Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl suinteresuoto asmens Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus vyriausiojo prokuroro H. U. 2016 m. sausio 12 d. nutarimo atmesti pareiškėjos skundą Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, priimant Kauno apskrities viršininko administracijos 1999-11-19 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo j turėtą žemę (mišką) ir sklypų suteikimo kaimo vietovėje (Prienų r.)“ 1 priedo 5 punktą bei Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei O. B.“ buvo pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 1 ir 2 dalių, 10 straipsnio 4 dalies nuostatos, kadangi archyviniuose dokumentuose duomenų apie tai, kad P. V. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdė 10,50 ha žemės, nėra. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prašė inicijuoti administracinių aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės O. B., panaikinimą. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės L. B. 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. 2015-12-09 dėl šio nutarimo buvo pateiktas skundas Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui H. U., buvo prašoma minėtą nutarimą panaikinti. 2016 m. sausio 12 d. nutarimu Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus skundas dėl nepagrįsto nutarimo buvo atmestas. Pareiškėja skundžia šį nutarimą, nurodo, kad jis nepagrįstas, neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėja nurodo, kad nustatęs viešojo intereso pažeidimą, prokuroras ne tik turi teisę, bet ir privalo imtis priemonių, kad jis būtų apgintas, todėl šiais atvejais atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemonių prokuroras negali. Net ir esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, tik teismas gali nuspręsti, ar ją taikyti ir atsisakyti ginti pažeistą teisę, ar ne. Ieškinio senaties terminas savaime negali paneigti siekiamo tikslo įgyvendinti teisingumą, pašalinant imperatyviųjų teisės normų pažeidimus ir kartu apginti viešąjį interesą. Tuo atveju, kai konstatuojamas senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo praleidimas, tai dar nereiškia absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieškinį – teismo turi būti pasverta, kuri iš vertybių yra svarbesnė konkrečioje viešojo intereso gynimo byloje, įvertintos visos aplinkybės, dėl kurių ilgą laiką nebuvo kreiptasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, taip pat įvertinti prokuroro, viešojo administravimo subjekto veiksmai, fizinio ar juridinio asmens, kurio naudai priimti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai jų teisėtumo ir sąžiningumo aspektu. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju, kai buvo nustatyta, kad atkuriant nuosavybės teises O. B. buvo padaryti pažeidimai, senaties terminas negali būti pagrindas nesikreipti į teismą dėl administracinių aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, panaikinimo, nes šiuo atveju vadinamas nuosavybės stabilių teisinių santykių buvimas, kuriuo grindžiamas senaties terminas, negali būti viršesnis už teisingą nuosavybės teisių atkūrimą. Aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus skundą, nustatęs prokurorės padarytus proceso teisės normų pažeidimus, privalėjo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimą panaikinti, kadangi tik teismui priklauso diskrecijos teisė taikyti ieškinio senatį ar ginti pažeistą viešąjį interesą. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, negalima teigti, kad tik pažeidimai, padaryti atkuriant nuosavybės teises į valstybės išperkamą žemę, laikytini esminiais ir sudaro pagrindą naikinti neteisėtai priimtus administracinius aktus. Nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų pusiausvyros, kitaip tariant, toks procesas tam tikrais atvejais yra susijęs su visuomenės interesu. Nuosavybės teisių atkūrimas laikantis teisės aktų reikalavimų neabejotinai susijęs su visos visuomenės, t.y. viešuoju interesu.

Suinteresuotas asmuo teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas skundų dėl prokuroro veiksmų atsisakant taikyti viešojo intereso gynimu argumentus, negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti, teismas gali tik įvertinti skundo nagrinėjimo procedūrinius aspektus. Skunde pareiškėja nenurodė argumentų, susijusių su pateikto skundo nagrinėjimo procedūra, nenurodė konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę skundą nagrinėję prokurorai, o kiti teiginiai neturi reikšmės priimtų sprendimų teisėtumui ar pagrįstumui. Atsakovė neginčija, kad pagrindinis ir svarbiausias atsisakymo ginti viešąjį interesą argumentas yra senaties terminas, kadangi nuo priimto ginčijamo akto praėjo daugiau nei 16 metų.

Skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė L. B. 2015-11-11 priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gyvenimo priemones: 2015-11-02 Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus prašymas viešojo intereso gynimo tvarka įvertinti dokumentus, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės į P. V. turėtą žemę, ir, nustačius pažeidimus, kreiptis į teismą dėl administracinių aktų, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės, panaikinimo (b. l. 10–17). Nutarime prokurorė nurodė, jog formaliai pažeidimas nustatytas, tačiau, sprendžiant, ar siekis šiuo metu atstatyti poreikį į ginčo teritoriją, atitinkamai šioje dalyje apsunkinant ir apribojant O. B. įpėdinių teises, atitinka proporcingumo principo kriterijus, būtina įvertinti ir tai, ar šia priemone bus pasiektas racionalus rezultatas, iš kurio tiek visuomenė, tiek fizinis asmuo gaus protingą bei realiai apčiuopiamą naudą, ar bus nustatyta pusiausvyra tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Nuo ginčijamo administracinio akto priėmimo iki Nacionalinės žemės tarnybos kreipimosi į prokuratūrą praėjo beveik 16 metų. Kreipiantis į teismą viešasis interesas gali būti apgintas padarant didesnės žalos kitoms viešojo intereso sferoms, o fiziniams asmenims, sąžiningiems nuosavybės teisių įgijėjams, bus sukurti papildomi ir nereikalingi jų subjektinių teisių ir teisėtų interesų apsunkinimai bei apribojimai. Nacionalinė žemės tarnyba 2015-12-09 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui pateikė skundą dėl prokurorės L. B. nutarimo, nurodė, jog nuosavybės teisių atkūrimo pažeidimai negali būti vertinami kaip formalūs, nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų pusiausvyros (b. l. 18–21). 2016-01-12 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras H. U. priėmė skundžiamą nutarimą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-12-09 skundą atmetė, nurodė, jog 2015-11-11 prokurorės nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 22–26).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str.). Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ji detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat – ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti. Taigi Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Prokuratūros įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal prokuratūrai suteiktus įgaliojimus, o Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte, neribojant prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais, apibrėžiami prokuroro įgaliojimai pareikšti ieškinį ar prašymą teisme.

Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 str. 3 d.). Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y., ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės. Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo (CPK 5 str. 3 d., 49 str.). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Dėl to pažymėtina, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą.

Iš Kauno apygardos prokuratūros 2015-11-11 nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nustatyta, jog prokurorė, priimdama nutarimą, analizavo visas aplinkybes, jas vertino ir padarė išvadą, atsižvelgdama į teismų suformuotą praktiką. Atkuriant O. B. nuosavybės teises į P. V. nuosavybę buvo remiamasi ne tik 1942 m. Alytaus apskrities viršininko archyvinio fondo bendros bylos Birštono valsčiaus Arklių savininkų sąrašu, tačiau taip pat ir liudytojų M. K., O. L., M. B. bei G. P. parodymais, Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktais duomenimis. Nors Arklių sąrašas nėra tinkamas dokumentas nuosavybės teisėms įrodinėti, tačiau atkuriant nuosavybės teises padarytas pažeidimas buvo tik formalus. Prokurorė vertino, ar siekis šiuo metu atstatyti poreikį į ginčo teritoriją, atitinkamai šioje dalyje apsunkinant bei apribojant O. B. įpėdinių teises, atitinka proporcingumo principo kriterijus, vertino, ar pasitelkus nurodytas priemones bus pasiektas racionalus rezultatas, iš kurio tiek visuomenė, tiek fizinis asmuo gaus protingą bei realiai apčiuopiamą naudą, ar bus nustatyta pusiausvyra tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Prokurorė nurodė, jog nuo ginčijamo administracinio akto iki Nacionalinės žemės tarnybos kreipimosi į prokuratūrą dienos dėl viešojo intereso gynimo praėjo šešiolika metų. Prokurorė rėmėsi teismų suformuota praktika, jog tuomet, kai nustatoma, kad nuo priimtų ginčijamų administracinių aktų iki prokuroro kreipimosi į teismą dienos praėjo dešimties metų laikotarpis, reikia aiškintis, ar nėra pagrindo atsisakyti ginti viešąjį interesą. Ieškinio senaties termino instituto paskirtis sutampa su viešuoju interesu išlaikyti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, todėl kartais tenka rinktis, kurio viešojo intereso gynyba konkrečioje situacijoje yra prioritetinė. Teisinėje valstybėje negali būti leidžiama neribotą laiką kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Pagrindo laikyti O. B. nesąžininga teisių įgijėja nėra pagrindo, atnaujinus procesą nuosavybės teisių atkūrime šis klausimas vėl būtų sprendžiamas iš naujo, o aukščiau nurodytų aplinkybių visetas leidžia teigti, kad P. V. 1942 m. valdė 10,5 ha ploto žemės sklypą toje vietovėje, todėl naujai pradėtas procesas truktų nenuspėjamą laiko tarpą, tai reikalautų papildomų ne tik pareiškėjų, bet ir valstybės lėšų. Šias aplinkybes įvertinusi Kauno apygardos prokuratūros prokurorė padarė išvadą, jog padaryto pažeidimo reikšmė ir mastas nėra tokie dideli, jog kreipiantis į teismą dėl viešojo intereso gynimo būtų pažeidžiamas teisėtų lūkesčių, proporcingumo principai, taip būtų padaroma žala kitoms viešojo intereso sferoms, fiziniams asmenims, sąžiningiems nuosavybės teisių įgijėjams, būtų sukurti papildomi ir bereikalingi apribojimai. Teismas taip pat pažymi, jog net ir atkūrus procesą iš naujo, būtų susiduriama su sąžiningų įgijėjų institutu, kadangi du O. B. priklausę sklypai jau yra perleisti kitiems asmenims, vienas sklypas yra išnuomotas. Pradėjus teisines procedūras į šį procesą būtų įtraukti ir kiti asmenys, kurie taip pat turi teisę tikėtis, jog jų sąžiningai įgytos teisės bei interesai bus ginami ir susiklostę teisiniai santykiai bus stabilūs. Posėdžio metu taip pat išsiaiškinta, jog net ir iš naujo prdėjus nuosavybės atkūrimo procedūrą, skundą pateikęs asmuo galimai negalėtų situacijos pakeisti, kadangi neturi jos nuosavybės teises į ginčo sklypus patvirtinančių dokumentų.

Kauno apygardos prokuratūra, tirdama Nacionalinės žemės tarnybos kreipimąsi, rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimą (išvadą), kuriuo atsisakė teikti teismui ieškinį dėl viešojo intereso pažeidimo, argumentavo, t. y. byloje nustatyta, kad prokurorė, priimdama sprendimą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, proceso normų nepažeidė. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras H. U. 2016-01-12 nutarime iš esmės rėmėsi tais pačiais nurodytais argumentais, kurių pagrindu 2015-12-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės L. B. 2015-11-11 nutarimo panaikinimo atmetė, nutarimą paliko galioti.

Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, posėdžio metu šalių atstovių išdėstytus argumentus, aptarus prokurorų nutarimuose nurodytus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjos skundas nepagrįstas, prokuroras motyvuotai, išsamiai ir pagrįstai atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2016-01-12 nutarimą (CPK 178 str., 185 str., Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą.

Nutartis per 7 dienas skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.