- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- e2S-244-265/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06001-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- R. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-28 nutartimi R. P. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“.
Žemesnės instancijos teismas
2015-12-22 gautas pareiškėjos skundas dėl 2015-12-10 kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo buvo nutarta netvirtinti mokumo atkūrimo plano, kaip neatitinkančio FABĮ 7 str. reikalavimų, panaikinimo. Pareiškėja mano, kad kreditorių nesutikimo su mokumo atkūrimo planu motyvai nesusiję su FABĮ 7 str. reikalavimais. Teismui atsisakius priimti bankroto administratorės prašymą dėl mokumo plano tvirtinimo teisme pareiškėja neturi kitos galimybės, kaip tik skųsti nepagrįstą kreditorių susirinkimo nutarimą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjos R. P. skundą dėl 2015-12-10 kreditorių susirinkimo sprendimo paliko nenagrinėtą. Pirmosios instancijos konstatavo, kad sprendžiant pareiškėjos skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo nepritarti mokumo planui, reikėtų vertinti kreditorių nesutikimo su planu motyvus ir priežastis. Šių priežasčių vertinimas turi būti sprendžiamas ir vertinamas specialia FABĮ 8 straipsnio nustatyta tvarka, o ne skundžiant kreditorių susirinkimo nutarimą. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, FABĮ 8 straipsnio nustatyta tvarka klausimą dėl pareiškėjos plano netvirtinimo Klaipėdos miesto apylinkės teismas išsprendė 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi, kuri apskųsta įstatymu nustatyta tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pareiškėjos R. P. skundą dėl 2015-12-10 kreditorių susirinkimo sprendimo paliko nenagrinėtą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 296 straipsnio pagrindais.
Šalies argumentai
Pareiškėja su priimta nutartimi nesutiko ir prašė ją panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – priimti skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo ir perduoti jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtu jos skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tvirtinti jos mokumo atkūrimo planą. Pasak pareiškėjos, jos teisė skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus, tarp jų ir sprendimus dėl pritarimo arba nepritarimo plano projektui, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014. Taip pat apeliantė nurodė nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos pateiktas atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarties yra tapatus šiam skundui. Be to, apeliantė nurodo, jog teismui manant, kad šio atskirojo skundo išnagrinėjimo rezultatas gali prieštarauti kitai apeliacinio teismo nutarčiai priimtai dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarties, teismas turi teisę šio skundo nagrinėjimą sustabdyti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas, ar bankrutuojantis asmuo turi teisę skųsti kreditorių susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta tvirtinti mokumo atkūrimo planą, nes pastarasis neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų. FABĮ 8 straipsnyje įtvirtinta mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūra. Šioje teisės normoje numatyti veiksmai, kurių turi imtis bankroto proceso dalyviai, kai kreditorių susirinkimas atsisako patvirtinti mokumo atkūrimo planą. Kitokia tvarka spręsti mokumo atkūrimo plano tvirtinimą, nei numatyta FABĮ 8 straipsnyje, negalima. Priešingu atveju būtų paneigta FABĮ 8 straipsnyje numatyta mokumo atkūrimo plano tvirtinimo tvarka. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytos tvarkos laikėsi ir pareiškėja. Kreditorių susirinkimui atsisakius patvirtinti jos mokumo atkūrimo planą, bankroto administratorius šį planą pateikė tvirtinti teismui. Ir tik teismui atsisakius priimti bankroto administratoriaus prašymą dėl mokumo plano patvirtinimo, pareiškėja pateikė skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo. Pažymėtina, jog mokumo atkūrimo plano įtvirtinimas kreditorių susirinkimo sprendimu yra tik forma. Tuo tarpu sprendžiamo klausimo turinys reglamentuojamas atitinkamomis procedūromis, kurių turi laikytis bankroto proceso šalys. FABĮ 25 straipsnio 11 dalyje numatyta kreditorių, bankroto administratorius ar fizinio asmens teisė apskųsti kreditorių susirinkimo sprendimus taikytina tais atvejais, kai atitinkamo klausimo išsprendimo procedūros nereglamentuoja kitos FABĮ normos. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog apeliantės teisė skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus, tarp jų ir sprendimus dėl pritarimo arba nepritarimo plano projektui, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje. Pažymėtina, jog apeliantės nurodomoje nutartyje sprendžiamo klausimo aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria remiasi apeliantė, buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagrindus ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą, aiškinimo bei taikymo, o šiuo atveju sprendžiama, ar bankrutuojantis asmuo turi teisę skųsti kreditorių susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta tvirtinti mokumo atkūrimo planą, nes pastarasis neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų. Kadangi apeliantės nurodomos bylos ir šio atvejo ratio decidendi nesutampa, nėra teisinio pagrindo remtis pareiškėjos nurodoma nutartimi.
Svarbu pažymėti, kad atskiruoju skundu apeliantė kvestionavo atskirojo skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarties ir šioje byloje pateikto atskirojo skundo tapatumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas paliko pareiškėjos skundą nenagrinėtu dėl kreditorių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu ne tuo pagrindu, jog jis paduotas analogišku klausimu, o todėl, kad pareiškėja nesilaiko FABĮ 8 straipsnyje numatytos tvarkos. Dėl to atskirojo skundo argumentai, kurie susiję su atskirųjų skundų tapatumu ir civilinės bylos stabdymu, laikytini nesusiję su nagrinėjama byla, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas nenagrinėtu pareiškėjos skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nutarta netvirtinti mokumo atkūrimo plano, panaikinimo, tinkamai taikė FABĮ ir civilinio proceso normas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.