Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. V. ir suinteresuoto asmens T. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013-09-27 nutarimo R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. V. surašytas už tai, kad jis 2013-08-10 9.03 val. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 12, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2,35 prom. girtumas), kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 str. 3 d. padarytą pažeidimą, nepateikė automobilio registracijos dokumento, nepateikė techninės apžiūros dokumento, civilinės atsakomybės draudimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 238 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 130² str., 124¹ str. 7 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. V. skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad jis Kauno apylinkės teismo 2013-09-27 nutarime nurodytų administracinių teisės pažeidimų nepadarė. Teismas, priimant skundžiamą nutarimą, rėmėsi ne byloje esančiais įrodymais, o išankstiniais įsitikinimais, tai yra tuo, kad apeliantas anksčiau buvo baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, kas nėra pakankamas pagrindas laikyti, kad jis padarė šioje byloje jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Nubaustasis neginčija tos aplinkybės, kad T. L. pristatė jam automobilį „Audi A8“ suremontuoti, tačiau apelianto nebuvo namuose, todėl automobilio raktelis buvo paliktas jo žmonai. Pagal susitarimą automobilį jis turėjo suremontuoti iki pirmadienio, tai yra per savaitgalį, todėl reikėjo važiuoti į Kauną, supirkti detales, palikti automobilį meistrams. Būdamas neblaivus, pavairuoti automobilį paprašė kaimyno M. D., kuris sutiko, ir jie kartu su A. A. (apelianto nurodyta – A.) vyko į Kauną. Kaune, Vytauto pr., prie baro, apeliantas paprašė sustoti. Kadangi automobilis „Audi A8“ yra angliško tipo, vairuotojo vieta yra iš dešinės, iš kur išlipęs vairuotojas M. D. nuėjo baro link, kai tuo tarpu iš kairės pusės priėjo pareigūnai, paklausė automobilio savininko. Apeliantas pasakė, kad tai jis, ir pareigūnai jį nusivedė į tarnybinį automobilį surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Pareigūnai galėjo jį palaikyti šio automobilio vairuotoju, kadangi jis išlipo iš kairės automobilio pusės, tačiau būdamas neblaivus (2,35 prom.), jis į tai nesigilino ir nebandė jiems pasiaiškinti dėl įvykusio nesusipratimo. Nuvežtas į nuovadą pasirašyti dokumentų, būdamas neblaivus jis negalėjo įsigilinti į jų turinį nei pasiaiškinti dėl įvykusio nesusipratimo. Prie automobilio liko ir užkėlė jį ant krautuvo jį vairavęs asmuo M. D.. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje surinkti įrodymai, o būtent, liudytojo M. D. parodymai, kad apeliantas paprašė jo pavairuoti 2013-08-10 ryte, kad nuvykus į Kauną Vytauto pr. prie baro jie sustojo, o išlipus iš automobilio keleiviui R. V., prie jo priėjo pareigūnas ir jie kalbėjosi, vėliau M. D. pakrovė automobilį į autokrautuvą. Liudytojas A. A. (apelianto nurodyta – A.) taip pat parodė, kad 2013-08-10 ryte jis su R. V. ėjo prašyti kaimyno pavežti į Kauną, kad kaimynas sutiko, kad Kaune prie baro Vytauto pr. R. V. kalbėjosi su pareigūnais, tačiau aplinkybių nesiaiškino ir mikroautobusu nuvažiavo namo. Liudytojas patrulis E. J. parodė, kad sustabdžius automobilį su angliškais numeriais, vairuotoju prisistatė vaikinas, kuris buvo nuvežtas patikrinimui į Centro PK. Šis pareigūnas nematė vairavimo fakto, jis tik remiasi neblaivaus asmens (2,35 prom.) tariamu prisipažinimu ir savo išankstiniu įsitikinimu. Analogiški yra ir liudytojo patrulio R. G. parodymai, tačiau ir šis liudytojas nematė automobilį vairuojančio asmens. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, jis jokių paaiškinimų nedavė, todėl teiginys, kad apeliantas prisipažino vairavęs automobilį, yra nepagrįstas ir neįrodytas, nes nenuginčyta ir nepaneigta aplinkybė, kad jis tik patvirtino, kad automobilis yra jo, tačiau tai negalima vertinti prisipažinimu vairavus. Šioje byloje procesinis sprendimas priimtas, nesilaikant įrodymų pakankamumo ir sąsajumo reikalavimų. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesugebėjo įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Pažeistas ir nekaltumo prezumpcijos principas. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių apeliantas daro išvadą, kad teismas jį nubaudė nepagrįstai, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta aplinkybė, kad jis vairavo automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje. Nepašalintos abejonės turėjo būti vertinamos jo naudai, tačiau tai padaryta šioje byloje nebuvo. Tai, kad jis tariamai prisipažino vairavęs, nėra pakankamas įrodymas, kadangi jo žodžiai paimti iš konteksto, dėl neblaivumo jis sunkiai orientavosi aplinkoje, nerašė jokio pasiaiškinimo. Todėl apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Suinteresuotas asmuo T. L. skundžia apylinkės teismo nutarimą ir prašo jį pakeisti, taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir panaikinti R. V. paskirtą papildomą nuobaudą–transporto priemonės „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios T. L., konfiskavimą, grąžinti transporto priemonę teisėtam savininkui. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas, grubiai pažeidžiant tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus skyrimą, nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos, nagrinėjant tokio pobūdžio administracines bylas. Neatsižvelgta į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisingumo principą, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą išaiškintą nuobaudos individualizavimo principą. Teismas nesilaikė LR Konstitucinio Teismo pozicijos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-3-2011 ir 2AT-4-2011). Šioje byloje taikytą transporto priemonės konfiskavimą teismas motyvavo tuo, kad jis pagal ATPK 130² str. sankciją yra privalomas, ir kad pažeidėjo atžvilgiu nėra teisinio pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta, kadangi R. V. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą teisės pažeidimą ir transporto priemone administracinio teisės pažeidimo padarymo metu naudojosi teisėtai. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne į visas bylai reikšmingas aplinkybes, dėl ko nepagrįstai šioje byloje netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų ir konfiskavo suinteresuotam asmeniui T. L. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, jog pažeidėjas vairavo ne savo, o jam patikėtą (tik atlikti remonto darbus) ir suinteresuotam asmeniui priklausančią transporto priemonę - 32 000 Lt vertės automobilį „Audi A8“, kurį suinteresuotas asmuo ir anksčiau jau buvo patikėjęs pažeidėjui suremontuoti, todėl jis, patikėdamas R. V. savo turtą, nenumatė ir negalėjo numatyti, kad transporto priemonė taps administracinio teisės pažeidimo įrankiu. Jo įsitikinimu, konfiskavus transporto priemonę, pažeidėjui paskirtos nuobaudos pasekmės labiau paveiktų ne patį pažeidėją, o kitą, su pažeidimu visiškai nesusijusį asmenį. Transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju yra akivaizdžiai pažeidžianti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus nuobauda. Apie ankstesnius R. V. administracinius teisės pažeidimus, susijusius su vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kadangi gauti informaciją iš kompetentingų institucijų jis neturi galimybės. Nors įstatyme yra numatyta galimybė suinteresuotam asmeniui iš pažeidėjo dėl jo kaltės patirtus nuostolius prisiteisti, tačiau teisinė 32 000 Lt nuostolių (tiek įvertintas konfiskuotas automobilis) išieškojimo procedūra būtų aiškiai neperspektyvi, kadangi jokio turto ar piniginių lėšų R. V. neturi. Pažymi ir tai, kad minėtą transporto priemonę jis pažeidėjui patikėjo tik su ta sąlyga, kad pastarasis jam suremontuos automobilį, tačiau nesuteikė jokios teisės pažeidėjui naudoti, disponuoti ar valdyti T. L. priklausančią transporto priemonę asmeniniais tikslais. Suinteresuotas asmuo pažeidėjui konfiskuotos transporto priemonės nei registracijos dokumento, nei techninio paso, nei privalomojo draudimo poliso nepaliko.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. V. apeliacinis skundas ir suinteresuoto asmens T. L. apeliacinis skundas atmetami.

Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. V. apeliacinio skundo

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. V. iš esmės ginčija jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., neigia vairavęs transporto priemonę – automobilį „Audi A8“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-08-10 9.03 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 12, būdamas neblaivus (2,35 prom.), teigia, kad dokumentų (automobilio registracijos dokumento, techninės apžiūros dokumento, civilinės atsakomybės draudimo poliso) policijos pareigūnams nepateikė, nes paprasčiausiai jų neturėjo. Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija, kadangi duomenų, kad jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam jau buvo paskirta nuobauda už ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą, byloje surinkta pakankamai. Šioje byloje nėra pagrindo abejoti apylinkės teisme atliktu įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus ir teismui pateiktus įrodymus apie R. V. padarytus Kelių eismo taisyklių 14, 16, 238 punktų reikalavimų pažeidimus.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu dėl vairavimo neblaiviam neprisipažino, teigė, kad transporto priemonę vairavo ne jis, o M. D., tačiau šiais jo parodymais tikėti pagrindo nėra. Neblaivumo patikrinimo metu Kauno AVPK Centro PK jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,35 prom.) atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu „BAAC“ Nr. 2261, abejoti prietaiso parodymų patikimumu pagrindo nėra (patikros sertifikatas Nr. 1404454, b. l. 4). Tarnybiniuose patrulių E. J. ir R. G. pranešimuose nurodyta, kad būdamas neblaivus transporto priemonę vairavo R. V., kad jie bendravo su automobilio vairuotoju, kad jis nepateikė transporto priemonės dokumentų, tik vairuotojo pažymėjimą. Patikrinus šį asmenį centrinėje duomenų bazėje, paaiškėjo, kad R. V. metų bėgyje yra baustas pagal ATPK 127 str. 3 d., kad teisė vairuoti transporto priemones jam atimta trejiems metams 2012-11-21 iki 2015-11-20, tik jis vairuotojo pažymėjimo nebuvo pateikęs administracinę nuobaudą vykdančiai institucijai. Teismo posėdyje liudytojas patrulis R. G. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir tai, kad per visą laiką, kiek jam teko su pažeidėju bendrauti, jis nesakė, kad vairavo ne jis. Liudytojas patrulis E. J. teisme parodė analogiškai patruliui R. G. ir tai, kad jis nematė, kuris iš automobiliu važiavusių jaunuolių vairavo konkrečiai, tačiau R. V. prisipažinus, kad vairavo jis, šis buvo pristatytas į Kauno AVPK Centro PK nustatyti neblaivumo, kas ir buvo padaryta (vairuotojo neblaivumas nustatytas), ir dėl to surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Iš R. V. žodžių patruliai suprato, kad automobilį vairavo jis. Nei apylinkės teismas, nei apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti policijos patrulių parodymais, kad jiems R. V. prisipažino vairavęs transporto priemonę. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., 124¹ str. 7 d. 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1, 2), pristatytojo asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad R. V. nustatytas 2,35 prom. girtumas (b. l. 3), Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 1-ojo būrio patrulių tarnybiniais pranešimais (b. l. 5, 6), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 8), policijos patrulių parodymais teisme. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų M. D. ir A. A. parodymus, kad transporto priemonę vairavo M. D., vertino kritiškai ir juos vertino kaip siekimą padėti R. V. išvengti administracinės atsakomybės, todėl jie buvo atmesti. R. V. buvo sulaikytas pareigūnų gavus pranešimą, kad automobilį vairuoja neblaivus asmuo. Patikrinus tai pasitvirtino. Iš to išplaukia, kad pirmosios instancijos teismas R. V. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinė­jo tinkamai, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl apelianto padarytų ATPK 130² str., 124¹ str. 7 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. numatytų pažeidimų. Naikinti apylinkės teismo nutarimą ir nutraukti R. V. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal jo apeliacinio skundo argumentus pagrindo nėra, todėl skundas atmetamas.

Dėl suinteresuoto asmens T. L. apeliacinio skundo

Suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde prašoma taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti R. V. švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą, tai yra, nekonfiskuoti suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės. Pažymima, kad dėl administracinės nuobaudos skyrimo skundą gali paduoti tik administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą. Suinteresuotam asmeniui tokia teisė įstatyme nesuteikta. Tačiau asmuo, kurio transporto priemonė konfiskuota, ir kuris nesusijęs su administraciniu teisės pažeidimu, turi teisę kreiptis į teismą dėl jo pažeistos teisės gynimo. Todėl pasisakoma dėl automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)) konfiskavimo pagrįstumo.

Pasak suinteresuoto asmens T. L. apeliacinio skundo teiginius, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą nutarimą tuo aspektu, jog konfiskavo ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Šiuo požiūriu apylinkės teismo nutarimas neteisėtas dėl administracinės nuobaudos - transporto priemonės „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio T. L., konfiskavimo. Nustatyta, kad R. V. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus pažeidimus, galutinė nuobauda jam paskirta pagal sunkiausio jų - ATPK 130² str. sankciją ir paskirta administracinė nuobauda - 20 parų arešto su transporto priemonės „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios T. L., konfiskavimu. Transporto priemonės konfiskavimą R. V. teismas motyvavo tuo, kad jis pagal ATPK 130² straipsnio sankciją yra privalomas ir kad pažeidėjo atžvilgiu nėra teisinio pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, kadangi R. V. neprisipažino padaręs ATPK 130² str. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Teismas taip pat konstatavo, jog transporto priemone administracinio teisės pažeidimo padarymo metu pažeidėjas naudojosi teisėtai. Šiuo požiūriu pasakytina tai, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne į visas bylai reikšmingas aplinkybes, dėl ko nepagrįstai šioje byloje netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų, konfiskavo ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V., o suinteresuotam asmeniui T. L. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).

Suinteresuoto asmens T. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad pažeidėjas R. V., būdamas neblaivus ir baustas pagal ATPK 127 str. 3 d., protokole nurodytu laiku vairavo jam patikėtą transporto priemonę-automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo T. L. teigia ir anksčiau patikėjęs transporto priemonę R. V. suremontuoti. T. L. teisme paaiškino, kad naudotis R. V. automobilio nedavė, o tik perdavė pastarajam suremontuoti. Paliko automobilį R. V., nes jo tėvukas užsiima automobilių remontu, o jis ir pats tuo užsiima, žino visus autolaužynus, kur ir kokias dalis galima nupirkti.

R. V. inkriminuoto ATPK 130² straipsnio sankcijoje iki 2012 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo buvo imperatyviai numatyta papildoma nuobauda - transporto priemonės konfiskavimas. Šiame nutarime LR Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad sprendžiant ne pažeidėjui, bet kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kurios buvo panaudotos darant ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą (pakartotinį transporto priemonių vairavimą vairuotojams esant neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), konfiskavimo klausimą, turi būti vadovaujamasi Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime išdėstyta pozicija dėl administracinės nuobaudos - daiktų, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimo, būtent, kad turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika, ir kad tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas faktiniam jo žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą; kitaip savininko teisės yra ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimui daryti panaudojo daiktą (automobilį ir kt.), kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas. Tokiu atveju įstatymas gina savininko teises ir prieš sąžiningą šio turto įgijėją. Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime dėl ATPK 30¹ straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, aiškiai pasakyta, kad ATPK 30¹ straipsnio 2 dalis, pagal kurią asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija), prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, kadangi negalima įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo (nuobaudų, jų dydžių), kad teismas, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, negalėtų individualizuoti griežtos nuobaudos, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkretų teisės pažeidimą, ir Konstitucijos, inter alia jos 109 str., kylančių teismo įgaliojimų - vykdyti teisingumą, nesuteikiant teismui teisės individualizuoti nuobaudą administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, būtų nukrypta nuo konstitucinės teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, sampratos, taip pat nuo konstitucinio teisinės valstybės principo. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2AT-23-2012 išaiškinta, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais. Kitoje nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. 2AT-1/2011, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad negalimas konfiskavimas administracinio teisės pažeidimo įrankio (transporto priemonės), jeigu jis paimtas savavališkai, be savininko leidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje 2AT-21-2012 išaiškinta analogiškai, jog nustačius faktinę aplinkybę, kad transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant administracinį teisės pažeidimą, gali būti nekonfiskuojama, jeigu ji paimta prieš savininko valią, pažymėta ir tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas, o ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Taigi, situacija, kai automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, laikytina išskirtine ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N575-2114/2011; N575- 3213/2010).

Galiojantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (272-277 straipsniai, 291 straipsnis, 296 straipsnis, 302² straipsnis, 302⁹ straipsnis) nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, todėl šioje byloje vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu administracinėje byloje Nr. 2AT-1-2012, jog nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos (ATPK 249 str. 2 d.). Baudžiamojo proceso kodeksas asmeniui, kurio turtas konfiskuotas, baudžiamajame procese suteikia teisę paduoti apeliacinį skundą dėl tokio sprendimo (BPK 312 str. 4 d.). ATPK 284 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagrindinė teismo funkcija yra teisingumo vykdymas.

Šioje byloje nėra išskirtinės situacijos ir nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas.

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad konfiskuota minėta transporto priemonė buvo laikoma kaip T. L. nuosavybė, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tokia išvada padaryta remiantis tik pažeidėjo R. V. ir suinteresuoto asmens T. L. paaiškinimais bei važtaraščiu (VAT Invoice No. 17/98), kurio tikrumas nėra patvirtintas. Byloje nėra minėto automobilio dokumentų, draudimo dokumentų, jų nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu, nors minėtas suinteresuotas asmuo teigė tokius dokumentus turįs. Nepateikti duomenys iš VĮ „Regitra“. Nėra pateikta duomenų apie automobilio techninę būklę, kad tokia transporto priemonė galėtų būti eksploatuojama Lietuvoje, todėl byla nagrinėjama tik apeliacinio skundo ribose. Be to, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, transporto priemonės nuvežimo akto (b.l. 1-2, 8) matyti, kad R. V. pasirašydamas šiuose dokumentuose pripažino, kad jis yra minėtos transporto priemonės savininkas arba valdytojas. Pasirašytinai išaiškintos teisės ir pareigos pagal ATPK 272 str. Jis paaiškinimus užrašyti atsisakė nurodydamas, kad „visus parodymus pateiksiu teisme“. Jokių pastabų, prieštaravimų tiek dėl fakto, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, tiek dėl nuosavybės nereiškė. Iš paminėto rašytinio paaiškinimo matyti, kad sakinys yra parašytas 2013-08-10 R. V. ranka taisyklingai, be gramatinių klaidų, konkretus ir aiškus, o tai rodo jo būseną, aplinkos suvokimą, gebėjimą logiškai ir aiškiai išreikšti savo požiūrį susidariusioje situacijoje, pozicijos pasirinkimą, kada ir kokius paaiškinimus duoti.

Skundžiamame nutarime teisingai konstatuota, kad atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas apie būtinybę važiuoti automobiliu yra prieštaringas, tai yra, R. V. paaiškino, kad automobilį turėjo pristatyti meistrams, o T. L. nurodė, kad šį automobilį remontuotų pats pažeidėjas ir pastarojo tėvas, kurio patvirtinimo apie tai nėra. Be to ir apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo teigia ne kartą davęs šį automobilį R. V., o tai patvirtina, kad jį buvo perdavęs pažeidėjui savo valia. Kaip anksčiau paminėta, R. V. pažeidimo padarymo dieną pripažino esantis šios transporto priemonės valdytoju. LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, todėl T. L. perduodant automobilį R. V. (R. V. paaiškinimu ir nuvažiuoti pas meistrus), o pastarajam važinėjant ja, atsiranda atsakomybė dėl šios transporto priemonės, todėl konfiskuojant transporto priemonę, nėra pažeista T. L. teisė. Taigi, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. V. pagal ATPK 130² str. sankciją skyrė administracinę nuobaudą - transporto priemonės konfiskavimą. Toks nutarimas yra teisėtas ir neprieštaraujantis tiek susiformavusiai teismų praktikai, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. Todėl suinteresuoto asmens T. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. V. ir suinteresuoto asmens T. L. apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.