- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-19
- Bylos Nr.
- 2A-159-755/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Eigirdas Činka (pran.), Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- R. Š.
- Ieškovas
- Ergo Insurance SE Lietuvos filialo
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-159-755/2014
2014 m. kovo 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkas Laimantas Misiūnas, kolegijos teisėjų: pranešėjas Eigirdo Činkos, Birutės Valiulienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. Š. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-755-649/2013 pagal ieškovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovei R. Š. dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 18260 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-12-06 UAB „Tarpitas“ su ADB „ERGO Lietuva“ sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią nuo 2012-12-06 iki 2013-12-05 buvo apdraustas automobilis VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-12-08 Kupiškio r. Subačiaus sen. Valakų kaimo ribose įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo arklio traukiamą vežimą vadeliojęs A. Š.. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Volvo FH 12, o kaltu pripažintas A. Š.. Kadangi už žalos padarymą atsakingas asmuo A. Š., ieškovas kreipėsi į jo turto paveldėtoją R. Š., reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Taip pat prašė atnaujinti 3 mėnesių ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, nes jį praleido dėl svarbių priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pratęsė terminą pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiai įpėdinei ir priteisė iš atsakovės ieškovui 18260 Lt žalos atlyginimą atsakovės paveldėto po A. Š. mirties palikimą sudarančio turto vertės ribose, 514 Lt žyminio mokesčio, valstybės biudžetui 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Nustatė, kad 2012-12-06 tarp draudiko ir UAB „Tarpitas“ buvo sudaryta UAB „Tarpitas“ krovininio automobilio VOLVO FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kasko draudimo sutartis, sutarties pabaiga 2013-12-05. Krovininio automobilio VOLVO FH12 vairuotojas V. B. 2012-12-10 informavo ieškovą apie eismo įvykį, įvykusį 2012-12-08. V. B. nurodė, kad jis važiavo tiesiai, o priešais jį atvažiuojantis vežimas, traukiamas arklio, staiga suko į kairę. Ieškovas 2012-12-10 kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK su prašymu suteikti informaciją apie 2012-12-08 įvykusį eismo įvykį, ikiteisminio tyrimo institucija į ieškovo prašymą 2013-01-16 raštu trumpai apibūdino eismo įvykio aplinkybes ir nurodė, kad daugiau informacijos pateikti negali, nes nebaigtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovas vėliau ne kartą kreipėsi į Kupiškio rajono PK su prašymu suteikti informaciją apie 2012-12-08 įvykusį eismo įvykį, tačiau atsakymų negavo. 2013-06-10 ieškovas gavo Panevėžio apylinkės prokuratūros 2013-05-10 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl 2012-12-08 eismo įvykio, o 2013-06-19 gavo Panevėžio apskrities VPK Kupiškio raj. PK nustatytos formos pranešimą apie minėtą eismo įvykį. Ieškovas 2013-06-17 sumokėjo kredito unijai Panevėžio regiono taupomoji kasa 17135 Lt dydžio draudimo išmoką, draudimo išmoka turėjo būti 18260 Lt, jei būtų sumokėtos visos draudimo įmokos dalys. Po draudimo išmokos sumokėjimo ieškovas A. Š. įpėdiniams išsiuntė raštą dėl draudimo išmokos atlyginimo regreso tvarka, atsakovė nurodė, kad yra praleistas terminas pretenzijai įpėdiniams pateikti. Po A. Š. mirties 2012-12-08 visą turtą paveldėjo atsakovė R. Š., palikimo dalies atsisakius mirusiojo vaikams L. Š., S. Š., E. Š. ir I. Z.. Iš viso R. Š. ir A. Š. turi 5 vaikus.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje pripažino, kad dėl eismo įvykio galėjo būti padaryta tokio dydžio žala, kokią prašoma priteisti. Nesant ginčo dėl žalos dydžio, teismas neanalizavo ieškovo pateiktų paskaičiavimų. Ieškovas ieškinį pareiškė praėjus daugiau kaip 8 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. praleido trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad šis terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo praėję ne daugiau kaip treji metai, todėl ieškovo prašymą pratęsti ieškinio senaties terminą tenkino. Teismas svarbia termino praleidimo pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams priežastimi laikė ikiteisminio tyrimo pradėjimą, nes apie ikiteisminį tyrimą ieškovui nebuvo teikiama prašoma informacija. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus, siekdamas išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir kaltininką, nes kai gavo informaciją apie eismo įvykį, ieškovas parašė raštą Kupiškio rajono policijos komisariatui, tačiau iš gauto atsakymo ieškovas negalėjo sužinoti vienų esminių eismo įvykio aplinkybių – ar transporto priemonės vairuotojas ir vadeliotojas buvo blaivūs. Teismas pritarė ieškovo teiginiams, kad ieškovas tik 2013-06-10 sužinojo informaciją, jog jo apdraustos transporto priemonės vairuotojas buvo blaivus ir nėra atsakingas už eismo įvykį. Ieškovas administravo eismo įvykio žalą, tačiau tik gavęs nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą iš tikrųjų sužinojo, kad eismo įvykis yra draudžiamasis įvykis ir turi teisę subrogacijos pagrindu reikšti ieškinį. Teismas sutiko su atsakovės pastebėjimais, kad draudikui suteikiamos didelės teisės aiškinantis draudžiamojo įvykio aplinkybes, tačiau šiuo atveju buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio duomenys neskelbtini. Vienintelė ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija galėjo suteikti ieškovui jo pageidaujamą informaciją- ar transporto priemonės vairuotojas buvo blaivus ir ar ne jis kaltas dėl eismo įvykio. Sužinojęs eismo įvykio kaltininką, ieškovas elgėsi gana operatyviai. Teismas darė išvadą, kad aplinkybę, jog eismo įvykis yra draudžiamasis įvykis, ieškovas sužinojo tik gavęs nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, todėl 3 mėnesių terminą A. Š. įpėdiniams pareikšti pretenziją praleido dėl svarbių priežasčių, ir tą terminą pratęsė. Teismas pritarė atsakovės teiginiams apie trijų mėnesių termino pareikšti įpėdiniams reikalavimo paskirtį, pradžią ir pabaigą. Kadangi atsakovei nebuvo sudaryta galimybė apsispręsti dėl palikimo priėmimo būdo, ji neturėtų už sutuoktinio padarytą žalą atsakyti visu savo turtu. Atsakovė nurodė, kad turto paveldėjo už maždaug 12000 Lt, todėl tenkinti ieškovo reikalavimą turėtų ne tik iš paveldėto, bet ir iš nuosavų lėšų. Teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad paveldėto reikalavimo ji neturėtų tenkinti iš nuosavų lėšų ar kito turto (indėlių, gaunamos neįgalumo pašalpos ir kt.). Tačiau pastebėjo, kad atsakovė po A. Š. mirties paveldėjo turto už 55000 Lt, kuris priklausė asmeninės nuosavybės teise A. Š.. Atsakovei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas 2013-06-14. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, nes atsakovė ieškovui turėtų atsakyti tik velionio A. Š. palikimą sudarančio turto verte. Kadangi žalą ieškovui padarė ne atsakovė, bet velionis A. Š., teismas manė, kad atsakovė neturėtų mokėti prašomų priteisti procesinių 5 procentų palūkanų, nes tai neatitiktų teisingumo principo. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė kaip tenkinant ieškinį visiškai, nes reikalavimo sumą pilnai priteisė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-11-19 sprendimą dalyje dėl ieškovo patenkintų reikalavimų ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nesutinka su teismo sprendimo motyvais, nes ieškovo teisės dėl termino atnaujinimo buvo apgintos ne dėl atsakovės ar jos žuvusio sutuoktinio kaltės, o dėl policijos nepakankamo informacijos teikimo. Nesuprantama, kodėl atsakovei teko policijos neveiklumo pasekmės, juk ne atsakovė turėjo pareigą draudikui teikti aktualią informaciją. Be to, įstatymai numato nemažai būdų išviešinti finansines pretenzijas įpėdiniams. Ieškovas, kaip įžvalgus ir profesionalus savo profesinės srities veikėjas, galėjo pasinaudoti procesine ne ginčo teisenos priemone ir pateikti teismui prašymą dėl kreditorinių reikalavimų palikėjo įpėdiniams patvirtinimo, kuris atitinka CK 5.63 str. 1 d. Mano, kad šioje byloje reikėjo nustatinėti ne įvykio aplinkybes ir kaltininkus, o tirti ieškovo galimybes laiku pateikti kreditorinio reikalavimą įpėdinei ar pasinaudoti kitais įstatyme ir teismų praktikoje suformuotais kreditorinių pretenzijų išviešinimo būdais. Ieškovas galėjo išviešinti savo reikalavimą įpėdiniui pateikdamas pranešimą notarui, teismui ar viešajame registre. Kodėl jis neatliko šių veiksmų, kokios objektyvios priežastys sutrukdė juos atlikti, ieškovas neatskleidė ir nepaaiškino, o tik akcentavo ikiteisminio duomenų nežinojimą, dėl kurio negalėjo nustatyti žuvusio įpėdinių. Mano, jog ieškovui pilnai pakako žinoti palikėjo vardą, pavardę, gimimo datą, kurie jam buvo atskleisti 2013-01-13 policijos raštu, kad galėtų įgyvendinti bet kurį iš įstatymo ir teismų praktikos suformuotų finansinių pretenzijų įpėdiniams išviešinimo būdų. Aplinkybės, kad ieškovas nežinojo, koks bus ikiteisminio tyrimo rezultatas, eismo įvykio kaltininkas ar vilkiko vairuotojo blaivumo stovis neįrodo, jog ieškovas negalėjo pasinaudoti bent jau vienu iš nurodytų būdu. Tokia teismų praktika yra šiose civilinėse bylose: 3K-7-190/2009,3K-3-243/2011,3K-3296/2009.Teismas net neanalizavo atsakovės teisių pažeidimo, nes forminant palikimo priėmimą buvo net 6 pretendentai į turtą. Vaikai atsakovės naudai atsisakė palikimo priėmimo, tačiau jei būtų žinoję apie galimą kreditorinį ieškovo reikalavimą, galbūt būtų palikimą priėmę visi paveldėtojai, nes žymiai lengviau pasidalinti ir įvykdyti įsipareigojimus keliems asmenims, negu vienam. Teismas, nurodęs, jog paveldėto turto vertė yra didesnė negu prašoma žala, laikė, jog atsakovės teisės nepažeistos, tačiau paveldėto turto vertės klausimas šioje byloje nebuvo keliamas ir turto vertė yra nustatyta sąlyginė. Teismas nukrypo nuo bylos esmės ir išsprendė bylą pasitelkdamas nereikšmingą aplinkybę – ieškovo nežinojimą apie eismo įvykio aplinkybes. Teismas neanalizavo ieškovo galimybių pateikti kreditorinį reikalavimą CK 5.63 str. 1 d. ir teismų praktikoje suformuotais būdais. Teismas tenkindamas ieškinį iš dalies nepagrįstai atnaujino 3 mėnesių terminą reikalavimui palikimą priėmusiam įpėdiniui pateikti. Mano, jog ieškovas galėjo laiku pateikti kreditorinį reikalavimą įpėdinei.CK 5.63 str.1 d.nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį draudikas turi pareikšti atgręžtinį reikalavimą draudėjo, kalto dėl draudžiamojo įvykio, įpėdiniui, turi būti skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo momento, bet ne nuo draudimo išmokos išmokėjimo momento. Draudimo bendrovė, gavusi informaciją apie įvykusį draudžiamąjį įvykį ir norėdama pasinaudoti teise iš žalos padariusio asmens įpėdinių atgauti išmokėtas draudimo išmokas, turi ne vėliau kaip per tris mėnesius išsiaiškinti kaltojo asmens įpėdinius, testamento vykdytoją arba palikimo administratorių ir pareikšti jiems pretenzijas, nurodydama, kad turi (ar turės) reikalavimo teises neviršijant išmokėtų ir ateityje mokėtinų draudimo išmokų ribų. Ieškovas, gavęs naudos gavėjo pretenziją, privalo veikti greitai, ištirti visas su eismo įvykiu susijusias aplinkybes, surinkti ir išanalizuoti dokumentus apie nukentėjusiuosius, kaltininką, sugadintą turtą, taip pat dokumentus, įrodančius per eismo įvykį padarytos žalos faktą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog eismo įvykis įvyko 2012-12-08, ieškovas 2012-12-10 kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK su prašymu suteikti informaciją apie įvykusį eismo įvykį, ikiteisminio tyrimo institucija į ieškovo prašymą 2013-01-16 raštu trumpai apibūdino eismo įvykio aplinkybes. Apeliantei pretenzijas dėl žalos atlyginimo ieškovas pareiškė tik 2013-06-21 (b. l. 20).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas analogiškas bylas yra suformavęs teismų praktiką, kad ūkio subjektams turi būti keliami griežtesni reikalavimai jiems praleidus ieškinio senatį savo pažeistoms teisėms ginti ir nurodant ieškinio senaties praleidimo priežastis. Draudikas yra ūkio subjektas, savo srities profesionalas, jam ir jo veiklai taikomi padidinti įstatymų reikalavimai, o tai labai sustiprina vienos iš draudimo sutarties šalių (draudiko) ekonominę padėtį. Dėl to jam taip pat taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Tik teisėti, sąžiningi ir protingi asmens veiksmai gali būti pagrindu priešingai teisinio santykio šaliai ir kitiems civilinių santykių dalyviams protingai tikėtis, kad toks asmuo mano, jog jo teisė yra pažeista ir jos neatsisako. Tokią teismų praktiką yra suformavęs Aukščiausiasis Teismas 2002 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą – apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad teismo sprendimas yra teisingas, pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog ieškovas turėjo išviešinti savo kreditorinius reikalavimus įpėdiniams. Ieškovas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nebuvo tapęs palikėjo A. Š. kreditoriumi, todėl ir pretenzijų šiam asmeniui ar jo įpėdiniams negalėjo turėti. Be to, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl apdrausto vilkiko vairuotojo V. B. galimo kelių eismo taisyklių pažeidimo, dėl kurio žuvo žmogus, todėl iki nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, buvo galima preziumuoti apdraustos transporto priemonės kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, o ne A. Š. kaltę dėl sukelto eismo įvykio. Ieškovui reikalavimo teisė subrogacijos pagrindu perėjo tik 2013-06-17, kuomet ieškovas pervedė draudimo išmoką. Teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistavo aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio ieškovo valios, kurios objektyviai sutrukdė jam laiku atlikti teisinį veiksmą, todėl pagrįstai ieškovui praleistą terminą atnaujino. Be to, ieškovas buvo aktyvus ir kuo greičiau siekė gauti informaciją kas yra atsakingas už žalos padarymą. Draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką, neįsitikinęs, kad buvo draudžiamasis įvykis. Teismas pagrįstai nesirėmė LAT praktika 3K-7-190/2009, nes šioje byloje yra nagrinėjama kita draudimo rūšis bei skiriasi faktinės aplinkybės. Be to, apeliantė turėjo daugiau informacijos apie jos sutuoktinio vaidmenį eismo įvykyje, jo neblaivumą, todėl galėjo numatyti, kad sukelto eismo įvykio jai galimai kils prievolė atlyginti žuvusio sutuoktinio sukeltus nuostolius. Mano, kad teismas atsižvelgė į atsakovės interesus, nes teismas nurodė, kad visą žalą atlyginti apeliantė turėtų tik paveldėto turto ribose, taip pat atsisakė priteisti ir 5 proc. procesinių palūkanų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai, išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtas naujas sprendimas- ieškinį atmesti (Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė( išaiškino)materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos( CPK 4 str.), todėl priėmė neteisėtą sprendimą, kuris negali būti paliktas galioti (CPK 330 str.1 d.).
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti.
Byloje nustatyta, kad 2012-12-06 Ergo Insurance SE su UAB „Tarpitas“ sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kuria apdraudė automobilį VOLVO FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-12-08 Kupiškio rajone įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis VOLVO FH12, vairuojamas V. B., susidūrė su vežimu, traukiamu arklio, kurio vadeliotojas buvo A. Š.. Eismo įvykio metu vadeliotojas A. Š. žuvo ir buvo apgadintas vilkikas VOLVO FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos prokuratūra 2013-05-10 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo nustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl vadeliotojo kelių eismo taisyklių reikalavimų nevykdymo bei dėl vadeliotojo neblaivumo. ERGO Insurance SE, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo dėl eismo įvykio patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdama 18 260 Lt draudimo išmoką. Ieškovė kreipėsi į atsakovę kaip į A. Š. turto paveldėtoją dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, t. y. prašydama atlyginti patirtą žalą, tačiau atsakovė žalos neatlygino. Bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas, ar ieškovas dėl svarbių priežasčių praleido terminą pareikšti savo kaip kreditoriaus reikalavimus.
Kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog tik 2013-06-10 gavęs prokuroro 2013-05-10 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą , kuriame nurodoma ,jog dėl autoįvykio kaltas neblaivus vadeliotojas, o automobilio vairuotojas buvęs blaivus, ieškovas suprato, jog įvykis draudiminis. Tik tada( 2013-06-10) jis sužinojo, kad galės teikti subrogacinį reikalavimą, tad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Draudėją ir draudiką siejo draudimo sutartis, kurioje išvardyti nedraudiminiai įvykiai , tarp kurių 4.1.11 numatė atvejį, jeigu transporto priemonės vairuotojas vairavo, neblaivus, apsvaigęs. Galimybės nemokėti draudėjui draudimo išmokos, jeigu dėl atsiradusios žalos ir būtų buvęs kaltas automobilio vairuotojas, išskyrus vairuotojo tyčią, didelį neatsargumą (Taisyklių 4.1.13-14), pagal sutartį numatyta nebuvo. Taigi, esmine aplinkybe nuspręsti, kad įvykis draudiminis tai 4.1.11 p. sąlygų ( automobilio vairuotojo apsvaigimo, girtumo) konstatavimas, nes valdytojo kaltumas ar nekaltumas dėl paties autoįvykio kilimo nereikšmingas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nedraudiminio įvykio galimybės draudikas su galimai dideliu transporto priemonės valdytojo neatsargumu ar tyčia nesiejo ir tų aplinkybių neįrodinėjo.
Aplinkybė, jog ieškovas ne kartą kreipėsi į Kupiškio rajono PK su prašymu suteikti informaciją apie 2012-12-08 įvykusį eismo įvykį, tačiau jokio atsakymo negavo, nepateisina esant svarbias termino praleidimo priežastis. Iš baudžiamosios bylos Nr. 71-1-00467-12 matyti, jog į ją pateiktas tik vienas ieškovo paklausimas ( baudž.bylos l.67). Kitų ieškovo paklausimų, kurių kopijos pateiktos į civilinę bylą, baudžiamojoje byloje apskritai nėra. Jeigu kaip teigia ieškovas jis negavo visiškai jokių atsakymų į vėlesnius paklausimus, jam kaip rūpestingam ir atidžiam draudimo veiklos profesionalui tai turėjo sukelti poreikį imtis papildomų priemonių, kad gauti būtiną informaciją tiek dėl draudiminio įvykio, tiek dėl duomenų pretenzijai pateikti. Tokios informacijos gavimo prielaidos nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. BPK 177 str. nustato, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Sykiu ši norma nustato, jog šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Byloje nepateikta įrodymų ir ieškovas neįrodinėjo, jog jis svarbią jo apsisprendimui ar reikšti ir kam pretenziją jis siekė gauti kreipdamasis į prokurorą, nes tik šiam leidus ji galėjo būti suteikta. Tuo tarpu iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog informacija apie vadeliotojo neblaivumą buvo teikiama su ikiteisminiu tyrimu nesusijusiems asmenims. Antai 2013-01-30 į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariatą kreipėsi Valstybinė įmonė „Panevėžio regiono keliai“ Kupiškio kelių tarnyba dėl 2012-12-08 eismo įvykio informacijos suteikimo apie vadeliotojo blaivumą (b. l. 64-65). 2013-02-04 atsakyme buvo suteikta informacija apie A. Š. neblaivumą, jog jo kraujyje buvo rasta 2,88 promilės etilo alkoholio (b. l. 66). Tokie policijos įstaigos atsakymai leidžia daryti išvadą, jog ieškovui kaip draudikui nebuvo kliūčių ir informacijai apie automobilio vairuotoją būseną gauti, kuri, kaip matyti iš prokuroro 2013-05-10 nutarimo, buvo žinoma jau avarijos dieną 2012-12-08.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog būdamas draudiku-profesionalu ieškovas išvadas dėl galimai draudiminio įvykio galėjo ir turėjo daryti pats, nelaukdamas išimtinai tik ikiteisminio tyrimo formalios baigties, ieškovas apie eismo įvykio aplinkybes galėjo gauti reikiamą informaciją reikšmingų aplinkybių nustatymui gerokai anksčiau , bet jis elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, laiku nepasinaudojo įstatymo nustatytomis priemonėmis savo galimai pažeistai teisei apginti, nors tokią galimybę realiai turėjo.
Taip pat kolegijos nuomone teismas be pakankamo pagrindo sutiko su ieškovo nurodoma termino praleidimo priežastimi – tik 2013-06-10 suvokė esant įvykį draudiminį ir įgijęs atgręžtinio reikalavimo teisę.
Apie ieškovo galimybę nuspręsti dėl draudiminio įvykio fakto kolegijos pasisakyta aukščiau. Dėl susivokimo apie regresinį reikalavimą laiko kolegijos nuomone tai negali būti pripažįstama svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Įstatymas terminą reikalavimams pareikšti skaičiuoja (sieja) su palikimo atsiradimo momentu, kuriuo yra palikėjo mirties momentas ( CK 5.3 str.), o ne su asmens teisių pažeidimu ir jo suvokimu apie galimai pažeistą jo teisę kas yra ieškinio senaties atveju ( CK 1.127 str.1 d.).Laikas kada ieškovas nuspręs dėl draudiminės išmokos mokėjimo priklausė didžiąja dalimi nuo jo paties operatyvesnių ir efektyvesnių pastangų gauti informaciją. Paties asmens nepakankamas konkrečioje situacijoje veiklumas nėra svarbia ir objektyvia priežastimi terminą praleisti. Neužilgo po autoavarijos ieškovas žinojo, jog vadeliotojas žuvo .Vien ta aplinkybė reiškė, jog ieškovas, jeigu jis manė sieksiąs kaip potencialus kreditorius žalos atlyginimo iš žuvusiojo įpėdinių, turėjo suvokti , kad žalos atlyginimas bus galimas tik iš jų ir tam būtina naudotis CK 5.63 str. numatytais būdais savo pretenzijas ( reikalavimus) išviešinti.
Kaip kasacinėje praktikoje pastebėta dėl CK 5.63 str. sąlygų taikymo, palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 str. nuostatos tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Įpėdinis, kuris priėmė palikimą pradėjęs turtą valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK nustatytus atvejus, įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str.1 d.). Taigi CK 5.63 str.nustatytą terminą pradėti skaičiuoti nuo palikimo atsiradimo dienos visais atvejais be jokių išimčių svarbu tam, kad paveldėjimo procesas neužsitęstų neapibrėžtą laiko tarpą, kad būtų užtikrintas tiek įpėdinių, tiek palikėjo kreditorių teisių teisinis tikrumas, civilinių teisinių santykių stabilumas bei kad įpėdinių interesai būtų apsaugoti nuo nepagrįstai ilgai uždelstų pareikšti palikėjo kreditorių reikalavimų. Sistemiškai aiškinant paveldėjimo teisės normas, daroma išvada, kad CK 5.63 str.1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį draudikas turi pareikšti atgręžtinį reikalavimą draudėjo, dėl kalto draudžiamojo įvykio, įpėdiniui, turi būti skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo momento, bet ne nuo draudimo išmokos išmokėjimo momento. Esant draudimo teisiniams santykiams, viena iš šalių – draudikas yra specifinis civilinių santykių subjektas. Draudikas yra ūkio subjektas, savo srities profesionalas, jam ir jo veiklai taikomi padidinti įstatymų reikalavimai. Dėl to jam taip pat taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Dėl nurodytų priežasčių draudimo bendrovė, gavusi informaciją apie įvykusį draudžiamąjį įvykį ir norėdama pasinaudoti teise iš žalos padariusio asmens įpėdinių atgauti išmokėtas draudimo išmokas, turi ne vėliau kaip per tris mėnesius išsiaiškinti kaltojo asmens įpėdinius, testamento vykdytoją arba palikimo administratorių ir pareikšti jiems pretenzijas, nurodydama, kad turi (ar turės) reikalavimo teises neviršijant išmokėtų ir ateityje mokėtinų draudimo išmokų ribų. Įstatymų leidėjas suteikė draudikui teisę reikalauti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalomai pateiktų turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes. Todėl ieškovas, būdamas draudimo bendrovė, juridinis asmuo, turintis darbuotojų–teisininkų, negali gintis negalėjimu ir nesugebėjimu gauti visą informaciją, reikalingą draudiminiam įvykiui nustatyti kaip priežastimi, užkertančia kelią tinkamai įgyvendinti savo teises ir vykdyti draudimo sutartimi prisiimtas bei įstatymuose nustatytas pareigas. Įmonė, kuri užsiima ūkine-komercine veikla ir kurios tikslas – pelno siekimas, todėl jis veikia savo rizika ir jam taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Tik teisėti, sąžiningi ir protingi asmens veiksmai gali būti pagrindas priešingai teisinio santykio šaliai protingai tikėtis, kad asmuo neatsisako reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, 2002 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002).Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).
Kolegija konstatuoja, kad savo teisės savalaikis neįgyvendinimas ar netinkamas jos įgyvendinimas nesudaro pagrindo įstatymo nustatytam terminui kaip praleistam dėl svarbių priežasčių atnaujinti. Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas tik su svarbiomis aplinkybėmis, kurios rūpestingam, protingam, atidžiam kreditoriui sutrukdė ginti savo pažeistą teisę ir neturėtų būti siejamos su skolininko klaidingu suvokimu apie savo veiksmų reikalingumą. Kreditoriaus delsimas reikšti bent preliminarias pretenzijas, reikalavimus ( uždelsta kiek daugiau nei 3 mėnesius) davė pagrindą potencialiam įpėdiniui tikėtis, kad kreditorių velionis neturi arba jie nereiškia ir ateityje nereikš savo reikalavimo.
Kadangi terminas atnaujintas nepagrįstai, teismui nebuvo pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą, kuris galėjo būti tenkintas tik termino atnaujinimo atveju.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas.
Patenkinus atsakovės R. Š. apeliacinį skundą ir ieškinį atmetus, iš ieškovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 150 Lt žyminio mokesčio (b. l. 128) ir 2 800 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 105, 127).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
R. Š. apeliacinį skundą tenkinti.
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-755-649/2013 panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo Ergo Insurance SE veikiančio per Lietuvos filialą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ERGO Insurance SE, į. k. 10017013, veikiančio per Lietuvos filialą , kodas 302912288, R. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) 2800 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 150 Lt žyminio mokesčio.
Priteisti iš ERGO Insurance SE, į. k. 10017013, veikiančio per Lietuvos filialą , kodas 302912288, valstybei 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM sąskaitą, įmokos kodas 5660.