo esmę. Šiuo atveju netesybų priteisimo klausimas galėjo būti išspręstas tik taikant papildomo sprendimo institutą, skirtą specifiniams teismo sprendimo trūkumams – sprendimo nevisapusiškumui – ištaisyti.

17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne visai tinkamai taikė rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodant, jog iš ieškovės atsakovui priteistos 1 672 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybos, panaikinama, o kita skundžiamos nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juvitransa“ atsakovui G. T. priteistos 1 672 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybos.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas