Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovams V. K. ir R. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Ieškinio kopija su priedais bei teismo pranešimas atsakovėms V. K. ir R. T. buvo siunčiami ieškinyje nurodytu atsakovių gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo atsakovėms neįteikti. Sodros duomenimis atsakovės nedirba. Gyventojų tarnybos registro duomenimis atsakovė R. T. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini), o atsakovė V. K. gyvenamąją vietą deklaravo – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, atsakovėms skirti procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. kovo 25 d. viešo paskelbimo būdu, remiantis CPK 130 straipsnio nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008 m. spalio 27 d. ieškovė ir atsakovė R. T. sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria remiantis ieškovė įsipareigojo tiekti butui, esančiam (duomenys neskelbtini), iki šioje sutartyje nustatytos vandens tiekimo ir vartojimo ribos saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį šaltą geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, o atsakovė – mokėti už patiektą geriamąjį vandenį, nuotekų šalinimą bei valymą sutartyje nustatyta tvarka. Sutartyje numatyta, kad bute gyvenamąją vietą deklaravo 2 asmenys. Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovėms, t. y. atsakovės R. T. nuosavybės teisės į butą įregistruotos nuo 2003 m. lapkričio 6 d. pagal paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovės V. K. nuo 2010 m. lapkričio 8 d. pagal Apygardos teismo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovės į bylą pateiktą vandens suvartojimo ir įmokų lentelę matyti, kad už suteiktą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atskovės su ieškove tinkamai neatsiskaitė ir liko skolingos ieškovei 109,79 Eur skolos. Duomenų byloje, kad atsakovės su ieškove atsiskaitė, nėra (CPK 185 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Ieškovas skolą iš atsakovų prašo priteisti solidariai. Ieškovė skolą iš atsakovių prašo priteisti solidariai. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Kadangi nagrinėjamu atveju paslaugos teikiamos objektui, kaip vienam nedalomam struktūriniui vienetui, taikoma solidari atsakomybė. Tarp bylos šalių buvo sudaryta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis. Be to, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 22 straipsnyje numatyta, jog Abonentai ir Vartotojai Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše, Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, viešosiose sutartyse nustatyta tvarka privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Taigi tarp šalių susiklostė prievoliniai sutartiniai teisiniai santykiai dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.391 straipsnis). Tokiu atveju, atsakovėms tenka pareiga atsiskaityti už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų valymo ir šalinimo paslaugas.

Objekte, kuriam ieškovė teikia paslaugas, nėra įrengtas vandens apskaitos prietaisas (skaitiklis), todėl remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. Nutarimo dėl atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo (Suvestinė redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 22 d., toliau – Aprašas) II skyriaus 4 punktu, individualių apskaitos prietaisų neturintiems klientams suvartoto geriamojo vandens ir nuotekų kiekis skaičiuojamas taikant vidutinį savivaldybėje suvartojamojo geriamojo vandens kiekį. Teisės aktų nustatyta tvarka šis kiekis perskaičiuojamas kasmet. Remiantis išdėstytu, atsakovių skola susidarė nepadengus vidutinio Vilniaus savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekio, taikomo objekte gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiui. Kadangi skolos susidarymo laikotarpiu objekte savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę du asmenys, taikoma norma atitinkamam gyventojų skaičiui.

Teismas laiko, kad nurodytam butui ieškovės teikiamomis paslaugomis naudojosi abi atsakovės, prievolės dalykas šiuo atveju yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis), o skolos susidarymo laikotarpiu objekte savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę du asmenys. Tokiu atveju atsakovės privalėjo savo solidarią sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis).

Atsakovėms nepateikus argumentų, kad jos nesinaudojo ieškovės tiekiamu geriamu vandeniu skolos susidarymo laikotarpiu, teismas ieškovės reikalavimą iš atsakovių priteisti solidariai 109,79 Eur skolą už patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą laiko pagrįstu ir tenkina visa apimtimi (CK 6.6 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis, 6.388 straipsnis, 6.391 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželis 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovių priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (109,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamas 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 84,70 Eur išlaidos už teisines paslaugas, kas iš viso sudaro 99,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 49,85 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, solidariai iš atsakovių V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 109,79 Eur (vieną šimtą devynis eurus ir 79 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (109,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 99,70 Eur (devyniasdešimt devynis eurus ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 49,85 Eur (keturiasdešimt devynis eurus ir 85 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.