Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2024-09-10 · Civilinė byla Nr. e2-1297-565/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-10
Bylos Nr.
e2-1297-565/2024
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01352-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „CTLF“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus BDT“
Advokatai
Haroldas Ivanauskas, Donatas Lapinskas
Kategorijos
  • 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.10.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1297-565/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01352-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CTLF“ atstovui advokatui Haroldui Ivanauskui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus BDT“ atstovui advokato padėjėjui Donatui Lapinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CTLF“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Vilniaus BDT“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „CTLF“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus BDT“ 223 684,11 Eur žalai atlyginti, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (-) (toliau – Pastatas 1), ir pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (-) (toliau – Pastatas 2, o Pastatas 1 ir Pastatas 2 kartu – Pastatai), esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovė teritorijoje, esančioje aplink Pastatus, vykdė kitai įmonei priklausančių apleistų pastatų griovimo darbus. Griovimo darbų metu atsakovė 2022 m. vasario mėn. tyčia ar dėl didelio neatsargumo smarkai sugadino (faktiškai nugriovė) Pastatus. Atsakovė iš pradžių rodė ketinimą taikiai išspręsti žalos atlyginimo ieškovei klausimą, tačiau vėliau į ieškovės pranešimus atlyginti žalą nebereagavo.

3. Ieškovės užsakymu buvo parengtas Pastatų konstrukcijų atstatymo ir kapitalinio remonto projektas (toliau – Projektas). Siekiant atstatyti Pastatus į buvusią iki sugadinimo būklę, reikia atlikti trejopo pobūdžio darbus: 1) sutvarkyti pamatus (toliau – 1 darbų dalis); 2) pagaminti reikalingas gelžbetonio konstrukcijas (toliau – 2 dabų dalis); 3) sumontuoti pagamintas gelžbetonio konstrukcijas (toliau – 3 dabų dalis). Iš potencialių rangovų mažiausią kainą 1 darbų daliai pateikė UAB „Betonuotojas LT“ – 44 981 Eur be PVM arba 54 427,01 Eur su PVM, mažiausią kainą 2 darbų daliai pateikė AB „Aksa“ – 81 080,30 Eur be PVM arba 98 107,16 Eur su PVM, o mažiausią kainą 3 darbų daliai pateikė UAB „Betonuotojas LT“ – 58 801,60 Eur be PVM arba 71 149,94 Eur su PVM. Taigi, Pastatų atstatymui į buvusią iki sugadinimo būklę reikalinga 223 684,11 Eur suma su PVM.

4. Pastatai gali būti atstatyti tik iš naujų medžiagų, nes nėra galimybės Pastatus atstatyti iš jų griovimo atliekų, nes atliekos neatitinka kokybės reikalavimų, be to, atsakovė Pastatų griovimo atliekas yra pašalinusi su kitų pastatų griovimo atliekomis.

Šalies argumentai

5. Ieškovė į prašomos atlyginti žalos sumą neįtraukė nieko, ko nebūtų buvę Pastatų sugadinimo dieną, t. y. žalos suma neapima jokių papildomų vidaus ir/ar išorės apdailos ar kitų statybos darbų, reikalingų, kad Pastatų statyba būtų laikoma baigta.

Atsiliepimas

6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko.

7. Atsakovė nurodė, kad teritorija, esanti aplink Pastatus, kurioje atsakovė vykdė kitai įmonei priklausančių pastatų griovimo darbus, buvo apaugusi krūmais, nenušienauta, joje buvo daug panašiai atrodančių apleistų, nebaigtų statyti pastatų (Pastatai taip pat yra nebaigti statyti, Pastato 1 baigtumas yra 57 proc., o Pastato 2 baigtumas yra 75 proc.), todėl, net ir elgiantis rūpestingai ir apdairiai, buvo galima nesunkiai supainioti Pastatus su šalia esančiais griautinais pastatais. Taigi, atsakovės kaltė dėl Pastatų sugadinimo gali būti vertinama tik kaip paprastas neatsargumas.

8. Ieškovė nepateikė įrodymų, kuriuose būtų užfiksuota Pastatų būklė iki jų sugadinimo, Pastatų sugadinimo apimtis, konkretūs Pastatų elementai, kurie buvo sugadinti, apsiribodama tik teiginiu, kad Pastatai buvo iš esmės sugadinti. Todėl nėra įrodyta žalos apimtis.

9. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tačiau ieškovė žala nurodo ne išlaidas, reikalingas atkurti tokios būklės Pastatus, kokie buvo iki jų sugadinimo, o išlaidas, reikalingas pastatyti visiškai naujus Pastatus. Lietuvos Aukščiausioje Teismo praktikoje nurodyta, kad žalos dydis (medžiagų ir statybos darbų sumos) turi būti mažinamos proporcingai pastatų nusidėvėjimui. Šiuo atveju tai nėra padaryta, nors Pastatų nusidėvėjimas yra net 40 proc. Vertinamo turto nuvertėjimo taikymas naudojant atkuriamosios vertės (kaštų) metodą nustatytas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 67 punkte.

Atsiliepimas

10. Atlygintinos žalos dydis galėtų būti nustatytas Pastatų rinkos vertę sumažinus jų nusidėvėjimo procentu, t. y. žala Pastatui 1, kurio rinkos vertė pagal atsakovės su atsiliepimu pateiktą Nekilnojamojo turto registro išrašą yra 44 400 Eur, o nusidėvėjimas – 40 proc., yra 26 640 Eur, o žala Pastatui 2, kurio rinkos vertė yra 57 500 Eur, o nusidėvėjimas – 40 proc., yra 34 500 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

11. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (-) ir pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (-) , esantys (duomenys neskelbtini) (Pastatai). Atsakovė pagal 2021 m. rugsėjo mėn. parengtą „Specialiosios, paslaugų, garažų, maitinimo, gamybos, sandėliavimo, kitos, inžinerinių statinių paskirties statinių (duomenys neskelbtini), griovimo aprašą“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. spalio 12 d. išduotą leidimą vykdyti pastatų ir statinių griovimo darbus vykdė leidime nurodytų kitai įmonei priklausančių apleistų pastatų griovimo darbus. Vykdydama šiuos darbus, atsakovė smarkai sugadino (faktiškai nugriovė) teritorijoje šalia griaunamų pastatų buvusius ieškovei priklausančius Pastatus.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė būna dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais teisiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Nagrinėjamu atveju šalių nesieja (nesiejo) sutartiniai santykiai, todėl taikomos deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.

13. Civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda, kai yra nustatomos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose nustatytos sąlygos. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).

14. Tarp šalių nekilo ginčas dėl ankščiau nurodytų sąlygų buvimo atsakovės deliktinei atsakomybei taikyti, t. y., kad atsakovė, per klaidą nugriaudama Pastatus, pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tuo (Pastatų nugriovimu) padarė ieškovei turtinę žalą. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovei padarytos žalos dydžio.

15. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

16. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kuris iš esmės reiškia tai, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą garantuojama Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs ar reikalavimo teisę perėmęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).

17. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-166/2009). Jei sugadintas daiktas yra naujas, tai jo sugadinimo metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas. Pakenkimo metu jo esama būklė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tai yra ekonomiškai pagrįsta, kadangi nusidėvėjusio turto atkūrimo metu, jei panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesniu už buvusį. Jeigu pagal tokį skaičiavimą atkūrimo išlaidas visa apimtimi padengs žalą padaręs asmuo, tai teisiškai reikš turto savininko praturtėjimą skolininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001).

18. Pastatai pastatyti 1988 m. Pagal Nekilnojamojo turto registro 2023 m. gruodžio 6 d. išrašo duomenis, Pastatų fizinis nusidėvėjimas – 35 proc. Pagal Nekilnojamojo turto registro 2004 m. sausio 15 d. išrašo duomenis, Pastatų fizinis nusidėvėjimas – 40 proc. Pastato1 baigtumas – 57 proc., Pastato2 baigtumas 75 proc. Iš 2013 m. Pastatų kadastrinių matavimų byloje esančių Pastatų nuotraukų matyti, kad Pastatai nenaudojami, jų fizinė būklė bloga. Duomenų, kad Pastatų fizinė būklė po 2013 m. būtų pagerinta, byloje nėra. Pastatų būklė po sugadinimo užfiksuota ekspertės Dalios Aleknienės atliktos ekspertizės akto 17 psl. esančiose nuotraukose, padarytose 2024 m. birželio 18 d. apžiūros metu. Iš šių nuotraukų matyti, kad Pastatai faktiškai buvo nugriauti.

19. Ieškovė prašomus priteisti 223 684,11 Eur nuostolius grindžia sąmatomis, kuriose nurodytos išlaidos, reikalingos atstatyti Pastatus, išlaikant Pastatų kadastrinių matavimų byloje nurodytus Pastatų gabaritinius matmenis, konstrukcijų dalį bei medžiagiškumą (2022 m. rugpjūčio 26 d. projektavimo (techninė) užduotis). Ši suma nurodyta neįvertinus Pastatų nusidėvėjimo, tai yra suma, kuri reikalinga pagal 2023 m. sandėliavimo paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą atstatyti (faktiškai pastatyti) naujus Pastatus.

20. Teismas paskyrė ekspertizę, pavesdamas ekspertui Erikui Lenkevičiui atsakyti į klausimą, kokia yra Pastatų atkuriamoji vertė iki Pastatų būklės, buvusios iki sugadinimo 2022 m. vasario mėn. Ekspertas E. Lenkevičius 2024 m. birželio 11 d. ekspertizės akto išvadoje nurodė, kad negali nustatyti Pastatų atkuriamosios vertės iki Pastatų būklės, buvusios iki sugadinimo 2022 m. vasario mėn., kadangi Pastatų jau nėra. Ekspertas E. Lenkevičius ekspertizės metu nustatė išlaidas, reikalingas atstatyti Pastatus pagal naujos statybos įkainius, buvusius 2021 m. spalio mėn., kurios yra 214 230,48 Eur. Taigi, ir ši suma yra suma, reikalinga atstatyti (faktiškai pastatyti) naujus Pastatus.

21. Atstačius Pastatus iš naujų medžiagų, atstatyti Pastatai bus vertingesni už buvusius iki jų sugadinimo, t. y. ieškovės gaus didesnės vertės Pastatus. Priteisus iš atsakovės visas Pastatų atstatymo išlaidas, ieškovė nepagrįstai praturtės atsakovės sąskaita, taip bus pažeistas teisingas žalos atlyginimo principas.

22. Todėl nėra pagrindo ieškovės patirtais nuostoliais laikyti nei ieškinyje nurodytos 223 684,11 Eur sumos, nei eksperto E. Lenkevičius ekspertizės akte nurodytos 214 230,48 Eur sumos.

23. Teismas taip pat paskyrė ekspertizę, pavesdamas ekspertei Daliai Aleknienei atsakyti į klausimą, kokia buvo Pastatų rinkos vertė prieš šių Pastatų sugadinimą 2022 m. vasario mėn. Ekspertė D. Aleknienė ekspertizės akte nurodė, kad Pastatų atkuriamoji rinkos vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, 2022 m. vasario mėn. buvo 78 700 Eur.

24. Pagal Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) 2 straipsnio 1 dalį, atkuriamoji turto vertė – apskaičiuota pinigų suma, kurios reikėtų tokių pačių fizinių ir eksploatacinių savybių turto vertinimo objektui atkurti, atgaminti arba atstatyti (įrengti). Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodika) 16.2 punkte nustatyta, kad nuostolių nustatymo tikslu nustatoma turto atkuriamoji vertė. Metodikos 64 punkte nustatyta, kad atkuriamoji turto vertė nustatoma išlaidų (kaštų) metodu. Metodikos 65 punkte nustatyta, kad išlaidų (kaštų) metodo esmė – prielaida, kad kaina, kurią pirkėjas rinkoje mokėtų už vertinamą turtą, jeigu tam poveikio neturėtų tokie veiksniai kaip laikas, rizika ar kiti, būtų ne didesnė nei analogiško turto įsigijimo, pagaminimo, atkūrimo, atgaminimo, atstatymo (įrengimo) kaina. Metodikos 67 punkte nustatyta, kad išlaidų (kaštų) metodu turto vertė nustatoma dviem etapais: nustatomos vertinamo turto sukūrimo (statybos ir pan.) sąnaudos (Metodikos 67.1 punktas); nustatomas vertinamo turto nusidėvėjimas (Metodikos 67.2 punktas).

25. Taigi, sprendžiant dėl ieškovės patirtų nuostolių dėl Pastatų sugadinimo dydžio, yra pagrindas vadovautis ekspertės D. Aleknienės nurodyta Pastatų atkuriamąja verte, apskaičiuota taikant išlaidų (kaštų) metodą.

26. Nėra pagrindo sutikti su teismo posėdyje išsakytu ieškovės atstovo teiginiu, kad ekspertė D. Aleknienė neturi kompetencijos atlikti Pastatų sukūrimo (atstatymo) išlaidų vertinimą, be to, ieškovės atstovo teigimu, iš D. Aleknienė ekspertizės akto nėra aišku, kaip buvo apskaičiuota Pastatų statybos vertė.

27. Ekspertė D. Aleknienė yra įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą bei jai suteikta verslo vertintojo kvalifikacija, nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacija, kilnojamojo turo vertintojo kvalifikacija. Vertinamo turto sukūrimo (statybos ir pan.) sąnaudų nustatymas yra vieno iš turto vertinamo metodų – išlaidų (kaštų) metodo – etapas. Taigi, ekspertė D. Aleknienė, turėdama nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją, yra kompetentinga, atlikdama turto vertinimą, nustatyti vertinamo turto sukūrimo (statybos ir pan.) sąnaudas. Pagal D. Aleknienės ekspertizės akto 2.4.2 ir 2.4.4 lentelių duomenis, Pastatų naujos statybos kaina buvo nustatyta Nekilnojamojo turto registre nurodytą Pastatų tūrį padauginus iš lentelėse nurodytame kainyne nurodytos naujo statinio 1 kub. m vidutinės statybos kainos ir įvertinus kiekvieno iš Pastatų baigtumo procentą. Tokia nekilnojamojo turto statybos vertės, nustatant turto atkuriamąją vertę, apskaičiavimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 patvirtintų Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 27.1 punkte.

28. Tačiau Taisyklės nustato nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, taikomos nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti, nustatymo tvarką, taip pat individualaus nekilnojamojo turto vertinimo, kurį atlikus nustatyta nekilnojamojo turto vertė gali būti laikoma nekilnojamojo turto mokestine verte vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, reikalavimus (Taisyklių 1 punktas). Nagrinėjamu atveju ekspertės D. Aleknienės ekspertizės akte nustatyta Pastatų statybos vertė nėra individualizuota. Todėl yra pagrindas taikyti eksperto E. Lenkevičius nustatytą individualizuotą Pastatų atstatymo kainą – 214 230,48 Eur. Dėl šios kainos nustatymo pagrįstumo prieštaravimų teismo posėdyje nebuvo pateikta.

29. Nepagrįstas teismo posėdyje išsakytas ieškovės atstovo teiginys, kad ekspertė D. Aleknienė turėjo naudoti Nekilnojamojo turto registro 2023 m. gruodžio 6 d. išrašo duomenis, pagal kuriuos Pastatų fizinis nusidėvėjimas yra 35 proc., o ne Nekilnojamojo turto registro 2004 m. sausio 15 d. išrašo duomenis, pagal kuriuos Pastatų fizinis nusidėvėjimas yra 40 proc., nes, ieškovės atstovo teigimu, vėlesniame išraše Pastatų fizinis nusidėvėjimas buvo padidintas perskaičiavus šį dydį po kalendorinių metų pasibaigimo, t. y. Pastatai jų sugadinimo metu buvo nusidėvėję ne daugiau kaip 35 proc.

30. Kaip matyti iš ekspertės D. Aleknienės akto tiriamosios dalies, ekspertė Pastatų fizinį nuvertėjimą nurodė ne perkeldama Nekilnojamojo turto registro 2023 m. gruodžio 6 d. išrašo duomenis, o nustatė atsižvelgdama į Pastatų amžių jų sugadinimo metu – 34 m. (1988 m. (Pastatų statybos metai) – 2022 m.) ir į UAB „Sistela“ statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvą, pagal kurį plytų pagalbinio ūkio pastato vidutinė naudojimo trukmė yra 85 m.

31. Yra pagrindas sutikti su teismo posėdyje išsakytu ieškovės atstovo teiginiu, kad ekspertė D. Aleknienė be pagrindo Pastatų atkuriamąją vertę nustatė įvertinusi ir Pastatų ekonominį nusidėvėjimą.

32. Ekspertės D. Aleknienės ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad fizinis nuvertėjimas parodo turto vertės sumažėjimą dėl turto naudingumo sumažėjimo turtui ar jo dalims fiziškai nusidėvėjus dėl amžiaus ir įprasto naudojimo, o ekonominis nusidėvėjimas parodo turto gebėjimą teikti naudą sumažėjimą dėl išorinių veiksnių, susijusių su turto sukuriamų produktų pasiūlos ir paklausos pokyčiais, dėl kurių sumažėja turto vertė. Metodikos 70 punkte nustatyta, kad nustatomas vertinamo turto fizinis ir (arba) funkcinis, ir (arba) ekonominis nusidėvėjimas. Taigi, gali būti nustatomas ir tik vienas šių rodiklių.

33. Nagrinėjamu atveju ekonominis nusidėvėjimas niekaip nėra susijęs nei su neteisėtais atsakovės veiksmais, nei su Pastatų atkūrimu į iki sugadinimo buvusią būklę. Todėl nėra pagrindo, nustatant Pastatų atkuriamąją vertę, įvertinti ir Pastatų ekonominį nusidėvėjimą.

34. Taigi, Pastatų atkuriamoji vertė (atkūrimo kaštai), įvertinus 40 proc. Pastatų fizinį nuvertėjimą, ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamų nuostolių dydis yra 128 538,28 Eur.

35. Iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos ir 6 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą 128 538,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.38 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

36. Patenkinus 57,46 proc. ieškinio reikalavimų, proporcingai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Ieškovė ieškinį apmokėjo 2 652,63 Eur žyminiu mokesčiu, taip pat turėjo 1 936 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą ir 3 318,03 Eur išlaidų už advokato pagalbą byloje. Ieškovės advokatas parengė ieškinį, dubliką, prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų pateikimo, prašymą dėl ekspertizės skyrimo, rašytinius paaiškinimus, patikslintą prašymą dėl ekspertizės paskyrimo, prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas.

38. Atsakovė turėjo 700 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą, taip pat 12 993,95 Eur išlaidų už advokato ir advokato padėjėjo pagalbą byloje. Atsakovės atstovai pateikė prašymą pratęsti terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį, parengė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, prašymą dėl ekspertizės atlikimo, atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl ekspertizės atlikimo, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose.

39. Įvertinus bylos sudėtingumą (byloje spręstas tik žalos dydžio atsakovei sugadinus Pastatus nustatymo klausimas, byloje paskirtų ekspertizių metu nebuvo sprendžiami sudėtingi ir didelės apimties specialių žinių reikalaujantys klausimai), atsakovės procesinių dokumentų, kuriuose pasisakoma dėl ieškovės reikalavimo esmės, skaičių ir apimtį (atsakovė pateikė 6 psl. apimties atsiliepimą į ieškinį ir 6 psl. apimties tripliką), bylos ir teismo posėdžių skaičių ir trukmę (ieškinys buvo priimtas 2023 m. gruodžio 7 d., byla iš esmės išnagrinėta 2024 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdyje; byloje vyko 3 teismo posėdžiai, dveji iš jų truko po mažiau kaip pusę valandos), bylos dokumentų apimtį, vertinama, kad atsakovės turėtos išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbą neatitinka advokato ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudų. Pvz., nesudėtingo prašymo pratęsti terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį parengimo trukmė suteiktų paslaugų atskaitoje nurodyta 2,5 val., 6 psl. apimties atsiliepimo į ieškinį rengimo trukmė suteiktų paslaugų atskaitoje nurodyta 18 val., 6 psl. apimties tripliko parengimo trukmė suteiktų paslaugų atskaitoje nurodyta 9 val., nesudėtingo, nedidelės apimties prašymo dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu trukmė suteiktų paslaugų atskaitoje nurodyta 1 val., kt.

40. Atsižvelgiant į ankščiau nurodytas aplinkybes, atsakovės patirtos išlaidos už advokato ir advokato padėjėjo pagalbą mažinamos 50 proc. ir pagrįstomis (atlygintinomis) pripažįstamos 6 496,98 Eur išlaidos (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

41. Todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 4 543,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės priteisiama 7 196,98 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteisiama 1 953,81 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 7 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus BDT“, juridinio asmens kodas 125722762, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CTLF“, juridinio asmens kodas 302522384, naudai 128 538,28 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų už 128 538,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CTLF“, juridinio asmens kodas 302522384, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus BDT“, juridinio asmens kodas 125722762, naudai 1 953,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Burdulienė