- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-20
- Bylos Nr.
- A20.-498-1156/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00477-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donata Šimkutė
- Advokatai
- Ilona Šaltė
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Vitalijui Jankovskiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui O. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Teikimu prašoma taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – taikymo terminą – iki 2024 m. lapkričio 20 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
2. Atstovas teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti. Pažymėjo, kad išsiuntimo procedūrą bus stengiamasi įvykdyti kuo greičiau, paprastai tai trunka 2–3 sav.
3. Užsienietis ir jo atstovė neprieštaravo teikimo tenkinimui. Užsienietis nurodė, kad nori kuo greičiau sugrįžti į kilmės šalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas tenkintinas iš dalies.
4. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
5. Byloje nustatyta, kad O. M., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, dėl savanaudiškų paskatų, neteisėtai iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno penkiolika nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių – (duomenys neskelbtini) piliečius bei (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečius neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius toliau neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir rengėsi užsieniečius neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į (duomenys neskelbtini) Respubliką šiomis aplinkybėmis, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu jis laikinai sulaikytas 2024 m. liepos 17 d. 1.05 val., jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi jam paskirtas suėmimas. Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžiu O. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Po to, kai atliko paskirtą bausmę, 2024 m. lapkričio 19 d. 16.00 val. užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnio 1 dalį.
6. Įvertinus tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta (turi galiojantį pasą), bet užsienietis neturi dokumento, suteikiančio teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei Europos Sąjungos valstybės narėse, daroma išvada, jis neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje, todėl turės būti sprendžiamas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, be to, užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 2–4 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai.
7. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
8. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, turi galiojantį pasą, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais (nurodė savo vardą pavardę, gimimo datą, pateikė savo pasą), kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl teikimas tenkintinas ir skirtina alternatyvi sulaikymo priemonė, numatyta Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismo vertinimu, Įstatymų tikslų negalima pasiekti mažiau užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, šios priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą prieglobsčio byloje.
9. Įvertinus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovo paaiškinimus dėl išsiuntimo procedūros galimų įvykdymo terminą, teismo vertinimu, nėra pagrindo alternatyvi sulaikymui priemonė taikyti teikime nurodytam terminui, todėl ji taikytina 1 (vieną) mėnesį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 2–4 punktais, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nusprendžia:
iš dalies tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.
Taikyti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu prisistačiusiam O. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), ILTU kodas (duomenys neskelbtini), alternatyvios sulaikymui priemonės – užsieniečio apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
Nustatyti alternatyvios sulaikymui taikymo terminą – 1 (vieną) mėnesį, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba išnyks sulaikymo pagrindai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.