Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) prašymą, suinteresuotiems asmenims A. S., N. S., antstolei B. T., dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininko A. S. sutuoktinės N. S. turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šio turto priklauso skolininkui A. S.. Prašo nustatyti, kad ½ turto : darbo užmokesčio, mokamo sutuoktinei N. S., iš VĮ “Klaipėdos Universitetinė ligoninė”, išskaičiuojant ½ dalį nuo 50 % gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį LR CPK 736 str. nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA; ir ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į sutuoktinės N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atidarytas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso skolininkui A. S..

Nurodė, kad antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/20/00875 dėl 120,00 Eur išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojos VMI prie FM naudai. Vykdydama išieškojimą 2022-03-08 turto arešto aktu Nr. S-22-5 antstolės padėjėja areštavo turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir įpareigojo kreiptis į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4962-512/2022 tenkino pareiškėjos VMI prie FM prašymą dėl skolininko A. S. ir sutuoktinės N. S. turto dalies nustatymo.

Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. liepos 28 d. išnagrinėjo suinteresuoto asmens N. S. atskirąjį skundą, kuriame N. S. kartu su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – notaro patvirtintą 2015 m. rugpjūčio 21 d. sudarytą vedybų sutartį. Klaipėdos apygardos teismas panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį, konstatuodamas, kad teismui buvo pateikti keliamam klausimui išspręsti reikšmingi bylos duomenys, tad byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjos prašymo nuorašai ir teismo pranešimai dėl atsiliepimų pateikimo bei pranešimai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką suinteresuotiems asmenims A. S., N. S., antstolei B. T., įteikti tinkamai. Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/20/00875 skolininko A. S. atžvilgiu išieškotojos VMI prie FM naudai. 2022-03-08 turto arešto aktu Nr. S-22-5 buvo areštuotas skolininko sutuoktinei N. S. priklausantis turtas ir 2022-04-01 patvarkymu Nr. S-22-5-15143 priimtas patvarkymas dėl siūlymo išieškotojui kreiptis į teismą.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.82 straipsnis įtvirtina, jog sutuoktinių turtui taikomas įstatymo nustatytas turto teisinis režimas, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties.

Kartu su apeliaciniu skundu 2022-05-11 d. apeliantės N. S., civilinėje byloje Nr. e2VP-4962-512/2022 teismui pateikta 2015 m. rugpjūčio 21 d. tarp skolininko ir jo sutuoktinės Klaipėdos miesto 2-ajame notaro biure sudaryta Vedybų sutartis (toliau – Sutartis). Sutarties 4.1 punkte šalys numatė, jog kiekvienas sutuoktinis savo vardu įgyja turtą. Būsimas visas turtas, kuris įgytas kiekvieno sutuoktinio vardu nuo šios sutarties sudarymo dienos jiems gyvenant santuokoje, bus šį turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Vadovaujantis CK 6.154 straipsniu, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje susiklostė situacija, kai dar iki prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo priėmimo šalys sudarė Sutartį, kuria pakeitė santuokoje įgyto turtą režimą: sutartyje numatė, jog nuo jos sudarymo momento sutuoktinių įgytas turtas yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė. Šalims sudarius minėtą sutartį ir pasirinkus kitokį – ne bendrosios jungtinės nuosavybės, o asmeninės nuosavybės turto teisinį režimą, nebeliko teisinio pagrindo išvadai, jog A. S. priklauso ½ dalis sutuoktinės N. S. piniginių lėšų ir darbo užmokesčio.

Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) ir ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutartis sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina per se prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-7-185-415/2016).

Byloje nėra duomenų, jog minėtos vedybų (povedybinės) sutarties nuostatos yra nuginčytos ir/ar pripažintos negaliojančiomis. Sutuoktinių sudaryta sutartis teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistruota viešajame registre, todėl gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (CK 3.103 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis bei piniginės lėšos banko sąskaitose yra asmeninė N. S. nuosavybė, šio turto dalis skolininkui nepriklauso, išieškojimas iš sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio dalies bei piniginių lėšų esančių ir/ar patenkančių į N. S. sąskaitas pagal skolininko A. S. prievoles, negalimas. Todėl nustatyti skolininko A. S. turto dalį į N. S. gaunamą darbo užmokestį bei į pinigines lėšas nėra pagrindo (CK 3.89 straipsnis, 3.97 straipsnis, 3.100 straipsnio 7 punktas, 3.101 straipsnis, 3.114 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo, dėl skolininko dalies nustatymo, netenkinti.

Įsiteisėjus nutarčiai vykdomąją bylą grąžinti antstolei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.