Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-14 · Civilinė byla Nr. 2S-272-450/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-02-14Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-06-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-14
Bylos Nr.
2S-272-450/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34278-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Atsakovas
T. Č., E. Š., V. Š., L. L., R. L., S. C., K. C., D. M., J. M., A. N., N. K., M. K., V. K., A. B., J. B., Vilniuas
Ieškovas
A. Z.
Trečiasis asmuo
E. Z., VĮ Registrų centras
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-272-450/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34278-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 110.5.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovams E. Š., V. Š., L. L., R. L., S. C., K. C., D. M., J. M., T. Č., A. N., N. K., M. K., V. K., A. B., J. B. ir Vilniuas m. 12-ojo notarų biuro notarei D. S. dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – E. Z., VĮ Registrų centras.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas pripažinti 2013 m. sausio 2 d. susitarimą (notarinio registro Nr. 20), patvirtintą Vilniaus m. 120-ojo notarų biuro notarės D. S., niekiniu ir negaliojančiu. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo uždrausti VĮ Registrų centras atlikti 2013-01-02 susitarime nurodytų statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pažymėtų plane indeksu (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją VĮ Registrų centre. Ieškovas nurodė, kad nuo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gali praeiti netrumpas laikotarpis, todėl gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 17 d. nutartimi tenkino ieškovo A. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė uždrausti VĮ Registrų centras atlikti 2013-01-02 susitarime, patvirtintame Vilniaus m. 120-ojo notarų biuro notarės D. S. (notarinio registro Nr. 20), nurodytų statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pažymėtų plane indeksais (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją VĮ Registrų centre iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje. Teismas konstatavo, jog prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė tiesiogiai yra susijusi su ieškinio dalyku, nes atsakovams kreipusis į VĮ Registrų centras atlikti 2013-01-02 susitarime nurodytų statinių teisinę registraciją, minėta registracija būtų atlikta, išviešinta, atsakovai įgytų teisę minėtais statiniais disponuoti (parduoti, dovanoti, įkeisti ir pan.), todėl patenkinus ieškinį, šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį taptų sunkiai pasiekiamas, dėl ko galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu vienas iš atsakovų T. Č. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių poreikį lemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nurodė, kad pats ieškovas, kreipdamasis į teismą, nėra sąžiningas, nes nenurodė teismui, kad įgijus 750/12001 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, jam tapo privalomas 2012-07-25 susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Taip pat ieškovas nepateikė ir 2013-01-02 susitarimo dalies – plano, kuriame pažymėti atitinkamą susitarimą pasirašiusiems asmenims bei ieškovui de facto priklausantys pastatyti ar statomi statiniai. Pažymėjo, kad ginčijamas 2013-01-02 susitarimas buvo pasirašytas įgyvendinant 2012-07-25 susitarimą. Nurodė, kad galiojant 2012-07-25 susitarimui dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, akivaizdu, kad atitinkamose sklypo dalyse nurodyti ir atitinkamiems savininkams de facto priklausantys statiniai iš esmės gali būti registruojami ir nesant 2013-01-02 susitarimui, o tai reiškia, kad nėra jokios grėsmės, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones ieškovui suteikimas nepagrįstas pranašumas, o atsakovams suvaržoma teisė ne tik naudotis, bet ir valdyti bei disponuoti de facto priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kuris pastatytas toje žemės sklypo dalyje, kuri atsakovui atiteko pagal 2012-07-25 susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo (mutatis mutandis Vilniaus apygardos teismo 2009-10-28 nutartis civ. byloje Nr. 2S-1106-302/2009). Atkreipė dėmesį, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas nepatirtų jokių neigiamų padarinių, o atsakovas kartu su kitais atsakovais patirtų neproporcingus suvaržymus.

Atsiliepimas

Ieškovas A. Z. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį nepakeistą ir atsakovo T. Č. atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovo pareikštas skundas iš esmės yra atsiliepimas į ieškovo ieškinį ir nėra susijęs su teismo 2013-10-17 nutartimi. Pažymėjo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio pagrįstumo ir nepasisako dėl ginčo esmės. Nurodė, kad nėra aišku, kuo remdamasis atsakovas teigia, jog ieškovui suteikiamas nepagrįstas pranašumas, o atsakovui suvaržoma teisė naudotis turtu. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė pagrįstų motyvų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu, o visus atsakovo motyvus ir pateiktus įrodymus, spręs teismas nagrinėdamas bylą iš esmės.

Tretysis asmuo E. Z. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir nurodė, jog prie skundo neprisideda ir kad jo tenkinimui nemato pagrindo.

Atsakovai E. Š., V. Š., L. L., R. L., S. C., K. C., D. M., J. M. ir N. K. pateikė bendrą atsiliepimą į atskirtąjį skundą ir nurodė, jog prie skundo neprisideda ir kad jo tenkinimui nemato pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę numatytą CPK 145 str. 1 d. 6 p. - draudimą atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. LR CPK 144 str. 1 d. numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą (LR CPK 178 str.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą ir padaręs išvadą dėl egzistuojančios ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK 144 str. 1 d. įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2173/2011). Tačiau esant šiai proceso stadijai, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi.

Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2013 m. sausio 2 d. susitarimą (notarinio registro Nr. 20), patvirtintą Vilniaus m. 120-ojo notarų biuro notarės D. S., niekiniu ir negaliojančiu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavo, kad galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl pritaikė ieškovo prašytas laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo uždraudė VĮ Registrų centras atlikti 2013-01-02 susitarime nurodytų statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pažymėtų plane indeksu (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją VĮ Registrų centre. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovams kreipusis į VĮ Registrų centras atlikti 2013-01-02 susitarime nurodytų statinių teisinę registraciją, minėta registracija būtų atlikta, išviešinta, atsakovai įgytų teisę minėtais statiniais disponuoti (parduoti, dovanoti, įkeisti ir pan.), todėl patenkinus ieškinį, šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį taptų sunkiai pasiekiamas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ginčo tarp šalių pobūdį, atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 145 str. 1 d. 6 p. nustatytą laikinąją apsaugos priemonę.

Atsakovo T. Č. nesutikimas su priimta teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės grindžiamas vieninteliu argumentu, jog pateiktas ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, todėl nebuvo pagrindo užtikrinti tokių ieškiniu pareikštų reikalavimų. Pažymėtina, kad kiti atsakovai atsiliepimuose nurodė, kad atskirojo skundo nepalaiko, nemato pagrindo jo tenkinimui. Iš tiesų, be aukščiau nurodytos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymo, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, turi atlikti preliminarų ieškinio reikalavimų įvertinimą (CPK 144 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino pareikšto ieškinio pagrįstumą, kad ieškovo reikalavimai motyvuoti, argumentuoti bei tikėtinai pagrįsti pateiktais dokumentais. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nurodydamas, jog netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas nepatirtų jokių neigiamų padarinių, o atsakovas kartu su kitais atsakovais patirtų neproporcingus suvaržymus, neargumentavo ir nedetalizavo, kokį pranašumą turėtų ieškovas ir kokiu būdu atsakovui suvaržoma teisė naudotis turtu, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimas ir šių reikalavimų užtikrinimui laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra ginčo išsprendimas iš esmės, t. y. ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį neturi (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal LR CPK 80 str. 2 d. už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 100 Lt žyminis mokestis (CPK 82 str. pagrindu yra indeksuojamas), pateikiant atskirąjį skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui toks mokestis nebuvo sumokėtas, todėl atmetus atskirąjį skundą, žyminis mokestis, viso 103,20 Lt, yra priteistinas iš atsakovo T. Č..

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo T. Č., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 103,20 Lt (vieną šimtą tris litus 20 centų) žyminio mokesčio Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos.

Teisėja Asta Radzevičienė